Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje , išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje I. V. , asmens kodas a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. V. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 21:40 val., šalia pastato esančio adresu Stoties g. 2B, Marijampolė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnai, 21 val. 59 min. patikrinę jos blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu ALCOTEST 7510 Nr. ARPK-0199, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2194709, nustatė 1,72 promilės neblaivumą.

I. V. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi dėl padarytos veikos. Nurodė, kad 2024m. rugsėjo 8d. ji namuose gėrė šampano, kai po kokių trijų valandų , po gėrimo, paskambino jos senelė, gyvenanti Ladijuose ir prašė pagalbos. Ji nesijautė neblaivi, todėl ir išvažiavo į Lazdijus. Važiuojant namo , sustabdė policijos pareigūnai. Ji nuoširdžiai gaislisi dėl padaryto nusiakltimo, supranta, kad pasielgė labai blogai. Labai pergyveno dėl šito. Prašo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja paskirti anytą G. Š.. Su ja santykiai labai geri, matosi dažnai. Anyta padeda visais gyvenimo klausimais, yra autoritetas. Ji pati dirba buhaltere , todėl vairuotojo teisių atėmimas ir taip bus didelė pamoka, nes ji negalės vežti vaikų į mokyklą, darželį, sporto treniruotes. Prašo nekonfiskuoti automobilio, nes tai yra šeimos turtas. Automobiliu naudojasi ir vyras, nors jis yra registruotas I. V. vardu.

2024-09-08 neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad I. V. nustatyti neblaivumo požymiai - iš burnos sklindantis alkoholio kvapas. Įvertinus bendrą asmens būklę - gali eiti tiesia linija - pėda po pėdos, gali stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą. I. V. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 3 valandas. Atlikus tikrinimą prietaisu Alkotest ARPK - 0199 Nr. 194709: Pirmasis tikrinimas 21:41 val. 1,83 prom., antrasis tikrinimas 21:59 val. 1,72 prom. Su tikrinimo rezultatais sutinka (b.l. 30).

2024-09-08 Alkotesterio D. A. 7510 ARPK-0199 21:41 val. tikrinimo rezultatas 1,83 prom. vidutinis girtumas (b.l. 32).

2024-09-08 Alkotesterio D. A. 7510 ARPK-0199 21:59 val. tikrinimo rezultatas 1,72 prom. vidutinis girtumas (b.l. 33).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ "Regitra" duomenų bazės nustatyta, jog automobilio AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas I. V. (b.l. 36).

VšĮ "Emprekis" duomenimis analogiško automobilio AUDI A6 AVANT vertė 21 500 eurų (b. l. 37).

Kaltinamoji pateikė A. V. individualios įmonės kilnojamojo turto-kelių transporto priemonės- vertinimo ataskaitą Nr.240905, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), vertė nustatyta lyginamosios vertės metodu ir jos vertė 2024-09-13 yra 9 949,66 eurai ( 84-110).

Aukščiau aptartais įrodymais, tai yra kaltinamosios parodymais, rašytiniais įrodymai, neabejotinai nustatyta, kad kaltinamoji I. V. 2024 m. rugsėjo 8 d., apie 21:40 val., šalia pastato esančio adresu Stoties g. 2B, Marijampolė, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą – draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį AUDI A6 AVANT, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, Marijampolės apskrities VPK policijos pareigūnai, 21 val. 59 min. patikrinę jos blaivumą alkoholio kiekio matavimo prietaisu ALCOTEST 7510 Nr. ARPK-0199, metrologinės patikros sertifikato Nr. 2194709, nustatė 1,72 promilės neblaivumą, tai yra nadarė nusikalstamč veiką, numatytą baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje apklausta G. Š. parodė, kad pageidauja būti I. V. laiduotoja ir prašo perduoti I. V. jos atsakomybėn pagal laidavimą be pinigio užstato. Nurodo, kad kaltinamoji yra jos marti ir ji gali padaryti I. V. teigiamą poveikį, nes jų santykiai artimi. Jos matosi labai dažnai, berdravimas yra nuoširdus. I. V. paiso jos išsakytos nuomonės. I. V. suprato savo veikos sunkumą ir mato, kad teisės vairuoti atėmimas turės įtakos visai šeimai. Ji šiuo metu padadeda marčiai vežioti anūkus į mokyklą, darželį, sporto treniruotes. Mano, kad ji galės padaryti teigiamą poveikį, siekiant ateityje išvengti galimų teisės pažeidimų.

G. Š. dirba didelėje transporto įmonėje buhaltere, darbdavio charakterizuojama teigiamai. Neteista, administracine tvarka nebausta.

LR BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi egzistuoti visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos. Nesant nors vienos sąlygos, asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą negali būti atleistas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-51/2010 ir kt.).

I. V. yra padariusi nesunkų nusikaltimą. Kaip matyti iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų, ji neteista , administracine tvarka baustas, tačiau ne už vairavimą esant neblaiviam (b.l. 49,50-53). Dėl nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino, dėl padaryto nuoširdžiai gailisi, nurodė, jog dėl padaryto poelgio, jai labai gėda . Tai laikytina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe, taip pat yra pagrindas manyti, kad I. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. I. V. veiksmais jokia turtinė žala padaryta nebuvo. I. V. šiuo metu dirba UAB“Hustata“ buhaltere, darbdavio charakterizuojama teigiamai. ( b.l.118). Teismo vertinimu, jau vien tik baudžiamasis procesas turėjo kaltininkuei pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jai kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ją ateityje laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų.

Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 str. 3 d.). Asmuo, pateikęs prašymą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, t.y. G. Š. yra neteista , administracine tvarka nebausta, dirbanti. G. Š. yra kaltinamosios anyta, santykiai šilti, nuoširdūs, grįsti pasitikėjimu. Vertinant aptartas aplinkybes, teimo nuomone, yra pagrindas manyti, kad G. Š. asmeninės savybės, gyvenimo būdas, veiklos pobūdis bei tarpusavio santykiai su I. V. , leis daryti teigiamą įtaką I. V.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad yra pagrindas atleisti I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant ją G. Š. atsakomybei. Tokiu būdu, bus įgyvendinti teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimai ir pasiekti BK 41 str. numatyti bausmės skyrimo tikslai.

Teismas pažymi, kad laidavimas be užstato skirtinas dar ir dėl to, kad pats procesas turės ateityje įtakos I. V. gyvenimo būdui ir jo teigiamiems veiksmams.

Spręsdamas dėl laidavimo termino, teismas atsižvelgia į byloje nustatytą padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, mastą, į I. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos asmenybę, laiduotojos G. Š. veiklos pobūdį ir asmenybę bei daro išvadą, jog laidavimas vienų metų terminui bus pakankama poveikio priemonė kaltininkei.

Vadovaujantis išdėstytu ir pritaikius 40 str. normas bei atleidus I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ str. 1 d. pagal laidavimą, baudžiamoji byla nutraukiama (BPK 235 str. 1 d.).

Atleidus I. V. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 281¹ str. 1d. pagal laidavimą be užstato, vadovaujantis LR BK 68 str. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė teisės naudotis specialia teise- teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Teismas skirdamas šią poveikio priemonę atsižvelgia į veikos pavojingumą, tai yra į tai, kad šiuo nusikaltimu nebuvo padaryta jokia žala, į tai, kad anksčiau nėra ne tik teista, bet ir bausta administracine tvarka, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam.

Teismas pažymi, kad draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, numato tik Administracinių nusižengimų kodekso 31¹ straipsnis, tuo tarpu baudžiamojo kodekso normos , tokios galimybės nemutato.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis teismų praktikoje pripažįstami įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi vairuodamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Anksčiau aptartais motyvais nustatyta, kad I. V. ,būdama apsvaigusi nuo alkoholio, vairavo automobilį AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), todėl šis automobilis pripažintinas nusikalstamos veikos darymo priemone ir pagal BK 72 straipsnio nuostatas laikomas konfiskuotinu turtu. Išimtis iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė.

Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), nuteistam asmeniu atitinkamos baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Viena iš tokių priemonių yra ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), o BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais – konfiskuotino turto vertės išieškojimo taikymas. Pažymėtina, kad, pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-114-1073/2018, 2K-218-648/2018 ir kt.). Taigi, esant išvardytiems atvejams įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją (bet ne pareigą) taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis. Baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog teismai, taikydami aptariamą baudžiamojo poveikio priemonę, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-262-489/2017, 2K-80-511/2018). Taigi teismas, įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimo taikymo, pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018, 2K-136-699/2018).

Be kita ko, tai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018). Be to, turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė visoms šiam klausimui išspręsti svarbioms aplinkybėms, nė vienai iš jų neturi būti suteikiamas prioritetas, negalima pasirinktinai išskirti ir sureikšminti tik kai kurių iš jų, nes tokiu atveju būtų pažeistas išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo principas.

Nagrinėjamu atveju I. V. nusikalto veikdama tiesiogine tyčia, vairuodama transporto priemonę sunkaus girtumo būsenos, neabejotinai kėlė didelį pavojų eismo saugumui, tačiau būtina pastebėti, jog jokių negrįžtamų paskemių neatsirado. Teismas kartu pažymi, kad I. V. nėra anksčiau teista ar bausta administracine tvarka už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviai. Iš byloje ištirtų įrodymų matyti, jog AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) yra registruotas I. V. vardu ( b.l. 36), tačiau juo naudojasi ir kaltinamosios sutuoktinis M. V., tai yra automobilis yra šeimos turtas. Šiuo šeimos turto trys nepilnamečiai vaikai vežiojami į mokyklas, darželius, sporto užsiėmimus. Nagrinėjamu atveju , atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės I. V. , šioje konkrečioje situacijoje, būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimą. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas atitinka jai keliamus tikslus ir yra proporcingas I. V. padarytai nusikalstamai veikai.

Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, taip pat turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019). VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenimis, vidutinė automobilio AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) , vertė 21 500 eurų. Kaltinamoji pateikė pažymą dėl vertės nustatymo, kur jos vertė nurodyta 9 949,66 eurai. Teismas , spręsdamas konfiskuotino turto sumos klausimą , atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą į tai, jog I. V. yra atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir jai paskirta tik poveikio priemonė , teisės vairuoti transporto priemones uždraudimas, sprendžia, kad turi būti išieškota visa dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos- 6000 eurų ir tai neprieštarauja teisingumo ir protingumo principams.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonės , rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas- vairuotojo pažymėjimo paėmimas ir specialios teisės – vairuoti kelių transporto priemones- sustabdymas nekeistinos, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikintina (BPK 119 straipsnis, 139 straipsnis).

Proceso išlaidų byloje nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilį AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus UAB“Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, automobilio AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. V.. Vairuotojo pažymėjimą Nr. 00420379, išduotą I. V. vardu - saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai AB Regitra. Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų įrašai, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297-308 straipsniais 312 straipsniu, 313 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojai G. Š.. Laidavimo terminą nustatyti 1(vienerius) metus.

Išaiškinti I. V., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai G. Š., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Paskirti I. V., baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 68 straipsnyje, ir uždrausti jai naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metų 6 mėnesių laikotarpiui. Terminą skaičiuojant nuo 2024-09-09.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš I. V. į valstybės biudžetą konfiskuotino turto (transporto priemonės) vertę iš dalies atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų).

Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą panaikinti , nuosprendžiui įsiteisėjus.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Automobilį AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus UAB“Tomadas“ automobilių saugojimo aikštelėje, automobilio AUDI A6 AVANT, valst. nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti I. V.. Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) išduotą I. V. vardu - saugomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti jį išdavusiai AB Regitra. Kompaktinį diską su pareigūnų kūno kamerų įrašai, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti byloje.

Baudžiamąją bylą pagal LR BK 281¹ straipsnio 1 dalį nutraukti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo ir priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.