Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-04-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-935/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-04-29Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-29
Bylos Nr.
1A-227-935/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55954-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Daiva Kazlauskienė, Ugnius Trumpulis, Stasys Lemežis
Nuteistasis
V. Š.
Advokatai
Kęstutis Virketis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-227-935/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55954-2016-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.22.1; 1.2.23.1.1; 1.2.29.3.1
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Stasio Lemežio, Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Giedrei Stankevičienei,dalyvaujant prokurorui Tomui Januškevičiui,nuteistojo gynėjui advokatui Kęstučiui Virkečiui,nuteistajam V. Š.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį areštu septyniasdešimčiai parų;

- pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu šešiasdešimčiai parų;

- pagal BK 302 straipsnio 1 dalį areštu dvidešimčiai parų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. Š. paskirtas areštas devyniasdešimčiai parų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2016 m. lapkričio 30 d. neteisėtai laikė šaunamuosius ginklus, šaudmenis ir šaunamojo ginklo priedėlį – 5,6 mm kalibro graižtvinį revolverį ARMINIUS mod. HW5, skirtą šaudyti 5,6 mm kalibro ilgaisiais žiedinio įskėlimo šoviniais, kuris priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, savadarbiu būdu pagamintą šaunamojo ginklo priedėlį – duslintuvą, kuris priskiriamas A kategorijos ginklo priedėliui, tačiau pritaikytas jo namuose rastam graižtviniam revolveriui ARMINIUS mod. HW5, pramoninės gamybos, pusiau automatinį, 9 mm kalibro dujinį pistoletą UMAREX mod. WALTHER P99 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtą šaudyti 9 mm PA BLANK dujiniais bei garsiniais (signaliniais) šoviniais, kuris priskirtas B kategorijos šaunamiesiems ginklams, penkis pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinius (9 mm R CS) šovinius, vieną pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį (9 mm R PV) šovinį, kurie priskirti C kategorijos šaudmenims. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.

2. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad jis namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose (dirbtuvėse) nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko neteisėtai laikė psichotropines ir narkotines medžiagas – vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,007 g, bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,003 g, tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,541 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,002 g, bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,003 g, 6 bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,003 g ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,129 g, du bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,421 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,023 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,001 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,001 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,001 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,011 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,002 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su oranžinės spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,003 g, tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,290 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – heroino, kurio masė 0,087 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su rudos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurio masė 0,042 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino pėdsakų bei psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,014 g, tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,044 g, aštuonis bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,185 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos miltelių likučiais ir vatos tamponu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,005 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakų, vieną vienkartinį švirkštą ir tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais ir vatos tamponu, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,138 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,004 g, tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,007 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,006 g, tris bespalvius plastikinius uždaromus maišelius su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,001 g, ir psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kurio masė 0,038 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su narkotine medžiaga – kanapių derva, kurios masė 10,401 g, vieną bespalvį plastikinį uždaromą maišelį su pilkos spalvos milteliais iš kapsulės, kurių sudėtyje yra psichotropinės medžiagos – tenamfetamino (MDA), kurio kiekis nenustatytas, ir šias psichotropines medžiagas – amfetaminą, kurio bendra masė 1,127 g, metamfetaminą, kurio bendra masė 0,756 g, bei tenamfetaminą (MDA), kurio kiekis nenustatytas, narkotines medžiagas – heroiną, kurio masė 0,087 g, kokainą, kurio masė 0,042 g, kanapių dervą, kurios masė 10,401 g, neteisėtai laikė iki 2016 m. lapkričio 30 d. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

3. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad name, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, neturėdamas teisėto pagrindo, iki 2016 m. lapkričio 30 d. laikė fizinių asmenų dokumentus – L. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota 2014 m. liepos 1 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, G. P. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota 2015 m. kovo 31 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, M. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), kuri išduota Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybos, E. J. studento pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas Lietuvos edukologijos universiteto, Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius (ADR) pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris išduotas E. K. vardu, 2005 m. balandžio 14 d. išduotą Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

4. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

5. Apeliaciniame skunde aiškinama, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojos S. M., kuri nuo 2010 m. vasario 5 d. iki šiol yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė, parodymais, kadangi jie yra nepatikimi. Šiuo atveju apeliantas tapo nepalankiai susiklosčiusių šeiminių gyvenimo aplinkybių ir giminystės ryšių auka. Skunde pažymima, jog V. Š. ir S. M. santykiai yra konfliktiški, nes jų bendras gyvenimas nutrūko, nepavyksta pasidalinti turto ir išspręsti klausimų dėl gyvenamosios vietos nustatymo. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog V. Š. niekada nebuvo leista deklaruoti gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota prie savivaldybės. Ši aplinkybė rodo, kad apeliantas niekada nebuvo paminėto turto pilnateisiu savininku.

6. Apeliantas nurodo, jog namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), labai dažnai lankydavosi S. M. giminės. S. M. tėvas bei brolis ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas ir S. M. šią aplinkybę gerai žinojo. Liudytojos tėvas V. M. šiuo metu kali Marijampolės pataisos namuose už psichotropinių medžiagų ir narkotikų disponavimą, prekybą psichotropinėmis medžiagomis.

7. Apeliantas teigia, jog jis niekada nevartojo narkotikų ir jų neturėjo, nes aiškiai supranta jų daromą žalą. Jis nesidomėjo, ką daro V. M., ką atsiveža ar išveža iš sodybos, esančios (duomenys neskelbtini). V. M. niekada neklausdavo leidimo, ar gali su kažkuo atvykti ir pabūti pas dukrą namie, jis elgėsi lyg būtų turto savininkas. Be to, V. M. telefoninio pokalbio metu, kuris vyko 2019 metais, nurodė, jog jis turėjo narkotinių medžiagų, kurias buvo atsinešęs į namų valdą, esančią (duomenys neskelbtini). Jis nustebo, kad apeliantas yra kaltinamas nebūtais dalykais.

8. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis, pradėdamas gyventi su S. M., tikėjosi sukurti šeimą, tačiau suprato, jog S. M. ir jos giminių gyvenimo būdas jam yra nepriimtinas. V. Š. dar 2013 metais įsirengė sau tinkamą gyventi patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), pasidarė remontą, įsigijo baldus ir dažnai ten nakvodavo. Be to, apeliantas vykdavo uždarbiauti į Angliją, kur buvo išvykęs ir prieš kratos atlikimą. Kas tuo metu vyko namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), kas ten lankėsi ir gyveno, jam nėra žinoma. Nuteistajam neaišku, kokiais įrodymais remiantis pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad namų valdoje, esančioje (duomenys neskelbtini), rastos narkotinės (psichotropinės) medžiagos priklauso būtent jam. Pažymi, jog ant įvairų maišelių ir svarstyklių su narkotinėmis medžiagomis jokių jo pirštų antspaudų nebuvo rasta.

9. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog elektroninės svarstyklės ir šaukštelis su narkotinių medžiagų likučiais buvo rasti virtuvėje ant stalo. V. Š. nuoseklūs parodymai, kurių nepaneigia jokie kiti byloje užfiksuoti duomenys, patvirtina, kad paminėtus objektus atnešė kratą darę policijos pareigūnai.

10. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip patikimus vertino policijos pareigūno D. R. parodymus. Jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog V. Š. galėjo sudeginti seife laikytus maišelius su narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis, nėra. Nei vienas policijos pareigūnas nematė, kad V. Š. kažką tyčia būtų deginęs pečiuje. Faktą, kad V. Š. visiškai nežinojo apie įvairių maišelių su narkotinėmis medžiagomis buvimą, įrodo ir tai, jog kratos metu dalyvavęs policijos pareigūnas A. A. parodė, kad, atvykus daryti kratos, iš karto patekti į patalpas negalėjo, nes durys buvo užrakintos. A. A. pabrėžė, kad nepastebėjo, jog V. Š. slėptų ar ką nors degintų. Akivaizdu, kad V. Š. turėjo realią galimybę sunaikinti visus įkalčius, jeigu tik būtų to siekęs, dar iki to, kai į patalpas pateko policijos pareigūnai.

11. Apeliaciniame skunde tvirtinama ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojo V. G. parodymus. Šis liudytojas teisiamojo posėdžio paneigė ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus parodymus apie tai, kad prie V. Š. namų jis nuolat matė atvažiuojančius narkomanus. Šis liudytojas paneigė, jog girdėjo, kad name galima įsigyti narkotikų. V. Š. liudytojas apibūdino kaip tvarkingą geranorišką kaimyną.

12. Apeliantas nurodo, kad namų valda, esanti (duomenys neskelbtini), jos įsigijimo metu buvo apleista. S. M. į minėtą namų valdą iš karto negalėjo įsikelti, nes dar kurį laiką ten gyveno kažkokie abejotinos reputacijos asmenys, kurie vėliau vengė išsikraustyti. Pagal kaimynės pasakojimą, tie žmonės vartojo narkotikus, pas juos dažnai atvažiuodavo policija. Po to, kai S. M. nusipirko namų valdą, V. Š. suorganizavo dvi talkas, kurių metu buvo renkami prieš tai buvusių gyventojų daiktai, tačiau visi svetimi daiktai nebuvo išvežti. Nuteistasis atkreipia dėmesį ir į liudytojos L. G. parodymus, iš kurių matyti, jog patalpose buvo netvarka, į normalų gyvenamąjį namą nebuvo panašu.

13. Apeliaciniame skunde teigiama, kad V. Š. niekada nesidomėjo ginklais, absoliučiai apie juos nieko nenusimanė. Jis niekada nesikreipė dėl leidimo laikyti ginklus, niekada nėra buvęs medžiotoju ir nedalyvavo medžioklėje. Nuteistasis nuosekliai aiškino, jog matė tik optiką, kurią buvo radęs palėpėje ir ketino išmesti. V. Š. pripažįsta, jog jis matė, kad patalpose yra surūdijęs ginklas, tačiau jis buvo įsitikinęs, kad šis ginklas yra netinkamas šaudyti, nes priminė antikvarinį ginklą.

14. Nuteistasis tvirtina, jog jis nežino, kaip namų valdoje atsirado dujinis revolveris, pistoletas ir dujiniai šoviniai. Jam nėra suprantama, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog kratos metu rasti ginklai priklauso jam. Faktas, kad prieš kratos atlikimą nuteistasis gyvenamajame name buvo vienas, neleidžia daryti kategoriškos išvados, jog visi neleistini daiktai, kurie buvo rasti namų valdoje, priklauso būtent jam.

15. Apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo nuosekliais nuteistojo parodymais, iš kurių matyti, kad po vieno vakarėlio namuose jis rado išmėtytus dokumentus, kuriuos turėjo pasiimti S. S.. Nuteistasis dokumentus laikė tik tam, jog juos galėtų grąžinti minėtai moteriai. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai ignoravo dokumentų savininkų paaiškinimus, kad jie jokių pretenzijų V. Š. neturi.

Atsiliepimas

16. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

17. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, jog V. Š. skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo pagrįstai nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį, jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti, teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrinti bei pirmosios instancijos teismo įvertinti įrodymai.

18. Šioje baudžiamojoje byloje yra įrodyta, jog name bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), buvo laikomi šaunamieji ginklai (graižtvinis revolveris ir pusiau automatinis dujinis pistoletas), šaunamojo ginklo priedėlis (duslintuvas, kuris yra pritaikytas rastam graižtviniam revolveriui), šeši šoviniai, psichotropinės medžiagos – amfetaminas, kurio masė 1,127 g, metamfetaminas, kurio masė 0,756 g, bei tenamfetaminas (MDA), kurio kiekis nenustatytas, narkotinės medžiagos – heroinas, kurio masė 0,087 g, kokainas, kurio masė 0,042 g, kanapių derva, kurios masė 10,401, taip pat fizinių asmenų dokumentai, t. y. trys asmens tapatybės kortelės, vienas studento pažymėjimas bei Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius (ADR) pažymėjimas. Apeliantas aptartų aplinkybių neginčija, tačiau tvirtina, jog jis nežinojo, kad minėtose patalpose buvo laikomi šaunamieji ginklai, šaunamojo ginklo priedėlis, šoviniai, psichotropinės bei narkotinės medžiagos, teigia, kad šie objektai jam nepriklausė. Taip pat nuteistasis neginčija to, kad laikė rastus kitiems asmenims išduotus dokumentus, tačiau aiškina, jog šiuos dokumentus ketino grąžinti juos patalpose palikusiam asmeniui, t. y. laukė, kol šis asmuo dokumentus pasiims.

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje surinktų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma leidžia be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad iš tikrųjų būtent V. Š. (o ne kitas asmuo ar asmenys) name bei pagalbinėse patalpose laikė rastus šaunamuosius ginklus, šaunamojo ginklo priedėlį, šovinius, narkotines bei psichotropines medžiagas.

20. Iš liudytojo A. A. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog atvykus atlikti kratą name bei pagalbinėse patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), iš pradžių namo durų niekas neatidarė. Liudytojas pro langą pamatė, kaip V. Š. laksto nuo seifo prie pečiaus ir kažką meta į pečių. Į patalpų vidų buvo patekta tik išdaužus lango stiklą. Kratos metu pečiuje buvo rastas šaunamasis ginklas, šalia pečiaus gulėjo ginklo garso slopintuvas. Virtuvės spintelėje buvo rastos asmens tapatybės kortelės, taip pat virtuvėje buvo rastos svarstyklės. Gyvenamajame name buvusiame seife buvo rasti galimai narkotinių medžiagų likučiai. Taip pat buvo rasti šeši šoviniai, kurie buvo dėžutėje (t. 4, b. l. 71). Iš esmės tokias pačias aplinkybes pirmosios instancijos teisme nurodė ir liudytojai B. B. (t. 4, b. l. 90) bei D. R. (t. 4, b. l. 123). Liudytoja B. B. nurodė ir tai, kad kratos metu virtuvėje ant stalo buvo ne tik svarstyklės, bet ir šaukštas. Tiek ant svarstyklių, tiek ant šaukšto, tiek ant stalo buvo galimai narkotinių medžiagų likučių (t. 4, b. l. 90-91). Liudytojas D. R. patvirtino liudytojos B. B. nurodytas aplinkybes bei paaiškino, jog visa teritorija buvo stebima vaizdo kameromis. Pečiuje be apdegusio ginklo dar buvo rasti ir apdegę maišeliai su galimai narkotinių medžiagų likučiais (t. 4, b. l. 123). Iš liudytojos L. G. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, kad kratos metu gyvenamajame name buvo rasta ginklo dalis (t. 4, b. l. 72), o iš liudytojo K. B. parodymų matyti, jog jis ant stalo matė elektronines svarstykles ir šaukštą su miltelių likučiais (t. 4, b. l. 91). Šie liudytojų parodymai leidžia įvertinti, kaip elgėsi V. Š. prieš kratos atlikimą, taip pat nustatyti, kokie objektai buvo tose pačiose patalpose, kuriose buvo ir nuteistasis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo nesivadovauti aptartais liudytojų parodymais, kadangi jie tarpusavyje sutampa, atitinka ir kitus byloje užfiksuotais duomenimis.

21. Iš kratos protokolo turinio matyti, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo rastos ir paimtos elektroninės svarstyklės bei šaukštas su galimai narkotinių medžiagų likučiais, iš pečiaus buvo paimtas daiktas panašus į ginklą su užrašu ARMINUS bei minėto daikto rankena, šalia pečiaus buvo rastas ir paimtas daiktas panašus į ginklo garso slopintuvą. Kratos protokole užfiksuota ir tai, kad iš prie virtuvės esančio kambario buvo paimtas daiktas, panašus į ginklą Walther P99 Nr. (duomenys neskelbtini), dėžutė su švirkštais, polietileninis maišelis su galimai narkotinės medžiagos likučiais, dėžutė su šešiais 9 mm šoviniais (t. 1, b. l. 42-45). Specialisto išvadoje Nr. 140-(3783)-IS1-4027 užfiksuoti duomenys patvirtina, kad ant elektroninių svarstyklių svėrimo lėkštelės, šaukštelio, švirkšto vidinio paviršiaus, plastikinio maišelio vidinio paviršiaus yra psichotropinės medžiagos – metamfetamino pėdsakai (t. 1, b. l. 107-108). Specialisto išvadoje Nr. 140-(6190)-IS1-1504 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog revolveris ARMINUS yra B kategorijos šaunamasis ginklas, pistoletas Walther yra C kategorijos šaunamasis ginklas, kurie tinkami šaudyti, tirti pateikti šoviniai yra C kategorijos šaudmenys, tinkami šaudyti. Specialisto išvadoje nurodyta ir tai, kad duslintuvas yra šaunamojo ginklo priedėlis, kuris priklauso A kategorijos ginklo priedėliui. Minėtas duslintuvas yra pritaikytas ginklui ARMINUS. Sudegusi rankena priklauso revolveriui ARMINUS (t. 1, b. l. 116-121). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. 140-(3942)-IS1-37 užfiksuoti duomenys patvirtina, jog kratos metu ūkiniame pastate (dirbtuvėse) buvo rasta tokia pat psichotropinė medžiaga – metamfetaminas kaip ir name. Be minėtos psichotropinės medžiagos taip pat buvo rasta psichotropinių medžiagų – amfetamino, tenamfetamino, narkotinių medžiagų – heroino, kokaino ir kanapių dervos (t. 1, b. l. 71-85). Aptarti duomenys leidžia nustatyti, kokie objektai buvo laikomi patalpose, kuriose buvo atlikta krata ir kuriomis nuolat naudojosi nuteistasis, ir kokiose konkrečiose vietose dalis jų buvo laikoma.

22. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše užfiksuotų duomenų matyti, kad namas ir jo pagalbinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. vasario 5 d. nuosavybės teise priklauso S. M. (t. 1, b. l. 38). S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji su V. Š. negyvena nuo 2015 metų rudens, jos gyvenamoji vieta yra Kupiškio rajone. Kai gyveno su V. Š., pašaliniai asmenys patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nesilankydavo (t. 3, b. l. 27-28). Tokius liudytojos S. M. parodymus iš esmės patvirtino ir liudytojo V. G. parodymai. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad V. Š. yra jo kaimynas, kuris kaimynystėje gyvena apie šešerius metus (t. 1, b. l. 132-133). Pirmosios instancijos teisme liudytojas paaiškino, kad nuteistojo sutuoktinės nėra matęs (t. 4, b. l. 74). Taigi liudytojų parodymai akivaizdžiai patvirtina, jog būtent V. Š. gyveno name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei naudojosi šio namo pagalbinėmis patalpomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir paties nuteistojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 67-68, 148-149) bei pirmosios instancijos teisme (t. 4, b. l. 124-127), leidžia daryti išvadą, kad minėtu namu bei pagalbinėmis patalpomis naudojasi būtent jis. V. Š. ikiteisminio tyrimo metu aiškino, jog name, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno apie šešerius metus. Panašias aplinkybes nuteistasis nurodė ir pirmosios instancijos teisme, t. y. jis aiškino, kad name gyveno nuo to laiko, kai jį nusipirko S. M.. Faktą, kad V. Š. nuolat naudojosi minėtu namu bei pagalbinėmis patalpomis, iš dalies patvirtina ir aplinkybė, jog jis šiose patalpose, nedalyvaujant S. M., su kitais asmenimis šventė.

23. Faktą, kad narkotinės bei psichotropinės medžiagos, šaunamieji ginklai, šaunamojo ginklo priedėlis ir šoviniai buvo laikomi būtent nuteistojo, patvirtina ir jo elgesys tuo metu, kai policijos pareigūnai bandė pakliūti į patalpas, kuriose buvo ketinama atlikti kratą, bei dalies objektų radimo vietos. Byloje yra nustatyta, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai atvyko daryti kratos, jų niekas neįsileido į gyvenamąjį namą. Liudytojų A. A. bei D. R. parodymai, duoti pirmosios instancijos teisme, patvirtina, jog tuo metu, kai policijos pareigūnai bandė pakliūti į patalpas, kuriose buvo nuteistasis, šis iš seifo vis kažką ėmė ir metė į pečių. Šį faktą įvertinus kartu su tuo, jog pečiuje buvo rastas apdegęs šaunamasis ginklas, o prie pečiaus buvo rastas šaunamojo ginklo priedėlis, kuris buvo pritaikytas būtent pečiuje rastam šaunamajam ginklui, leidžia daryti išvadą, kad V. Š., supratęs, jog į patalpas bando patekti policijos pareigūnai, siekė sunaikinti objektus, dėl kurių laikymo jam gresia teisinė atsakomybė. Pats V. Š. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog jis nesuprato, kad į patalpas bando patekti policijos pareigūnai, jis ketino skambinti į policiją, kadangi manė, jog kažkas neteisėtai braunasi į patalpas. Vis tik tokie nuteistojo paaiškinimai yra akivaizdžiai nelogiški, todėl jais vadovautis negalima. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad tuo atveju, jeigu V. Š. iš tikrųjų būtų pamanęs, jog į patalpas yra bandoma įsibrauti neteisėtai, jis būtų kreipęsis pagalbos, t. y. kvietęs policiją, o ne mėtęs į pečių seife buvusius objektus. Be to, iš liudytojo D. R. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog teritorija buvo stebima vaizdo kameromis, policijos pareigūnai, kurie atvyko daryti kratą, buvo uniformuoti, o iš byloje esančios nuotraukos (t. 4, b. l. 116) matosi, kad nuteistojo namuose iš tikro buvo įrengta vaizdo fiksavimo įranga, leidžianti matyti, kas vyksta prie namo esančioje teritorijoje. Taigi nuteistasis, be jokių abejonių, suprato, kad į patalpas bando patekti policijos pareigūnai, tačiau jis, siekdamas išvengti gresiančios teisinės atsakomybės, nenorėjo įsileisti atvykusių pareigūnų į patalpų vidų. Čia pabrėžtina ir tai, kad patalpose, kuriose buvo V. Š., buvo rasti objektai (elektroninės svarstyklės, šaukštelis, švirkštas, plastikinis maišelis), ant kurių paviršių buvo rasta psichotropinės medžiagos metamfetamino pėdsakų.

24. Nuteistasis aiškina, jog medžiagas name ant virtuvės stalo padėjo kratą atlikę pareigūnai. Vis tik vadovautis tokiais nuteistojo teiginiais nėra jokio pagrindo, kadangi psichotropinės medžiagos likučiai, kuriuos neva ant stalo padėjo policijos pareigūnai, buvo rasti ne tik ant virtuvėje buvusių elektroninių svarstyklių lėkštės, šaukštelio, bet ir ant polietileninio maišelio vidaus paviršiaus bei švirkšto vidaus paviršiaus, kurie buvo rasti namo kambaryje. Taip pat nuteistojo versiją paneigia kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, jog elektroninės svarstyklės ir šaukštelis su psichotropinių medžiagų likučiais buvo rasti būtent virtuvėje ant stalo. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl kratos protokolo turinio nuteistasis jokių pastabų neturėjo. Be to, iš liudytojos B. B. parodymų, duotų pirmosios instancijos teisme, matyti, jog nei šaukštas, nei svarstyklės nebuvo liečiamos iki tol, kol atvyko specialistas.

25. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad narkotines bei psichotropines medžiagas patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), galėjo laikyti kiti asmenys, t. y. S. M. tėvas ar brolis, taip pat ankstesni namo savininkai ar gyventojai. Vis tik tokia versija nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, be to, ją iš esmės paneigia anksčiau aptartų duomenų, kurie laikytini įrodymais, visuma. Aplinkybės, kad V. Š. vykdavo uždarbiauti į užsienį, yra įsirengęs ir kitą gyvenamąją vietą, niekaip nepatvirtina jo teiginių, jog kratos metu rastos medžiagos bei daiktai jam nepriklauso.

26. Iš tikrųjų iš teismų informacinėje sistemoje Liteko užfiksuotų duomenų matyti, kad V. M., kuris yra S. M. tėvas, Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vis tik pastebėtina, jog V. M. paminėtu nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2014 metų balandžio 22 d. bei 28 d., nei vienos veikos padarymo vieta nėra susijusi su patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), be to, V. M. nuo 2014 m. balandžio 28 d. buvo sulaikytas ir jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. S. M. brolis A. M. buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, tačiau procesiniai sprendimai dėl padarytų nusikalstamų veikų, kurių padarymo vietos niekaip nėra susijusios su patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), jam buvo priimti 2012 m. spalio 30 d. ir 2014 m. gegužės 8 d. Taigi įvertinus laiko tarpą praėjusį nuo V. M. bei A. M. nusikalstamų veikų padarymo kartu su anksčiau aptartais duomenimis, nėra pagrindo tvirtinti, jog su patalpose, kuriomis naudojosi V. Š., rastomis narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei kitais daiktais kaip nors būtų susiję V. M. ar A. M..

27. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pats V. Š. ikiteisminio tyrimo metu (t. 3, b. l. 68) nurodė, jog įsikėlęs į namą organizavo talką, kurios metu buvo vežami nereikalingi daiktai. Pagalbinėse patalpose jis nieko nedarė, tačiau jas apžiūrėjo. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiškino, kad name darė remontą, kurio metu buvo išgriauti pečiai, tvarkomos sienos, lubos (t. 4, b. l. 126). Taigi, skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistasis tiek name, tiek pagalbinėse patalpose turėjo matyti ir matė narkotines bei psichotropines medžiagas, taip pat kitus kratos metu rastus daiktus. Be to, iš baudžiamojoje byloje esančių nuotraukų matyti, jog balti milteliai, suberti į permatomą maišelį, gulėjo aiškiai matome vietoje (t. 4, b. l. 110-122), o ginklai, šaunamojo ginklo priedėlis, šoviniai, psichotropinės medžiagos – metamfetamino likučiai buvo rasti name, kuriame nuteistasis atliko remontą bei kuriuo naudojosi.

28. V. Š. tvirtina, jog jis pats niekada nevartojo narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Tokie nuteistojo teiginiai akivaizdžiai neatitinka tikrovės, kadangi jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį (neteisėtas disponavimas psichotropine bei narkotine medžiaga). Šiame teismo baudžiamajame įsakyme buvo nustatyta, kad V. Š. iki 2017 m. liepos 20 d. laikė psichotropinę medžiagą – metamfetaminą ir narkotinę medžiagą – kokainą savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini). Turėtas medžiagas nuteistasis ne tik laikė bet ir vartojo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju dalis pas V. Š. rastų narkotinių bei psichotropinių medžiagų sutampa su medžiagų rūšimis, kurias jis lakė 2017 m. liepos 20 d.

29. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs visa, kas buvo aptarta anksčiau, konstatuoja, kad name bei pagalbinėse patalpose rastos narkotinės bei psichotropinės medžiagos, šaunamieji ginklai, šaunamojo ginklo priedėlis ir šoviniai buvo laikomi būtent V. Š., kuris šiomis patalpomis nuolatos naudojosi. V. Š. veiksmai buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, kadangi byloje užfiksuoti duomenys neginčytinai patvirtina, jog V. Š., neturėdamas tikslo platinti, laikė psichotropines medžiagas – 1,127 g amfetamino, 0,756 g metamfetamino, tenamfetaminą, kurio kiekis nenustatytas, narkotines medžiagas – 0,087 g heroino, 0,042 g kokaino ir 10,401 g kanapių dervų, kurių kiekvienos atskirai, išskyrus kokaino, pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas, patvirtintas Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239, kiekiai viršija nedidelį kiekį, tačiau neviršija didelio kiekio ribų. V. Š. veiksmai taip buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, kadangi jis neteisėtai laikė B ir C kategorijos šaunamuosius ginklus, C kategorijos šaudmenis bei A kategorijos šaunamojo ginklo priedėlį.

30. Neteisėtas disponavimas dokumentais yra pavojinga veika, nes sudaro prielaidas daryti įvairius kitus nusikaltimus. Dokumentai priklauso tam tikriems juridiniams bei fiziniams asmenims ir parastai jų laikymo vietą nustato būtent jų turėtojas. Dokumento laikymas laikytinas nusikalstama veika, kai tai yra daroma neturint teisėto pagrindo, t. y. neturint teisėto turėtojo leidimo atlikti tokius veiksmus ir neatliekant jokios funkcijos įgyvendinant jų saugojimo, apskaitos ar naudojimo tvarkos. Pažymėtina, jog BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o tai reiškia, kad nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas įgauna galimybę neteisėtai disponuoti dokumentais. Aplinkybė, kad dokumentų savininkai neturi kaltininkui jokių pretenzijų, nėra reikšminga tokio asmens veiksmų vertinimui.

31. Nagrinėjamu atveju V. Š. aiškina, jog name rasti fizinių asmenų dokumentai, t. y. trys asmens tapatybės kortelės, vienas studento pažymėjimas bei Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius (ADR) pažymėjimas buvo palikti S. S., kuri šiuos dokumentus name paliko kelios dienos iki kratos ir žadėjo juos pasiimti, tačiau nespėjo to padaryti. Taigi yra akivaizdu, jog apeliantas iš esmės neginčija fakto, jog jis laikė paminėtus dokumentus. Tuo pačiu konstatuotina, jog toks kitiems asmenims priklausančių dokumentų laikymas susidariusioje situacijoje negali būti vertinamas kaip teisėtas, net ir tuo atveju, jeigu būtų galima be jokių abejonių remtis nuteistojo versija, kad pas jį rastus dokumentus paliko S. S., kadangi yra visiškai akivaizdu, jog pagal dokumentų turinį apeliantas turėjo suprasti ir suprato, kad šiais dokumentais jokie kiti asmenys, išskyrus tuos, kuriems šie dokumentai buvo išduoti, negalėjo disponuoti. Taigi nuteistasis privalėjo imtis priemonių tam, jog šie dokumentai būtų grąžinti tiems asmenims, kuriems jie buvo išduoti, arba juos perduoti valstybės institucijoms. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 6 straipsnio 14 dalyje yra nustatyta, kad asmuo rastą kito piliečio asmens tapatybės kortelę ar pasą turi atiduoti teritorinei policijos įstaigai arba Lietuvos Respublikos konsulinei įstaigai. Kaip jau minėta, V. Š. nesiėmė jokių veiksmų, kurie būtų nulėmę dokumentų grąžinimą asmenims, kuriems jie buvo išduoti, jis pasirinko nusikalstamą veikimo būdą, t. y. neteisėtai laikyti šiuos dokumentus, kol neva juos pasiims jais disponuoti teisės neturintis asmuo.

32. Pirmosios instancijos teisme nuteistasis aiškino, kad jis savo name rado S. S. dokumentus, todėl jai paskambino ir pranešė apie dokumentų radimo faktą. S. S. pažadėjo pasiimti dokumentus, tačiau jų nepasiėmė. Vis tik byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad kratų metu būtų rasti kokie nors minėtai moteriai priklausantys (jai išduoti) dokumentai ar kokie nors kiti objektai, kurie asmens tapatybės korteles, studento pažymėjimą bei Kelių transporto priemonių vairuotojo pasirengimo vežti pavojingus krovinius (ADR) pažymėjimą leistų logiškai susieti su nurodyta moterimi. Pastebėtina, jog kratos protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad pas V. Š. buvo rastos šešios asmens tapatybės kortelės. Iš byloje užfiksuotų duomenų matyti, jog visos šios asmens tapatybės kortelės buvo grąžintos asmenims, kuriems jos buvo išduotos, arba perduotos jas išdavusioms įstaigoms, nei viena asmens tapatybės kortelė nebuvo išduota S. S. vardu. Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo vadovautis V. Š. parodymais, kad jo naudojamame name rastus dokumentus paliko S. S..

33. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, keisti ar naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Daiva KazlauskienėStasys LemežisUgnius Trumpulis