Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Renata Volodko, sekretoriaujant Daivai Šuopienei, dalyvaujant pareiškėjai J. M., suinteresuotam asmeniui B. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. M. pareiškimą, suinteresuoti asmenys – D. M., B. M., VĮ „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir pan.

Kaip matyti iš pareiškėjos J. M., suinteresuoto asmens B. M. paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, J. M., D. M. ir B. M. yra A. M., mirusios 2008-11-18, ir H. M., mirusio 2018-07-21, vaikai (b.l. 4- 9, 57-58, 61). Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018-09-03 nutartimi c.b. Nr. e2YT-10235-341/2018 pareiškėja J. M. buvo paskirta nepilnamečio brolio D. M. rūpintoja ir turto administratore (b.l. 16-18). Kaip paaiškino pareiškėja ir kaip matyti iš Vilniaus rajono 7-ojo notaro biuro notarės J. Š. 2018-11-07 rašto Nr. S-427 bei Testamentų registro duomenų, po A. M. mirties notaro biure nebuvo užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo liudijimas niekam neišduotas (b.l. 10, 24, 28). VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis A. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė jos sutuoktinio H. M. vardu įregistruotas butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 1/8 dalis ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) (b.l. 12, 30-48). Duomenų, kad palikėja turėtų kitą turtą, kreditorinius įsiskolinimus ir pan., nėra.

Pareiškėja pareiškime nurodė, o teismo posėdyje paaiškino, kad tiek iki savo motinos A. M. mirties, tiek po jos mirties pareiškėja ir jos nepilnametis brolis D. M. gyveno ir iki šiol gyvena aukščiau nurodytame bute, jame yra deklaravę gyvenamąsias vietas, naudojasi butu ir ūkiniu pastatu, juos valdo, kaip savo, prižiūri, rūpinasi, prisidėjo, o šiuo metu pilnai apmoka komunalinius mokesčius ir elgiasi su turtu, kaip su savo nuosavybe, manydami, kad ir taip šį turtą automatiškai paveldėjo po motinos mirties. Šias aplinkybes patvirtina suinteresuoto asmens B. M. paaiškinimai ir byloje esantys rašytiniai įrodymai – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Sužionių seniūnijos 2018-11-02 pažymos apie D. M. ir A. M. deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 13-14), AB „Energijos skirstymo operatorius“, AB „Lesto“, AB „Rytų skirstomieji tinklai“ atsiskaitymo knygelės už elektros energiją ir vandenį už laikotarpį nuo 2007-04 iki 2018-07. Nors knygelėse mokėtoju už komunalines paslaugas nurodytas H. M., tačiau kaip paaiškino J. M. ir B. M., ji faktiškai savo lėšomis taip pat prisidėjo prie apmokėjimo už suvartotą energiją ir vandenį, ir teismas neturi pagrindo šiais paaiškinimais netikėti.

Duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys, įskaitant valstybę, po A. M. mirties būtų perėmę (paveldėję) jos turėtą turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu, reikėtų į jį pretenzijas, byloje nėra. Palikėjos sutuoktinis H. M. po sutuoktinės mirties nei į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, nei į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ar termino palikimui priimti pratęsimo nesikreipė ir įstatymų nustatyta tvarka savo teisių į sutuoktinės turtą neįformino, valios neišreiškė, tuo tarpu pareiškėjos ir D. M. brolis B. M. 2018-08-23 pareiškimu, patvirtintu notarės J. Š., pareiškė, kad atsisako palikimo, likusio po motinos A. M. mirties, jo nepriėmė, pretenzijų neturi ir į teismą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo nesikreips (b.l. 11), tą patį patvirtino ir teismo posėdžio metu, papildomai paaiškinęs, jog ir po tėvo H. M. mirties nepriėmė ir neketina priimti atsiradusio palikimo, su pareiškimu pilnai sutinka ir pretenzijų neturi.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad pareiškėja J. M. ir jos globojamas nepilnametis brolis D. M. po savo motinos A. M. mirties priėmė palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti, t. y. savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjos turtą bei su tuo susijusias teises bei pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina. Nustačius, jog nepilnametis D. M. priėmė palikimą po motinos mirties faktiniu valdymu, siekiant proceso koncentruotumo, ekonomiškumo ir operatyvumo iš esmės teismui leidus nepilnamečiam vaikui priimti palikimą, tikslinga tuo pačiu nustatyti, jog palikimas priimtinas pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, nes tokiu būdu bus maksimaliai apsaugoti nepilnamečio vaiko turtiniai interesai ir teisės.

Be to, teismas, esant šioje byloje susiklosčiusiai faktinei situacijai, būdamas aktyvus byloje, kurioje sprendžiami su nepilnamečio vaiko teisėmis susiję klausimai ir vykdydamas pareigą apsaugoti vaiko teises ir interesus, siekdamas proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo, bei vadovaudamasis nepilnamečio vaiko prioritetinio teisių gynimo principu, taip pat teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, peržengia šioje byloje pareiškėjos J. M. pareikšto reikalavimo ribas ir atnaujina nepilnamečiam vaikui D. M. praleistą terminą priimti palikimą po savo tėvo H. M., mirusio 2018-07-23, mirties, leisdamas jį priimti pagal paveldimo turto apyrašą.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, aukščiau nurodytas butas ir dalis ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausė ne tik nepilnamečio D. M. motinai, bet ir tėvui H. M.; VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis, H. M. vardu 2018-04-17 Valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 3868 pagrindu taip pat įregistruota nuosavybės teisė į 1018/8000 dalis žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 31-48); VĮ „Regitra“ duomenimis H. M. vardu registruota transporto priemonė VW Passat, v.n. (duomenys neskelbtini) (b.l. 26-27); kaip matyti iš notarės J. Š. 2018-12-03 rašto Nr. S-450, mirus H. M. Vilniaus r. 7-ame notaro biure 2018-08-23 užvesta paveldėjimo byla, kurioje įstatyminė įpėdinė yra nurodyta tik J. M.; J. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po tėvo mirties per įstatymo nustatytą terminą kreipėsi į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo; byloje nėra duomenų, kad ji būtų pateikusi pareiškimą dėl palikimo priėmimo ne tik savo vardu, bet ir rūpintinio D. M. vardu; kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, nors 2018-11-08 J. M. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti leidimą priimti palikimą nepilnamečio D. M. vardu, atsiradusį po tėvo H. M. mirties, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018-11-12 nutartimi c.b. Nr. S2-13750-494/2018 prašymas buvo atmestas tuo pagrindu, kad buvo praleistas CK 5.50 str. 3 d. numatytas terminas palikimui priimti; nėra duomenų, kad pareiškėja J. M., kaip įstatyminė nepilnamečio D. M. atstovė, būtų pateikusi teismui prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir/ar pakartotinai kreipusis dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo (b.l. 65-66); teismo posėdžio metu J. M. paaiškino, jog iš tikrųjų nori, kad visą po motinos ir tėvo mirties likusį nekilnojamąjį turtą, t.y. aukščiau nurodytą butą su ūkiniu pastatu, kuriame jie su nepilnamečiu broliu visuomet gyveno, valdė ir rūpinosi, rezultate paveldėtų būtent ji ir nepilnametis brolis D. M., ir tokią jos valią, kaip minėta, patvirtina 2018-11-08 kreipimasis į teismą c.b. Nr. S2-13750-494/2018; kaip minėta, suinteresuotas asmuo B. M. nurodė, kad nei po motinos A. M., nei po tėvo H. M. mirties likusio turto paveldėti nepageidauja, palikimo nepriėmė ir į jį nepretenduoja.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, ir siekdamas maksimaliai užtikrinti bei apsaugoti nepilnamečio vaiko D. M., savarankiškai negalinčio įgyvendinti savo teisių, interesus jo rūpintojai A. M. kol kas nesiėmus teisinių veiksmų palikimui brolio vardu priimti po tėvo H. M. mirties, teismas mano esant teisinga, būtina ir tikslinga atnaujinti praleistą terminą nepilnamečiui D. M. palikimui po tėvo H. M. mirties priimti bei tokį palikimą jam leisti priimti pagal antstolio sudarytą paveldimo turto apyrašą (CK 5.53 str., 5.57 str.) . Jokių duomenų apie palikimo apsunkinimą prievolėmis ar kitas kliūtis, galinčias pažeisti vaiko interesus, teismas neturi. Priešingai, palikimo priėmimas tiek po motinos, tiek po tėvo mirties šiuo atveju atitinka nepilnamečio vaiko, kuriam tokiu būdu bus užtikrintas būstas ir nuosavybės teisė į jo dalį, interesus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 7, 8, 376, 576-578, 582, 176, 183, 186, 189, 191, 259, 263-270 ir 444 str. str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) po savo motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2008-11-18, mirties priėmė palikimą, pradėję turtą faktiškai valdyti.

Leisti pareiškėjai J. M. priimti palikimą nepilnamečio rūpintinio D. M. vardu, atsiradusį po jo motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2008-11-18, mirties pagal paveldimo turto apyrašą.

Atnaujinti nepilnamečiui D. M. terminą palikimui priimti po tėvo H. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio 2018-07-21, mirties ir leisti jį priimti pagal paveldimo turto apyrašą.

Nurodyti pareiškėjai, kad ji privalo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl vykdomojo pavedimo dėl turto apyrašo sudarymo ir notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui, jam pateikti visus duomenis, reikalingus turto apyrašui sudaryti.

Išaiškinti pareiškėjai, kad jei po palikimo apyrašo sudarymo pareiškėja sužinos apie neįtrauktą į apyrašą turtą, skolines teises ar skolines pareigas, privalo nedelsdama kreiptis į notarą dėl vykdomojo pavedimo papildyti turto apyrašą išdavimo.

Juridinę reikšmę turintį faktą nustatyti paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.