Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-10-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-147-419/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-10-05
Bylos Nr.
1-147-419/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27792-2021-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Viktor Voicechovski
Nukentėjusysis
M. K., S. K.
Kaltinamasis
D. K.
Advokatai
Janas Kučynskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-147-419/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27792-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.1; 1.2.10.1; 2.1.15.3.3.3; 2.3.6.4.4; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 5 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Viktor Voicechovski,sekretoriaujant Rimantei Jurgienei, Janinai Plančiūnienei,vertėjaujant Maženai Andruškevič,dalyvaujant prokurorui Sergejui Korotčenkai,nukentėjusiesiems M. K., S. K.,kaltinamajam D. K., jo gynėjui advokatui Janui Kučynskiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neįgalus, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015-03-06 Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtas 20 parų areštas; 2015-05-04 atliko bausmę;

2) 2015-05-26 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d., vadovaujantis BK 64¹ str., skirtas 6 mėnesių laisvės apribojimas su įpareigojimu nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; 2015-10-23 atliko bausmę;

3) 2015-09-24 Šalčininkų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 291 str. 1 d. (dėl dviejų veikų), vadovaujantis BK 64¹ str., 63 str. 1, 3 d., skirtas 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant bendrauti su A. V., vadovaujantis BK 64 str. 1, 4, 9 d., paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su 2015 m. gegužės 26 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos pagal LR BK 178 str. 2 d. bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, uždraudžiant bendrauti su A. V.; bausmė atlikta;

4) 2018-03-13 Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 5 val.;

5) 2019-05-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str., skirtas 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu;

6) 2019-10-30 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ str., 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, skirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės apribojimas, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir 8 MGL (400,00 Eur) dydžio bauda;

7) 2019-11-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ str., skirtas 10 mėnesių laisvės apribojimas, baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas 6 mėnesius laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 2019-12-20 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartimi subendrintos 2019-10-30 ir 2019-11-15 Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nuosprendžiais skirtos bausmės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams ir 10 mėnesių, įpareigojant per šį laikotarpį nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, ir 10 MGL (500,00 Eur) dydžio bauda; bausmė atlikta;

8) 2020-03-13 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ str., skirta 240 MGL (12 000,00 Eur) bauda, įskaičius suėmime išbūtą laiką, laikomas atlikusiu paskirtą bausmę,

kaltinamas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

1. Kaltinamasis D. K. 2021-11-22 apie 05.00 val. (duomenys neskelbtini), namuose, kur gyvena S. K. ir M. K., R. N., kuriuo atžvilgi baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, būdamas priešiškai nusiteikęs S. K. atžvilgiu, vieną kartą kumščiu sudavė S. K. į kairę akį, po to sugriebė pastarąjį už rūbų ir ištempė į koridorių, kur antrą kartą sudavė S. K. kumščiu į veidą ir pataikė į dešinę akį, po to nutempė nukentėjusįjį į kambarį, kur S. K. atsisėdus ant lovos, koja sudavė pastarajam ne mažiau 10 kartų į šonus, po to liepė jam D. K. suduoti S. K. ir D. K. dešine alkūne 4 kartus sudavė S. K. į galvą bei badė jį šaukštu į įvairias kūno vietas, taip sukeldami S. K. fizinį skausmą bei padarydami jam poodines kraujosruvas akių vokuose, ausų kaušeliuose, rankose, kraujosruvą burnos gleivinėje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. Kaltinamasis D. K. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta nukentėjusiuosius, yra iš to paties kaimo. Anksčiau dažnai būdavo jų namuose, tai parūkydavo, tai išgerdavo kartu. Tą dieną gėrė kartu su R. N. (duomenys neskelbtini) pas R. N.. S. K. namas yra už penkių namų nuo R. N. namo. Nuėjo pas S. K. paprašyti cigarečių, galėjo būti, kad 5 ryto. Būdavo, kad ateidavo tokiu laiku pas jį ir anksčiau. Neprisimena, ar namuose degė šviesa. Priėjus prie namo, R. N. pasibeldė į duris. Per verandos langus galima matyti kas atėjo. Jų pirmos durys užsidaro iš vidaus su kabliuku. M. K. pats atidarė duris, atsakė, kad neturi cigarečių. Tuomet R. N. pasiūlė užeiti pas M. K. brolį – S. K.. Jie užėjo į namo vidų, į jų kambarį. Ten buvo M. K. ir S. K.. R. N. paklausė, ar jie turi cigarečių, prisėdo ant lovos, dar pasėdėjo išgėrė alaus, kurį atnešė su savimi. Alų gėrė visi kartu. Pabuvo apie 15 minučių. S. K. gyveno kartu su R. N. motina J. K.. R. N. pradėjo sakyti S. K., kad daugiau nebeįsileistų jo motinos. Jis buvo nepatenkintas, kad S. K. ją girdo. R. N. pradėjo mojuoti rankomis, pradėjo mušti S. K.. Neprisimena į kokias vietas jam pataikė. Sudavė jam daugiau kaip du kartus rankomis. Su M. K. nesikišo į R. N. ir S. K. konfliktą. Neprisimena, ar S. K. buvo nukritęs ant grindų. Po kurio laiko S. K. pabėgo į kitą kambarį ir užsirakino, o pats su M. K. liko sėdėti kitame kambaryje. Iš tos vietos nesimatė kaip vyko muštynės. Nematė kaip R. N. mušė S. K.. Nematė kaip R. N. išlaužė kambario duris. Po to R. N. grįžo ir jie išėjo. Išeidamas matė išlaužtas duris, duryse buvo skylė. Galimai pats vieną kartą sudavė S. K. į ausį. Kai R. N. mušė S. K. ant lovos, tai S. K. užkabino jo skaudančią ranką, dėl to supyko ir kita ranka sudavė jam į ausį. Keturis kartus alkūne ir šaukštu nemušė. Neprisimena, ar R. N. buvo liepęs jam mušti S. K.. R. N. nebuvo ištempęs S. K. į lauką ir vėliau nebuvo įtempęs jo į kambarį. R. N. su savimi peilio neturėjo. Iki atėjo į namą buvo išgėrę apie 5 butelius alaus (2 l talpos). Šaukšto su savimi neturėjo. Gauna 218,00 Eur neįgalumo pensiją. Atlygino žalą ligonių kasai. Atsiprašo nukentėjusiojo. Gailisi dėl padaryto nusikaltimo.

3. Nukentėjusysis M. K. parodė, kad pažįsta D. K., jis užeidavo pas jį į svečius, kartu išgerdavo. Tokie patys santykiai buvo ir su velioniu R. N.. Nuolat gyvena name kartu su broliu S. K.. Šį namą jie paveldėjo po tėvų mirties. Tą vakarą su broliu žiūrėjo televizorių. Į duris pasibeldė D. K. su R. N.. Atidarė jiems duris, jie paprašė cigarečių. Atsakė, kad neturi rūkyti. Paklausė, ar S. K. turi cigarečių. Jie užėjo į vidų, paklausė, ar S. K. turi cigarečių. Jis irgi neturėjo. D. K. su R. N. su savimi turėjo alaus. Jie prisėdo, įpylė jam (M. K.) alaus. Po to R. N. prikibo prie brolio, jį sumušė.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 3 punkto numatyta tvarka pagarsinti nukentėjusiojo M. K. parodymai: „gyvena su broliu S. K., gyvena dviese, gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Namas priklauso jam ir jo seserims J. V. ir L. D.. 2021-11-21, apie 5.00 val. ryto jie su broliu dar miegojo, kai išgirdo stiprų beldimą į namo langus. Nuo triukšmo jie su broliu pabudo, tada jie su broliu S., išgirdo balsus, atpažino, tai šaukė D. K. ir R. N., jie šaukė jam atidaryti duris, tačiau nei jis, nei jo brolis S. durų atidaryti nenorėjo, o S. dar pasislėpė. Bet D. K. ir R. N. vis šaukė jam atidaryti duris, nes nori su juo išgerti. Tiksliai nepasakys, neprisimena, kaip jie užėjo į vidų, jis šių prašė išeiti iš namų tačiau jie neklausė. R. ir D. užėjus šie su savimi turėjo alaus, užėję į kambarį atsisėdo ir pradėjo alų gerti, taip pat davė ir jam, o jo brolis S. visą laiką buvo pasislėpęs kitame kambaryje. R. N. klausinėjo kur yra pasislėpęs jo brolis S., tačiau jis nieko nesakė, sakė, kad nežino, kur brolis. Tačiau R. nepatikėjo ir priėjo prie kambario durų, kur tuo metu buvo pasislėpęs brolis S.. Tada R. koja išmušė skylę duryse, po to įkišo ranką ir atrakino spyną ir atidarė duris. R. N. iš karto, be jokios priežasties, vieną kartą kumščiu sudavė S. į veidą, po to sugriebė brolį už rūbų ir ištempė į koridorių kur antrą kartą sudavė vėl kumščiu į veidą, po to jis nutempė šį į kambarį, kur jis su S., ir kambaryje broliui atsisėdus ant lovos jis uždengė rankomis veidą, tada R. koja sudavė jam daug smūgių į šonus, sudavė iki 10 smūgių, tada R. nustojo mušti brolį S. ir pasakė D. K. suduoti jo broliui. Tada D. K. dešinės rankos alkūne sudavė jo broliui S. 4 smūgius tiesiai į galvos sritį. Jis vis prašė nemušti brolio, tačiau šie jo neklausė. Po to, R. N. iš striukės kišenės ištraukė peilį ir peilio geležtę įrėmė broliui į gerklę, grasino brolį papjauti, tada R. peiliu badė jo broliui į ranką, koją, šoną. Po kurio laiko R. ir D. nustojo tyčiotis iš jo brolio ir jis su jais pradėjo gerti alų, taip jiems užkalbėdamas dantis, kad brolis galėtų pabėgti ir nebūtų mušamas. R. N. ir D. K. jo nemušė, jie mušė tik jo brolį S.. Daugiau dėl šio įvykio nieko papasakoti negali“ (2 t., b. l. 7-8).

5. Pagarsinus parodymus nukentėjusysis M. K. paaiškino, kad apklausos protokolą buvo gavęs, protokolas jam buvo išverstas, pastabų protokolui neturėjo. Kai beldėsi R. N. su D. K., jis su broliu nemiegojo, žiūrėjo televizorių. Jie pasibeldė ne į langą, bet į duris. Pats nuėjo atidaryti duris, matė, kad prie durų stovi D. K. ir R. N.. Durys rakinamos kabliuku, atsidaro į vidų. Duris kaltinamiesiems atidarė pats, paklausė jų ko jie atėjo. Jie pastūmė duris į vidų. Nesakė, kad jų neįleis. Jie paklausė gal brolis turi cigarečių. Pats pirmas nuėjo į vidų, o jie iš paskos. Nebandė neįleisti kaltinamųjų. Jie nebuvo agresyviai nusiteikę. Visi nuėjo į jų kambarį. S. K. tuo metu sėdėjo ant savo lovos. Jis buvo apsirengęs įprastais rūbais. Jie nemiegojo, jau buvo atsibudę. Pats sėdėjo ant savo lovos. D. K. atsisėdo šalia S. K., o R. N. atsisėdo ant kėdės. S. K. vienintelis negėrė alaus. Kiti visi gėrė. Gėrė alų apie 10 minučių. Konfliktą pradėjo R. N. dėl savo motinos. Jis kumščiu sudavė S. K. daugiau kaip du kartus, kai jis sėdėjo ant lovos. Jis bandė gintis. Pats bandė sulaikyti R. N.. Po to brolis pabėgo į kitą kambarį ir ten užsirakino raktu. R. N. nubėgo jam iš paskos. Pats irgi norėjo pasivyti R. N., bet D. K. griebė jam už piršto ir jį sulaužė. D. K. neleido jam nubėgti pas brolį. Nematė kaip R. N. išmušė duris. Nesakė tyrėjui, kad matė kaip R. N. išmušė duris ar kitame kambaryje mušė brolį. Iš savo kambario, kur buvo, negalėjo to matyti. R. N. jo (M. K.) nemušė. R. N. nebuvo liepęs D. K. mušti jo brolį. Iš vakaro su broliu išgėrė butelį degtinės. Vėliau R. N. sugrįžo, o brolis pabėgo pas kaimyną. Po to jie išėjo. D. K. sudavė broliui kambaryje alkūne. Neprisimena kiek kartų. Jis sudavė maždaug po akimi. D. K. S. K. nesivijo. Neturėjo pretenzijų D. K. dėl sulaužyto piršto. Galimai dabar ne viską gerai atsimena. R. N. turėjo su savimi peilį. Jis išsitraukė peilį ir bandė įdurti broliui į ranką. Tai buvo iki to, kai brolis užsirakino kambaryje.

6. Nukentėjusysis S. K. parodė, kad pažįsta D. K., gyveno tame pačiame kaime, anksčiau su juo konflikto neturėjo. Su R. N. jokių santykių nepalaikė. Anksčiau gyveno kartu su R. N. motina. Kartais D. K. su R. N. užeidavo paprašyti cigarečių, kartu gerdavo alkoholį. Su broliu tą vakarą miegojo. Atsibudo nuo beldimosi į kambario langą. Kažkas šaukė, kad jie keltųsi. M. K. buvo kambaryje. Iš balso pažino, kad atėjo R. N.. Pasakė broliui, kad neatidarytų durų. Jie prašė cigarečių. Jis iš karto nuėjo į kitą kambarį pasislėpti. O brolis nuėjo prie durų. Pirmos namo durys užsirakina kabliuku. Jos buvo išmuštos, o antros durys buvo užrakintos su sklende. Antras duris brolis atidarė pats, girdėjo tai būdamas kitame kambaryje. Pasiėmė raktą nuo kito kambario ir pasislėpė bei užsirakino iš vidaus. R. N. užėjęs į vidų, ieškojo jo (S. K.), koja išmušė kambario duryse skylę ir atidarė duris. Klausė kodėl skriaudžia brolį (M. K.). Tuo metu R. N. pradėjo jį mušti. Sudavė jam į nosį. Ištempė jį į kitą kambarį. Brolis sėdėjo su D. K.. Po to R. N. keletą kartu sudavė jam per kojas. Po to, kai R. N. pasodino jį ant lovos, R. N. liepė D. K. jam suduoti ir jis sudavė jam alkūne tris-keturis kartus į galvą į kairę pusę. Po to išbėgo į lauką, bet R. N. jį pasivijo ir sudavė lauke. Partempė jį į kambarį. Ten pasiėmė peilį ir klausė, ar dar skriaus brolį. Šaukštu jam lengvai sudavė D. K.. Dėl to skausmo nepajuto. Pats miegojo, nežino, ar brolis žiūrėjo televizorių. Bet jis dažnai naktį rūko. Policiją iškvietė sesuo. Skambino jai būdamas pas kaimyną Č. S.. Neturi jokių pretenzijų D. K.. Kai pasibeldė D. K., jų namuose buvo J. K., ji miegojo tame pačiame kambaryje ant kitos lovos. Nematė kada ji išėjo iš jų namų. Brolis su jais kartu gėrė alų. D. K. po įvykio jo atsiprašė.

7. 2021-11-21 asmens apžiūros protokole nurodyta, kad ant S. K. veido po kaire akimi yra violetinės spalvos mėlynė bei akies patinimas, abu antakiai pamėlynavę (1 t., b. l. 165-166).

8. 2021-11-24 specialisto išvadoje Nr. G 3160/2021 (01) nurodyta, kad S. K. kūne nustatytos poodinės kraujosruvos akių vokuose, ausų kaušeliuose, rankose, kraujosruva burnos gleivinėje. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai 2-5 paros iki apžiūros, tikėtina užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2021-11-21. S. K. kūne nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 171-173).

9. Liudytoja J. K. parodė, kad D. K. yra jos sūnėnas, santykiai geri. Nukentėjusieji yra jos kaimynai. Anksčiau draugaudavo su S. K.. Tą naktį nakvojo pas S. K.. Miegojo visi trys viename kambaryje. M. K. ir S. K. žiūrėjo televizorių. Pabudo nuo beldimosi į duris. Apie 4.30 val. pas K. atėjo kaltinamieji. M. K. atidarė jiems duris, o pati ir S. K. liko kambaryje. Nematė kas ten atėjo, triukšmo negirdėjo. Į namus užėjo R. N. ir D. K., atėjo į kambarį. Tuo metu kambaryje buvo ji, S. K. ir M. K.. Kaltinamieji pasisveikino, jokių pretenzijų nereiškė. Nenorėjo bendrauti su sūnumi, todėl išėjo, jų santykiai nebuvo geri. R. N. dažnai ateidavo pas ją, kai ji kartais gyveno pas S. K.. Nematė kas toliau vyko pas S. K. namuose. Išėjus jokio triukšmo negirdėjo. Vėliau negirdėjo kas atsitiko, S. K. nesiskundė, kad jį sumušė R. N. ir D. K.. Jie nebuvo jėga patekę į namus, M. K. atidarė jiems duris.

10. BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta tvarka pagarsinti liudytojos J. K. parodymai: „gyvena (duomenys neskelbtini). S. ir M. K. yra jos draugai. Jie gyvena netoliese, taip pat (duomenys neskelbtini) ir ji kartais gyvena pas juos. 2021-11-20 iš vakaro su S. ir M. vartojo alkoholį. 2021-11-21, 04.30 val., atėjo jos sūnus R. N. su jos sūnėnu D. K.. Jie stipriai beldė į duris, tačiau S. pasakė, kad nieko neįsileis. Tada, R., būdamas lauke pasakė, kad ji eitų namo, tačiau ji nėjo namo, nes D. turėjo alaus. Tada S. liepė jai atidaryti duris, o pats pabėgo. Ji atidarė duris ir jie užėjo. M. su D. ir R. gėrė alų, ji su jais negėrė, o laukė kada jie išgers alų, kad eiti namo. S. buvo pasislėpęs. Po to, R. nuėjo ieškoti S., pas juos nuo seno priešiški santykiai, nes S. nenori, kad jos vaikai ateitų. Šis ją kviečia tada, kai reikia namus sutvarkyti, daržus išravėti ir panašiai. S. buvo pasislėpęs kitame kambaryje. R. nuėjo ir koja išmušė duryse skylę, tačiau S. nemušė. S. norėjo išeiti iš namų, tačiau D. jį sulaikė. S. atsisėdo su jais. Tada R. pradėjo pirštu S. badyti į įvairias kūno vietas, o D. badė šaukštu į įvairias kūno vietas. S. visą laiką dengė savo veidą rankomis. Matė, kad D. sudavė S. per galvą vieną kartą savo galūne (ta, kuri nupjauta), ar daugiau jis sudavė nematė, kad R. būtų sudavęs smūgius S., nematė. Kad duryse būtų ištrauktas kabliukas, taip pat nematė. Ji, D. ir R. išėjo, kai pasibaigė alus. Daugiau dėl šio įvykio parodymų neturi“ (2 t., b. l. 24-25).

11. Pagarsinus parodymus liudytoja J. K. paaiškino, kad S. K. neprašė nieko neįleisti. R. N. nebuvo liepęs jai eiti namo. R. N. buvo liepęs jai eiti namo kitą dieną, kai ji blogai jautėsi, po to gulėjo ligoninėje Šalčininkuose. Tai buvo dar iki šio įvykio. Tyrėjai pasakojo apie įvykį, kuomet R. N. ir T. N. buvo atėję pas S. K. ir jį sumušė. Kai pas S. K. buvo atėję R. N. ir D. K., jau buvo grįžusi iš ligoninės. Tuomet nematė muštynių. Apklausa vyko Eišiškėse. Apklausos protokole yra jos parašas. Apklausoje dalyvavo vertėjas. Išėjo iš namo, kai jie atsisėdo ant lovos. Nuolat name gyvena S. K. ir M. K..

12. Liudytoja Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono policijos komisariato tyrėja Regina Milinavičienė parodė, kad atliko dalį ikiteisminio tyrimo šioje byloje, apklausinėjo J. K.. Ji pati atvyko į Eišiškių nuovadą, buvo ten apklausiama. Dalyvavo vertėja. Ji pati davė parodymus ir labai tiksliai atsiminė įvykio aplinkybes, kalbėjo labai užtikrintai. Suprato, kad iš tikrųjų ji atsiminė įvykio aplinkybes. Perklausdavo ją, ar tikrai taip buvo, ji tikino, kad taip, tikrai taip ir buvo. Apklausos protokole buvo užfiksuota būtent tai, ką parodė liudytoja. Liudytoja apklausos metu pagal išvaizdą buvo blaivi, kalbėjo rišliai ir suprantamai. Apklausinėjo Eišiškėse, nes ji sakė, kad neturi pinigų atvažiuoti, todėl kad jai būtų arčiau, apklausinėjo ją Eišiškėse. Jokio suinteresuotumo bylos baigtimi neturi. Jai buvo paaiškinta, kad ji gali atsisakyti atsakinėti į kai kuriuos klausimus ar visai neduoti parodymų prieš savo sūnų R. N.. Liudytojos teisės yra nurodytos teisių išaiškinimo protokole. Bet papildomai neakcentuoja teisės atsisakyti liudyti prieš artimą giminaitį.

13. 2021-11-21 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas kaimo pabaigoje kairėje pusėje, nedažytas, senos statybos. Namo teritorija neaptverta, vaizdo kamerų nėra. Užėjus į namo verandą, dešinėje pusėje prie lango stovi medinis suoliukas. Už jo guli maišai baltos spalvos, bei šalia maišo guli juodos spalvos sulankstomas metalinis peilis. Peilio geležtė apie 5 cm ilgio ir metalinė rankena apie 8 cm ilgio. Iš verandos patekome į koridorių, o iš koridoriaus, pasukome į dešinę, kur matosi įėjimas į kambarį. Įėjimo į kambarį durys baltos spalvos. Durų viduryje prie rankenos matosi skylė nuo smūgių. Užėjus į kambarį, iš kairės pusės prie sienos stovi staliukas, ant kurio sudėti indai. Toliau, kairėje pusėje, prie sienos stovi sekcija, už jos dar vienas stalas ir du foteliai, ant kurių išmėtyti drabužiai. Priešingoje pusėje nuo įėjimo, prie lango stovi sofa-lova, šalia sofos-lovos guli dviratis. Dešinėje pusėje nuo įėjimo stovi šaldytuvas, už jo stovi dar viena sofa-lova. Ant grindų, šalia durų, matosi šukės nuo durų. Namuose aplinka netvarkinga. Iš įvykio vietos, kaip nusikalstamos veikos įrankis buvo paimtas juodos spalvos metalinis peilis, kuris buvo sudėtas į voką Nr. 1. Pridėta fotolentelė (1 t., b. l. 147-155).

14. Kaltinamasis D. K. prisipažino tik dėl vieno smūgio sudavimo nukentėjusiajam S. K., teigė, kad šaukštu jo nebadė ir alkūne sudavė tik vieną kartą. Tačiau šie jo parodymai yra paneigti nukentėjusiųjų S. K. ir M. K. parodymais, S. K. 2021-11-21 pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Nukentėjusysis S. K. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai laikėsi pozicijos, kad D. K. jam sudavė alkūne į galvą maždaug keturis kartus. Įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo D. K. išsakytą versiją, kad jis sudavė mažiau smūgių nukentėjusiajam nei pastarasis nurodo, byloje nėra. Nors byloje neginčijamai nustatyta, kad S. K. daugiau mušė dabar jau velionis R. N., tačiau specialisto išvadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti mažiausiai 7 trauminiais poveikiais bei visumoje ir kiekvienas atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Vadinasi kaltinamojo D. K. veiksmais nukentėjusiajam padaryti sužalojimai atitinka tą patį teismo medicinos specialisto nustatytą sveikatos sutrikdymo mastą ir D. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Taigi atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad yra visiškai įrodyta, kad kaltinamasis D. K. smurtaudamas prieš nukentėjusįjį S. K. nežymiai jį sužalojo, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl kaltinimo pagal BK 165 straipsnio 1 dalį

15. D. K. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2021-11-22, apie 05 val., veikdamas kartu su R. N., atėjo adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena S. K. ir M. K., atvirai pasibeldė į langus, po to į duris, o šeimininkams atsisakius atidaryti duris ir juos įleisti, jėga patraukė namo lauko duris, kurios buvo užrakintos kabliuku iš vidaus, išmušė kabliuką, prieš šeimininkų nukentėjusiųjų S. K. ir M. K. valią užėjo į namo vidų, kur jis su R. N. panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį S. K., taip pažeidžiant būsto neliečiamumą neteisėtai pateko į nukentėjusiųjų S. K. ir M. K. gyvenamąjį namą.

Motyvuojamoji dalis

16. Pagal BK 165 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją,

17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje išaiškinta, kad BK 165 straipsnio saugoma vertybė (objektas) – žmogaus būsto neliečiamumas, o dalykas – pats žmogaus būstas. Žmogaus būstas neliečiamas. Be gyventojo sutikimo įeiti į būstą neleidžiama kitaip, kaip tik teismo sprendimu arba įstatymo nustatyta tvarka tada, kai reikia garantuoti viešąją tvarką, sulaikyti nusikaltėlį, gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą ar turtą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnis). Šie konstituciniai draudimai yra aktualūs vertinant tiek privataus asmens, tiek valstybės institucijų veiksmų teisėtumą. Taigi pripažįstant veiksmą įsibrovimu, būtina nustatyti jo neteisėtumą. Neteisėtumui nustatyti būtini du požymiai: 1) kai tai buvo padaryta be savininko ar kito būsto teritorijoje teisėtai esančio žmogaus leidimo ir 2) neturint kito teisėto pagrindo. Įstatymų leidėjas, nors ir nurodo galimus įsibrovimo būdus (apgaulė, smurtas), tačiau šių būdų sąrašas nėra baigtinis. Tai reiškia, kad įsibrovimas gali būti padarytas bet kuriuo būdu: slapta ar atvirai, apgaule ar be apgaulės, su smurtu ar be smurto, įveikiant technines kliūtis ar kai to neprireikia. Pats įsibrovimas yra bet kuris neteisėtas patekimas į minėtas patalpas arba teritoriją. Su patekimo momentu siejamas ir veikos baigtumas (formalioji sudėtis). Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti ir asmens kaltę – tiesioginę tyčią, t. y. kaltininko supratimą, kad jis neteisėtai prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant ir saugomą būsto teritoriją, ir norą taip veikti. Nors veikos padarymo motyvai nėra būtinas šios nusikaltimo sudėties požymis, kita vertus, jų nustatymas padeda tinkamai kvalifikuoti padarytą veiką (LAT nutartis Nr. 2K-37-942/2015).

18. Spręsdamas, ar D. K. su R. N. teisėtai pateko į nukentėjusiųjų namo vidų, teismas įvertino teismo posėdyje bei ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus bei apžiūrint įvykio vietą nustatytas aplinkybes. Rašydamas policijai pareiškimą dėl įvykdytų nusikalstamų veikų S. K., be kita ko, nurodė, kad D. K. ir R. N. pateko į jų namą išlaužę duris. Kaltinamųjų nekvietė, jie įsibrovė savavališkai, prieš tai beldė į langus ir duris. Kai jie išlaužė įėjimo duris, pats užsirakino kambaryje. Kas būtent išlaužė duris, nematė (1 t., b. l. 27-31). Ikiteisminio tyrimo metu S. K. teigė, kad jų namo įėjimo durys yra dvejos. Pirmos durys, esančios iš lauko, rakinamos kabliuku, o antros – užsklanda. Girdėjo kaip jo brolis M. K. sakė kaltinamiesiems išeiti, tačiau kažkas iš jųdviejų jėga patraukė duris ir išmušė kabliuką, o jau kitas duris brolis atidarė pats ir jie užėjo į namus (1 t., b. l. 186-187). Iš esmės analogiškas įsibrovimo aplinkybes S. K. nurodė ir apklausiamas teisme.

19. Kitas nukentėjusysis – M. K. tokių brolio parodymų nepatvirtino, nors ikiteisminio tyrimo metu M. K. aiškino, kad D. K. ir R. N. šaukė jam atidaryti duris, tačiau nei jis, nei jo brolis S. durų atidaryti nenorėjo, o S. dar pasislėpė. Bet D. K. ir R. N. vis šaukė jam atidaryti duris, nes nori su juo išgerti. Tiksliai nepasakys, neprisimena, kaip jie užėjo į vidų, jis prašė jų išeiti iš namų, tačiau jie neklausė (2 t., b. l. 7-8). Teismo posėdyje M. K. nurodė, kad kai beldėsi R. N. su D. K., jis su broliu nemiegojo, žiūrėjo televizorių, jau buvo atsibudę. Jie pasibeldė ne į langą, bet į duris. Pats nuėjo prie durų, matė, kad prie jų stovi D. K. ir R. N.. Durys rakinamos kabliuku, atsidaro į vidų. Duris kaltinamiesiems atidarė pats, paklausė jų ko jie atėjo. Jie pastūmė duris į vidų. Nesakė, kad jų neįleis. Jie paklausė gal brolis turi cigarečių. Pats pirmas nuėjo į vidų, o jie iš paskos. Nebandė neįleisti kaltinamųjų. Jiems įėjus į vidų, kartu su jais gėrė alų.

20. Teismo posėdžio metu buvo apklausta ir liudytoja J. K., kurios teigimu, ji įvykio metu nakvojo pas nukentėjusiuosius. Pastaroji parodė, kad kaltinamiesiems pasibeldus į duris, jas atidarė M. K.. Kaltinamieji pasisveikino, jokių pretenzijų nereiškė. Pati nenorėjo bendrauti su sūnumi R. N., todėl išėjo. Nustačius prieštaravimus tarp liudytojos parodymų ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nagrinėjant bylą teismo posėdyje buvo pagarsinti liudytojos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. 2022-07-05 apklausos metu ji aiškino, kad 2021-11-21 04.30 val. atėjo jos sūnus R. N. su jos sūnėnu D. K.. Jie stipriai beldė į duris, tačiau S. pasakė, kad nieko neįsileis. Tada, R., būdamas lauke, pasakė, kad ji eitų namo, tačiau ji nėjo namo, nes D. turėjo alaus. Tada S. liepė jai atidaryti duris, o pats pabėgo. Ji atidarė duris ir jie užėjo. M. su D. ir R. gėrė alų, ji su jais negėrė, o laukė kada jie išgers alų, kad eiti namo. S. buvo pasislėpęs (2 t., b. l. 24-25).

21. Išdėsčius įvykyje dalyvavusių asmenų parodymus dėl įsilaužimo į namą aplinkybių matyti, kad jie yra prieštaringi. S. K. nematė kokiu būdu į namą pateko kaltinamieji, kadangi išgirdęs jų balsus iš karto pasislėpė kitame kambaryje. M. K. teisme parodė, kad pats atidarė duris kaltinamiesiems ir kartu su jais gėrė alų. Tai, kad kaltinamieji atėjo tokiu ankstyvu laiku (apie 5.00 val. ryte) M. K. nelaikė ypatinga aplinkybe, kadangi ir anksčiau jie užeidavo panašiu laiku. Liudytoja J. K. teisme parodė, kad duris atidarė M. K., jokių pretenzijų kaltinamieji nereiškė, tačiau ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad duris D. K. su R. N. buvo atidariusi pati.

22. Vertinant minėtų asmenų parodymus, nėra pagrindo kaltinamųjų veiksmuose įžvelgti neteisėto patekimo į nukentėjusiųjų gyvenamąją patalpą požymių. Visų pirma, nukentėjusysis S. K. kaltinamųjų patekimo į namą momento asmeniškai nematė, nes buvo pasislėpęs. Vien tai, kad jis bijojo kaltinamųjų ir iš karto nuo jų pasislėpė kitame kambaryje, o vėliau buvo sumuštas, nepatvirtina, kad kaltinamieji įėjo į namą neteisėtai, be savininko leidimo ar kitokiu būdu (panaudojant smurtą ar kt.). M. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad tiksliai neprisimena kaip kaltinamieji įėjo į vidų, tuo tarpu teisme paaiškino, kad pats atidarė jiems duris ir įleido į vidų. Jų patekimui į namą niekaip nesipriešino, kambaryje kartu su jais gėrė alų. Liudytojos J. K. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra kardinaliai priešingi, nepatvirtinti kita byloje surinkta medžiaga, todėl vadovautis jais negalima.

23. Esant prieštaringiems proceso dalyvių parodymams, neteisėtą patekimą į patalpą galėtų įrodyti objektyvios aplinkybės, kaip antai lauko durų ar spynų (kitokių užraktų) apgadinimai, išlaužymo žymės ir t. t. Tačiau iš 2021-11-21 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad jokie įsilaužimo į namą pėdsakai nebuvo užfiksuoti. Įėjimo durys neapžiūrėtos, nenustatyta, ar durys buvo rakinamos kabliuku ar ne, jeigu buvo, tai pats kabliukas ir jo padėtis ant durų neapžiūrėta ir neužfiksuota, fotolentelės nuotraukoje Nr. 2 nematyti, kad įėjimo durys būtų apgadintos. Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotas tik vidaus patalpų durų apgadinimas, tačiau tai nėra susiję su įsibrovimu į gyvenamąjį namą. Kitų įrodymų, patvirtinančių ar paneigiančių kaltinamųjų patekimo į nukentėjusiųjų gyvenamąjį namą būdą byloje nėra.

24. Taigi apibendrindamas išdėstyta, teismas prieina išvados, kad kaltinamojo D. K. veiksmuose nėra BK 165 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos (neteisėtas asmens būsto neliečiamumo pažeidimas) sudėties požymių, todėl pagal šį straipsnį D. K. išteisinamas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Bausmės skyrimas

25. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

26. Kaltinamasis D. K. padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis teistas, paskirtas bausmes atliko (3 t., b. l. 6-11), baustas administracine tvarka (3 t., b. l. 12-15), atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo sukeltą žalą, nukentėjusysis S. K. teismo posėdyje patvirtino, kad jokių pretenzijų D. K. neturi, kadangi daugiausia prieš jį smurtavo R. N., todėl kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, nustatant kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus.

Civilinių ieškinių išsprendimas

27. Nukentėjusysis S. K. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų asmenų 200,00 Eur turtinės žalos dėl durų sulaužymo (1 t., b. l. 74). Byloje nustatyta, kad S. K. vidaus duris sulaužė R. N.. Pastarajam mirus, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, kaltinamasis D. K. prie šios žalos atsiradimo neprisidėjo, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo S. K. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

28. Nukentėjusysis P. M. pateikė ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltų asmenų 1800,00 Eur turtinės žalos dėl automobilio VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (1 t., b. l. 77). Byloje nustatyta, kad P. M. automobilį pagrobė R. N.. Pastarajam mirus, jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta, todėl yra pagrindas nukentėjusiojo P. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

29. Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pateikė ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų priteisti 40,02 Eur žalos, susidariusios dėl nukentėjusiojo S. K. gydymo (1 t., b. l. 67-69). Nagrinėjant bylą teisme kaltinamasis D. K. sumokėjo Vilniaus teritorinei ligonių kasai 40,02 Eur sumą ir pateikė tai patvirtinantį mokėjimo nurodymą, todėl atsižvelgiant į tai, kad civiliniam ieškovui padaryta žala yra visiškai atlyginta yra pagrindas bylą dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo nutraukti.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

30. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

31. Nagrinėjamoje byloje D. K. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 3 dalis). 2022-12-29 Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi ginti kaltinamąjį paskirtas advokatas Jan Kučynski. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2023-09-15 pažymą Nr. APD-2023-13671, kurioje nurodyta, kad D. K. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1052,88 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis nedirba (LITEKO duomenys), yra neįgalus, todėl darytina išvada, kad kaltinamojo turtinė padėtis yra pakankamai sunki. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos.

Kitų procesinių klausimų išsprendimas

32. R. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, būtina panaikinti.

33. R. N. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 14422352, saugomą baudžiamojoje byloje (4 t.,) perduoti ją išdavusiai įstaigai.

34. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- juodos spalvos peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-03-22 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK 001833 (1 t., b. l. 164), būtina sunaikinti;

- automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nemenčinės II k., Vilniaus r., (1 t., b. l. 101-104) būtina konfiskuoti;

- vokus su objektais, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, pokalbių kortelę, „Pildyk“ kortelę, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-07-13 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK 001890 (2 t., b. l. 171), būtina sunaikinti;

- tris stiklainius su kvapų pėdsakais, saugomus Lietuvos policijos KTC Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje (2 t., b. l. 72-73), būtina sunaikinti;

- kompaktinis diskas su vaizdo įrašais paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 303 straipsnio 2 dalimi, 307 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 48 straipsnio 1-2 dalis, 4 dalies 1 punktą, 6 dalį, skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi gydymo įstaigoje.

Išteisinti D. K. pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiųjų S. K. ir P. M. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

Nutraukti baudžiamosios bylos dalį dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio išsprendimo.

Nepriteisti iš D. K. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

R. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (asmens tapatybės kortelės) paėmimą, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

R. N. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. 14422352, saugomą baudžiamojoje byloje, perduoti ją išdavusiai įstaigai.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- juodos spalvos peilį, saugomą Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-03-22 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK 001833, sunaikinti;

- automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Nemenčinės II k., Vilniaus r., konfiskuoti;

- vokus su objektais, mobilaus ryšio telefoną „Samsung“, pokalbių kortelę, „Pildyk“ kortelę, saugomus Vilniaus apskrities VPK pagal 2022-07-13 kvitą B serija BBB Nr. ŠARPK 001890, sunaikinti;

- tris stiklainius su kvapų pėdsakais, saugomus Lietuvos policijos KTC Odorologinių tyrimų ir kinologijos valdyboje, sunaikinti;

- kompaktinį diską su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.

Teisėjas Viktor Voicechovski