- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-25
- Bylos Nr.
- 1A-123-487-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-28-1-00444-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Čepukėnienė (pirm.), Vitalija Norkūnaitė, Arūnas Kisielius
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Nuteistasis
- V. J., K. N.
- Kategorijos
- 2.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Jolanta Čepukėnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A -123/2013
Teisėja Vita Lučkauskaitė Teisminio proceso Nr.1-28-1-00444-2010-7
2013 m. sausio 25 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Čepukėnienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. J. ir nuteistojo K. N. bei jo gynėjo advokato M. B. apeliacinius skundus dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d. ir 5d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. balandžio 27d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę, ir V. J. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
K. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3d. laisvės atėmimu 6 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 63 str. 1d. ir 4d., paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 27d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir K. N. paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 9 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
A. G. ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir jai priteista solidariai iš V. J. ir K. N. 261 Lt.
A. G. ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir jai priteista iš V. J. ir K. N. po 10000 litų iš kiekvieno.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. J. ir K. N. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, išžagino nepilnametį asmenį, o būtent:
iš 2010 m. rugsėjo mėn. 6 d. į 2010 m. rugsėjo 7 d. naktį, nenustatytą valandą V. N. priklausančios sodybos, esančios Peliūnų k., Pastrėvio sen., Elektrėnų sav., kieme, veikdami bendrininkų grupėje, V. J. panaudojus fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš A. S. , pasireiškusius tuo, kad V. J. delnu trenkė nukentėjusiajai per kairį skruostą, po ko V. J. kartu su K. N. nusivedė nukentėjusiąją prie V. J. priklausančio automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kur liepė nukentėjusiajai mautis kelnes. Nukentėjusiajai atsisakius ir pradėjus verkti bei maldauti, kad nieko nedarytų, V. J. suėmė ją už veido, grasindamas užmušti, liepė tylėti ir nutraukė kelnes, o tuo tarpu K. N. nukentėjusiosios įsakmiai paklausė, ar ši suprato, kas pasakyta. T. V. J. rankomis suėmė iš už nugaros A. S. () per liemenį ir, prispaudęs prie automobilio, atliko lytinį aktą prieš jos valią. Po to priėjęs K. N. suėmė rankomis iš už nugaros nukentėjusiajai per liemenį ir prispaudęs prie automobilio atliko lytinį aktą prieš jos valią. Tokiais veiksmais V. J. ir K. N., veikdami bendrai, V. J. panaudojus fizinį smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarant jai kairio skruosto sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, kraujosruvą pilvo sienos kairės pusės odoje, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą, bei grasinant ją nužudyti ir tokiu būdu palaužus nukentėjusiosios valią, atliko lytinį aktą prieš jos valią.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. J. prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2012-07-10 apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Nurodo, jog teismas nenustatė objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos požymių, t.y. neįrodė nusikalstamos veikos sudėties. Teismo nuosprendis privalėjo būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, tačiau teismas to neįvykdė ir tokiu būdu pažeidė LR BPK 20 straipsnyje įtvirtintas nuostatas. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje, kaip jo kaltę patvirtinančius įrodymus, išvardino ir aprašė atliktus procesinius veiksmus, išvardino įrodymų šaltinius, kurie, apelianto manymu, įrodo jo kaltės nebuvimą, taip pat įrodo, kad tokio įvykio iš viso nebuvo. Todėl teismas turėjo juos įvertinti atitinkamai. Nuosprendyje padarytų išvadų nepatvirtina įrodymai, išnagrinėti teismo posėdyje, teismo išvadose yra esminiai prieštaravimai, paveikę nuteistojo nekaltumo klausimo išsprendimą ir baudžiamojo įstatymo pritaikymą.
Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į 2010-09-07 specialisto išvadą Nr. G 3338/10(01), kurioje konstatuota, kad A. S. apžiūros metu nustatyti seni, daugiau nei 3 savaičių senumo mergystės plėvės plyšimai, kurie galėjo būti padaryti ir lytinių santykių metu; taip pat konstatuota, kad papildomų tyrimų metu burnos, makšties ir tiesiosios žarnos turinyje spermos neaptikta, todėl objektyvių duomenų, patvirtinančių apie buvusius nesenus lytinius santykius, nėra. Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad ekspertė paaiškino, jog negali tvirtinti, kad apskritai lytiniai santykiai buvo atlikti. Be to, ekspertai neginčijamai nustatė, kad A. S. nustatyti sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, galėjusiems gautis savigynos metu, o galėjo atsirasti, vedant už rankos ir laikant rankas ant liemens, ant liemens antspaudai galimi, ir keliant, šokant, jei suspaudžiama rankomis, ant kelių sužalojimai būdingi kritimui, galimi nubrozdinimai ir su kelnėmis. Jei šokant galva į galvą atsitrenkiant, tai galėjo gautis pas nukentėjusiąją skruoste sužalojimai. Pažymi, jog nustatyta, kad tą vakarą visi pirtyje buvę asmenys šoko, linksminosi, tame tarpe ir A. S.. Anot apelianto, šiais objektyviais ir neginčijamais įrodymais yra visiškai paneigiami nukentėjusiosios melagingi teiginiai, kad 2010-09-07 naktį K. N. ir V. J. atliko natūraliu būdu lytinį aktą prieš jos valią, kad ji buvo išžaginta be prezervatyvo, jog lytinius santykius užbaigė, spermą išliejo ant žolės. Nurodo, kad įvykio vietos apžiūros metu sperma nebuvo rasta, nors tiksli tariamo nusikaltimo vieta buvo žinoma, parodyta ir nustatyta.
Apeliaciniame skunde pažymima, jog nukentėjusioji atvykusiems policijos pareigūnams paaiškino, kad ją išžagino iš matymo matyti jaunuoliai Karolis ir Vyciokas, vėliau ji 2010-09-07 protokole - pareiškime nurodė, kad ją natūraliu būdu išžagino du nepažįstami jaunuoliai, vienas iš žagintojų vartojo smurtą, antras grasino susidorojimu. Be to, apeliantas nurodo, kad nukentėjusioji davė prieštaringus parodymus ir dėl smurto naudojimo. Byloje objektyviai nustatyta, kad nukentėjusioji melavo ir savo amžių, įvykio dieną teigdama, kad ji yra pilnametė ir nurodydama, jog jai yra 19 metų. Šias faktines aplinkybes patvirtino liudytoja apklausta S. G. ir pati nukentėjusioji.
Apeliantas teigia, kad nukentėjusioji melavo, jog jis buvo girtas, kadangi byloje neginčijamai ir objektyviai nustatyta, kad tą vakarą buvo visiškai blaivus. Be to, pažymi, jog nukentėjusiosios parodymai prieštarauja ir teisme apklaustų policijos pareigūnų parodymams dėl tariamo K. N. pabėgimo su antrankiais iš policijos pareigūnų automobilio. Teigia, kad kaltė negali būti grindžiama išimtinai nukentėjusiosios fragmentiškais, prieštaringais ir nenuosekliais parodymais.
Nuteistasis V. J. nurodo, kad teismas netinkamai įvertino 2011-12-20 teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės aktą, kuriuo nustatyta, jog A. G. iki nusikalstamos veikos jos atžvilgiu įvykdymo konstatuoti psichikos sutrikimai - mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Po nusikalstamos veikos įvykdymo jos atžvilgiu psichologinių konsultacijų metu įtartas potrauminis sindromas, tačiau diagnozė kliniškai nepagrįsta. Be to, teismas neatsižvelgė į eksperto S. S. teisme duotą paaiškinimą, jog nukentėjusioji galėtų prisigalvoti istorijų, kad pateisintų namuose nebuvimą, nes manipuliuoja.
Apeliantas atkreipia teismo dėmesį į tai, kad pirmos instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas, nes dar iki teismo nuosprendžio priėmimo pasisakė dėl jo kaltės, nes, nutartyje, kurioje pratęsė kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nurodė šaltinius, kurie patvirtina V. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo.
Anot apelianto, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus T. T. praktika, visos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti proceso metu, turi būti traktuojamos kaltinamojo/nuteistojo naudai.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu K. N. ir jo gynėjas advokatas M. B. prašo panaikinti 2012-07-10 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendį, išteisinant K. N. dėl nusikaltimo, numatyto BK 149 str. 3 d., padarymo. O teismui nenustačius apelianto išteisinimo dėl šio nusikaltimo padarymo pagrindų, prašo nuosprendį pakeisti - jo veiką kvalifikuoti pagal 149 str. 1 d. ir švelninti paskirtą bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendį, kuriuo pripažino K. N. kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo, priėmė, vadovaudamasis nepatikimais, galimai melagingais, prieštaringais įrodymais, prieštaravimai tarp kurių viso baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Atkreipia dėmesį į tai, kad nei vienas asmuo, iš 2010-09-06 į 2010-09-07 dalyvavęs pas K. N. pirtyje, kurie nepažinojo nukentėjusiosios, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad nukentėjusioji yra nepilnametė. Byloje liudytojų parodymais neginčytinai nustatyta, kad, įsėdusi į automobilį pas nuteistąjį V. J. ir atvykusi į pirtį, A. G. nurodė, jog jai yra 19 metų. Šias aplinkybes nurodė liudytoja nukentėjusiosios draugė S. G., kuri paaiškino, kad A. prisistatė kaip devyniolikmetė, šias aplinkybes pripažino ir pati nukentėjusioji, kuri teismo posėdžio metu patvirtino, jog iš pradžių ji prisistatė kaip devyniolikmetė ir tik vėliau, kai neva ją bandė žaginti nuteistieji, ji jiems verkdama pasakė, kad yra nepilnametė ir jai 17 metų.
Apeliantai pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas S. S. palaikė atliktos ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad psichotropines ar narkotines medžiagas nukentėjusioji vartojo 2008 metais, kad priklausomybės ligų centre gydėsi dėl narkotikų vartojimo, jai diagnozuotas emocinis elgesio sutrikimas, potrauminės streso būsenos nepatvirtino. Ekspertas neatmetė galimybės, kad nukentėjusioji taip galėtų pateisinti save, dėl ko nebuvo namuose. Tai, jog nukentėjusioji yra linkusi meluoti ar sutirštinti spalvas, apeliantų manymu, įrodo aplinkybė, kad teismo posėdžio metu apklausiama nukentėjusioji A. G. nurodė, jog K. N. su antrankiais pabėgo iš policijos automobilio, tuo tarpu tame pačiame teismo posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnai R. S. ir R. J. nurodė priešingai - kad apeliantas, pamatęs policijos pareigūnus, pabėgo nuo pirties slenksčio, jokių antrankių tuo metu K. N. nebuvo uždėję.
Pažymi, jog teismas, nepašalinęs prieštaravimų tarp parodymų, apelianto kaltę grindė nepatikimais bei prieštaringais duomenimis, kas prieštarauja LR BPK nuostatoms, nekaltumo prezumpcijos principui. Pirmos instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nepagrįstai nurodė, kad netikėti nukentėjusiosios parodymais neturi jokio pagrindo, jie yra nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek įrodymų tyrimo teisme metu. Tačiau teismas nesiaiškino ir nuosprendyje nepasisakė, kodėl nukentėjusiosios parodymai, prieštarauja liudytojos K. I. (kuri teigė, kad S. parvedė du vaikinai, o A. buvo dingusi) ir liudytojos S. G., tvirtinusios, kad V. paėmė jai už sprando ir liepė eiti į pirties vidų, parodymams. Nurodo, jog, sugretinus nukentėjusios parodymus su šių liudytojų parodymais, akivaizdu, kad V. J. negalėjo tuo pat metu mušti nukentėjusiąją per veidą, vesti ją prie mašinos ir vesti S. G. į pirtį. Duomenų, kad nukentėjusiąją muštų K. N., byloje nėra.
Anot apeliantų, eksperto išvada nepatvirtina arba nesuteikia objektyvių duomenų, kad byloje nurodytu laiku nukentėjusioji turėjo prievartinius lytinius santykius su nuteistaisiais. Tačiau šioje specialisto išvadoje neginčijamai nurodyta, kad yra nustatyti senesni, nei prieš tris savaites, lytiniai santykiai. Be to, atkreipia dėmesį į tai, kad byloje esančiame 2010-09-07 apžiūros protokole nurodyta, jog jokių pėdsakų ir objektų nerasta, taip pat, atliekant spermos paieškos testą, buvo apžiūrėti nukentėjusios rūbai, kiti objektai, tačiau spermos niekur nebuvo rasta.
Apeliaciniame skunde pažymima, kad niekas negali patvirtinti nukentėjusiosios parodymų, jog V. J. ir K. N. grasino užmušti nukentėjusiąją, jei ji priešinsis. Byloje nėra nustatyta, kad nuteistieji kaip nors kitaip atėmė galimybę jai priešintis, kaip ir nebuvo nustatyta nukentėjusios bejėgiška padėtis.
Šalies argumentai
Apeliantai nurodo, kad, net ir pripažinus K. N. kaltu dėl išžaginimo, pirmosios instancijos teismas paskyrė jam neteisingą bausmę, pažeidė BK bendrosios dalies normas, t.y. bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Apeliacinės instancijos teismui nutarus, kad apeliantas vis dėl to padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, pastarajam paskirta bausmė turi būti švelninama. Teigia, kad, pripažinęs K. N. kaltu, apylinkės teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, o tai sąlygojo neteisingo nuosprendžio priėmimą.
Teismo posėdžio metu nuteistieji V. J., K. N., jų gynėjai prašė skundus tenkinti, nukentėjusiosios atstovė advokatė, prokuroras prašė skundus atmesti.
N. V. J., nuteistojo K. N. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.
Trakų rajono apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas LR BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą, jog V. J. ir K. N., veikdami bendrai, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atliko prievartinius natūralius lytinius aktus su nepilnamete nukentėjusiąja A. S. prieš jos valią, t.y. išžagino nepilnametį asmenį ir jų nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 149 str. 3 d.
Nuteistųjų kaltę, padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 149 str. 3 d., patvirtina baudžiamojoje byloje surinktų, teisiamojo posėdžio metu ištirtų ir, nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. reikalavimų, įvertintų įrodymų visuma.
Šalies argumentai
Iš A. S. protokolo-pareiškimo (t.1 b.l.2) matyti, kad 2010-09-07 6.15 val. pateiktame Vilniaus AVPK Elektrėnų PK pareiškime A. S. nurodė, jog 2010-09-07 apie 2 val. Elektrėnų sav. Pastrėvio sen., Pastrėvio k. namo kieme ją natūraliu būdu išžagino du nepažįstami jaunuoliai, vienas iš žagintojų vartojo smurtą, antras grasino susidorojimu.
Policijos pareigūnas R. J. 2010-09-07 tarnybiniame pranešime (t.1 b.l.5) nurodė, kad 2010-09-07 apie 3.20 val. iš Elektrėnų PK budėtojo gavo pranešimą nuvykti į Pastrėvio k., kur yra išprievartauta mergina. Kartu su policijos pareigūnu R. S. vykstant į Pastrėvio k., Peliūnų k. pamatė merginą, kuri juos stabdė ir kuri, kaip paaiškėjo, buvo nukentėjusioji A. S.. Ji pareigūnams paaiškino, jog ją Pastrėvio k. išprievartavo iš matymo pažįstami jaunuoliai Karolis ir Vyciokas. Įtarus, kad merginos nurodytas K. gali būti N., pareigūnai kartu su mergina nuvyko pas K. N. į namus. Pati mergina negalėjo nurodyti, kur viskas vyko. Atvykus pas K. N., pirtyje buvo rasti V. J., K. I., S. G.. Nukentėjusioji atpažino, kad ją prievartavo V. J., kuris buvo sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų PK, taip pat pristatytos minėtos merginos. K. N. iš pradžių sulaikyti nepavyko, nes jis slapstėsi už pirties, maždaug už pusės valandos jis pats priėjo prie policijos pareigūnų, buvo sulaikytas ir pristatytas į Elektrėnų PK.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas R. S. parodė, jis, kaip Elektrėnų PK vyr. patrulis, kartu su policijos pareigūnu R. J. pagal budėtojo pranešimą apie Pastrėvio kaime įvykdytą išprievartavimą naktį vyko į įvykio vietą. Už Pastrėvio juos sustabdė moteris, ji paaiškino, kas atsitiko, buvo šoko būsenoje, negalėjo nieko normaliai paaiškinti, ji buvo išsigandusi, apsiverkusi, balsas drebėjo, ar jos rūbai buvo purvini, jis neatkreipė dėmesio. Ji patvirtino, kad čia ji skambino dėl išprievartavimo į policiją, medikų pagalbos atsisakė, nurodė, kad atsimena tą vietą, buvo pasislėpusi šiltnamyje, minėjo, kad ją išžagino lauke, neprisimena, ar prieš ją buvo naudojamas smurtas. Moteris lyg tai minėjo du jaunuolius, tačiau nėra tikras, kad minėjo Karolį. Moteris parodė, kur ta vieta, ten yra vienas namas prie Pastrėvio kaimo ir ten gyvena N. šeima. Kai jie privažiavo, moterį paliko džipe, o patys nuėjo link pirties, kur nukentėjusioji nurodė, priėję pasibeldė, išlindo K. N.. Kartu su Karoliu jie ėjo link džipo, tačiau pastarasis pabėgo. Radijo ryšiu iškvietus pastiprinimą, R. J. ieškojo K. N., o jis (R. S.) kartu su atvykusiu pareigūnu A. nuėjo į pastato vidų, viršuje rado Karolio brolį ir ten buvo dar viena panelė, jie lyg miegojo. Nukentėjusioji visą laiką buvo policijos pareigūnų automobilyje, ji nurodė tik vieną vaikiną J., kaip ją išprievartavusį. Kaip vežė visus į policiją - neprisimena, kai susiruošė važiuoti, tai K. N. išlindo iš už krūmų. Nuo visų asmenų jautėsi alkoholio kvapas. Apie tai, kad vaikinai nuleido spermą, nukentėjusioji, atrodo, nesakė ir nerodė tos vietos, nes, jeigu ji būtų tą vietą parodžiusi, tai policijos pareigūnai būtų ją užfiksavę.
Analogiškas aplinkybes nurodė liudytoju pirmos instancijos teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas R. J..
Iš 2010-09-07 apžiūros protokolo (t.1 b.l.7-17) matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą Peliūnų k., Pastrėvio sen., Elektrėnų sav. V. N. sodyboje ir automobilį VW Passat v.n. L 7 DJF, nustatyta, kad apie 1 metro atstumu nuo automobilio galinės kairės pusės sparno matyti stipriai ištrypta žolė, jokių objektų ar pėdsakų prie automobilio nėra. Einant nuo automobilio link pirties dešinėje pusėje apie 10 metrų nuo pirties atstumu stovi medinė pavėsinė su suolais, stalu ir stogu, kurioje mėtosi tušti buteliai nuo alaus, šiukšliadėžėje matosi tušti buteliai nuo putojančio fermentuoto gėrimo ,,Barocco“; pirties pastate - priepirtyje ant stalo ir po stalu guli tušti buteliai nuo fermentuoto putojančio gėrimo ,,Barocco“, brendžio ,,Zolotoj petušok“, tušti pakeliai nuo cigarečių bei sudaužyta stiklinė taurė ant stalo. Ant stalo taip pat yra lėkštė su stikline ir stikliuku. Greta priepirtyje stovinčios spintos guli sudaužyta stiklinė bei drabužiai ir rankšluostis. Ant šaldytuvo, stovinčio priepirtyje, guli nešiojamas kompiuteris ,,Toshiba“. Visame priepirtyje betvarkė, daiktai išvartyti ir išmėtyti. Apžiūrint patalpas, aplinką aplink pirtį tyrimui reikšmingų objektų ar pėdsakų nerasta.
Pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausta nukentėjusioji A. S. nurodė, kad įvykio dieną ji buvo Kaune kartu su S. G., kai jos draugei paskambino V. ir pasiūlė važiuoti į pirtį. Sandra pasiūlė jai, ji sutiko važiuoti kartu, netrukus V. atvažiavo prie parduotuvės su draugu ir jie keturiese išvažiavo į Elektrėnus. Atvykę į kaimą, ten rado K. N. ir jo brolį Povilą. Po kiek laiko ji dar kartą su Vytautu važiavo į Kauną, ten paėmė Vytauto draugę Agnę ir jos draugę K. I., visi grįžo atgal į kaimą. Kai visi susirinko, buvo keturi vaikinai - E. M., Povilas ir Karolis bei V., o iš merginų buvo ji, A. M., S. G. ir K. I.. Visi linksminosi, ji išgėrė dvi taures šampano, buvo ir brendžio, alaus, kūrenosi pirtis, ji taip pat ėjo į pirtį. Linksmybės vyko gal apie dvi trys valandas, gal ilgiau, nebuvo jokių barnių, visi gražiai bendravo. Vienu momentu K. I. pradėjo konfliktuoti su Karolio broliu P. N.. I.įžūliai su juo kalbėjo, o jis ją tampė už plaukų, Povilas grasino I. suduoti buteliu per galvą, skraidė buteliai. Nukentėjusioji prašė I. nekonfliktuoti su Povilu, tačiau ji jos neklausė, buvo gerokai padauginusi alkoholio. Nukentėjusioji norėjo važiuoti namo, prašė draugo, kad parvežtų ją namo, tačiau jos draugas neatvažiavo jos paimti, nes jie buvo susipykę. Buvo jau vėlu, V. lindo prie jos, apsikabino, jai tas nepatiko, tuomet V. pasitraukė į šoną, tačiau po kiek laiko vėl priėjo prie jos, tačiau pasimylėti jai nesiūlė. Ji pasakė, kad nori važiuoti namo, tačiau V. jai pasiūlė važiuoti iš ryto, tuo metu jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tuomet nukentėjusioji pasakė, kad jos atvažiuos pasiimti pusbrolis, nes jai reikia važiuoti namo, kadangi ji yra susipykusi su mama ir mama gali ją išvaryti iš namų, apie tai ji pasakė, nes tikėjosi, kad jos pasigailės ir leis jai važiuoti namo. Tuomet nukentėjusioji pasiėmė savo rankinę ir kartu su S. G. išėjo iš pirties, kartu norėjo eiti ir I., tačiau ji buvo gerokai apgirtusi, todėl liko pirtyje. Išėjusias ją su Sandra pasivijo V. J. ir K. N.. V. J. trenkė jai į kairį žandą ir pasakė, ko ji čia išsidirbinėja, paėmęs už rankos, nusivedė link automobilio, S. vedė K. N.. Kai atėjo prie automobilio, vaikinai liepė Sandrai eiti į pirtį, pasakydami, kad A. tuoj ateis, S. G. ir nuėjo. Tada V. J. ją stumtelėjo ir prirėmė prie mašinos bagažinės, liepė mauti kelnes, tuomet ji jam pasakė, kad jai yra 17 metų, tačiau V. J. į tai pasakė, kad jam yra visiškai neįdomu. Kai ji atsisakė nusiimti kelnes, V. J. atrėmė ją prie bagažinės, nuėmė kelnes ir atliko lytinį aktą natūraliu būdu prieš jos valią, nes ji nebepajėgė priešintis, bijojo jų, nes V. J. ją viena ranka laikė už liemens, o K. N. stovėjo greta ir žiūrėjo. Kai V. J., atlikęs lytinį aktą, nuėjo, prie jos priėjo K. N., neleido jai apsimauti kelnių ir padarė tą patį. Nors ji K. N. prašė, kad jis neatliktų lytinio akto, bandė priešintis, tačiau jis jai liepė tylėti ir pasakė, kad bus dar blogiau, viena ranka ją laikė už šono. Po to K. N. jai sakė eiti į pirtį, tačiau ji atsisakė, pasakiusi, kad pabus viena, nueidamas K. N. pasakė, kad ji niekam nebandytų skųstis. Kai jie nuėjo, ji nubėgo į šiltnamį ir ten pasislėpė. Girdėjo, kaip jos ieško, sakė, kad išlįstų, nes nieko blogo nedarys. Jai pavyko pasislėpti ir vaikinai jos nerado. Ji pakvietė policijos pareigūnus. Jos manymu, spermą K. N. nuleido ant žolės, kai atvyko tyrėjai, ji rodė tą vietą, kur viskas vyko, tačiau policijos pareigūnai jokių tepinėlių nepaėmė. Kai ji atvažiavo su policijos pareigūnais, Karolis pabėgo, jo ilgai ieškojo.
Nukentėjusiosios A. S. 2010-09-07 apklausos protokole (t.1 b.l.22-23), taip pat ikiteisminio tyrimo teisėjos atliktos nepilnamečio liudytojo 2010-09-17 apklausos protokole (t.1 b.l.31-34) nurodytos analogiškos aplinkybės.
Iš 2010-09-07 nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokolo (t.1 b.l.42-51) matyti, kad nukentėjusioji A. S. savo duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.
Iš alkotesterio kvito (t.1 b.l.53) matyti, kad 2010-09-07 5.13 val., patikrinus A. S. girtumą, nustatyta, kad ji blaivi.
Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolų (t.1 b.l.26-27, 28-29) matyti, kad nukentėjusioji A. S. iš jai pateiktų fotonuotraukų atpažino V. J. ir K. N., kaip ją išžaginusių asmenų, fotonuotraukas.
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (t.1 b.l.54, 55-59) matyti, kad nukentėjusiosios pateikti įvykio metu vilkėti rūbai apžiūrėti, ant jų pažeidimų nematyti, spermos pėdsakų nerasta.
Iš 2010-09-07 specialisto išvados Nr. G 3338/10 (01) (t.1 b.l.61-63) matyti, kad A. S. nustatytas kairio skruosto sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, poodinė kraujosruva dešinio dilbio srityje, kraujosruvos pilvo sienos kairės pusės odoje, odos nubrozdinimai abipus keliuose, paveikus kietu buku ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) 1-os paros laikotarpyje iki apžiūros, išskyrus kraujosruvą dešiniame dilbyje, kuri galėjo būti padaryta 1-3 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimai padaryti penkiais trauminiais poveikiais, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. A. S. apžiūros metu nustatyti seni, daugiau kaip 3 savaičių senumo, neatitinkantys įvykio aplinkybių, mergystės plėvės plyšimai, kurie galėjo būti padaryti ir lytinių santykių metu, burnos, makšties, tiesiosios žarnos turinyje spermos neaptikta, todėl objektyvių duomenų apie buvusius nesenus lytinius santykius nėra. A. S. nustatyti sužalojimai nepriskiriami sužalojimams, galėjusiems gautis savigynos metu, poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje ir kraujosruvos pilvo sienos kairėje pusėje atsiradimas būdingas pirštų suspaudimams.
Pirmos instancijos teismo posėdyje apklausta ekspertė J. G. – D. patvirtino pateiktą išvadą ir nurodė, kad ji apžiūrėjo nukentėjusiąją po įvykio, visi jos specialisto išvadoje nurodyti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai yra sietini su šiuo įvykiu, kraujosruvos maždaug iki trijų parų senumo, galėjo atsirasti nuo suduoto smūgio, sužalojimai ant kelio galėjo atsirasti nuo atsitrenkimo į kietą daiktą, pvz.: į automobilio bamperį, tačiau tai greičiau nuo kritimo, nes smūgio sudavimui yra būdingos kraujosruvos, kraujosruvos šone galėjo atsirasti nuo suspaudimo. Taip pat ji apžiūrėjo nukentėjusiosios išorinius lytinius organus, paėmė tepinėlius iš burnos, tiesios žarnos ir iš makšties, tačiau, kadangi nebuvo surasta spermos, negali kategoriškai tvirtinti, kad su nukentėjusiąja buvo atlikti lytiniai aktai. Apžiūros metu ekspertė nustatė, kad nukentėjusioji iki įvykio yra turėjusi lytinių santykių. Tokiu atveju sekančių lytinių aktų metu mergystės plėvės pažeidimų galima ir nerasti.
Liudytoja S. G. patvirtino nukentėjusiosios parodymus, kad, jai einant kartu su A. S., jas pasivijo V. J. ir K. N., jie S. G. liepė eiti į pirtį, o A. S. V. J. sudavė per veidą. S. G. buvo pasakyta grįžti į namelį, o jie pakalbės su nukentėjusiąja Agne ir ši tuoj ateis. V. paėmė S. G. už sprando ir liepė eiti į pirties vidų. Ji matė, kaip prieš nukentėjusiąją Agnę buvo naudojamas smurtas -V. J. sudavė nukentėjusiajai Agnei per veidą. Dėl ko buvo mušama nukentėjusioji A. S. - S. G. nežino, ji tik norėjo važiuoti namo. Prieš tai dvi dienas A. S. buvo pas S. G. ir šios tėvai apie tai žinojo.
Liudytoja K. I. patvirtino nukentėjusiosios parodymus apie tai, kad Sandra su Agne kažkur išėjo, po to Sandra buvo parvesta atgal į namuką, o A. buvo dingusi. Nurodė, kad prieš A. ir S. dingimą kompanijos vaikinų elgesys jai nepatiko, jie gėrė alkoholį, keikėsi, kabinėjosi, tampėsi, suplėšė jai striukę, ten būdama ji nesijautė saugi. N. A. labai mažai vartojo alkoholio ar išvis nevartojo.
Iš 2010-09-07 liudytojo apklausos protokolo (t.1 b.l.72) matyti, kad liudytoja apklausta A. M. parodė, jog 2010-09-06 apie 10 val. Kaune laukė autobuso, kai privažiavo automobilis, kuriame buvo du jai nepažįstami vaikinai, ji su jais susipažino, apsikeitė telefonų numeriais. Tos pačios dienos vakare ji susitiko su vienu iš tų vaikinų - Vytautu, automobilyje tuo metu buvo dvi merginos, pastarasis pasiūlė važiuoti už Kauno į sodus pasisėdėti. Ji sutiko, sėdo į automobilį, kur susipažino su kitomis dviem merginomis, sužinojo jų vardus – K. ir A.. Nuvyko į jai nežinomą vietą, kur pirties patalpose buvo viena mergina Sandra ir du vaikinai - Karolis, kito vaikino vardo nežino, visi vartojo alkoholinius gėrimus. Jai būnant, jokių konfliktų nebuvo, matė, kad A. verkia, nes buvo susipykusi su mama ir norėjo namo. Apie jokį išžaginimą nieko negali pasakyti, jos atžvilgiu smurto niekas nevartojo.
Šalies argumentai
Apeliantų prašymu apeliacinės instancijos teismo posėdyje A. M. buvo apklausta liudytoja, patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patikslino, kad vakarėlyje ji miegojo su V. J. ir turėjo su juo natūralius lytinius santykius.
Iš daiktų pateikimo ir apžiūros protokolų (t.1 b.l.142-144, 145-148, t.2 25-29) matyti, kad V. J. pateikti įvykio metu vilkėti rūbai apžiūrėti, ant jų pažeidimų nematyti, taip pat K. N. pateikti įvykio metu vilkėti rūbai apžiūrėti, ant jų pažeidimų nematyti.
Iš alkotesterio kvito ir specialisto išvados (t.1 b.l.149,151) matyti, kad 2010-09-07, 4.12 val. patikrinus akotesteriu V. J. girtumą, taip pat 2010-09-07 10.26 val. paimtą kraują ir 2010-09-07 10.18 val. paimtą šlapimą, nustatyta, kad jis blaivus.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja nukentėjusiosios motina I. S. parodė, kad 2010 m. rugsėjo 7d. maždaug 2 valandą nakties jai paskambino išsigandusi duktė A. S. ir pasakė, kad ją išprievartavo, kad ji yra pasislėpusi šiltnamyje, labai bijo, nes jos ieško, tačiau ji mato šviesas. Netrukus duktė vėl paskambino ir pasakė, kad ji pateko į sodybą, girdėjo per telefoną, kad ji kalba su moteriške, norėjo pati su ja pakalbėti, tačiau toji atsisakėPo kiek laiko duktė pasakė, kad ji jau yra policijos pareigūnų automobilyje. I. S. naktį atvažiavo į Elektrėnų policijos komisariatą, duktė buvo šoko būsenoje, visai nenorėjo bendrauti. Prieš tai jos duktė dvi dienas buvo pas Sandrą, apie tai, kad nukentėjusioji išvažiavo į Elektrėnus, ji nežinojo. Konfliktai tarp jos ir dukters vykdavo dėl to, kad ji kaip motina griežtai kontroliuodavo savo dukrą, domėjosi jos mokslais. I. S. žinojo, kad jos duktė vartojo narkotikus, bet kad ji meluotų, to negalėtų pasakyti.
Pirmos instancijos teismo posėdyje liudytojais apklausti K. N. tėvai V. N. ir O. N. patvirtino, kad 2010 m. rugsėjo 6d. pavakary į jų sodyboje esančią buvo susirinkę sūnaus Karolio draugai. V. N. matė tris merginas, kiek buvo vaikinų - tiksliai pasakyti negali. O. N. nurodė, kad matė keturias paneles, taip pat buvo E., V., K. ir P. Ji buvo nuėjusi pažiūrėti, pamatė paneles, buvo šampano, Vytas gėrė šampaną, Povilas gėrė brendį, kita mergina gėrė alų, Karolis prie jos negėrė ir nebuvo išgėręs, vėliau gal ir išgėrė. Prabudo, kai išgirdo atvažiuojančios mašinos garsus, paaiškėjo, kad atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jai pasakė, kad buvo išprievartauta mergina.
Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja Z. P. parodė, kad rudenį, dienos neprisimena, pradėjo smarkiai loti šunims, ji pamatė, jog kažkas eina keliu ir kalba mobiliuoju telefonu. Maždaug apie pusę trijų nakties į langą pabeldė mergina ir verkdama pasakė, kad ją išprievartavo, ji yra nepilnametė, ją žadėjo užmušti, paprašė paskambinti mamai į Kauną ir policijai, tačiau ji (Z. P.) pasakė, kad gali paskambinti pati. Girdėjo, kaip mergina prie šulinio skambino, su kažkuo kalbėjo, jos veido nematė. Kai suūžė mašina, mergina nubėgo, matė, kad tai buvo policijos mašina, kuri nuvažiavo link N. , o paskui grįžo.
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas E. M. nurodė, kad jis dalyvavo baliuje, vykusiame pas Karolį sodyboje, kur buvo jo draugai, 3 ar 4 panelės. Buvo pakūrenta pirtis, grojo muzika, vyko šokiai, jie turėjo šiek tiek alkoholio. Viskas praėjo ramiai. Visi tvarkingai nuėjo miegoti. Pas jį panelės nebuvo, nes jis turi žmoną. Naktį buvo atvažiavusi policija, pasakė, kad buvo išprievartauta mergina. Taip pat liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad panelės vežamos su ta mintim, kad pasilinksminę galėtų su jomis lytiškai santykiauti. Panelės turėtų suprasti, dėl ko jas vežasi. Paneles vežasi tokias, kuriom ant veido parašyta, kad su jomis bus galima lytiškai santykiauti.
Iš 2011-12-20 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos teismo psichiatrijos teismo psichologijos ekspertizės akto (t.4 b.l.63-65) matyti, kad A. G. iki jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos buvo konstatuoti psichikos sutrikimai – mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant kelis narkotikus ir kitas psichoaktyvias medžiagas. Po jos atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos psichologinių konsultacijų metu įtartas potrauminis sindromas, tačiau diagnozė kliniškai nepagrįsta.
Teisiamojo posėdžio metu pirmos instancijos teisme ir papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje ekspertas S. S. palaikė ekspertizės išvadas ir paaiškino, kad ekspertizės išvados buvo duotos, remiantis ligos istorijomis, kad ji gydėsi Kauno klinikose, ambulatorinėmis kortelėmis, kad gydėsi priklausomybės centre dėl narkotikų vartojimo. Nurodė, kad nagrinėjamas įvykis nukentėjusiąją atitinkamai paveikė. Po nusikaltimo nuo 2010-09-28 ji keletą kartų lankėsi pas psichologą ji, tačiau dėl motyvacijos stokos greitai nutraukė lankymąsi, jai joks medikamentinis gydymas nebuvo taikomas. Potrauminė streso būsena nebuvo patvirtinta. Manipuliavimas kitais asmenims, t.y. artimųjų įtraukimas į savo problemas, tai yra asmenybės sutrikimas buvo nustatytas nukentėjusiajai paauglystėje. Ekspertas negali pasakyti, ar asmuo meluoja, išsigalvoja tam tikras aplinkybes, nes tai yra charakterio bruožas.
Iš Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų policijos komisariato 2010-10-19 rašto Nr. 10-28-S-11262 (t.2 b.l.38) matyti, kad 2010-09-07 03.16 val. ir 03.25 val. Vilniaus apskrities Elektrėnų policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus Operatyvaus valdymo poskyryje užfiksuoti nukentėjusiosios A. S. skambučiai.
Iš 2010-11-19 apžiūros protokolo (t.2 b.l.39-40) matyti, kad apžiūros objektas - kompaktinė plokštelė ,,Platinet media“, kurioje yra įrašyti du failai. Pirmame faile užfiksuotas skambučio į policiją ir pokalbio turinys, girdimas labai išsigandusios, verkiančios merginos balsas, kuri maldaujančiu balsu prašo policijos kuo greičiau suteikti jai pagalbą, nes ją išprievartavo, ji pabėgo ir ją persekioja su prožektoriais. Vėliau ši mergina prisistato, kad ji yra A. S., gyvena Kaune, yra nepilnametė. Pokalbio metu A. S. keletą kartų maldaujančiu verkiančiu balsu prašo, kad kuo skubiau atvažiuotų policija. Antrame faile girdimas balsas tos pačios merginos, kuri verkdama, pašnibždom prašo policijos kuo skubiau atvykti, kad ji labai bijo, nes ją persekioja.
Pirmos instancijos teismas nuosprendyje priešingai, nei nurodo apeliantai, įvardino baudžiamojoje byloje esančius duomenis, kuriuos, išanalizavęs, įvertinęs tiek atskirai kiekvieną, tiek jų visumą, pripažino nuteistųjų V. J. ir K. N. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu ir apeliantų argumentą, kad jų kaltė patvirtinta tik melagingais ir prieštaringais nukentėjusiosios A. S. parodymais, laiko nepagrįstu.
V. J. ir K. N. pirmos instancijos teismo posėdyje išsakyta pozicija, kad jokių nusikalstamų veiksmų A. S. atžvilgiu jie neatliko, nukentėjusioji juos apkalba, siekdama pasipelnyti, o taip pat pasiteisinti prieš artimuosius dėl pabėgimo iš namų, paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu. Nukentėjusiosios A. S. parodymus atskirose dalyse patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes apie jos atvykimo į V. N. sodyboje esančioje pirtyje vykusį vakarėlį, patvirtina ne tik liudytojos S. G., K. I., A. M., bet ir apeliantai V. J., K. N., taip pat liudytojas E. M., kuris įvardino merginų pakvietimo į vakarėlius tikslus - jos kviečiamos tam, kad pasilinksminus su jomis turėti lytinių santykių, kviečiamos tos, kurios sutiks tokius lytinius santykius turėti, merginos turi tai suprasti. Nors V. J., K. N. teigė, kad vakarėlio metu jokių konfliktų nebuvo, viskas vyko normaliai, tai paneigė ne tik nukentėjusioji A. S., sakydama, kad vakarėlio metu K. I. konfliktavo su K. N. broliu P. N., K. I. įžūliai kalbėjo su juo, o jis ją tampė už plaukų, P. grasino I. suduoti buteliu per galvą, skraidė buteliai, bet ir liudytojos K. I., patvirtinusi šias aplinkybes, S. G., teigusi, kad eigoje vakarėlio atmosfera darėsi įtempta, vaikinai gėrė alkoholinius gėrimus, kibo prie merginų, todėl tiek ji, tiek nukentėjusioji norėjo važiuoti namo, nors jų niekas nevežė. Taip pat iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad pirties priepirtyje – patalpoje, kurioje vyko vakarėlis, rastos sudaužytos stiklinė ir taurė, ant stalo ir po stalu mėtosi tušti alkoholinių gėrimų buteliai, visur daiktai išmėtyti ir išvartyti, yra betvarkė; dėl vakarėlio atmosferos A. S. nurodė, norėjusi išvažiuoti, prašiusi V. J. ją parvežti į Kauną, tačiau šis atsisakęs. Dėl šios priežasties nukentėjusioji A. S., kaip nurodė ji bylos nagrinėjimo metu, pradėjo sakyti, kad yra susipykusi su mama, jai reikia važiuoti namo, nes tikėjosi tokiais žodžiais sukelti gailestį ir turėti galimybę išvažiuoti. Tai, kad A. S. vakarėlio metu verkė, minėjo barnį su mama, patvirtino ir liudytoja A. M..
Tolesnius A. S. nurodytus veiksmus – kad ji ir S. G. išėjo iš pirties patalpos ir ėjo link kelio ir jas pasivijo nuteistieji, patvirtino liudytoja S. G.. Tuo tarpu nuteistieji neigė šią aplinkybę. Taip pat liudytoja S. G. parodė, kad nuteistieji liepė joms neišsidirbinėti, V. J. paėmė S. G. už sprando ir liepė eiti į pirties vidų, taip pat ji matė, kaip V. J. sudavė ranka nukentėjusiajai Agnei per veidą. Tokias pat smurto prieš ją panaudojimo aplinkybes teismo posėdyje nurodė ir nukentėjusioji A. S..
Nuteistieji tvirtina, kad nukentėjusioji, kalbėdama apie smūgio jai sudavimą, duoda prieštaringus parodymus, nes ikiteisminiame tyrime A. S. sakė, kad, kai nuteistieji prisivijo ją su S. G., nukentėjusiajai smūgį į veidą sudavė V. J., o S. G. už sprando vedė K. N., gi teisme nurodė, kad tiek jos (smūgio į veidą sudavimas), tiek S. G. (paėmimas už sprando) atžvilgiu smurtinius veiksmus atliko V. J., nors tai, nuteistųjų manymu, vienu metu yra negalima. Šis argumentas nepagrįstas. Vertinant ikiteisminiame tyrime duotus nukentėjusiosios parodymus, atsižvelgtina į tai, kad tokie parodymai buvo duoti, praėjus neilgam laiko tarpui po jos atžvilgiu įvykdytų nusikalstamų veiksmų, ji vaikinų iki tol nepažinojo, nusikalstamų veiksmų metu buvo stipriai psichologiškai paveikta, buvo šoko būsenoje. Be to, priešingai, nei nurodyta nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, dėl paminėtų priežasčių nelaikytini prieštaringais ir nukentėjusiosios bei liudytojų S. G., K. I. parodymai. Pažymėtina, kad liudytoja K. I. tik teismo posėdyje tvirtino, kad S. G. atvedė du vaikinai, iš perskaitytų jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos liudytoja patvirtino, matyti, kad jai kažkas papasakojo, jog Sandrą kažkuris vaikinas parvedė atgal į namelį, kuris vaikinas - ji nematė, tik matė, jog A. yra dingusi.
Nukentėjusiosios patirtą fizinį smurtą patvirtina ir objektyvūs duomenys – specialisto išvada apie jai padarytus kūno sužalojimus, kurių pobūdis, lokalizacija, atitinka nukentėjusiosios nurodytą sužalojimų padarymo būdą, ką pirmos instancijos teismo posėdyje patvirtino ir ekspertė J. G.-D. Gi nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytos galimos nukentėjusiajai nustatytų sužalojimų atsiradimo aplinkybės yra prielaidos, nepatvirtintos kitų bylos duomenų, nenurodytos pirmos instancijos teismo posėdžiuose ir įvardintos apeliacinės instancijos teismui pateiktuose skunduose tik po to, kai pirmos instancijos teismas nuosprendyje pateikė atitinkamą minėtų sužalojimų pobūdžio ir lokalizacijos įvertinimą.
Nukentėjusioji A. S. aplinkybę, kad nuteistieji, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, vienas po kito natūraliu būdu lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, nurodė, po nusikalstamų veiksmų kreipusis pagalbos į policijos pareigūnus, skambindama motinai, taip pat kreipdamasi į kaimyninės sodybos gyventoją. Tai patvirtina 2010-09-07 03.16 val. ir 03.25 val. skambučiai į Bendrąjį pagalbos centrą ir užfiksuotas pokalbių turinys, kur girdimas labai išsigandusios, verkiančios merginos balsas, maldaujančiu balsu prašantis policijos kuo greičiau suteikti jai pagalbą, nes ją išprievartavo, ji pabėgo ir ją persekioja su prožektoriais. Vėliau ši mergina prisistato, kad ji yra A. S., gyvena Kaune, yra nepilnametė. Pokalbių metu A. S. keletą kartų maldaujančiu verkiančiu balsu prašo, kad kuo skubiau atvažiuotų policija, ji labai bijo, nes yra persekiojama. Liudytoja apklausta nukentėjusiosios motina I. S. nurodė, kad, kai naktį paskambino dukra ir verkdama pasakė, kad ją išžagino, ji slepiasi, nes jos ieško ir ji kreipėsi į kaimyninės sodybos žmones pagalbos, girdėjo, kaip dukra, kalbėdama telefonu, kartu prašė kažkieno pakalbėti su mama. Šią aplinkybę patvirtino liudytoja apklausta kaimyninės sodybos šeimininkė Z. P., kuri nurodė, jog, į beldimą atidariusi langą, išgirdo verkiančios, išsigandusios merginos balsą, mergina pasakė, kad ją išžagino, ji labai bijo, prašė pakalbėti su jos mama; liudytoja, išgirdusi, kad mergina kartu šneka telefonu, atsisakė kalbėti, po to girdėjo, kad mergina, pamačiusi automobilio šviesas, nubėgo prie jo, liudytoja matė, kad tai policijos automobilis, kuris nuvažiavo link N. sodybos.
Tokia pat nukentėjusiosios A. S. nurodyta informacija apie jos atžvilgiu atliktus nusikalstamus veiksmus užfiksuota nuo pat jos pareiškimo policijos įstaigai įvykio naktį, taip pat pateikta pagal iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūno R. J. surašytame tarnybiniame pranešime, taip pat policijos pareigūnai R. J. ir R. S., apklausti liudytojais, nurodė, kad, vykstant pagal iškvietimą, juos sustabdė apsiverkusi mergina šoko būsenoje, kuri paaiškino, kad buvo išžaginta dviejų nepažįstamų asmenų, klausinėdami pareigūnai nustatė, kad tai galėjo įvykti N. priklausančioje sodyboje, kur nuvažiavo ir rado nukentėjusiosios nurodytus asmenis.
Šalies argumentai
Teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusiosios A. S. parodymų vertinti, kaip prieštaringų toje dalyje, kad ji pareiškime nurodė, jog ją išžagino du nepažįstami vaikinai, o policijos pareigūnams nurodė, kad tai padarė du iš matymo pažįstami vaikinai Karolis ir Vyciokas, nėra pagrindo, kadangi šių parodymų esmė ta pati - nukentėjusioji nuteistuosius tą vakarą matė pirmą kartą ir anksčiau jų nepažinojo.
Taip pat nuteistasis K. N. atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad nukentėjusioji skirtingai nuo policijos pareigūnų nurodo jo sulaikymo aplinkybes, ką teisėjų kolegija vertina, atsižvelgiant į tai, jog nukentėjusioji nuteistųjų veiksmų buvo paveikta, kaip nurodė policijos pareigūnai, ji buvo šoko būsenoje, be to, šie neesminiai skirtumai neturi jokios reikšmės nuteistųjų veiksmų teisiniam įvertinimui.
Nors nuteistieji neigia žinoję, kad nukentėjusioji A. S. yra nepilnametė, priešingai - ji pati sakė, kad jai yra devyniolika metų, ką gali patvirtinti ir liudytoja S. G., pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios aiškinimu, jog ji po V. J. suduoto smūgio, stumtelėjimo link automobilio ir liepimo mautis kelnes, kai šalia stovėjo K. N., supratusi jų tikruosius ketinimu ir prašydama paleisti, verkdama sakė, kad ji nepilnametė, kad jai septyniolika metų, į ką V. J. atsakė, kad jam visiškai neįdomu.
Tai, kad A. S. nebuvo nustatyti sužalojimai lytinių organų srityje bei nenustatyta savigynai būdingų pėdsakų, nepaneigia pastarosios aiškinimo, kad V. J. ir K. N. lytiškai santykiavo su ja prieš jos valią. Iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji anksčiau nuteistųjų nepažinojo, buvo nepažįstamoje vietoje, suvokė, kad negalėtų pasipriešinti dviem fiziškai stipresniems vyrams ir bijojo aktyviai priešintis. Taigi, nesant labai aktyvaus fizinio pasipriešinimo iš nukentėjusiosios pusės, mažiau tikėtinas ir savigynai būdingų sužalojimų atsiradimas. O lytinių santykių prievartinis pobūdis savaime nesąlygoja sužalojimų lytinių organų srityje atsiradimo.
Ir nors nukentėjusiosios apžiūros metu nebuvo rasta objektyvių prievartinių lytinių santykių įrodymų - spermos pėdsakų, sužalojimų lytinių organų srityje, mergystės plėvės plyšimo, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmos instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios parodymus tiek atskirai, tiek kartu su kitais bylos įrodymais, pagrįstai visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų pagrindu pripažino įrodyta, kad nuteistieji, bendrininkaudami, panaudojant fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atliko natūralius lytinius aktus su nukentėjusiąja prieš jos valią. Aplinkybę, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo atlikti veiksmai, paveikę jos psichinę būklę, patvirtina ir teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvada, jog nukentėjusiajai po nusikalstamos veikos įvykdymo jos atžvilgiu buvo įtartas potrauminio streso sutrikimas, diagnozė nebuvo konstatuota, nes nukentėjusioji apsilankė kelis kartus pas gydytoją, tačiau vėliau lankymąsi nutraukė.
LR BPK 20 straipsnyje apibrėžta įrodymų sąvoka. Pagal šio straipsnio 1 dalį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Įstatymas nereglamentuoja, kokiais duomenimis gali būti įrodinėjamos reikšmingos bylai aplinkybės, svarbu tai, kad tie duomenys patvirtintų bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Pagal teismų praktiką išžaginimo bylose, nukentėjusiosios parodymai bei eksperto išvados yra itin reikšmingi, įrodymų liečiamumo prasme jie laikytini svarbiais įrodymais.
Taigi, apeliantų skundų argumentas, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik melagingais nukentėjusiosios parodymais, yra nepagrįstas ir atmestinas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį V. J. ir K. N. atžvilgiu, tinkamai įvertino nukentėjusiosios, liudytojų parodymus, kitą byloje esančią medžiagą bei tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka faktines bylos aplinkybes, esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Pažymėtina, kad Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu. Ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė yra nustatoma tiesioginiais įrodymais. Pagal LR BPK 20 str. prasmę, jei turimi duomenys gali patvirtinti arba paneigti bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai, jie laikytini įrodymais.
Nors nukentėjusioji neneigė įvykio metu vartojusi alkoholinių gėrimų, tačiau iš byloje esančio asmens blaivumo testo matyti, kad jai neblaivumas nenustatytas, todėl nebuvo pagrindo manyti, kad jos būsena jai sutrukdė teisingai suprasti įvykio aplinkybes.
Apeliantų argumentai, kad nukentėjusioji nuteistuosius apkalbėjo, norėdama pasiteisinti prieš artimuosius dėl išėjimo iš namų ar siekdama pasipelnyti, atmestini kaip nepagrįsti. Liudytoja S. G. paaiškino, kad A. S. kelias dienas buvo pas ją ir jos artimieji žinojo apie tai, šias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusiosios motina I. S., kuri nurodė, jog tą naktį dukters neieškojo, tai pati A. paskambino ir pasisakė apie išžaginimą, dukra nelinkusi meluoti. Be to, pati nukentėjusioji paaiškino priežastį, kodėl ji pati minėjo barnį su motina - tikėjosi sukelti gailestį ir gauti galimybę važiuoti namo. Iš pirmos instancijos teismo paskirtos, siekiant nustatyti nukentėjusiosios psichinę būklę, teismo psichiatrinės - psichologinės ekspertizės išvados matyti, kad nukentėjusiajai iki nusikalstamos veikos įvykdymo jos atžvilgiu buvo konstatuotas psichikos sutrikimas – mišrūs elgesio ir emocijų sutrikimai, kurie, kaip teismo posėdyje paaiškino ekspertas S. S., galėjo pasireikšti manipuliavimu, siekiu įtraukti kitus asmenis į savo problemų sprendimą, tačiau, papildomai apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, ekspertas patikslino, kad manipuliavimas yra būdingas paaugliams ir išvada apie šį sutrikimą buvo padaryta pagal pateiktus medicininius dokumentus. Todėl, eksperto vertinimu, nagrinėjamoje byloje negalima daryti išvados, kad nukentėjusioji davė parodymus manipuliuodama ar meluodama. Nuteistųjų aiškinimas dėl nukentėjusiosios ketinimų manipuliuojant išspręsti savo problemas yra nelogiškas, prieštarauja byloje nustatytų įvykio aplinkybių visetui.
Dėl argumento apie nukentėjusiosios A. S. siekį pasipelnyti, teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog nukentėjusioji būtų ieškojusi kontakto su nuteistaisiais, siekdama gauti piniginį atlygį. Ji byloje pareiškė civilinį ieškinį, kurį pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, gerokai sumažino, tačiau nukentėjusioji nepateikė apeliacinio skundo dėl teismo nuosprendžiu priteisto civilinio ieškinio. Todėl nėra pagrindo manymui, kad A. S. pasipelnymo tikslu siekia anksčiau jai nematytus ir nepažįstamus asmenis nepagrįstai apkaltinti sunkaus nusikaltimo padarymu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmos instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes, juolab, kad juos patvirtina ir kiti bylos faktiniai duomenys, pirmos instancijos teismo pripažinti nuteistųjų kaltę pagrindžiančiais įrodymais. Nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Nukentėjusioji nuteistųjų prieš įvykį nepažinojo, tą pačią dieną apie prievartinius lytinius santykius ji pranešė savo motinai, nedelsiant kreipėsi į policiją. Šios aplinkybės neleidžia abejoti nukentėjusiosios parodymais ir manyti, kad ji, paduodama pareiškimą policijai, siekė apšmeižti nuteistuosius.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nuteistieji V. J. ir K. N. nusikalstamas veikas prieš A. S. padarė, veikdami bendrininkų grupėje. Vadovaujantis teismų praktika išžaginimas yra laikomas padarytu bendrininkų grupės, kai išžaginant dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo vykdytojai. Tokiu atveju kelių vykdytojų padaryta veika kvalifikuojama pagal LR BK 149 straipsnio atitinkamą dalį, kaip padaryta bendrininkų grupės. Išžaginimo vykdytoju pripažįstamas asmuo, kuris, darant nusikaltimą, naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju. Taip pat vykdytoju laikomas asmuo, kuris, nors ir nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai santykiavo su juo ar tenkino lytinę aistrą. Tokiu būdu, nors K. N. nukentėjusiosios atžvilgiu smurto nevartojo, tačiau veikė išvien su V. J., siekdamas to paties nusikalstamo sumanymo įgyvendinimo. Todėl teismas inkriminuotus nusikalstamus veiksmus pagrįstai įvertino, kaip padarytus, veikiant bendrininkų grupėje.
Taigi, visi šie faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad V. J. ir K. N. su A. S. lytiškai santykiavo natūraliu būdu prieš jos valią. Netikėti jais teismas neturėjo pagrindo, todėl pagrįstai rėmėsi, grįsdamas apelianto kaltę dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Tuo tarpu nuteistųjų nenuoseklius parodymus apie įvykio aplinkybes teismas pagrįstai įvertino kaip jų siekimą palengvinti savo teisinę padėtį, pasirinktą gynybos būdą.
Teisėjų kolegija, nagrinėjanti bylą apeliacine tvarka, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga bei skundžiamu nuosprendžiu, daro išvadą, jog apeliantų skundų argumentai, kad jie nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, atmestini, kaip neatitinkantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir vertintini, kaip nuteistųjų V. J. ir K. N. siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-518/2005), neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nagrinėjant bylą nepašalintos abejonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-492/2005) turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, tačiau tai pasakytina tik apie realias abejones, iškylančias aiškinantis nagrinėjamai bylai reikšmingas aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje nepašalintų realių abejonių dėl nuteistųjų kaltės ar kitų esminių bylos aplinkybių nėra.
Šalies argumentai
Apeliantas V. J. teigia, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas buvo akivaizdžiai šališkas, nes dar iki teismo nuosprendžio priėmimo pasisakė dėl jo kaltės- 2012-05-02 nutartyje, kurioje pratęsė kardomosios priemonės - suėmimo terminą, nurodė šaltinius, kurie patvirtina V. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo. Šis argumentas nepagrįstas.
Pirmos instancijos teismo 2012-05-02 nutarties, kuria nuteistajam V. J. buvo pratęstas kardomosios priemonės - suėmimo terminas, (t.4 b.l.175-177) teisėtumą ir pagrįstumą pagal V. J. skundą patikrino apeliacinės instancijos teismas. Vilniaus apygardos teismas 2012-05-30 nutartyje (t.5 b.l.15-17) pažymėjo, kad, sprendžiant kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo klausimą, įrodymai nėra vertinami, kaltės klausimas nėra svarstomas, o pagrįstas įsitikinimas apie faktinių duomenų buvimą nėra galutinis kaltumo patvirtinimas bei kaltinamo asmens nekaltumo prezumpcijos nepažeidžia, todėl V. J. motyvą dėl nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo jo atžvilgiu atmetė, kaip nepagrįstą. Apeliacinį skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo dėl nurodyto argumento padaryti kitokią išvadą.
Skirdamas bausmes nuteistiesiems V. J., K. N., pirmos instancijos teismas LR BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininkų asmenybę.
Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino tai, kad jie nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje.
Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.
Nuteistasis K. N. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad K. N. paskirtoji bausmė yra per griežta, paskirta, pažeidus bendruosius bausmių skyrimo pagrindus. Šis apeliantų argumentas nepagrįstas.
K. N. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui. Praeityje K. N. teistas du kartus, paskutinį kartą teistas 2011-03-23 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikalstamas veikas, padarytas iki šioje byloje inkriminuoto nusikaltimo, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje. Esant šių aplinkybių visetui, teismas K. N. pagrįstai paskyrė sankcijoje nustatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkio dydžio bausmę, todėl tvirtinti, kad paskirta aiškiai per griežta bausmė, nėra įstatyminio pagrindo. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2011-03-23 Trakų r. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma per griežta.
Įvertinus surinktus ir aukščiau aptartus įrodymus, darytina išvada, kad V. J. ir K. N. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 149 str. 3 d. nuteisti pagrįstai, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliantų nurodytais skundų argumentais nėra jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. J., nuteistojo K. N. ir jo gynėjo advokato M. B. apeliacinius skundus.