Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, kuriuo pakeistas 2015 m. kovo 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį ir 180 straipsnio 1 dalį subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 92 straipsniu atidėtas 1 metams bei paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant mokytis arba dirbti ir be institucijos, kontroliuojančios bausmės vykdymą sutikimo, nekeisti gyvenamosios vietos;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį galutine 30 MGL (1129,80 Eur) dydžio bauda;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį galutine 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda (2024 m. vasario 14 d. bauda sumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: jis, 2025 m. kovo 26 d., apie 15.40 val., eidamas į parduotuvę UAB „IKI Lietuva“, esančią adresu Sodų g. 22, Vilniuje, tyčia kairės rankos alkūne trenkė į automatinių įėjimo/išėjimo durų stiklą, priklausantį UAB „Baltisches Haus“, kurios nuo M. J. suduoto smūgio kairės rankos alkūne įskilo, tokiu būdu sugadino automatinių durų varčios stiklą ir padarė UAB „Baltisches Haus“ nedidelę 215,38 Eur turtinę žalą. Šiais savo veiksmais M. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinam asis M. J., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad jis užkliudė duris, ne kažkas kitas, nes tai užfiksuota vaizdo medžiagoje, tačiau tai jis padarė netyčia, nesąmoningai, nes tos durys nepilnai neatsidaro. Jis nematė, kad durys yra užstrigusios ir į jas įėjo iš inercijos. Po kelių dienų buvo nuėjęs iki tos vietos, kalbėjo su darbuotojais, jie pasakė, kad ne pirmą kartą toks įvykis, kad tos durys yra užstrigusios ir ne vieną kartą nepilnai atsidariusios. Negali pasakyti, su kokiais darbuotojais bendravo, tai buvo kovo mėnesį, jau praėjo laiko. Įvykio metu jis tiesiog ėjo pro tas duris. Negali pasakyti ar vaizdo įraše matosi, kad durys užstrigusios, matė iš šono, bet nematė pagrindinio įėjimo. Prieš eidamas į parduotuvę bendravo su savo drauge, negali pasakyti jos vardo, nes tai teismo procese nieko nepakeis. Dūžio garso jis negirdėjo, buvo su ausinukais, jei būtų girdėjęs, būtų atsisukęs. Nematė, ar daug žmonių buvo tuo metu, kai jis ėjo pro duris. Išeinantį iš parduotuvės jį sulaikė apsaugos darbuotojai ir iškvietė policijos pareigūnus. Jis negali pasakyti, ar tuo metu buvo susinervinęs, praėjo daug laiko, negali pasakyti, kodėl apsaugos darbuotojui pradžioje sakė, kad netyčia atsitrenkė, o po to sakė, kad jį sunervino, jis nepatinka kai kuriems apsaugos darbuotojams. Jis kalbėjo su pažįstamais langų montuotojais, kurie pasakė, kad durys galėjo suskilti dėl judesio vibracijos. Gali būti, kad dėl jo veiksmų atsirado vibracija, nes durys buvo nepilnai atsidariusios ir nuo judesio suvibravo. Jis iš dalies pripažįsta, kad alkūne trenkė, tačiau pilnai negali sutikti su kaltinimu, nes to nedarė. Kairės rankos alkūne netrenkė į durų stiklą, nes būtų pats susižeidęs, tik užkabino, vaizdo įraše matosi. Gali būti, kad jis trenkė su alkūne, to nepamena, nes jau pusė metų praėjo. Su pareikštu 380 Eur civiliniu ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad M. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, įrodyta. Kaltinamasis, apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino tik iš dalies. Nurodė, kad jis iš esmės neneigia to, kad būtent jis, o ne kažkas kitas užkliudė duris, kadangi tai užfiksuota vaizdo medžiagoje, tačiau teigė, kad tai padarė netyčia, nes minėtos durys nepilnai atsidaro. Kaltinamasis teigė, kad jis nematė, jog durys yra įstrigusios ir į jas įėjo netyčia, dėl inercijos. Jis neigė tai, kad kairės rankos alkūne trenkė į durų stiklą, teigė, kad jį tik užkabino. Sutinka, kad galėjo būti, jog dėl jo veiksmų atsirado vibracija, nuo kurios suskilo stiklas, tačiau tai padarė netyčia. Tačiau, teismo vertinimu, šie kaltinamojo parodymai yra paneigti kitais byloje surinktais duomenimis. Pažymėtina, kad byloje nėra liudytojų, kurie teigtų tiesiogiai matę įvykį, kadangi liudytojas apsaugos darbuotojas R. Č. nurodė, kad įvykį matė tik per vaizdo kameras, o liudytoja K. B. nurodė, kad durų sugadinimo momento nematė, teigė negirdėjusi ir smūgio garso. Tačiau nors liudytojai ir teigia jo nematę, minėtas momentas yra užfiksuotas byloje pateiktuose vaizdo įrašuose, kurie buvo apžiūrėti 2025 m. balandžio 1, 14 ir 18 d. kitų objektų apžiūros protokolais. Teismo vertinimu, šiuose vaizdo įrašuose užfiksuoti duomenys paneigia kaltinamojo pateiktą įvykio versiją, kad jis duris užkliudė netyčia, iš inercijos, kadangi jos buvo užstrigusios. Nagrinėjamu atveju fotolentelėje, kuri yra pateikta prie 2025 m. balandžio 18 d. apžiūros protokolo, pateiktose nuotraukose, kurias užfiksavo kamera, iš parduotuvės vidaus filmuojanti įėjimo duris, kurios buvo apgadintos, aiškiai matyti, kad tuo metu, kai kaltinamasis ėjo pro jas, minėtos durys jau buvo atsidariusios pakankamai plačiai, kad jis galėtų pro jas praeiti ir jokie kiti asmenys ar kitos aplinkybės objektyviai nekliudė kaltinamajam praeiti durų neužkliudant. Be to, iš nuotraukos Nr. 2 akivaizdžiai matosi, kad kaltinamasis duris užkliudo ne visu kūnu ir ne atsitiktinai atsikišusia alkūne, o pakelia kairę ranką iki pečių lygio (nors pirmai ją laikė prie kūno šono) ir specialiai ištiesia alkūnę, kad įvyktų kontaktas su durimis, nors jei kaltinamasis to nebūtų padaręs, t.y. rankas būtų toliau laikęs neutralioje pozicijoje, kontaktas akivaizdžiai nebūtų įvykęs, nes durys, kaip jau minėta, buvo pakankamai atsidariusios. Teismo vertinimu, pastarosios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad kaltinamojo veiksmai gali būti vertinami tik kaip tyčia suduotas smūgis savo kairės rankos alkūne į minėtas duris, ko pasėkoje joms buvo padaryti kaltinime nurodyti apgadinimai. Pažymėtina, kad nors liudytojai R. Č. ir R. B., įvykio metu dirbę apsaugos darbuotojais, tiesiogiai įvykio nematė, tačiau abu patvirtino, kad, jiems atsukus vaizdo kameras ir peržiūrėjus vaizdo įrašus, jiems taipogi atrodė akivaizdu, kad kaltinamasis į duris trenkė tyčia, o ne atsitiktinai jas užkliudė, kaip jis pats teigė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas kaltinamojo parodymus dalyje dėl to, kad jis minėtas duris užkliudė netyčia, vertina tik kaip jo gynybinę poziciją siekiant išvengti gresiančios atsakomybės, kuri yra paneigta byloje esančiais įrodymais, kurie visapusiškai pagrindžia kaltinamojo kaltę – liudytojo R. Č. teisiamojo posėdžio bei ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, liudytojos R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, pareiškimas, įvykio vietos bei kitų objektų (vaizdo įrašų) apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. Remiantis aukščiau nurodytų įrodymų visuma, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis M. J., 2025 m. kovo 26 d., apie 15.40 val., eidamas į parduotuvę UAB „IKI Lietuva“, esančią adresu Sodų g. 22, Vilniuje, tyčia kairės rankos alkūne trenkė į automatinių įėjimo/išėjimo durų stiklą, priklausantį UAB „Baltisches Haus“, kurios nuo M. J. suduoto smūgio kairės rankos alkūne įskilo, tokiu būdu sugadino automatinių durų varčios stiklą ir padarė UAB „Baltisches Haus“ nedidelę 215,38 Eur turtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad sugadinto turto vertė (215,38 Eur) yra didesnė nei 3 MGL (150 Eur), bet mažesnė nei 10 MGL (500 Eur), kaltinamojo M. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 3 dalį kaip nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas.

Dėl kaltinamajam skirtinos bausmės

BK 187 straipsnio 3 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas arba areštas.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis M. J. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą nuosavybei, nusikalstama veika baigta, padaryta tiesiogine tyčia, padaryta reali žala. Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, teistas tris kartus, taip pat ir už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas nuosavybei (1 t., b. l. 126-133), kelis kartus baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, galiojančių nuobaudų (1 t., b. l. 135-139), aktualiais SODROS duomenimis nuo (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą.

Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijose numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą šios bausmės vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis). Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam neskirtina intensyvi priežiūra, tačiau jam skirtini įpareigojimai, kurie, teismo vertinimu, padės įgyvendinti bausmės tikslus, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei per 6 mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui „If P&C Insurance AS“ filialui.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 109 straipsniu asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Šioje byloje „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas pateikė civilinį ieškinį dėl 388 Eur turtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje nurodyta, kad „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, vadovaudamasis Įmonių ir organizacijų turto draudimo sutartimi (Serija IT Nr. 00083391) išmokėjo UAB „Baltisches Haus“ 388 Eur draudimo išmoką ir taip atlygino žalą, atsiradusią dėl 2025 m. kovo 26 d. apgadintų „IKI“ parduotuvės, esančios adresu Sodų g. 22, Vilniuje, durų (išdaužto stiklo). (1 t., b. l. 64-65). Kartu su civiliniu ieškiniu pateikti dokumentai: įmonių ir organizacijų turto draudimo polisas Nr. 00083391, pranešimo apie įvykį kopija, žalos nuotrauka, pasiūlymas už durų stiklo pakeitimą, pažyma dėl apgadintų durų, pranešimas apie žalos atlyginimą, mokėjimo nurodymas.

Kaltinamasis M. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad draudimo įmonės civilinį ieškinį pripažįsta, turės sumokėti.

Pagal CK 6.280 straipsnio 1 dalies nuostatas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi regreso teisę į žalą padariusį asmenį tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad žala, kurią UAB „Baltisches Haus“ atlygino „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialas, buvo padaryta dėl kaltinamojo M. J. nusikalstamos veikos, todėl ją turi atlyginti kaltinamasis. Žalos dydis yra pagrįstas į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, jo teisiamojo posėdžio metu neginčijo ir kaltinamasis, todėl „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys tenkintinas pilna apimtimi ir iš kaltinamojo M. J. priteistina 388 Eur civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo įrašais, saugomas voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, neskiriant jam intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 2) tęsti darbą arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) per 6 (šešių) mėnesių laikotarpį nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą civiliniam ieškovui „If P&C Insurance AS“ filialui.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus nuosprendį vykdyti – panaikinti.

Civilinio ieškovo „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo M. J. 388 Eur „If P&C Insurance AS“ Lietuvos filialo naudai patirtai turtinei žalai atlyginti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo įrašais, saugomą voke, prisegtame prie bylos 1 tomo galinio viršelio – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai ir išaiškinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

5) kai jiems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

Nuteistiesiems, kuriems taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisą.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

Paskirtą laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, adresu Kareivių g. 1, Vilnius, el. paštas rytu.skyrius@probacija.lt).

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.