Utenos apylinkės teismo sprendimas

2020-11-24 · Civilinė byla Nr. 2YT-1517-266/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-24
Bylos Nr.
2YT-1517-266/2020
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00136-2020-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Zita Gavėnienė
Pareiškėjas
Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės
Suinteresuotas asmuo
N. V., J. V.
Advokatai
Darius Karvelis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-1517-266/2020Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00136-2020-4Procesinio sprendimo kategorija 2.2.1.3.; 3.4.5.5 (S)
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 24 d.Anykščiai
Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėja Zita Gavėnienė,sekretoriaujant Jūratei Kaušylienei,

dalyvaujant pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus atstovei Astai Fallin,

suinteresuoto asmens N. V., kurį prašo pripažinti neveiksniu, atstovui advokatui Dariui Karveliui ,

suinteresuotam asmeniui J. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Anykščių rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl N. V. pripažinimo neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, globos nustatymo ir globėjo paskyrimo ir,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė pripažinti N. V. neveiksniu turtinių santykių srityse ; tai asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan.; ir neveiksniu asmeninių neturtinių santykių srityse: , tai sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); socialinių paslaugų srityje ( kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės paramos , slaugos (priežiūros) kompensacijų, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis , reikiamų paslaugų įvertinimas ir kt) ; savitvarkos įgūdžių sritis ir teisė dalyvauti rinkimuose ( teisė rinkti ir teisė būti išrinktam). Pripažinus N. V. neveiksniu, prašė jam nustatyti globą ir jo globėja bei turto administratore paskirti motiną J. V..

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė paaiškino, kad N. V. yra neįgalus. Jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. N. V. gyvena su motina. Ji viena sūnų augino ir juo rūpinosi. Ir dabar ji sūnų prižiūri, skalbia jo drabužius, skatina ir primena jam , kad reikia rūpintis asmens higiena, padeda jam nusiskųsti barzdą, gamina valgyti . Atstovė nurodė, jog N. V. yra diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, lengvas protinis atsilikimas, yra ryškus elgesio pakitimas. Dėl to jis negali savarankiškai savimi pasirūpinti , vykdyti savo teisių ir įgyvendinti pareigų. Jam reikalinga kito žmogaus nuolatinė priežiūra ir pagalba . Atstovė nurodė, jog išvadoje dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nurodyta, jog N. V. negeba savimi pasirūpinti ir priimti kasdienius sprendimus visose turtinių santykių srityse ir visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgiant į N. V. sveikatos būklę ir buvo parinktos turtinių ir asmeninių neturtinių sritys, kurios jos yra aktualios . Atlikta teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė patvirtino sritis, kurioje N. V. turi būti pripažintas neveiksniu. Atsižvelgus į ekspertizės išvadas, atstovė papildė savo prašymą tuo, kad būtina N. V. pripažinti neveiksniu dar dvejose turtinių santykių srityse, tai nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas ir paveldėjimo teisinių santykiai . Pripažinus N. V. neveiksniu, prašė jam nustatyti globą, jo globėja bei turto administratore paskirti motiną J. V..

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo J. V. – N. V. motina - sutiko su pareiškimu. Paaiškino, jog sūnus N. nuo gimimo sirgo galvos vandenlige. Po to jam jam buvo nustatytas autizmas. Dėl visų susirgimų jis tapo psichiškai neįgalus. Nors jis suaugęs, tačiau jo protas kaip penkiamečio. Jis niekuo nesidomi, pats niekuo nedaro. Dažnai išeina iš namų ir namo nepareina. Nueina į mišką ir ten sėdi. Kodėl taip daro, sūnus paaiškinti negali. Dėl to daug kartų ji kreipėsi į policiją ir buvo skelbiamos jo paieškos. Jo liga progresuota. Ji su juo turi elgtis labai ramiai, kad nesukeltų jo pykčio, agresijos. Jam dažnai sveikata pablogėja, todėl jis daug laiko yra gydomas psichiatrinėse ligoninėse, arba yra kveičiama greitoji pagalba, kad jam suleistų raminamųjų vaistų, tačiau ir jie jam nebepadeda. Sutiko, jog sūnus būtų pripažintas neveiksniu pareiškime nurodytose srityse. Pripažinus sūnų neveiksniu sutiko būti jo globėja ir turto administratore. Kitų asmenų , galinčių sūnų globoti , nėra. Yra jo tėvas, tačiau jis nuo mažens juo nesirūpino, neteikė išlaikymo ir dabar sūnumi nesirūpina. Buvo bandymas sūnų apgyvendinti globos namuose, tačiau iš jų sūnus pabėgo. Jokio turto nei ji, nei sūnus neturi.

Suinteresuoto asmens N. V. , kurį prašoma pripažinti neveiksniu , atstovas advokatas Darius Karvelis visiškai sutiko su pareiškėjo pareiškimu ir sritimis, kuriose N. V. prašomas pripažinti neveiksniu. Sutiko, jog jo globėja būtų paskirta motina J. V..

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

Bylos medžiaga, pareiškėjo atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimais nustatyta, kad N. V. , gim. (duomenys neskelbtini), yra neįgalus. Jam diagnozuotas šizotipinis sutrikimas, dėl ko jis visiškai negali savimi pasirūpinti. Jis gyvena su motina J. V., kuri juo nuo mažens rūpinasi . V. V. nustatytas 35 procentų darbingumo lygis . N. V. motina J. V. kreipėsi į socialinės paramos skyrių dėl sūnaus N. V. pripažinimo neveiksniu. Tuo pagrindu socialinės paramos skyrius su pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašo N. V. pripažinti neveiksniu tam tikrose turtinių santykių ir asmeninių neturtinių santykių srityse. Pasirengimo bylą nagrinėti teisme metu N. V. buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizė. 2020m rugsėjo 23- spalio 7d., atlikta ekspertizė N. V. konstatavo šizotipinį sutrikimą ir , kad dėl to jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti turtinių santykių srityse, tai asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunaline s paslaugas ir pan.,) , asmeninių pajamų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo , paveldėjimo teisiniai santykiuose , asmeninių neturtinių santykių srityse, tai sveikatos priežiūros srityje , savitvarkos įgūdžių srityje, socialinių paslaugų srityje, ir rinkimų teisėje. (b.l.58-63 ) Posėdžio metu pareiškėjo atstovė , įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, prašė pareiškimą tenkinti ir papildomai paprašė N. V. pripažinti neveiksniu asmeninių turtinių santykių srityse, tai nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo ir paveldėjimo teisiniai santykiuose , nes nors N. V. ir jo motina neturi nekilnojamojo turto, tačiau N. V. turi tėvą , kuris gali turėti nekilnojamo turto.

Pagal Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnio 14 punktą, psichikos sveikata – tai natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal to paties straipsnio 3 punktą, asmuo, sergantis psichikos liga, laikomas psichikos ligoniu. Nurodyto įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad psichikos ligoniai turi visas politines, ekonomines, socialines ir kultūrines teises. Tačiau tokie asmenys labiau pažeidžiami nei kiti tas pačias teises turintys visuomenės nariai. Tuo atveju, kai fizinis asmuo dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu. Pripažinimas neveiksniu - tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialinėmis ir teisinėmis pasekmėmis iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę kreiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo įstatyminiu atstovu, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2008). Teismas, nagrinėdamas bylą dėl neveiksnumo asmeniui nustatymo, privalo pripažinimą neveiksniu, kaip maksimalų asmens teisių ir laisvių suvaržymą, naudoti tik kaip išimtinio pobūdžio priemonę.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu, jam nustatoma globa. Pagal CK 2.10 straipsnio 1 dalį ir Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 4 straipsnio nuostatas, yra du būtini neveiksnumo nustatymo kriterijai: medicininis – asmens psichinė liga ar proto negalia, nustatyta arba patvirtinta asmens psichinei būsenai nustatyti teismo paskirtos teismo psichiatrijos ekspertizės metu, ir juridinis – psichinės ligos ar proto negalios nulemtas asmens negalėjimas suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Pagrindas asmenį pripažinti neveiksniu gali būti tik toks psichikos sutrikimas ar silpnaprotystės forma, dėl kurių asmuo negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti. Be to, toks psichikos sutrikimas turi kelti realią grėsmę pačiam asmeniui ir (ar) toks sutrikimas turi kelti realią grėsmę aplinkiniams. Neveiksnumo instituto taikymo ir globos neveiksniu pripažintam asmeniui nustatymo tikslas yra siekis įgyvendinti ir apginti psichinės ligos ar proto negalios ištikto žmogaus teises ir interesus, apsaugoti jį nuo potencialios žalos pačiam sau, taip pat eliminuoti realios grėsmės, kad gali būti padaryta esminės žalos aplinkinių sveikatai ir (ar) gyvybei, buvimą.

Kaip nustatyta civilinėje byloje N. V. yra neįgalus ir dėl savo sveikatos būklės negali visiškai savimi pasirūpinti, jam reikalinga kitų asmenų pagalba. Atlikta teismo psichiatrijos , psichologijos ekspertizė savo išvadose nurodė, kad N. V. konstatuojamas šizotipinis sutrikimas , dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti nurodytose gyvenimo srityse: turtinių santykių: 1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., 3) nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo , paveldėjimo teisiniai santykiuose 4) paveldėjimo teisinių santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); bei asmeninių neturtinių santykių: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės sacialinės paramos, slaugos priežiūros kompensacijos, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų paslaugų vertinimas, socialinių poreikių vertinimas ir kt), bei 4) rinkimų teisė.(b. l.58-63).

Ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms bei remiantis ambulatorinės teismo psichiatrijos, psichologijos aktu, Anykščių rajono savivaldybės administracijos paskirto socialinio darbuotojo išvada dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus , byloje dalyvavusių asmenų paaiškinimais, darytina išvada, kad N. V. dėl sveikatos būklės negali tinkamai įgyvendinti savo socialinių teisių ir pareigų. Teismas, atsižvelgęs į teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akte , pareiškime dėl N. V. pripažinimo neveiksniu nurodytomis aplinkėmis, bei gebėjimus pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus , bei siekdamas apsaugoti ir užtikrinti N. V. asmens visapusišką bei lygiateisį naudojimąsi visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, taip pat skatinti pagarbą asmens prigimtiniam orumui, sprendžia, kad N. V. pripažintinas neveiksniu teismo ekspertizės akte nurodytose srityse. (Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 1 str. 1 d., CK 2.10 str. 1 d.). Todėl, N. V. pripažintinas neveiksniu turtinių santykių srityse :1) asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkyme, susijusiame su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas); 2) asmeninių pajamų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kredito sutarčių sudarymu ir pan., 3) nekilnojamojo turto naudojime, valdyme ir disponavimu juo , 4) paveldėjimo teisinių santykiuose (palikimo priėmimas, testamento sudarymas); bei asmeninių neturtinių santykių: 1) savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra); 2) sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas); 3) socialinių paslaugų srityje (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės sacialinės paramos, slaugos priežiūros kompensacijos, darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų paslaugų vertinimas, socialinių poreikių vertinimas ir kt) 4) rinkimų teisės srityje (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam). Teismas sprendžia , jog visos šios sritys N. V. yra aktualios.

Pripažintam neveiksniu tam tikrose srityje asmeniui turi būti nustatoma globa (CK 2.10 str. 1 d.), o jei asmuo turi turto, tai ir turto administratorius. Šioje byloje pareiškėjas N. V. prašė nustatyti globą, jo globėja ir turto administratore paskirti jo motiną J. V. . Teismo posėdžio metu J. V. sutiko, būti paskirta sūnaus globėja ir jos turto administratore, nes daugiau nėra kam sūnų globoti. Kaip nustatyta N. V. gyvena kartu su motina. Motina visada rūpinosi ir rūpinasi juo ir tinkamai atlieka šias pareigas, todėl pripažinus N. V. neveiksniu tam tikrose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, jam nustatytina globa ir jo globėja ir turto administratore skirtina motina J. V. .

Išaiškinti, kad neveiksniu tam tikroje srityje pripažintam asmeniui teisės aktuose nustatytos neveiksnumo teisinės pasekmės atsiranda tik tose srityse (CK 2.10 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 468, 464¹ straipsniais, teismas,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti

Pripažinti N. V. , a.k. (duomenys neskelbtini) , neveiksniu šiose turtinių santykių srityse:

- asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas , susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais

(maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.);

- asmeninių pajamų tvarkymas , susijęs su lizingo, daiktų pirkimo- pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan;

- nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo ( nekilnojamojo turto pirkimo- pardavimo , nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai);

- paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas).

neveiksniu šiose asmeninių neturtinių santykių srityse:

- sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas

naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas);

- savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.);

- socialinių paslaugų sritis (kreipimasis dėl socialinių paslaugų, piniginės socialinės

paramos, slaugos priežiūros kompensacijos , darbingumo lygio nustatymo, gebėjimas naudotis socialinėmis paslaugomis, reikiamų paslaugų vertinimas, socialinių poreikių vertinimas ir kita);

- rinkimų teisė (teisė rinkti ir teisė būti išrinktam).

N. V. , a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) , nustatyti globą .

N. V. globėja ir turto administratore paskirti J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Globėjai ir turto administratorei išaiškinti jos teises ir pareigas, numatytas LR CK 3.240 str. 1 d., 2 d., CK 3.243 str. ir CK ketvirtosios knygos normose, reglamentuojančiose svetimo turto administravimą.

Sprendimą , dalyje dėl globos nustatymo , globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, vykdyti skubiai.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo išsiųsti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Anykščų rūmus.

Teisėja Zita Gavėnienė