Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Magnolija“ ir P. J. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai, nesutikdami su Inspekcijos atsisakymu atlikti pareiškėjo P. J. mokestinių prievolių pakartotinį patikrinimą, skunde teigia, kad Inspekcijos pozicija grindžiama vien tik teisiškai nepagrįstais argumentais, siejamais išimtinai tik su vienu iš pareiškėjų – P. J., visiškai ignoruojant tą aplinkybę, kad į Inspekciją kreipėsi ir Bendrovė, kuri pareiškėjų teigimu, taip pat yra suinteresuota mokestinio patikrinimo rezultatais.

Pareiškėjai skundą grindžia Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA- 87, 43.3 papunkčiu. Pareiškėjų manymu, paaiškėjus aukščiau nurodytoms naujoms ypatingą reikšmę mokestiniam patikrinimui turinčioms esminėms faktinėms aplinkybėms, iškilo būtinybė atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą, kadangi išnyko pats mokestinio patikrinimo objektas ir neatlikus pakartotinio mokestinio patikrinimo būtų pažeisti vieni iš pagrindinių apmokestinimo principų –teisingumo ir turinio viršenybės prieš formą principai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl centrinio mokesčių administratoriaus atsisakymo atlikti pakartotinį mokesčio mokėtojo – pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą.

Nustatyta, kad pareiškėjai UAB „Magnolija“ ir P. J. 2019 m. sausio 28 d. kreipėsi į Inspekciją su prašymu atlikti pakartotinį P. J. mokestinių prievolių patikrinimą už 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akte Nr. (7.2)-FRO680-259 nurodytą mokestinį laikotarpį ta apimtimi, kiek tai susiję su 2007 m. sausio 3 d. tarp UAB „Magnolija“ ir P. J. sudaryta Nuomos sutartimi (b. l. 134-136).

Pareiškėjai kartu su prašymu Inspekcijai pateikė 2018 m. gruodžio 3 d. Susitarimą „Dėl negaliojimo AB INITIO ir restitucijos taikymo“ (b. l. 136-137), mokėjimo nurodymą dėl nuomos mokesčio grąžinimo (b. l. 138), 2007 m. sausio 3 d. Nuomos sutartį ir jos priedą Nr. 1 (b. l. 139, 140-143).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2019 m. kovo 7 d. raštu pareiškėjus informavo apie atsisakymą inicijuoti P. J. pakartotinį mokestinį patikrinimą ir mokestinės prievolės perskaičiavimą (b. l. 162-163).

Inspekcija atsisakymą atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą ir mokestinės prievolės perskaičiavimą motyvavo tuo, kad tarp centrinio mokesčio administratoriaus ir P. J. dėl mokestinės nepriemokos, priskaičiuotos pagal 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo aktą Nr. (7.2)-FRO680-259, vyksta mokestinis ginčas, kuris yra neišnagrinėtas ir teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs.

Pagal MAĮ 114 straipsnį, mokesčių administratorius savarankiškai pasirenka tikrintinus mokesčių mokėtojus, nustato tikrinimo mastą ir laiką.

Pakartotinių patikrinimų atlikimo tvarką reglamentuoja MAĮ 118 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių administratorius neturi teisės pakartotinai tikrinti mokesčių mokėtojo dėl to paties mokesčio už tą patį mokestinį laikotarpį, jei buvo priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, arba patikrinimo rezultatai buvo patvirtinti patikrinimo pažyma. MAĮ 118 straipsnio 1 dalies nuostata netaikoma, kai paaiškėja naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams. Šiuo atveju prieš pradedant pakartotinį patikrinimą būtinas centrinio mokesčių administratoriaus leidimas minėtą patikrinimą atlikti. Reikalavimas turėti leidimą atlikti pakartotinį patikrinimą netaikomas tais atvejais, kai atliekamo pakartotinio patikrinimo metu paaiškėja, kad vieno arba kelių mokesčių apskaičiavimas (perskaičiavimas) turi įtakos atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio apskaičiavimui (perskaičiavimui) (MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Pareiškėjai prašymą inicijuoti pakartotinį mokestinį P. J. patikrinimą grindžia tuo, jog paaiškėjo naujų aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, t. y. pasikeitė esminės faktinės aplinkybės.

Pagal MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punktą aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, egzistavimas siejamas su laikotarpiu, už kurį atliekamas mokestinis patikrinimas, o ne su mokestinio patikrinimo pabaiga.

Kaip matyti iš 2017 m. birželio 12 d. patikrinimo akto Nr. (7.2)-FRO680-259 (toliau – Patikrinimo aktas), Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausioji specialistė, vykdydama 2016 m. gruodžio 8 d. pavedimą tikrinti Nr. (4.66)-FRO773-2981, patikrino mokesčių mokėtojo P. J. 2011-2015 m. gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, nekilnojamojo turto mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, deklaravimą ir sumokėjimą. Pareiškėjui P. J. papildomai buvo apskaičiuota 35 974,47 Eur PVM, 24 420,28 Eur VSD įmokų, 7 711,66 Eur PS įmokų ir 20 640,59 Eur grąžintino GPM (b. l. 143-162). Vietos mokesčių administratorius mokestinio patikrinimo metu vertino 2007 m. sausio 3 d. Nuomos sutartį ir konstatavo, kad P. J. 2007-2015 metais vykdė individualią nuomos veiklą.

Mokestinio patikrinimo metu nustatyta, jog tikrintinu laikotarpiu pareiškėjas P. J. buvo du juridinius asmenis kontroliuojantis asmuo, kadangi valdė 100 procentų UAB „Magnolija“ akcijų ir kontroliavo viešosios įstaigos „Versmės“ leidykla (kodas 122732630), kurią 2011-2012 m. laikotarpiu kontroliavo kaip vienintelis įstaigos dalininkas, 2013-2015 m. laikotarpiu – kaip asmuo faktiškai kontroliuojantis viešosios įstaigos „Versmės“ leidykla priimamus sprendimus. Kadangi Pareiškėjo P. J. ir minėtų juridinių asmenų ekonominės veiklos atlygis už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas nuo 2010 m. gruodžio 31 d. viršijo 100 000 Lt (2012-2014 m. - 155 000 Lt, 2015 m. - 45 000 Eur), patikrinimo metu konstatuota, kad pareiškėjas P. J. pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 71 straipsnio 7 dalies nuostatas turėjo prievolę registruotis PVM mokėtoju bei skaičiuoti ir mokėti PVM nuo įrengimų nuomos paslaugų teiktų UAB „Magnolija“ apmokestinamosios vertės.

Pareiškėjai Susitarimą „Dėl sutarties negaliojimo ab initio ir restitucijos taikymo“, sudarė 2018 m. gruodžio 3 d. (b. l. 10-12), P. J. 167 581,00 Eur UAB „Magnolijai grąžino 2018 m. gruodžio 27 (b. l. 43, 44), t. y. ne mokestiniu laikotarpiu, už kurį atliktas mokestinis patikrinimas pagal pavedimą tikrini, o mokesčių administratoriui užbaigus mokestinį patikrinimą ir priėmus sprendimą dėl mokestinės nepriemokos. Taigi, aplinkybės, kurių atsiradimą sąlygojo mokesčio mokėtojo ir su juo susijusių trečiųjų suinteresuotų asmenų sprendimai, užbaigus mokestinį patikrinimą ir vykstant mokestiniam ginčui, negali būti vertinamos kaip galinčios turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, kurių pagrindu gali būti taikoma MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta išimtis. Pareiškėjų prašyme nurodytos aplinkybės laikotarpiu, už kurį buvo atliktas mokestinis patikrinimas, neegzistavo, o jos atsirado vėliau. Todėl nagrinėjamu atveju centrinis mokesčių administratorius neturėjo pareigos išduoti leidimą pakartotiniam mokesčių mokėtojo P. J. mokestiniam patikrinimui.

Inspekcija, atsisakydama atlikti pakartotinį pareiškėjo P. J. mokestinį patikrinimą, MAĮ 118 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų nepažeidė.

Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. VA-87 „Dėl Mokestinių patikrinimų atlikimo, jų rezultatų įforminimo ir patvirtinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau — Taisyklės), kuriomis vadovaujamasi atliekant mokestinius patikrinimus, 43.3 papunktyje nustatyta, kad patikrinimas atliekamas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos mokesčių administratoriui ir kurios gali turėti įtakos ankstesnio patikrinimo rezultatams, t. y. kai: mokėtojas pateikia patikslintą patikrinto mokestinio laikotarpio mokesčio deklaraciją ir/ar ataskaitą (tokiu atveju pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas tik to mokestinio laikotarpio ir to mokesčio, kurio patikslinta deklaracija (ataskaita) buvo pateikta, bei atitinkamo mokestinio laikotarpio kito mokesčio, kuriam apskaičiuoti įtakos gali turėti patikslintoje mokesčio deklaracijoje (ataskaitoje) pateikti duomenys; mokesčių administratorius gauna informacijos iš kitų: vietos mokesčių administratorių, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių kompetentingų institucijų, juridinių ar fizinių asmenų, mokėtojų jų tikrinimo metu; centrinis mokesčių administratorius gauna informacijos iš teisėsaugos ar kitų valstybės institucijų apie nustatytą piktnaudžiavimo tarnyba faktą; kitais MAĮ nustatytais atvejais (pvz., mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, paveda pakartotinai patikrinti mokėtoją).

Kaip jau buvo nurodyta, mokesčio mokėtojo P. J. pateikta informacija, nors ir yra susijusi su atlikto mokestinio patikrinimo objektu, tačiau parengta remiantis dokumentais, kurie buvo sudaryti užbaigus mokestinį patikrinimą. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundo argumentas, kad centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis Taisyklių 43.3 papunkčiu, turėjo pareigą išduoti leidimą atlikti pareiškėjo P. J. pakartotinį mokestinį patikrinimą, yra nepagrįstas.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme apeliacine tvarka yra nagrinėjama administracinė byla pagal P. J. skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimo, kuriuo buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo P. J. skundą dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (7.2)FR0682-319 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. gruodžio 8 d. sprendimo Nr. 68-196 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. kovo 6 d. sprendimo Nr. S-43(7-5/2018) panaikinimo. Pareiškėjui mokestinės prievolės dydis įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra patvirtintas. Todėl pareiškėjų skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su Nuomos sutarties nutraukimu, gali būti vertinamos nagrinėjant mokestinį ginčą apeliacine tvarka.

Byloje duomenų apie mokesčių administratoriaus atliktą Bendrovės mokestinį patikrinimą nėra. Pareiškėjai į Inspekciją su prašymu kreipėsi atlikti pareiškėjo P. J., o ne Bendrovės pakartotinį mokestinį patikrinimą. Tai, kad prašymas buvo pateiktas ir Bendrovės vardu, nagrinėjamai bylai jokios reikšmės neturi. Todėl ir pareiškėjų argumentai, susiję su Bendrovės mokestinėmis prievolėmis, šiai bylai nėra reikšmingi.

Inspekcija, atsisakydama tenkinti pareiškėjų prašymą, išsamiai įvertino pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Įpareigoti Inspekciją atlikti pareiškėjo P. J. pakartotinį mokestinį patikrinimą ir perskaičiuoti mokestinės prievolės dydį nėra įstatyminio pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjų skundą, priteisti pareiškėjams patirtas jų bylinėjimosi išlaidas nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Teismas remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjų uždarosios akcinės bendrovės „Magnolija“ ir P. J. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.