- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- TS-84-1034/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Nuteistasis
- D. B.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-196 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir susipažinęs su pateikta medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. B. nuteistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas) laisvės atėmimu 3 metams. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 4 d. nuosprendžiu paskirta bausme (kuriuo buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), 140 straipsnio 1 ir 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas) ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.
Bausmės pradžia: 2017 m. liepos 19 d.
Bausmės pabaiga: 2019 m. spalio 19 d.
1/3 bausmės atliko: 2018 m. balandžio 19 d.
Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 1 d. – 1 metai ir 18 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimu Nr. 59-196 nuteistajam D. B. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas D. B. skundas, kuriuo jis prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodyta, kad jo prašymas buvo atmestas dėl to, kad Komisija mano, jog jis išėjęs į laisvę darys naujus nusikaltimus, vartos alkoholį ir psichotropines medžiagas. Komisija neatsižvelgė į tai, kad jis neturi nuobaudų, atlikinėjo gerovės darbus, lankė užsiėmimus. Jis bandė įsidarbinti, tačiau jam nepavyko, nes pataisos namuose yra per mažai darbo vietų. Jis nors ir nebe pirmą kartą padarė nusikaltimą, tačiau labai gailisi ir pažada gyventi normalų gyvenimą ir daugiau nebenusikalsti. Jis turi žmoną, kuriai nori padėti auginti vaikus.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 straipsnio 2 dalis).
Spręsdamas dėl Komisijos nutarimo pagrįstumo, teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta ir materialioji lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlyga, įtvirtinta BVK 157 straipsnio 1 dalyje, t. y., ar nuteistasis, būdamas paleistas iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nenusikals – dėl ko pagrįstai buvo atsižvelgta į nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, į kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į likusios neatliktos bausmės dalį.
Komisija nutarė nuteistajam D. B. netaikyti lygtinio paleidimo, nes atsižvelgė į aukštą nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 95 balus, tikėtiną vidutinę smurto riziką, teistumų skaičių (anksčiau teistas 6 kartus), nusikaltimo pobūdį, neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, 2 kartus taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (1 kartą sąlygas pažeidė), 1 kartą taikytą įstatymą dėl amnestijos, 1 kartą taikytą lygtinį paleidimą (nors sąlygų nepažeidė, tačiau nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo), nusikaltimams būdingą modelį, daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, ilgą laiką (amžius pirmojo teistumo metu 14 metų), gyvenimo stilių ir draugus – nusikalstamumą lėmė netinkama draugų kompanija, praeityje bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais bei alkoholiu piktnaudžiaujančiais asmenimis, turimą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinės gerovės problemas – jausmų, sunkumų neigimas, nebrandus jų sprendimas, galios jausmo palaikymas priklausoma, asocialia veikla, mąstymą ir elgesį – impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus (Šiaulių tardymo izoliatoriuje), neskatintas, išsilavinimo stoką, oficialios darbo patirties neturėjimą, bedarbystę tiek pataisos įstaigoje tiek išėjus į laisvę (ketina užsiregistruoti į darbo biržą, ieškoti darbo pagal skelbimus), nedengiamus finansinius įsipareigojimus. Todėl nustatė šias rekomendacijas dėl nuteistojo socialinės reabilitacijos ir nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo: lankyti AA grupės užsiėmimus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; atlikti gerovės darbus iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos; dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose iki pakartotinio svarstymo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Nuteistasis D. B. buvo pristatytas 1 kartą. Nuteistasis anksčiau teistas 6 kartus. 2 kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas (1 kartą sąlygas pažeidė), 1 kaitą buvo taikytas įstatymas dėl amnestijos, 1 kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (sąlygų nepažeidė). Nusikaltimus įvykdė vienas. Kaltę pripažįsta pilnai, nusikaltimams būdingas modelis. Pirmą kartą buvo nuteistas būdamas 14 metų amžiaus. Dabartinius nusikaltimus įvykdė vienas, anksčiau taip pat nusikalsdavo vienas. Teigia, kad kai kurių ankstesnių nusikaltimų metu bei nusikalstant šį kartą, pasidavė draugų įtakai, bet visą kaltę prisiima sau. Pripažįsta, kad nusikalstamumą lėmė netinkama draugų kompanija bei nepalankiai susiklostančios aplinkybės. Neslepia bendravęs su kriminalinę praeitį turinčiais bei alkoholiu piktnaudžiaujančiais asmenimis. Tvirtina, kad, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, su ankstesniais draugais nebendraus. Pataisos namuose stengiasi atsiriboti nuo neigiamos aplinkinių įtakos.
Pats nuteistasis neneigia narkotinių medžiagų vartojimo ankstesnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nereguliarus narkotikų iš kanapių rūkymas, amfetamino uostymas tęsėsi apie 10 metų laikotarpį, narkotinių medžiagų vartojimą nuteistasis nutraukė išėjęs iš įkalinimo vietos, jau virš 1,5 metų narkotinių medžiagų nevartoja. Pasak nuteistojo, narkotinių medžiagų vartojimas padėjo jam išbūti su laisvės atėmimo vietoje kilusiais sunkumais, apsvaigęs nuo narkotikų vartojimo nesmurtavo, nedarė nusikaltimų. Nerasta informacijos asmens byloje apie nuteistojo narkotikų vartojimą, taip pat nėra fiksuota jo narkotinių medžiagų vartojimo atvejų Vilniaus pataisos namuose šios laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Savo alkoholio vartojimą nuteistasis vertina kaip žalingą, jo pavartojus nuteistajam tapdavo sunkiau kontroliuoti savo impulsus, emocijas, elgesį, dauguma nusikaltimų, jų tarpe ir smurtinių, yra padaręs apsvaigęs nuo alkoholio. Nors, kaip teigia, jo vartojimui nebūdingi užgėrimai, pagirios, tačiau paskutinės nusikalstamos veiklos įvykdytos po beveik savaitę trukusio alkoholio vartojimo, praeityje dėl alkoholio poveikyje atsiradusio neadekvataus elgesio tekę gydytis psichiatrinėje ligoninėje. Šiuo metu nuteistasis virš 1 metų nevartoja jokių psichiką veikiančių medžiagų, Vilniaus pataisos namuose yra baigęs Įžanginę grupę, skirtą psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų turintiems asmenims, Agresijos ir autoagresijos valdymo programą, dailės terapijos kursą, kelis kartus lankėsi AA susirinkimuose. Šios laisvės atėmimo bausmės metu nėra fiksuota nuteistojo alkoholio vartojimo atvejų. Narkotinių medžiagų tolesnis vartojimas didintų nusikalstamos elgsenos riziką ateityje. Buvęs žalingas alkoholio vartojimas glaudžiai sietinas su nuteistojo nusikalstamu elgesiu, tolesnis alkoholio vartojimas didintų nusikalstamo elgesio riziką ateityje.
Nuteistasis dalyvavo Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje, pataisos, integracijos į visuomenę, pozityvaus užimtumo programose. 2018 m. sausio 23 d. – 2018 m. vasario 6 d. dalyvavo ir sėkmingai baigė psichoedukacinę programą „Agresijos ir autoagresijos valdymas“. Programos užsiėmimų metu buvo lavinami nuteistųjų gebėjimai atpažinti bei valdyti neigiamas emocijas, konstruktyviais ir socialiai priimtinais būdais jas išreikšti. 2017 m. gruodžio 12 d. – 2018 m. sausio 23 d. dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje „Įžanginė grupė“, kur įgavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei.
Nuteistasis turi 15 metų sūnų, duomenų apie tėvų asmeninių pareigų atlikimą šiuo metu nėra. Nuteistasis yra baigęs 7 klases. Teigia, kad vidurinės mokyklos nebaigė, kadangi buvo nuteistas laisvės atėmimu. Atliekant ankstesnes laisvės atėmimo bausmes, įkalinimo įstaigose nesimokė. Nuteistasis teigia, kad Vilniaus pataisos namuose kreipėsi į mokymo centro mokytojus dėl mokymosi galimybių, jie išsiuntė užklausą dėl jo turimo išsilavinimo patvirtinimo, tačiau joks atsakymas taip ir nebuvo gautas, todėl šuo metu taip pat nesimoko. Pasak nuteistojo, turi mūrininko ir tinkuotojo specialybes, kurias įgijo nukreiptas darbo biržos į kursus. Šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini) siuvėjo specialybės. Nuteistojo teigimu, oficialiai jis niekada nedirbo, neoficialiai dirbęs skirtingus ūkinius darbus. Vilniaus pataisos namuose taip pat nedirba. Nuteistojo teigimu, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja užsiregistruoti darbo biržoje bei ieškotis darbo pagal skelbimus. Įstaigoje nedirba, gauna pašalpas, išmokas. 2018 m. rugsėjo 18 d. pažymoje dėl vykdomųjų dokumentų Nr. 56-1359 nurodoma, kad nuteistasis šiuo metu skolingas pagal patvarkymą dėl skolos išieškojimo 467,69 Eur (nemoka). Pagal teismo nuosprendį iš nuteistojo priteistas civilinis ieškinys 2500 Eur sumai. Nuteistasis pripažįsta, kad turi apie 30000 Eur skolą antstoliams dėl ankstesnių ieškinių, nesumokėtų baudų.
Nuteistasis vedęs. Iš artimųjų turi žmoną, 2 seseris bei 15 metų sūnų iš ankstesnių santykių. Teigia, kad seserys gyvena užsienyje, ryšių su jomis šiuo metu nepalaiko, pats to nenori, išėjęs iš įkalinimo įstaigos, planuoja atnaujinti bendravimą. Su žmona bendrauja telefonu bei laiškais, lankomas pasimatymuose. Su sūnumi šiuo metu ryšių nepalaiko, išėjęs planuoja bendrauti. Prieš įkalinimą gyveno su žmona, jos bute. Lygtinio paleidimo atveju planuoja gyventi pas krikšto motiną. Buvo gautas teigiamas atsakymas dėl apgyvendinimo galimybių minėtu adresu. Pasak nuteistojo, krikšto motina turi problemų su sveikata, jai reikalinga priežiūra. Vėliau planuoja gyventi su žmona.
Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą naudojant OASys metodiką nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso vidutinei rizikos grupei – 95 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro – 45 balai (sumažinti nėra galimybės), dinaminiai veiksniai – 50 balų (yra galimybė mažinti). Atlikto vertinimo HCR-20 (smurto rizikos įvertinimas) metodika rezultatas – tikėtina vidutinė smurto rizika.
Įvertinus šias ir kitas, tame tarpe ir teigiamai nuteistąjį charakterizuojamas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis D. B. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo – visiškai pagrįstas ir atitinka faktais pagrįstas išvadas. Tai, kad D. B. neturi galiojančių nuobaudų, atlikinėjo gerovės darbus, lankė užsiėmimus, pataisos namuose bandė įsidarbinti vertintina teigiamai, tačiau tai dar nereiškia, kad nuteistasis laikysi įstatymų, nebenusikals ir turi būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Teismų praktikoje ne kartą buvo nuosekliai pabrėžta, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo vietos negali būti taikomas tik formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad D. B. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo.
Įvertinus nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 95 balai, tikėtiną vidutinę smurto riziką, teistumų skaičių (anksčiau teistas 6 kartus), nusikaltimo pobūdį, neatliktą laisvės atėmimo bausmės nemažą dalį, 2 kartus taikytą bausmės vykdymo atidėjimą (1 kartą sąlygas pažeidė), 1 kartą taikytą įstatymą dėl amnestijos, 1 kartą taikytą lygtinį paleidimą (nors sąlygų nepažeidė, tačiau nepateisino teismo jam suteikto pasitikėjimo), nusikaltimams būdingą modelį, daromų nusikalstamų veikų sistemingumą, nuteistojo amžių pirmojo teistumo metu (14 metų), gyvenimo stilių ir draugus – nusikalstamumą lėmė netinkama draugų kompanija, praeityje bendravo su kriminalinę praeitį turinčiais bei alkoholiu piktnaudžiaujančiais asmenimis, turimą piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, emocinės gerovės problemas – jausmų, sunkumų neigimas, nebrandus jų sprendimas, galios jausmo palaikymas priklausoma, asocialia veikla, mąstymą ir elgesį – impulsyvūs ir tuo pačiu rigidiški problemų sprendimo būdai bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimas daro įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui, elgesį atliekant laisvės atėmimo bausmę – 1 kartą pažeidė režimo reikalavimus (Šiaulių tardymo izoliatoriuje), neskatintas, išsilavinimo stoką, visišką oficialios darbo patirties neturėjimą, bedarbystę tiek bausmės atlikimo metu, tiek išėjus į laisvę (ketina užsiregistruoti į darbo biržą, ieškoti darbo pagal skelbimus), nedengiamus finansinius įsipareigojimus (apie 30000 Eur) bei kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręstina, jog šiuo metu nuteistojo D. B. atžvilgiu pritaikius Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nebus pasiekti bausmės tikslai, tikėtina, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir vėl nusikals.
Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimas Nr. 59-196 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo D. B. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
D. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 59-196 atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.