Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų nutartis

2021-10-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-105-1069/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-10-13
Bylos Nr.
II-105-1069/2021
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00116-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Lina Nainienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. Č.
Nukentėjusysis
E. G.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-105-1069/2021Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00116-2021-7
ROIK: (duomenys neskelbtini)
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14.; 21.10.4.
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. spalio 13 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teisėja Lina Nainienė,sekretoriaujant Redai Vingienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. Č.,nukentėjusiajai E. G.,

institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato atstovei D. Č.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal S. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021-05-28 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-856-2021 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – ir institucija; Tauragės AVPK Šilutės rajono PK) 2021-05-28 nutarimu S. Č. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2020-06-23, 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jo palaidas šuo užpuolė E. G. priklausantį Džeko Raselo terjero veislės šunį ir jį sužalojo, nuo patirtų sužalojimų šuo nugaišo, taip padarant E. G. 659,19 Eur turtinę žalą. Tokiu būdu S. Č., neužtikrindamas šuns laikymo sąlygų, t. y., kad šuo neišeitų iš jo žemės valdos ribų, nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių turtui pažeidė Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019-06-03 įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38 punktą bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus.

2. Minėtu nutarimu (administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-856-2021, ROIK: (duomenys neskelbtini)), S. Č. buvo paskirta 225 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

3. S. Č. skunde (b. l. 2-6) prašo panaikinti 2021-05-28 nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad nei 2020-06-23 dieną, nei anksčiau nėra pažeidęs 2019-06-03 Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A1-535 patvirtintų „Gyvūnų laikymo Šilutės rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių“ 38 punkto bei Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto, reikalavimų bei nepadarė nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje. Sodyboje laiko du šunis, vienas iš jų yra paprastas mišrūnas, o kitas yra aviganio veislės šuo. Abu šunys yra prižiūrimi ir mylimi, laikomi atskiruose voljeruose, iš kurių be žmogaus pagalbos išeiti nėra jokios galimybės. Pagal galimybes jie yra išleidžiami ir vedžiojami tik su pavadėliu ir nėra buvę, kad jie būtų palikti be priežiūros, šunys voljere nekelia jokios grėsmės bei pavojaus ir nesužalojo E. G. priklausančio šuns. Tą patvirtina 2020-06-23 visą dieną, kartu su juo buvęs B. Z. bei vėliau namo grįžusi žmona A. Č.. Tai, kad šunys nebūna paleidžiami gali patvirtinti ir kaimynai. Kiekvieną dieną važinėja į darbą (duomenys neskelbtini), todėl važiuojant pro (duomenys neskelbtini) ir kitus kaimus, ne kartą matęs lakstančius vienišus šunis, kurie yra įvairių veislių ir spalvų ir labai panašių į jo turimą šunį. Tai patvirtina ir 2020-07-02 tyrėjo Ž. tarnybiniame pranešime nurodytas liudytojas R. B., kuris nurodė, kad po (duomenys neskelbtini) kaimą laksto ne vienas palaidas šuo. R. G. nurodė, kad matė birželio mėnesį bėgantį rudos spalvos didelį šunį, tačiau jo sodyboje nėra buvusi ir kokius šunis jis turi ji taip pat nežino. Byloje nėra jokių kaltės įrodymų, kadangi minimą įvykio dieną, šunys iš voljero pabėgę nebuvo.

Atsiliepimas

4. Institucija atsiliepime (b. l. 14-15) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundo netenkinti ir nutarimo nepanaikinti. Nurodė, kad S. Č. padarytas administracinis nusižengimas yra įrodytas byloje surinkta medžiaga, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, foto nuotraukomis, išrašais iš ligos istorijos. Skunde nurodyti argumentai vertintini kritiškai, kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį nusižengimą. Priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas.

5. Teismo posėdžio metu S. Č. papildomai nurodė, kad 2020-06-24 būdamas su žmona prie jūros sulaukė skambučio iš sūnaus, kuris pranešė, kad atvykusi į kiemą G. šeima ir G. pradėjo grasinti sūnui susidorojimu, kadangi neva jų šuo sukandžiojo G. šunį. Tačiau 2020-06-23 dieną jis buvo namuose kartu su žmona, voljere laiko du šunis, vienas aviganis, kitas mišrūnas, šunys visada buvo voljere, jie patys negalėtų voljero atsidaryti. Minėtas šuo, kuris tariamai sukandžiojo kitą šunį nėra pabėgęs iš voljero, jis negali iš jo išeiti, kadangi šiuo visada su pavadėliu išvedamas du kartus per dieną pasivaikščioti. Šuo nėra buvęs kaime. Tą dieną su darbuotoju Z. visą dieną dirbo namuose, nuo 15 valandos namie buvo ir žmona. Pažymėjo, kad priešingai nei teigė nukentėjusioji, jis niekada nesakė, kad jo šuo gamtinių reikalų voljere neatlieka.

6. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. G. nurodė, kad atvyko pas mamą (R. G.) su savo augintiniu Džeko Raselo veislės terjeru, kurį pasileido kieme. Tėvų kieme buvo kalytė, kuri laikoma prie būdos. E. G. nuėjusi su mama toliau, išgirdo šuns cypimą, pamatė svetimą šunį, kuris buvo įsitempęs jos šunį į būdą, svetimą šunį išvarė iš kiemo, o savo sužalotą šunį išvežė į veterinarinę kliniką, kuris po operacijos šuo nugaišo. Svetimas šuo buvo geltonos kaip aukso spalvos kailiu, ausys juodos, su tamsiais dryžiais, mišrūnas, jis į kiemą atbėgdavo ne pirmą kartą, todėl jie jau seniai ieškojo, kas yra šeimininkas. Kai šuo nugaišo grįžo pas tėvų, kaimynai nurodė, kad tai S. Č. šuo. Nuvažiavus pas S. Č. prie pirmo voljero pamatė vokiečių aviganį, prie kito atpažino tą šunį. Grįžus paskambino S., paaiškinti situaciją, S. nurodė, kad yra Klaipėdoje, kad grįžtant užsuks, nesulaukus kol atvyks, jam perskambino, paklausus ar šuo paleidžiamas iš voljero pasakė, kad jį paleidžia kieme.

7. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Č. (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens žmona) nurodė, kad laiko du šunis, skirtinguose voljeruose, jie visada vedžiojami tik su pavadėliais. Nėra buvę atvejų, kai šunys paleidžiami be pavadėlių, galimybių pabėgti iš voljerų taip pat nėra. A. Č. 2020-06-23 apie 12 valandą važiavo pietų namo, šunys buvo voljere, išvažiavus atgal į darbą jie buvo voljere. Išėjo iš darbo apie 15 valandą šunys taip pat buvo voljeruose. 2020-06-23 nė vienas iš šunų negalėjo pabėgti. Ryte dažniausiai vyras vedžioja šunis, o po darbo šunis vedžioja ji.

8. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju B. Z. nurodė, kad 2020-06-23 visą dieną taisė kombainą pas S. Č., tą dieną matė jo abu šunis voljeruose. Kombainas stovėjo greta voljero. Teritorija didelė, neaptverta, laikomi du šunys. Per visą darbo laiką nėra matęs, kad šunys būtų vedami be pavadėlio, ant voljero sudėti pavadėliai juos visuomet vedžioja tik su pavadėliais. 2020-06-24 dirbo iš ryto ir vakare. Kombainas buvo apie 20 metrų atstumu nuo voljero, šunys matėsi gerai. Tą dieną, šeimininkas (S. Č.) buvo išvažiavęs detalių pirkti, po to grįžo. Patvirtina, kad duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu teisingi, šiuo metu ne viską pamena. Nematė, ar tą dieną kažkas vedžiojo šunis, jie vedžiojami vėlai vakare.

9. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. (nukentėjusiosios mama) parodė, kad 2020-06-23 atvažiavo dukra su anūku ir atsivežė savo šuniuką. Jos su dukra išėjo skinti braškių, išgirdus šuns cypimą pamatė, kad didelis šuo buvo atbėgęs ir įsikandęs dukros šunį nusitempė į būdą, išvarius atbėgusį šunį iš būdos, pamatė, kad dukros šuo jau buvo apkandžiotas, dukra išvežė šunį pas veterinarą. Minėtas svetimas šuo ne kartą buvo atbėgęs į kiemą, tšodėl jį iškarto atpažino. Tas pats svetimas buvo ir apvaisinęs jų kalytę. Tačiau po šio įvykio nė karto nėra atbėgęs. Pradėjus ieškoti to šuns sekančią dieną, kaimynai pasakė, kad šuo priklauso S. Č.. Nuvykus pas S. jo namie nerado, buvo sūnus, privažiavus prie voljero pamatė tą šunį, kuris sudraskė dukros šunį. Šuo buvo su kailio lopinėliais, didelis, atpažino jį, kadangi matė ne vieną kartą, jokių abejonių nekilo, kad tas pats šuo, kuris sudraskė dukters šuniuką. Su S. Č. telefonu kalbėjo dukra, pasakė situaciją, S. pasakė, kad užsuks pas jų, dar nurodė, dukrai ką jis gali padaryti, kad jo šuo voljere neatlieka gamtinių reikalų.

10. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. G. (nukentėjusiosios tėvas) nurodė, kad 2020-06-23 paskambino žmona ir pasakė, kad dukros šuo sužalotas. Ryte dukros šuo nugaišo, tuomet važiavo ieškoti jį apkandžiojusio šuns. Tą pačią dieną jis matė atėjusį šunį, kadangi ateidavo į kiemą pas jų turimą kalytę. Niekas nežinojo, kad tai Č. šuo, vėliau kaimynai informavo, kad šuo priklauso Č.. Nuvažiavus pas S. Č. kieme atpažino esantį šunį, abejonių nekilo, kadangi minėtas šuo daug kartų buvo atbėgęs pas juos į kiemą, kur lankė jų kalytę.

11. Institucijos surašiusios administracinio nusižengimo protokolą atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad surinkta pakankamai įrodymų pagrindžiančių S. Č. kaltę, skundą prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

13. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Minėta norma yra blanketinė, o tai reiškia, kad atsakomybė pagal šį straipsnį kyla nevykdant kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų. Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymo (toliau – Įstatymo) 2 straipsnio 1 punkte numatyta, kad gyvūno savininkas – kiekvienas sukakęs 16 metų fizinis ar juridinis asmuo, kuris nuolat ar laikinai augina gyvūną. Savininkai privalo užtikrinti, jog jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui (Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

14. 2021-05-28 nutarimu S. Č. pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, už tai, kad 2020-06-23, apie 15 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jo palaidas šuo užpuolė E. G. priklausantį Džeko Raselo terjero veislės šunį ir jį sužalojo, nuo patirtų sužalojimų šuo nugaišo, taip padarydamas E. G. 659,19 Eur turtinę žalą. S. Č. paskirta nuobauda – 225 Eur bauda.

15. Visų pirma, S. Č. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo nebuvimą, grindė argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent jam priklausantis šuo 2020-06-23 užpuolė ir mirtinai sužalojo E. G. priklausantį šuniuką, anot S. Č., tą padaryti galėjo bet kuris kaime lakstantis vienišas šuo.

16. Tačiau, teismo vertinimu, šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai nuspręsti, kad būtent S. Č. šuo užpuolė ir jį sužalojo Džeko Raselo terjerą, priklausiusį nukentėjusiajai. Antai, nukentėjusioji E. G., tiek teikdama paaiškinimus, tyrimo atlikimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje, išlikdama visiškai nuosekli parodė, aiškiai mačiusi ir įsidėmėjusi svetimą šunį, užpuolusį jos Džeko Raselo terjerą, taip pat galėjo tiksliai apibūdinti minėtą šunį (t. y., kad jis buvo geltonos aukso spalvos kailiu, ausys juodos, su tamsiais dryžiais, mišrūnas). Liudytoja R. G. (nukentėjusiosios mama), kuri taip pat tiesiogiai matė 2020-06-23 įvykį, kurio metu buvo užpultas dukters terjeras, teismo posėdžio metu patvirtino, įsidėmėjusi užpuolime dalyvavusį šunį, be to, paaiškino, kad šis šuo, jai buvo gerai žinomas, nes jų kieme pasirodė jau ne pirmą kartą, dažnai pas juos atbėga, nes „lanko“ kieme laikomą šuns kaltytę (pririštą prie būdos), kuri po ankstesnių šio šuns apsilankymo buvo susilaukusi šuniukų. Dar viena liudytojas, V. G. (nukentėjusiosios tėvas), nors ir nematė 2020-06-23 įvykio, tačiau S. Č. šunį atpažino ir įvardijo, kaip šunį iki tiriamo įvykio dažnai pas juos atbėgusį į kiemą, „aplankyti“ jų laikomą šuns patelę. Teismo vertinimu, apie minėtų liudytojų parodymų, susijusių su šuns indentifikavimų, patikimumą, leidžia nuspręsti ir tai, kad jie apžiūrėjo ir kitus (panašius) šunis (pavyzdžiui, kavinės savininkui V. M., priklausantį šunį, kuris taip pat buvo nufotografuotas), tačiau akivaizdžiai tvirtino, kad kiti šunys neturi tokių skiriamųjų požymių, kaip S. Č. šuo. Tokiu atveju, sprendžiant dėl nukentėjusiosios ir liudytojų įsitikinimo, kad Džeko Raselo terjerą užpuolė būtent S. Č. šuo, reikšminga pripažintina tai, jog teismo posėdžio metu liudytojai R. ir V. G. parodė, kad būtent tas pats šuo dažnai pas juos į kiemą atbėgdavo iki tiriamo įvykio, tačiau po 2020-06-23 įvykusio užpuolimo daugiau nesilankė. Ir nors teismas neturi pagrindo suabejoti S. Č. nurodyta aplinkybe, kad jo šuo yra visiškai neagresyvaus būdo, tačiau, teismo vertinimu, 2020-06-23 susiklosčiusi situacija, kuomet S. Č. šuniui, atbėgus pas G. kieme pririštą šuns patelę, kur tuo metu svečiavosi ir E. G. Džeko Raselo terjeras, akivaizdžiai galėjo išprovokuoti šio šuns (patino) agresyvų elgesį dėl ko pastarasis ir užpuolė terjerą.

17. Šiuo atveju teismas nesivadovauja A. Č. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sutuoktinės) ir B. Z. (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbuotojo) parodymais, kad 2021-06-23 įvykio metu S. Č. priklausantis šuo buvo uždarytas voljere ir kad šis šuo, kartu su kitu laikomu šunimi, yra išvežiojamas tik su pavadėliais. Teismas tokį sprendimą motyvuoja tuo, jog jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, jie prieštarauja aukščiau aptartiems liudytojų parodymams, be to, juos su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu atitinkamai sieja šeimos ir pavaldumo santykiais, o tai teikia pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu.

18. Antra, S. Č., nesutikdamas su skundžiamu nutarimu taip pat nurodo, jog nebuvo nustatyta E. G. šuns nugaišimo priežastis. Tačiau, kaip minėta, tiek nukentėjusioji E. G., tiek liudytoja R. G. parodė, kad 2020-06-23 terjerui buvo perkastas pilvas, jis buvo tąsomas kito šuns, įvilktas į būdą, buvo daug kraujo, be to, užpultas terjeras dar tą pačią dieną buvo nuvežamas pas veterinarus, o kitą dieną (2020-06-24) nugaišo. Apie Džeko Raselo terjerui padarytą kastinę žaizdą, susiūtą pilvo sieną, užfiksuotas šuns seiles, leidžia įsitikinti ir 2020-06-23 išrašai iš ligos istorijos. Ir nors 2021-02-22 specialistas nurodė, kad atsakyti į Institucijos pavestus klausimus be pateiktos šuns gaišenos neturi galimybės, tačiau teismo vertimu, šiuo atveju nėra abejonių, kad E. G. šuo nugaišo dėl 2020-06-23 partirtų sužalojimų, užpuolus jį kitam šuniui.

19. Pagal ANK 569 straipsnio 4 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai gali būti nustatinėjami visomis įstatyme numatytomis priemonėmis (ANK 569 straipsnis). Teismo vertinimu, šiuo atveju S. Č. nusižengimą pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį įrodo nukentėjusiosios E. G. ir teismo posėdžio metu liudytojais apklaustų asmenų parodymai, jų paaiškinimai, užfiksuoti, tyrimo atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, išrašai iš Džeko Raselo terjero ligos istorijos, fotografijos.

20. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo S. Č. skundas netenkinamas, o skundžiamas Tauragės AVPK Šilutės rajono PK 2021-05-28 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-856-2021 paliekamas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda (ANK 664 straipsnio 2 dalis). Jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą (CPK 665 straipsnio 1 dalis).

22. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtą teisinį reglamentavimą administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjusi ir skundžiamą nutarimą priėmusi institucija nesprendė dėl nukentėjusiajai padarytos žalos atlyginimo priteisimo, tačiau nurodė, kad nutarimo įsiteisėjimo atveju nukentėjusioji gali savo teisė dėl žalos atlyginimo įgyvendinti civilinio proceso tvarka (2021-05-31 raštas Nr. 85-S).

23. Šiuo atveju teisminis bylos nagrinėjimas buvo surengtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. Č. iniciatyva, pagal jo pateiktą skundą, o ANK straipsnio nuostatos, nenumato galimybės teismo iniciatyva pabloginti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėties ir atitinkamai priimti kitokį sprendimą (ANK 642 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju turtinės žalos atlyginimo (nuostolių) klausimas šioje byloje nespręstinas, o nukentėjusiajai apsisprendus tokia teise pasinaudoti, ji nepraranda galimybės kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl turtinių nuostolių atlyginimo (CPK 665 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą administracinėje nusižengimo byloje Nr. 94-ANR_N-856-2021 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir S. Č. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismą.

Teisėja Lina Nainienė