Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

V. P., gim. 1972-05-31, (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1990-09-24 Trakų r. apylinkės teismo pagal LR BK 225 str. 2 d., 148 str. 2d. 42 str. 45 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01)-laisvės atėmimu 4 metams, pritaikius Lietuvos Respublikos 1993-06-15 Įstatymą „Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos priėmimą“ bausmė sumažinta iki laisvės atėmimo 3 metams 8 mėn. 13 d., 1997-02-03 Ignalinos r. apylinkės teismo pagal LR BK 278 str. 1d., 225 str. 2 d., 42 str. (BK str. galiojo iki 2003-05-01)- 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo.2000-03-21 paleistas, atlikęs bausmę-teistumas išnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., ir 187 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, o būtent:

kaltinamasis 2011-06-16, 12 valandą prie O. P. garažo, esančio kieme namo (duomenys neskelbtini), tyčia sukrovė akmenis, taip užtverdamas įvažiavimą į minėtą garažą, bei grasino nukentėjusiajai O. P. ją nužudyti;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011-06-22, 20 valandą kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nenustatytu daiktu, tyčia daužė bendrą savo ir O. P. buto sieną dėl to nuo nukentėjusios buto sienos nubyrėjo dalis tinko, nukrito laikrodis, ir tik atvykus policijos pareigūnams savo neteisėtus veiksmus nutraukė;

kaltinamasis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką 2011-06-27, nenustatytą valandą, būdamas kieme, (duomenys neskelbtini) vartodamas necenzūrinius žodžius grasino O. P., kad ji šiame name negyvens, ją nužudys, sužalos jos dukrą. Tokiu būdu, sistemingai baugino kaimynę O. P., panaudodamas jos atžvilgiu psichinę prievartą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.

Taip pat V. P. sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent:

kaltinamasis 2011-09-17, 17 val. apsvaigęs nuo alkoholio, svetimo turto sunaikinimo tikslu, priėjo prie O. P. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia numetė neužgesintą nuorūką į ūkiniame pastate buvusias pjuvenas, ko pasekoje užsidegė ūkinio pastato siena, tokiu būdu, padegė O. P. priklausantį ūkinį pastatą 200 Lt vertės bei nuėjęs į pavėsinę, besiribojančią su O. P. priklausančiu garažu, tyčia numetė neužgesintą nuorūką ant pavėsinėje buvusio čiužinio, ko pasekoje užsidegė garažo siena ir, tokiu būdu, padegė O. P. priklausantį garažą 500 Lt vertės- ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą O. P. priklausantį 700 Lt vertės turtą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 187 str. 2 d.

Dėl O. P. sistemingo bauginimo, naudojant psichinę prievartą

V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiąją O. P. pažįsta, santykiai su ja blogi. Kaltinamasis ir nukentėjusioji O. P. yra gyvenamojo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. 2011-09-17 kaltinamasis kartu su savo sugyventine prinešė akmenų ir sudėjo į krūvą. Akmenis nešė todėl, kad sunešti akmenis liepė prie kelio tiesimo darbų dirbę darbininkai. Tuo metu įvažiavimas nebuvo naudojamas. Be to, sutinkamai su kaltinamuoju, garažas priklauso jam, o jį tik nuomojasi nukentėjusioji. Sudėjęs akmenis į krūvą negrasino O. P. ją nužudyti.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. P. parodė, kad kaltinamasis-kaimynas. Santykiai įtempti. 2004 m. įsigijo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), dalį ir nuo 2006 m. spalio mėnesio gyvena šiame name. Nuo 2010 m. santykiai su kaltinamuoju pablogėjo, nes kaltinamasis yra agresyvus, pastoviai jai grasina susidoroti su ja ir jos vaikais bei jai priklausančiu turtu. Ji jau ne kartą kreipėsi į policiją dėl V. P. veiksmų jos atžvilgiu. 2011-06-16 per pietus, apie 12 valandą dienos ji išėjusi į kiemą pamatė, kad V. P. nuo rekonstruojamo kelio renka akmenis ir krauna į karutį. Apie 14 valandą pamatė, kad sukrauta akmenų krūva ant bendro įvažiavimo į kiemą, netoli jos garažo. Nukentėjusioji suprato, kad tai būtent V. P. sukrovė šiuos akmenis. Ji jam nieko nesakė ir iškvietė policiją. Atvažiavo policija, Rūdiškių seniūnas su darbuotojais ir tie darbuotojai sutvarkė tą akmenų krūvą. Buvo visas pravažiavimas akmenimis užtvertas. Nukentėjusioji parodė, kad ji vengia kaltinamojo. Matė kaltinamąjį, kai jis krovė akmenis. Kraudamas akmenis V. P. grasino nukentėjusiajai. Tos pačios dienos vakare, jai būnant namie, pro atvirą langą išgirdo, kad V. P. jos atžvilgiu vartoja keiksmažodžius, grasindamas jos gyvybei. Daugiau dėl šių akmenų jis nieko nekalbėjo.

2011-06-22 dieną, apie 20 valandą ji buvo namie, virtuvėje, kaip išgirdo iš V. P. buto beldimą į sieną, kuri ribojasi su jos buto siena. Beldimas buvo labai garsus. Jau anksčiau ne kartą teko girdėti, kaip kaltinamasis savo bute triukšmauja, todėl manė, kad ir dabar triukšmauja ir nekreipė dėmesio. Vėliau beldimas buvo nebepakeliamas, nuo beldimo nukrito nuo sienos laikrodis, nuo sienos, į kurią V. P. daužė, ėmė kristi tinkas. Kaltinamasis išdaužė savo ir nukentėjusiosios butus skiriančią sieną taip, kad jos bute atsirado skylė ir padarė nukentėjusiajai materialinių nuostolių. V. P. aiškino, kad jis savo bute daro remontą. 2011-06-27 dieną atvyko asmenys, kurie turėjo nustatyti žalą padarytą dėl V. P. išdaužytos sienos. Asmenys pasižiūrėjo, kad pas ją tikrai yra nuo sienos nukritęs tinkas. Tada jie nuėjo pas V. P.. Ji išėjo į kiemą. Po kurio laiko į kiemą išėjo ir V. P.. V. P. buvo blaivas, bet pagal išvaizdą buvo agresyvus, piktas. Būnant kieme jis ėmė ant jos rėkti, sakydamas, kad jis ją nužudys ir kad ji šiame name negyvens, taip pat ėmė ją visaip keikti vartodamas necenzūrinius žodžius. Jis taip pat sakė, kad jis nužudys jos vaikus, jos dukrą perplėš per pusę. Mano, kad jo pyktį sukėlė tai, kad jis išgriovė sieną ir už tai ji reikalauja žalos atlyginimo, iškvietė asmenis, kurie turėjo įvertinti žalą. Ir tai kartojasi ne pirmą kartą. Mano, kad kaltinamojo grasinimai realūs ir jis būdamas girtas, gali savo grasinimus realizuoti. Todėl O. P. bijo dėl savo ir vaikų sveikatos ir gyvybės. V. P., kol būna blaivas, nebūna toks agresyvus. Jis agresyvesnis būna kai būna girtas, o jis alkoholį vartoja dažnai. Kadangi dar 2010 metais buvo toks įvykis kai V. P. buvo įsiveržęs su peiliu pas ją į butą, ji mano, kad jo grasinimai gali būti tikrai įgyvendinti ir jis gali ją nužudyti.

Sutinkamai su 2011-06-28 O. P. pareiškimu, adresuotu Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Rūdiškių nuovadai, nukentėjusiosios kaimynas kaltinamasis V. P. išdaužė sieną, jungiančią kaltinamojo ir nukentėjusiosios butus, sukrovė akmenis ant įvažiavimo bei grasina su ja susidoroti (b. l. 7).

Apklaustas liudytoju nukentėjusiosios vyras V. P. parodė, kad jis su šeima gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gretimame bute gyvena kaltinamasis V. P.. Iš pradžių su kaimynu santykiai buvo normalūs, tačiau paskutinius du metus santykiai įtempti. 2011m. liepos mėnesį, tikslesnės datos neprisimena, grįžęs iš darbo pamatė, kad sukrauta akmenų krūva ant bendro įvažiavimo į kiemą, netoli garažo. Iš žmonos sužinojo, jog šiuos akmenis sukrovė kaltinamasis. Po kurio laiko būdamas savo namuose, išgirdo iš V. P. buto beldimą į sieną, kuri ribojasi su jo buto siena. Beldimas buvo labai garsus. Siena net judėjo. Pradėjus nuo sienos byrėti tinkui, žmona iškvietė policiją. Pats liudytojas nėjo pas kaltinamąjį ir su juo nekalbėjo, nes žinojo, kad tokiu savo elgesiu tik dar labiau jį įsiutins. Kai dar po kelių dienų V. P. grasino žmonai, V. P. namie nebuvo. Kaltinamasis kol būna blaivas, nebūna toks agresyvus, bet ir jam būnant blaiviam agresyvumas pasireiškia. V. P. alkoholį vartoja dažnai. Liudytojui žinoma, kad V. P. nuolat grasina jo žmonai, kad ją nužudys, kad sudegins namus. Pats yra girdėjęs ne kartą. Mano, kad kaltinamojo grasinimai tikrai gali būti įvykdyti.

Liudytoja J. L. parodė, kad nukentėjusioji-jos dukra, o kaltinamasis-dukters kaimynas. V. P. pastoviai grasina jos dukrai susidoroti su ja, ją papjauti, susidoroti su jos vaikais, reikalauja išeiti iš buto, nes jo manymu, namas priklauso jam. Dėl tų grasinimų O. P. vaikai negali būti savo namuose nes jie bijo V. P. ir dėl to išeina pas ją ruošti pamokas. Ji pastoviai būna šių konfliktų liudininke nes jos dukra, bijodama V. P. kviečiasi ją atvykti. Ji bijo dėl savo dukros ir jos vaikų, nes jos manymu, V. P. gali savo grasinimus bet kada įgyvendinti. Dukra dažnai skambina susinervinusi, sakydama kad jai grasina V. P., kad ją nužudys, sudegins. Tiksliai datomis įvardinti negali, nes tai kartojasi nuolat ir datų neprisimena. 2011 metų vasarą, maždaug prieš 2 mėnesius, kada tiksliai neprisimena, ji važiuodama automobiliu Trakų gatve prie dukros namų matė sukrautą akmenų krūvą, kuri užstojo įvažiavimą į dukros kieme stovintį ūkinį pastatą. Prie tos akmenų krūvos stovėjo V. P.. Sustojus buvo paprašyta, kad V. P. nuimtų tuos akmenis. Jis pasakė, kad „dėjo ant manęs“ ir akmenis patraukti atsisakė. Bet kad tai V. P. krautų šiuos akmenis ji šio fakto nematė. Po kelių dienų, kada tiksliai neprisimena, jai paskambino verkianti dukra O. P. ir prašė, kad ji su vyru kuo greičiau atvažiuotų nes V. P. daužo sieną, labai triukšmauja ir ji bijo. Liudytojai atvažiavus, jau buvo atvykusi policija. Dukra parodė nuo sienos nubyrėjusį tinką ir paaiškino, kad šis tinkas nubyrėjo kai V. P., būdamas savo namuose, daužė sieną, kuri ribojasi su dukters kambario siena. Vėliau, dar po kelių dienų dukra pasakojo, kad V. P., būdamas piktas dėl to, kad dukra iškvietė asmenis, kurie turėjo nustatyti žalą dėl sugadintos sienos, ją visaip keikė, grasino, jog ją nužudys. Ji pati šio įvykio nematė, viską žino tik iš dukros pasakojimų. Kadangi V. P. net 2010 metais elgdavosi agresyviai ir tai tęsiasi iki dabar, pastoviai dukrai grasina kad ją ir anūkę užmuš, mano, kad jo grasinimai yra realūs.

Apklaustas liudytoju P. L. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios O. P. tėvas, o kaltinamasis – dukters kaimynas. Liudytojas jokių santykių su kaltinamuoju nepalaiko. Kaltinamasis pastoviai grasina susidoroti su dukra, jos vaikais, grasina vaiką suplėšyti kaip varlę. V. P. sako, kad namas jo, ir reikalauja greičiau dukrai išsikelti. P. L. šiuo metu neprisimena datos, tačiau važiuodamas pas dukrą, negalėjo įvažiuoti į kiemą, nes įvažiavimas buvo užkrautas akmenimis. 2011-06-22 dieną apie 20 valandą jam paskambino dukra ir pasakė, kad kaimynas V. P. laužia jos sieną. Kai jis atvyko jau buvo atvykę policijos pareigūnai. Dukra parodė nuo sienos nukritusį tinką. V. L. dažnai važiuoja pas dukrą, nes pastaroji skambina ir prašo atvažiuoti, nes bijo būti namuose. Liudytojas girdėjo, kaip V. P. grasino anūkei, grasino ją suplėšyti kaip varlę. Jis man pats į akis sakė, kad nekenčia mūsų šeimos ir norėtų ją sunaikinti. Vaikai visą vasarą pas mus gyveno. Jie bijo kaltinamojo. P. L. pergyvena dėl savo dukros ir anūkų gyvybės.

Liudytojas J. V. parodė, kad tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją gerai pažįsta. J. V. gyvena kaimyniniame name (duomenys neskelbtini) ir pastoviai mato kaltinamąjį. V. P. dažnai konfliktuoja su kaimyne O. P.. Jis girdėjo, kaip V. P. grasino sudeginti namą, kuriame gyvena O. P.. Taip pat daug kartų girdėjo kaip jis su kaimyne konfliktuoja, ją keikia, tik jis, kai gyvena toliau, nekreipia dėmesio nes yra pripratęs prie V. P. tokio elgesio. Niekas iš kaimynų nenori su V. P. turėti jokių reikalų, kol V. P. jų asmeniškai nekabina. Dažnai girdi V. P. savo kieme šaukiantį, vartojantį necenzūrinius žodžius. Ant ko V. P. rėkia-liudytojas nematė. Kaltinamasis šaukdamas rusiškai sako, kad visus užmuš. Kad kažkam konkrečiai grasintų jis negirdėjo. Maždaug 2009-2010 metais, kada tiksliai jau neprisimena, yra girdėjęs, kad V. P. grasino sudeginti O. P. namą. Jis žino, kad V. P. sugadino O. P. sieną, bet tai sužinojo iš O. P. pasakojimų. Ji pati parodė sugadintą sieną. Negirdėjo, kad V. P. O. P. grasintų. V. P. agresyviai elgiasi tik būdamas girtas. Blaivas jis ramus.

Nors kaltinamasis ir neprisipažįsta panaudodamas psichinę prievartą sistemingai bauginęs O. P., tačiau jo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais įrodymais.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis V. P. ir nukentėjusioji O. P.-kaimynai, gyvena viename name, abu vienas kitą puikiai pažįsta. Atsikėlus nukentėjusiajai gyventi į namą, iš pradžių santykiai buvo normalūs, o prieš porą metų jie pablogėjo. Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios O. P. parodymais apie tai, jog kaltinamasis jai grasina susidoroti su ja, jos šeimos nariais, vaikais, grasina sunaikinti jos turtą. Tokius jos parodymus patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausti liudytojai: J. V., M. K., N. L., kurie nėra siejami su nukentėjusiąja jokiu giminystės ryšiu. Pastarieji parodė, kad pastoviai kaltinamasis grasina nukentėjusiajai ir jos šeimai susidorojimu, turto sunaikinimu padegant ir kt. Įvertinus šių liudytojų parodymus, teismui nėra jokio pagrindo netikėti ir O. P. artimų jai šeimos narių parodymais. Nors kaltinamasis ir neneigia sukrovęs akmenis, daužęs bendrą su O. P. sieną, tačiau neigia sistemingai bauginęs O. P., aiškindamas, kad akmenis sukrauti jam taip liepė prie kelio darbų dirbęs darbininkas, o sieną daužė todėl, kad tuo metu remontavo butą, taip pat, nurodo, kad gal ir pati nukentėjusioji remontavo savo butą,-tačiau tokį kaltinamojo aiškinimą teismas laiko kaip norą išvengti atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis, 2011-06-16 sukraudamas prie nukentėjusiajai priklausančio garažo krūvą akmenų ir grasindamas ją nužudyti, 2011-06-22 daužydamas sieną, skiriančią kaltinamojo ir nukentėjusiosios O. P. butus tai, kad nukentėjusiosios bute atšoko tinkas, nukrito laikrodis nuo sienos bei 2011-06-27 vartodamas necenzūrinius žodžius nukentėjusiosios atžvilgiu, grasindamas, kad ją nužudys, kad O. P. negyvens, kad sužalos jos dukrą-tokiu būdu, vartodamas psichinę prievartą sistemingai baugino O. P., dėl kurių nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi. Taigi, nėra jokio pagrindo abejoti nukentėjusiosios artimųjų parodymais, kad kaltinamasis ne tik provokavo konfliktus, kurių metu elgdavosi labai agresyviai ir grasino susidorojimu, bet ir susitikęs arba pamatęs nukentėjusiąją išsakydavo grasinimus jos atžvilgiu, taip keldamas jai nuolatinį stresą bei pagrįstą baimę dėl savo ir šeimos narių gyvybės, sveikatos ir turto, t. y. sistemingai baugino O. P., panaudodamas psichinę prievartą. Kaip parodė teisminio bylos nagrinėjimo metu O. P., ji suprato, kad kaltinamojo grasinimai yra realūs, kad jis juos gali bet kada įvykdyti. Tai patvirtino ir apklausti liudytojai.

Pagal BK 145 straipsnio dalį atsako tas, kas sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Sistemingas asmens bauginimas yra pavojingas psichinis poveikis, pasireiškiantis įvairiais atvirais ar anoniminiais grasinimais, pasikartojančiais ne mažiau kaip tris kartus, kuriais siekiama sukelti žmogui stresą, nerimą, nesaugumo jausmą, priversti bijoti, kad dėl tolesnių grasinančiojo veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Grasinimai turi būti realūs — turi būti konstatuotas pakankamas pagrindas manyti, kad jie gali būti realizuoti. Vertinant grasinimų realumą, reikšmės turi jų turinys, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant buvo grasinama, ir pan. Sistemingas bauginimas visuomet būna nukreiptas į konkretų asmenį, siekiant jam sukelti psichologinį diskomfortą. Veiksnių, kuriuos nukentėjusysis sieja su neigiamu psichologiniu poveikiu, visuma yra individualaus pobūdžio, todėl, vertinant grasinimo realumą, labai svarbu atsižvelgti į tai, kaip jį suprato nukentėjusysis. Kvalifikuojant veiką pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, pakanka nustatyti, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus realizuotas; nėra būtina kiekvienu atveju įrodyti, kad kaltininkas ketina atlikti grasinimuose nurodomus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu.

Įvertinus byloje esančius duomenis, apibūdinančius nuteistojo asmenybę, nuteistojo nusikalstamų veiksmų intensyvumą, jų turinį, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykius, konstatuotina, kad O. P. turėjo realų pagrindą manyti (bijoti), kad kaltinamasis gali realiai įgyvendinti jai žodžiais bei veiksmais išreikštus grasinimus. Pažinodamas nukentėjusiąją ir jai artimus žmones, V. P. žinojo, kaip gali įbauginti nukentėjusiąją, ir tuo pasinaudojo savo veiksmais sukurdamas situaciją, kai nukentėjusioji negalėjo jaustis saugi asmeniškai (grasinimai atimti gyvybę, sudeginti, pakenkti vaikams ir pan.). Todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis suvokė, jog kelią jai baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, t. y. kad veikė tyčia. Jo elgesys (sukrauna akmenis ant įvažiavimo, grasina susidoroti su nukentėjusiąją, su jos vaikais, sienos išdaužymas) patvirtina, kad V. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai grasino nukentėjusiajai siekdamas sukelti jai nesaugumo jausmą. Nuteistojo teiginys, kad savo veiksmais (akmenis sukrovė į krūvą, nes taip jam liepė daryti kelio darbininkas, daužė savo sieną, nes remontavo butą) nesiekė pakenkti ar išgąsdinti nukentėjusiosios, neturi jokios teisinės reikšmės, nes motyvas nėra būtinasis nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, požymis. Todėl teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. ir jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal minėtą BK straipsnį.

Dėl O. P. priklausančio turto sugadinimo

Kaltinamasis V. P. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Tame pačiame name gyvena ir nukentėjusioji O. P.. Kieme esantis ūkinis pastatas, garažas. Sutinkamai su kaltinamojo parodymais, šie pastatai priklauso tik jam. O. P. prie šio ūkinio pastato pastatė priestatą, panašiai kaip ūkinį pastatą-sandėliuką. Garažą kaltinamasis nuomoja O. P., bet jo nepardavė, kaip teigia nukentėjusioji. Kaltinamasis ne kartą liepė O. P. išsikraustyti iš garažo ir sandėliuko. 2011-09-17 apie 13 val. jis sandėliuke dirbo ir numetė nuorūką į pjuvenas. Gulėjo ten dviračio padangos. Kaltinamasis negalvojo, kad užsidegs. Sutinkamai su V. P. parodymais, sandėliukas nedegė, tik dūmai rūko. Dūmai rūko nuo cigaretės. Ugnies nematė. Manė, kad dega tada, kai yra ugnis,o ten buvo tik dūmai. Buvo gaisrininkai atvažiavę. Kaltinamasis negesino, nes pamatė gaisrininkus. Buvo neatsargus nes buvo išgėręs. Garažas taip pat užsidegė jam numetus nuorūką.

Nors kaltinamasis V. P. kaltu ir neprisipažino, jo kaltė pilnai įrodyta sekančiais įrodymais:

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. P. parodė, kad kaip jau yra minėjusi, kaltinamasis jos kaimynas. Ji į šį butą atsikraustė prieš 6 metus. V. P. tuo metu jau gyveno savajame bute. Iš pradžių su V. P. santykiai buvo normalūs. Jie pablogėjo maždaug prieš du metus. Dėl ko santykiai pablogėjo pasakyti negali. Jis pasidarė piktas ant jos šeimos. Jo pykčio priežasčių paaiškinti negali. V. P. jai pastoviai grasina, kad ją, jos šeimą užmuš, kad sudegins jos turtą. (duomenys neskelbtini) kieme yra vienas jai priklausantis garažas, malkinė, kuri priklauso jai, ir dar viena malkinė, priklausanti V. P., ūkinis pastatas, kuris padalintas į dvi dalis, kur viena dalis priklauso jai, o kita dalis priklauso V. P.. 2011-09-17 dieną apie 17 valandą V. P., vaikščiodamas po kiemą rėkavo, kad visus sudegins, kad visas turtas, esantis kieme priklauso tik jam ir kad jis privers išsikelti visus žmones iš šio kiemo. Iš išvaizdos matėsi, kad V. P. yra neblaivus. Tą pačią dieną apie 17:30 val. jai jau būnant namuose, atbėgo kaimynė N. L., ir pasakė, kad dega jai priklausantis garažas ir jos vaikai tą garažą užgesino. Liepė jai eiti ir žiūrėti. Ji su kaimyne išėjo apžiūrėti garažo ir pamatė, kad yra apdegus viena medinio garažo siena. Dėl garažo sugadinimo jai padaryta 500 Lt turtinė žala. Gal po 3 minučių pamatė, kad rūksta dūmai iš jos ūkinio pastato. Tada buvo iškviesta gaisrinė. Atvykus ugniagesiams gaisras buvo užgesintas. Užgesinus ūkinį pastatą pamatė, kad yra apdegus viena siena ir apgadintas stogas. Dėl ūkinio pastato apgadinimo jai padaryta 200 Lt turtinė žala. Matėsi, kad ūkiniame pastate gaisras kilo V. P. pusėje padegus pjuvenas. O garažas buvo padegtas iš išorės. Taip pat mano, kad garažas buvo padegtas nuo pjuvenų nes šalia buvo prikrauta pjuvenų, kurios buvo apdegusios ir nuo jų toliau apdegusi garažo siena. Dėl įvykdyto padegimo jai padaryta 700 Lt turtinė žala. Šie du pastatai priklauso O. P., nors jie nėra įforminti jokiais dokumentais. Nukentėjusioji nebaigtą garažą 2007 m. nusipirko iš kaltinamojo, sumokėdama jam 500,00 Lt. Nuo 2007 metų šiuo garažu disponuoja tik ji ir jos namiškiai. Perkant butą, buto šeimininkas jai ir jos tėvams parodė ūkiniame pastate dalį, kad šia dalimi turi teisę ji naudotis. Buvęs buto šeimininkas jokių šios ūkinio pastato dalies dokumentų nedavė todėl šis ūkinis pastatas nėra registruotas nekilnojamo turto registre. Juo naudojasi tik ji ir jos namiškiai iki šiol. Prašo priteisti 700,00 Lt nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo.

Sutinkamai su byloje esančiu 2011-09-17 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Operatyvaus valdymo poskyrio specialisto Ričardo Mickūno tarnybiniu pranešimu, 2011-09-17, apie 17 val. kilo gaisras (duomenys neskelbtini), esančiuose garaže ir ūkiniame pastate, priklausančiuose O. P. (b. l. 33).

Iš 2011-09-17 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėjus garažą ir ūkinį pastatą, esančius (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad garažo dešinėje pusėje apdegusi 0.5 kv.m. medinės sienos. Ūkinis pastatas medinis, dengtas šiferiu. Apdegęs ūkinio pastato stogas ir išdegęs pastato vidus. Ūkinio pastato kairėje pusėje matosi apdegusios pjuvenos.(b.l. 35-42).

Sutinkamai su 2011-09-17 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniu pranešimu bei aktu dėl kilusio gaisro, kad gaisro vietos pažiūros metu nustatyta, kad apdegė 0.5 kv. m. medinio garažo sienos, priklausančio O. P. taip pat apdegė prie garažo priblokuotoje pavėsinėje gulėjęs čiužinys ir pjuvenos. Garaže ir priblokuotoje pavėsinėje elektros, kieto kuro krosnių nėra. Užgesinus gaisrą O. P. pastebėjo, dūmus besiskverbiančius iš ūkinio pastato esančio už 15 m nuo degusio garažo. Apžiūrėjus medinio (rąstinio) ūkinio pastato vidų nustatyta, kad apdegė apie 2 kv. m. medinės sienos, aprūko lubos, apdegė kampe sukrautos medžio pjuvenos. Ūkinio pastato viduje elektros, šildymo krosnių nėra. Iš to darytina išvada,kad gaisras negalėjo kilti dėl techninės priežasties. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio.(b.l. 43, 45-51).

Liudytojas S. Č. parodė, kad 2003 metais, butą, esantį adresu: Trakų g. 24-2, Rūdiškėse, Trakų r., pardavė O. P. tėvams: Janinai ir P. L.. Kai jiems pardavinėjo butą, parodė ūkinio pastato jam priklausančią dalį ir pasakė, kad ši ūkinio pastato dalis nusipirkus butą priklausys jiems. Dėl ūkinio pastato dalies L. jokių dokumentų nedavė nes jų net neturėjo. Kiek yra girdėjęs, kad L. šį butą paskui padovanojo savo dukrai.

Apklaustas liudytoju J. V. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Šalia jo gretimame name gyvena O. P. bei kaltinamasis V. P.. Liudytojui žinoma, kad ūkinis pastatas, kuris randasi namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), padalintas į dvi dalis ir viena dalis visada priklausė O. P. bute gyvenantiems asmenims, o kita dalis priklausė kitam butui iš to paties namo. Visi, kas gyveno prieš O. P., naudojosi šiuo ūkiniu pastatu ir visi namo gyventojai bei aplinkiniai kaimynai tai žinojo. Garažą statė V. P. tėtis. Jis buvo pastatęs tik sienas. Nei durų nei stogo jis nebuvo įrengęs. Taip garažas stovėjo apie porą metų. Po poros metų pamatė, kad O. P. tėtis su meistrais ėmė toliau statyti tą garažą ir O. P. šiame garaže laikė savo automobilį. Taip pat girdėjo, kad O. P. iš V. P. šį garažą nusipirko.

Liudytojas V. P. parodė, kad konfliktai su V. P. gyv. (duomenys neskelbtini) vyksta nuolat .Kaimynas veda amoralų gyvenimo būdą, nuolat girtuokliauja ir grasina kaimynams susidorojimu ir padegimu. Dienos metu kaltinamasis, būdamas neblaivus, vaikščiojo po kiemą ir garsiai rėkavo kad padegs. Apie 17 val. kaimynė N. L. pasakė, kad kaimynas padegė ūkinį pastatą, bet jos vaikai užgesino Jis nuėjo pasižiūrėti ir sutiko V. P. ir jo paklausė ką jis daro. V. P. nieko neatsakė ir nuėjo namo. Maždaug po 2-3 min. pastebėjo, kad iš ūkinio pastato virsta dūmai.

Liudytojas M. K. parodė, kad 2011-09-17, apie 17 val. išėjęs į lauką pamatė, kad iš ūkinio pastato esančio (duomenys neskelbtini) eina kaltinamasis V. P.. V. P. su juo pasisveikino linktelėdamas galva ir nuėjo. Greitai liudytojas pamatė degantį ūkinį pastatą ir iškvietė gaisrinę.

Apklausta liudytoja N. L. parodė, kad ji gyvena šalia kaimyno V. P., kuris nuolat girtauja, triukšmauja, konfliktuoja ir grasina aplinkiniams kaimynams susidorojimu ir padegimu. 2011-19-17 apie 17 val. pamatė kad nuo kaimynų ūkinio pastato, stovėjusio namo kieme adresu (duomenys neskelbtini) rūksta dūmai ir nuo ūkinio pastato eina neblaivus V. P.. Tuo metu į gaisro vietą nubėgo jos vaikai ir užgesino gaisro židinį, o priėjęs kaimynas V. P. pasakė kad jis vis tiek padegs. Kažkur po 10 minučių vaikai atbėgę pranešė, kad jau iš garažo virsta dūmai. Mano, kad šiuos pastatus padegė V. P..

Iš byloje esančio asmens blaivumo testo, 2011-09-17, 21 val. 58 min. V. P. nustatyta 1,85 promilės etilo alkoholio (b. l. 67).

Sutinkamai su Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus 1 teismo psichiatrijos skyriaus 2011-11-03 specialisto išvada Nr. 91TPK-PL-569, V. P. yra priklausomas nuo alkoholio (b. l. 121).

Nors kaltinamasis V. P. ir neprisipažįsta kaltu dėl tyčinio O. P. priklausančio turto sugadinimo visuotinai pavojingu būdu, jo kaltė pilnai įrodyta jau paminėtais įrodymais. Kaltinamasis neneigia, kad, būtent, nuo jo rūkytos cigaretės, padėtos ant pjuvenų krūvos bei numestos garaže, tačiau neigia tai padaręs tyčia. Teismas tokius kaltinamojo parodymus laiko kaip jo gynybine pozicija. Kad kaltinamasis tyčia padegė O. P. priklausantį garažą ir sandėliuką, patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytoju V. P., kuris parodė, kad kaltinamasis dienos metu vaikščiodamas po kiemą kalbėjo, jog padegs, o vakare užsidegė garažas ir ūkinis pastatas-sandėliukas. Liudytojas M. K. parodė, kad jis matė nueinantį nuo sandėliuko pusės kaltinamąjį ir greitai užsidegė ūkinis pastatas, o po jo ir garažas. Kad ne kas kitas, o būtent, kaltinamasis V. P. padegė N. P. priklausantį turtą-patvirtino ir kiti teisiamojo posėdžio metu apklausti liudytojai. Sutinkamai su 2011-09-17 Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio inspektoriaus tarnybiniu pranešimu bei aktu dėl kilusio gaisro, gaisro vietos pažiūros metu nustatyta, kad apdegė 0.5 kv. m. medinio garažo sienos, priklausančio O. P. taip pat apdegė prie garažo priblokuotoje pavėsinėje gulėjęs čiužinys ir pjuvenos. Garaže ir priblokuotoje pavėsinėje elektros, kieto kuro krosnių nėra. Užgesinus gaisrą O. P. pastebėjo, dūmus besiskverbiančius iš ūkinio pastato esančio už 15 m nuo degusio garažo. Apžiūrėjus medinio (rąstinio) ūkinio pastato vidų nustatyta, kad apdegė apie 2 kv. m. medinės sienos, aprūko lubos, apdegė kampe sukrautos medžio pjuvenos. Ūkinio pastato viduje elektros, šildymo krosnių nėra. Iš to darytina išvada, kad gaisras negalėjo kilti dėl techninės priežasties. Labiausiai tikėtina, kad gaisras kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio poveikio.(b.l. 43, 45-51). Visi šie įrodymai patvirtina, kad V. P. sugadino O. P. priklausantį turtą visuotinai pavojingu būdu, o būtent: kaltinamasis 2011-09-17, 17 val. apsvaigęs nuo alkoholio, svetimo turto sunaikinimo tikslu, priėjo prie O. P. ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), tyčia numetė neužgesintą nuorūką į ūkiniame pastate buvusias pjuvenas, ko pasekoje užsidegė ūkinio pastato siena, tokiu būdu, padegė O. P. priklausantį ūkinį pastatą 200 Lt vertės bei nuėjęs į pavėsinę, besiribojančią su O. P. priklausančiu garažu, tyčia numetė neužgesintą nuorūką ant pavėsinėje buvusio čiužinio, ko pasekoje užsidegė garažo siena ir, tokiu būdu, padegė O. P. priklausantį garažą 500 Lt vertės- ir taip visuotinai pavojingu būdu sugadino svetimą O. P. priklausantį 700 Lt vertės turtą, t.y. jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d.

Teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (LR BPK 20 str. 5 d.).

Visi šie įrodymai patvirtina kaltinamojo dalyvavimą jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padaryme.

Kaltinamojo V. P. atsakomybę lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad V. P. padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie apysunkių nusikaltimų, (LR BK 11 str. 4 d..), abi padarytos nusikalstamos veikos tyčinės, savanaudiškos, -šios aplinkybės sunkina teisiamojo teisinę padėtį. Skiriant bausmę V. P. atsižvelgiama ir į tai, jog jis teisiamas jau nebe pirmą kartą, nors teistumai už ankstesnius nusikaltimus ir išnykę. Teismas, parinkdamas kaltinamajam bausmę atkreipia dėmesį į padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą, į kaltininko asmenybę. V. P. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Skiriant bausmes kaltinamajam teismas vadovaujasi LR BK 54-61, 90-91 str. nuostatomis.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. P. prašo priteisti 700,00 Lt žalos atlyginimo už sugadinta garažą ir ūkinį pastatą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 1, 2 dalis).

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės O. P. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamajam padegus garažą ir ūkinį pastatą apdegė sienos. Todėl pareikštas ieškinys tenkintinas pilnai.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. – 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose;

pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. -2 (dvejiems) metams laisvės atėmimo, atliekant bausmę pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2, 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtąsias bausmes subendrinti iš dalies bausmes sudedant ir prie griežtesnės bausmės pridėti dalį švelnesnės bausmės-galutinę subendrintą bausmę V. P. paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 šešiems mėnesiams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Kardomąją priemonę-suėmimą-iki įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią-suėmimą.

Bausmės pradžią V. P. skaičiuoti nuo 2012 metų kovo 29 d. Į bausmės laiką įskaityti laiką, išbūtą kardomajame kalinime-suėmime-nuo 2011-09-17 iki 2012-03-29.

Priteisti iš V. P. 700,00 O. P. nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam V. P. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.