- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-03-27
- Bylos Nr.
- 1-1378-673/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-37832-2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Civilinis ieškovas
- M. K.
- Kaltinamasis
- N. K.
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
N. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2010-02-17 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 25 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. ir 6 mėn.;
2) 2010-03-10 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2010-02-0-17 nuosprendžiu, 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;
3) 2010-06-08 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, subendrinus su 2010-03-10 nuosprendžiu - 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo PN;
4) 2014-05-08 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 189 straipsnio dalį - 1 m. laisvės atėmimo PN;
5) 2014-10-24 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį subendrinus su 2014-05-08 nuosprendžiu - 3 m. laisvės atėmimo PN;
6) 2016-10-31 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 8 mėn. laisvės atėmimo PN, paleistas 2017-07-21;
7) 2017-09-01 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 289 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį - 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. - bausmės vykdymą atidedant 2 m., 2017-11-23 išbrauktas iš probuojamų asmenų registro;
8) 2017-10-26 Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 286 straipsnį, BK 64 str. subendrinus su 2017-09-01 nuosprendžiu - 2 m. laisvės atėmimo, bausmės vykdymą atidedant 2 m.;
9) 2018-01-24 Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu pagal LR BK 182 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. ir BK 64¹ str. - 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., subendrinta su 2017-09-01 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo PN, teistumas neišnykęs,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2017 m. liepos 26 d. apie 16.10 val., N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia spyrė koja nukentėjusiajam M. K. po vieną kartą į veidą, pilvą ir į šoną bei kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai. Patvirtino, kad 2017 m. liepos mėnesį, galėjo būti 26 d. apie 16.10 val., būdamas (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo kieme, apsvaigęs nuo alkoholio sudavė smūgį kumščiu nukentėjusiajam, kurio ankščiau nepažinojo, į veidą, lyg tai ir spyrė. Nukentėjusysis buvo nukritęs ant žemės. Dėl girtumo ne viską tiksliai prisimena, bet galėjo suduoti ir įspirti kaltinime nurodytus smūgius, kurių kiekio neginčija. Įvykio metu kartu su juo buvo O. D.. M. K. mušė, nes jis, kaip jam buvo pasakyta O. D., skriaudė jo pusbrolį D.. Jo niekas mušti nukentėjusiojo neprašė. M. K. jis negrasino. Kieme buvo kitų žmonių, vaikų, suvokia, kad jo veiksmus matę žmonės neturėjo jaustis gerai, suvokia, kad savo veiksmus atliko viešoje vietoje. Neginčija, kad nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą, jį sužalojo, pažemino. Sutinka su abiem civiliniais ieškiniais, tai yra ligonių kasos ieškiniu ir nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos, civilinių ieškinių dydžio neginčija. Jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Gailisi.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymais bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Iš apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra vieša vieta (1 t., b. l. 27-34).
Nukentėjusysis M. K. parodė, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 16.10 val., daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, jam sėdint ant suoliuko, prie jo priėjo keturi 25-30 metų amžiaus vyrai. Vienas iš jų, nieko nesakęs, spyrė koja du kartus jam į galvą. Vyras buvo apie 27 m amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, žvairas, trumpai kirptais plaukais. Jis pasakė, kad čia yra linkėjimai nuo A., kuriai jis rašė M. S. Trys vyrai stovėjo šalia ir jokių smūgių jam nesudavė, nieko nedarė. Nuo spyrių dešiniu šonu jis nukrito ant žemės, juto skausmą, jam buvo prakirstas dešinys paakys, bėgo kraujas. Su vienu iš atėjusių vyru jis anksčiau bendravo per „Facebook“, jis yra O. D., kuris nueidamas jam pasakė, kad pažįsta jo seserį ir jei jis kreipsis į policiją, tai jį atvažiavę užmuš. Įvykį mačiusi R. K. padarė vaizdo įrašą. Kai buvo sumuštas jis matė prie (duomenys neskelbtini) namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčią A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) name galimai (duomenys neskelbtini) bute. Jai per „Messinger“ rašė, tiksliau rašė jos sūnui D., kad jis baigtų tyčiotis ir žeminti jo draugą D. P., kuris prašė jį užtarti. D. P. yra lėtas, jį skriaudžia, iš jo tyčiojasi. Mano, kad jį sumušti prašė būtent A., nes kai jis buvo sumuštas, ši priėjusi pasakė, kad jei pasiskųs ar rašys policijai, jį atvažiuos ir užmuš. Jam buvo suduoti du smūgiai koja į galvą, juto fizinį skausmą, patyrė išgąstį. Jo sumušimą viešoje vietoje matė jo draugė E. ir R. K., kuri yra bendrijos pirmininkė (1 t., b. l. 42-44). Papildomai apklausiamas M. K. patvirtino savo pirminius parodymus, duotus 2017-07-26, patikslino, kad jam į galvą spyrusį vaikiną jis atpažino pagal nuotraukas, tai buvo N. K., kurį matė pirmą kartą, jam neskolingas, su juo jokių konfliktų ar nesutarimų neturėjo. Kaip suprato iš kiemo kalbų, tai N. K. yra A., kuri neseniai atsikraustė į (duomenys neskelbtini) daugiabutį namą, kažkoks giminaitis. A. jis jokių SMS žinučių nerašė. Įvykio dieną, apie 07.30 val., žinutę per „Messinger“ rašė A. sūnui D., kad jis atstotų nuo D. P., kad juo nesinaudotų. Tiesiog norėjo D. užstoti, nes jis pats per silpnas. Šios žinutės nėra išsaugojęs. Smūgius jam sudavė tik N. K., kiti smūgių nesudavė ir jo nemušė. Po suduotų smūgių N. K. ir kiti su juo buvę asmenys staigiai pabėgo iš vietos, nes R. K. pasakė, kad iškvies policiją. Iš įvykio vietos buvo išvežtas greitosios pagalbos automobiliu į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, po to į Kauno klinikas, vėliau gydėsi pas šeimos gydytoją. Įvykį turėjo matyti jo draugė E., kurios pavardės nežino, D. P., su kuriais kartu sėdėjo ant suoliuko, o R. K. įvykį matė per langą. Taip pat spyrius turėjo matyti ir O. D. su dviem nepažįstamais asmenimis. Kas dar matė įvykį nežino. Pas ekspertą nenuvyko, nes broliui suparalyžiavo veidą nuo erkės įkandimo, tad namuose buvo daug rūpesčių. Teisė pateikti ieškinį išaiškinta. Įvykio metu jį niekas jokiais necenzūriniais žodžiais nevadino (1 t., b. l. 45-48). Papildomai apklausiamas M. K. parodė, kad dėl suduotų dviejų vienas po kito smūgių į galvą galėjo suklysti, tačiau tikrai pamena, kad pirmas smūgis jam buvo suduotas į veidą. Tačiau, kad jis buvo suduotas koja, dėl patirto streso ir išgąsčio galėjo ir suklysti. Pirmas smūgis į veidą galėjo būti suduotas ir kumščiu, dėl stipraus smūgio atrodė, kad buvo suduoti du smūgiai vienas po kito. Po pirmojo smūgio jis nukrito ant žemės, pajuto, kad iš dešinio antakio bėga kraujas. Gulėdamas nugara ant žemės nematė ir nejuto, kad kas nors tuo metu būtų sudavęs smūgius į nugarą, šoną ar kitas kūno vietas, o jei kas ir sudavė smūgius, tai smūgiai nebuvo labai stiprūs. Po to kažkas, kas nematė, nes nuo smūgio buvo apsvaigęs, jį pasodino ant suoliuko, kur sėdėdamas jis nematė ir nejuto ar jam kas nors sudavė smūgius į veidą, pilvą ar kitas kūno vietas, jei kas sudavė, tai smūgiai nebuvo labai stiprūs. Tuo momentu girdėjo tik namo komendantės R. K. riksmą, ji varė vyrus iš kiemo, sakė, kad iškvies policiją. Fizinį skausmą juto tik pirmojo smūgio į veidą metu, po ko nukrito ant žemės. Smūgį sudavė N. K.. Po sumušimo O. D.pagrasino, kad jei jis rašys žinutes tetai ir pasiskųs policijai, jį užmuš. Taip pat D. mama A., kurios pavardės nežino, pagrasino, kad jei pasiskųs policijai ar dar rašys sūnui žinutes, atvažiuos ir jį užmuš. Šie O. D. ir D. mamos A. grasinimai jam neatrodė realūs, mano, kad jie taip pasakė, nes patys bijojo, kad jei jis kreipsis į policiją, jie turės problemų (1 t., b. l. 49-52).
2017-07-26 17:11:46 val. M. K. girtumo patikrinimo testo rezultatas - 0,00 promilės (1 t., b. l. 40).
Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad M. K. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, padarytos kietu buku daiktu paveikus dešinės akies sritį, sužalojimas galėjo būti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimas galėjo būti padarytas aplinkybėse nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Kiekviena sužalojimas sukelia fizinį skausmą (1 t., b. l. 72).
Žemesnės instancijos teismas
Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad M. K. iš bendrų veido bruožų atpažino asmenį nuotraukoje Nr. 3 - N. K. ir nurodė, kad tai tas pats asmuo, kuris 2017-07-26 apie 16.10 val., ties (duomenys neskelbtini) namu Nr. (duomenys neskelbtini), du kartus spyrė jam į galvą (1 t., b. l. 97-101).
Liudytoja A. M. parodė, kad N. K. ir O. D. yra jos pusseserių vaikai. Nuo pavasario sūnus D. M.jai pradėjo skųstis, kad M. K. prie jo kabinėjasi, gąsdina, sakydamas, kad sumuš. Dėl kokios priežasties M. K. taip pat elgėsi su jos sūnumi nežino. D. P. dažnai lankydavosi jos namuose, draugaudavo su jos sūnumis. Nežinodama kaip elgtis šioje situacijoje, kaip išspręsti sūnaus D. problemą su M. K., ji apie tai liepos mėn. pradžioje pasipasakojo O. D. mamai, kuri pasiūlė dėl M. K. pasikalbėti su O. Tą pačią dieną, liepos pradžioje, paprašė O. D.pasikalbėti su M. K. ir išsiaiškinti kabinėjimosi prie sūnaus D. priežastį. O. D.pasakė, kad M. K. pažįsta. O. neprašė, kad M. K. sumuštų ar jį gąsdintų, prašė, kad tik nesimuštų. 2017 m. liepos pabaigoje, įvykio dieną, pas ją į namus atėjo O. D. ir N. K., kitų asmenų su jais nebuvo. Ar jie buvo vartoję alkoholio nežino. O. ir N. paprašė pasikalbėti su M. K. ir išsiaiškinti, dėl kokios priežastis jis kabinėjasi prie jos sūnaus ir jį gąsdina. Po šio pokalbio jie išėjo iš jos namų. Neužilgo į namus parbėgo sūnus D. ir pasakė, kad M. K. sumuštas, sakė, kad jis nematė, kas mušė. Ji iškarto išbėgo į lauką ir prie (duomenys neskelbtini) namo. Kieme ant suoliuko sėdėjo M. K., N. tupėjo priešais jį, o O. stovėjo šalimais. Kiek toliau nuo jų stovėjo dar du jai nepažįstami asmenys, kurių neįsidėmėjo ir neatpažintų. O. ir N. ji priekaištavo, kad sumušė M. K.. O. sakė, kad nemušė, o N. stovėjo ir tylėjo. Ji taip pat atsitūpė priešais M. ir juto alkoholio kvapą, tačiau ar jis sklido nuo N. ar nuo M. nežino. Ji klausinėjo M., kodėl jis kimba prie sūnaus, o šis atsakė, kad dėl to, jog D. jam pripasakojo, kad jį skriaudžia, kad liepia kažką daryti. M. ties kažkuria akimi buvo mėlynė ir kruvina, lyg tai ties lūpa taip pat buvo kruvina. Šio įvykio ji nematė. Pats M. jai jokių žinučių nerašė, ar sūnui D. rašė nežino, tačiau turi fotonuotraukas žinučių, kurios buvo rašytos iš D. P. facebook. Kiek žino iš dukros, jas rašė M. K., o dukra į jas atrašinėjo. Kalbėdama su M. K. po jo sumušimo jam negrasino ir nesakė nieko panašaus, kad jei jis pasiskųs policijai ar dar rašinės žinutes sūnui, jį atvažiuos ir užmuš. Tokios kalbos nebuvo, mano, kad jis taip sako, nes nori ją apkaltinti dėl jo sumušimo (1 t., b. l. 107-110, 111).
Byloje pridėtos žinutės, rašytos M. vardu iš D. P. paskyros, kuriose grasinama fiziniu smurtu, tačiau iš konteksto galima suprasti, kad jis kaltina skriaudžiant D. (1 t., b. l. 120 -122).
Liudytojas D. P. parodė, kad 2017 m. liepos mėnesį, galėjo būti 26 d., apie 18.00 val., kartu su M. K. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kai, kieme esant kitiems asmenims, priėjęs nepažįstamas vaikinas kumščiu vieną kartą trenkė M. į veidą, ties kažkuria akimi. Nuo smūgio M. nukrito nugara ant žemės. Jam mėginant atstoti nuo žemės vaikinas vėl spyrė koja vieną kartą jam į veidą, ties kažkuria akimi. Nuo spyrio M. vėl nukrito ant žemės, jam iš kažkurios akies bėgo kraujas. Priėjęs kitas aukštesnis vaikinas pakėlė M. ir pasodino jį ant suoliuko, priekaištavo tam vaikinui, kad jie atėjo pasikalbėti, o ne mušti. Tada priėjo ir D. mama A. ir pasakė, kad „jei kažkas bus, tau dar blogiau bus, nedaryk nesąmonių, susitariam ir viskas“. D. mama sakė, kad kažkada girtas M. kibo prie D.. Ji išėjo, o aukštesnis vaikinas klausė M. kaip jo akis. M. sakė, kad jam skauda ir svaigsta galva. Aukštesnis vyriškis pasakė, kad jis išsikviestų greitąją pagalbą. Greitąją pagalbą iš M. telefono iškvietė jis. M. K. mušęs vaikinas buvo vartojęs alkoholio, nes jam linko kojos, matėsi pagal mimiką. Pagal D. mamos pasakytus žodžius suprato, kad M. buvo sumuštas dėl to, kad lindo prie D. M.. Jis M. skundėsi, kad D. jam liepdavo tvarkyti jo kambarius. M. iš jo telefono per jo „Messinger“ kažką rašė D. (1 t., b. l. 141-144).
Liudytoja R. K. parodė, kad 2017 m. vasarą, galėjo būti liepos 26 d., apie 16.10 val., būdama namuose išgirdo iš (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo sklindantį triukšmą. Kažkoks vyriškis ant kažko šaukė, tačiau ką tiksliai sakė nesuprato. Išėjusi į balkoną pamatė už suoliuko nugara ant žemės gulintį M. K.. Šalia suoliuko stovėjo trys vaikinai, kurių nei apibūdinti, nei atpažinti negalėtų. Vienas iš jų šaukė M. kažką panašaus: „dar lįsi, grasinsi, dar pamatysi, kas tau bus“. Iš karto suprato, kad tas vaikinas užstoja kažkokį asmenį. Dėl kokios priežasties M. K. gulėjo ant žemės nežino, pagalvojo, kad gali būti sumuštas. Būdama balkone šaukė, kad vaikinai eitų iš kiemo. Ant suoliuko sėdėjo mergaitės D. R., S., kurios pavardės nežino. Būdama balkone šaukė, kad vaikinai eitų iš kiemo, tačiau jie nėjo. Netrukus prie vaikinų priėjo moteris, kurios neatpažintų ir kažką aiškino sėdinčiam ant suoliuko M.. Aktyviausias vaikinas bandė su M. taikytis, tiesė jam ranką, tada jai trūko kantrybė, kad tas vaikinas vis kimba prie M.. Vaikinams nesiskirstant ji nusileido į kiemą, kad juos išvaikytų, tačiau pamatė jau nueinančius. Priėjusi prie M. K. pamatė, kad kažkuri jo veido pusė kruvina, paraudusi, matėsi mėlynė. Apie įvykį M. neklausinėjo, jam suduodamų smūgių nematė, įvykio nefilmavo, tik turėdama telefoną šaukė, kad kviečia policiją, kad vaikinai išsigąstų ir daugiau nesikabinėtų prie M. (1 t., b. l. 148-151).
Liudytojas O. D. parodė, kad 2017 m. vasarą, teta A. M. užsiminė, kad kažkoks vaikinas kabinėjasi prie jos sūnaus D., prašė su juo pasikalbėti, nes sūnus bijo išeiti į kiemą. Su ja nebuvo jokios kalbos apie sumušimą. 2017 m. liepos 26 d., galėjo būti apie 16.00 val., kartu su N. K., G. K. ir jų draugu, kurio duomenų nežino, užsuko pas tetą A. į namus, gėrė kavą. Ji paprašė pasikalbėti su M. K., kad šis nesikabinėtų prie jos sūnaus D.. Į namus grįžęs D. pasakė, kad M. yra kieme. Pirmas į lauką išėjo N. su draugu, o jie su teta ir G. atsiliko, kalbėjosi, paskui visi išėjo į kiemą ir pamatė, kad šalia suoliuko tupėjo ar ant jo sėdėjo M. K., ranka užsiėmęs už veido. Šalia jo stovėjo N. ir jo draugas. M. K. iš kažkur bėgo kraujas, kažkuri veido pusė buvo paraudusi. Kieme buvę vaikai, kurių vardų ir pavardžių nežino, rodydami į N. sakė, kad jis sumušė M. N. jis klausė, kam mušė, tačiau šis nieko neatsakė. Po to priėjęs prie M. paprašė, kad šis nesikalbinėtų prie D. ir paklausė ar jie vienas kitą suprato. M. atsakė, kad suprato. Būnant prie M. kažkokia močiutė iš balkono šaukė, tačiau ką neįsidėmėjo. M. jis nemušė, jo nekvietė eiti pasikalbėti. Apie tai, kad N. muš M. nežinojo, šis taip pasielgė pats. Papildomos apklausos metu O. D. parodė, kad po įvykio kalbėdamas su M. jam negrasino ir nieko tokio panašaus apie tai, kad jei jis dar rašinės tetai ir pasiskųs policijai, tai atvažiuos ir jį užmuš, nesakė. M. įvykio metu jis negrasino ir negirdėjo, kad kas nors jam būtų grasinęs (1 t., b. l. 155-158, 159-161 ).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja D. R. parodė, kad 2017 m. vasarą, po pietų, suposi daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme ant sūpynių. Ant suoliuko sėdėjo M. K. ir D. P., šalia jų stovėjo E., jos sesuo L.. Prie M. priėjo trys nepažįstami vyrai, kurių neatpažintų. Vienas iš jų kvietė M. eiti kartu pasikalbėti, bet jis nesutiko, tai tas vyras pasakė, kad „tada pasikalbėsim kitaip“. Ji nusisuko į kitą pusę, o atsisukusi pamatė, kad M. guli nugara ant žemės, susiėmęs už akies. Suprato, kad M. mušė, tačiau kas, nematė. Bėgo prie laiptinės išsigandusi, nes bijo muštynių. Bėgdama matė, kad tas pats vyras, kuris prieš tai kalbėjosi su M., spyrė jam gulinčiam vieną kartą į nugarą ar šoną. Nematė, kad M. kas nors būtų sudavęs smūgius rankomis. Girdėjo, kaip iš trečio aukšto balkono rėkė kaimynė K., ji rėkė, kad baigtų muštis. Į kiemą išėjo D., jo pavardės nežino, mama ir pradėjo šaukti ant D. P., kad jis kažką kažkaip vadina, dar pasakė „už tai gavo M.“. Tuo metu vyrai buvo prie M. Negirdėjo, kad vyrai M. būtų grasinę pagauti, sumušti ar nužudyti. Vyrai kažkur nuėjo. Į kiemą išėjo K., sakė, kad jei reikės - paliudys. Pas M. po kažkuria akimi buvo mėlynė, akis buvo paraudusi. Atvažiavo greitoji pagalba ir M. išsivežė (1 t., b. l. 165-168).
Liudytoja E. S. parodė, kad 2017 m. vasarą, apie 15.00- 16.00 val., ji sėdėjo daugiabučio namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme prie sūpynių su kitais to namo vaikais, kurių vardų ir pavardžių nežino. Kartu buvo M. K.. Kieme buvo suaugusių žmonių, vaikų. Prie ant suoliuko sėdinčio M. K. priėjo du vyriškiai. Vienas vyriškis buvo apie 1,80 m., lieso kūno sudėjimo, plikas, kitas apie 1,70 - 1,80 m ūgio, stambokas, panašus į čigoną, abu apie 30-40 m amžiaus. Nežino ar juos atpažintų. Prie M. priėjęs plikas vyras pasiūlė M. eiti pasikalbėti, tačiau šis pasakė, kad neis. Tada plikas vyras smogė vieną kartą rankos kumščiu M. K. į kažkurią akį. Nuo smūgio M. nukrito dešiniu šonu ant žemės, tada atsigulė ant nugaros ir atsisėdo ant žemės. Matė, kad paraudo jo akis. Antrasis vyras pradėjo šaukti ant pliko vyro ką jis daro, kad jie atėjo gražiai pasikalbėti, priėjo prie ant žemės sėdinčio M. ir pasakė, kad viskas bus gerai bei pasiūlė eiti pasikalbėti. M. sakė, kad neis. Iš namo trečio ar ketvirto aukšto išlindo močiutė ir pradėjo ant vyrų šaukti, kad jie eitų iš kiemo. M. atsisėdo ant suoliuko. Tada tas plikas vyras nieko nesakęs spyrė M. vieną kartą koja į pilvą. Po spyrio M. nenukrito, susilenkė. Plikas vyras daugiau jokių smūgių ranka ar koja nesudavė, nematė, kad būtų spyręs į galvą. Antras vyras M. K. smūgių nei ranka, nei koja nesudavė. Viso įvykio metu negirdėjo, kad vyrai būtų grasinę M. K. ką nors padaryti, t. y, nužudyti ar išvežti. Ji nesuprato dėl kokios priežasties M. buvo sumuštas, nepažįstami vyrai to taip pat nepasakė. Po įvykio M. jai pasakė, kad įvykis dėl kažkokios merginos, kuriai jis rašė kažkokias žinutes, ką rašė nesakė. D. P. iš jos telefono iškvietė policiją, kurie atvykę iškvietė greitąją. M. greitosios pagalbos automobiliu buvo išvežtas į ligoninę. Šį įvykį matė D. P. (1 t., b. l. 173-176).
Kauno AVPK Kėdainių r. PK Reagavimo skyriaus vyr. patrulio A. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017-07-26 16.31 val., su vyr. patruliu D. E. tyrė gautą Kauno AVPK budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo nepažįstami asmenys sumušė M. K., gim. (duomenys neskelbtini) ir pasišalino. Nuvykus į įvykio vietą rado M. K., ant jo veido buvo matyti „mėlynė“. M. K.paaiškino, kad jį sumušė nepažįstami jaunuoliai, apibūdino asmenį, kuris jį mušė, tai yra koja du kartus spyrė į veidą, nurodė, kad kiti du tik stovėjo šalia, nurodė, kad jaunuoliai buvo neblaivūs. Paklaustas dėl ko kilo konfliktas M. K. pasakė, kad buvo kilę konfliktų su gretimame name gyvenančios A. vaikais. Aiškinantis aplinkybes kažkuris iš gyventojų nurodė, kad galimai konfliktą matė R. K., D. P.. A. M. paaiškino, kad M. K.kabinėjasi prie jos vaikų, jie negali per jį išeiti į kiemą, tačiau teigė nepažįstanti asmenų, dalyvavusių konflikte (1 t., b. l. 35).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d. apie 16.10 val., N. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje – daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme, kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra tyčia spyrė koja nukentėjusiajam M. K. po vieną kartą į veidą, pilvą ir į šoną bei kumščiu vieną kartą sudavė į veidą, padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, tuo nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiojo sveikatą ir sukeldamas jam fizinį skausmą.
Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad sudavė ir galėjo suduoti kaltinime nurodytą smūgių kiekį, kad kitą jam nepažįstamą asmenį sumušė viešoje vietoje, matant kitiems asmenims, suvokia, kad tokie jo veiksmai visus mačiusius privertė pasijusti nepatogiai, nukentėjęs asmuo jautė fizinį skausmą, buvo sužalotas, pažemintas.
BK 284 straipsnio dispozicija numato: ,,Tas, kas viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...“. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią be kaltininko leidimo turi teisę patekti kiti asmenys, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.
Išnagrinėjus bylą nustatytą, jog N. K. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes įžūliu elgesiu – kaltinamajam ciniškai sumušus ir sužalojus nukentėjusįjį, dėl ko nukentėjusiajam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, sukeltas fizinis skausmas, ir visa tai atlikus viešoje vietoje – kurioje be paties nukentėjusiojo dar buvo pakankamai daug žmonių, tame tarpe ir vaikų, kurie matė kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, sužalotą nukentėjusįjį, kurie ne tik patyrė nusikalstamos veikos pasekmes, bet ir tapo įvykio bei jo pasekmių liudytojais, buvo išgąsdinti, akivaizdžiai buvo priversti jaustis nemaloniai, buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nes jis, būdamas suaugęs, būdamas neblaivus, bet, kaip matyti iš jo parodymų, nebūdamas apsvaigęs taip, kad negalėtų suprasti ir valdyti savo veiksmų, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, viešoje vietoje - socialiai aktyviu laiku atlikdamas anksčiau aptartus chuliganiškus veiksmus numatė, jog tokiais neteisėtais veiksmais bus pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir tokių padarinių norėjo.
Kaltinamojo psichinį santykį su jo veika įrodo kaltinamojo veiksmų demonstratyvumas, niekuo nepateisinamas nesugebėjimas susivaldyti, akivaizdus savęs priešpastatymas aplinkiniams akivaizdžiai neteisingai, todėl nusikalstamai, suprantant savo misiją vykdyti tariamą teisingumą. Nusikaltimas baigtas, nes įvykį matę pašaliniai žmonės jautėsi išgąsdinti, sutrikę, nukentėjusysis patyrė sužalojimą, dėl kurio turėjo jausti ir jautė fizinį skausmą, kraujavo, buvo kviečiama policija ir greitoji medicinos pagalba, tai yra buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka.
Kadangi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, teismas daro išvadą, kad N. K. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Tai, kad asmuo prisipažino – nepripažintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes kaltinamasis, teismo įsitikinimu, nuoširdžiai nesigailėjo, kadangi salėje buvusio nukentėjusiojo neatsiprašė ir iki pat teisiamojo posėdžio atsiprašyti nesugebėjo, todėl tai, kad į teisėjo klausimą kaltinamasis atsakė, jog gailisi, vertintina kaip formaliai išsakytas gailėjimasis, kuris neturi ir negali būti laikomas nuoširdžiu. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažino ir pats kaltinamasis, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, bei būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą).
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną tyčinį, baigtą, nesunkų nusikaltimą; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių, tačiau yra atsakomybę sunkinančios aplinkybės; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (2 t., b. l. 62-168): teistas 9 kartus, tame tarpe ir už nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu, teistumai neišnykę, dar viena baudžiamoji byla neišnagrinėta Šiaulių apyl. teismo Kelmės rūmuose (b. b. Nr. 1-639-496/2018), daug kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, nuobaudos, kur baudos nesumokėtos, galioja, PSPC pažymoje nurodyta, kad yra stebimų sąrašuose, diagnozė - emociškai nestabilaus tipo asmenybės sutrikimas, impulsyvusis tipas; Psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant kelias narkotines/psichoaktyviąsias medžiagas, priklausomybės sindromas; Lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ir gydymo; iki sulaikymo nedirbęs, darbo biržoje neregistruotas, nesaistomas jokiais svarbiais socialiniais ryšiais.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, išvadų nedarančiam kaltinamajam skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė (BK 50 str.), nepriklausomai nuo to, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę pagal jam pareikštą kaltinimą, savo veiksmų turinio ir apimties neginčijo - už nusikaltimą jam paskiriant mažesnę bausmę, nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 54 str. 3 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.) ir bausmę pasiunčiant atlikti į pataisos namus, nes nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslas galėtų būti pasiektas be realios bausmės atlikimo, suaugusiam kaltinamajam primenant, kad bausmės tikslas ne tik pataisyti ar perauklėti nusikaltimą padariusį asmenį - kaip tai atrodo kaltinamajam, bet ir nubausti nusikaltusį asmenį, bausmės metu atimti jam galimybę daryti naujus nusikaltimus, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 str.).
Bausmė šiuo nuosprendžiu nebendrinama su paskutiniu įsiteisėjusiu nuosprendžiu dėl paskutiniuose nuosprendžiuose esančių netikslumų - kaip matyti iš LITEKO duomenų bazės dviejuose paskutiniuose įsiteisėjusiuose 2017-10-26 ir 2018-01-24 nuosprendžiuose (Jurbarko teismo) paskirtos bausmės buvo subendrintos su tuo pačiu - 2017-09-01 Raseinių r. apyl. teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl bausmę, paskirtą šiuo nuosprendžiu, tikslinga subendrinti tada, kai bus pašalinti nurodyti netikslumai, bus tinkamai subendrintos bausmės ir jei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nesubendrins paskutinį nuosprendį priėmęs teismas.
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis šioje byloje sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 59-61), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusysis M. K. pareiškė civilinį ieškinį dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 63). Valstybinė ligonių kasa prie SAM, atstovaujama Kauno teritorinės ligonių kasos, pareiškė civilinį ieškinį dėl 161,61 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., 91-95, 96). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir prokuroras prašė civiliniu ieškinius patenkinti.
Kaltinamasis su abiem civiliniais ieškiniais sutiko, jų dydžių neginčijo.
Akivaizdu, kad nukentėjusysis M. K. patyrė neturtinę žalą, nes kaltinamasis jį sumušė, sužalojo, nukentėjusiajam skaudėjo, dėl savo blogos savijautos jis privalėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, kaltinamojo veiksmais buvo pažemintas, pergyveno, o ir šiuo metu jam dar skauda galvą, pykina, ko anksčiau nebuvo.
Kaltinamasis jauno amžiaus ir darbingas.
Turtinės žalos nukentėjusysis priteisti neprašė.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl prašomos iš kaltinamojo priteisti neturtinės žalos yra adekvatus patirtai žalai, protingas, realaus dydžio. Mažinti ieškinio sumos dėl neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra.
Atsižvelgiant į nustatyta kaltinamojo kaltę ir jo nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes, nustačius, kad nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, reikalaujamos neturtinės žalos sumos dydžiui esant realiam, atitinkančiam protingumo ir sąžiningumo kriterijus, kaltinamajam sutikus su prašomos priteisti neturtinės žalos dydžiu, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo M. K. ieškinys tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo priteisiant 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys realus, įrodytas prie ieškinio pridėtu rašytiniu įrodymu – nukentėjusiajam teiktų gydymo paslaugų sąrašu ir kainomis (1 tomas, b. l. 94), todėl pagrįstas ir tenkintinas. Ieškinio suma, tai yra 161,61 Eur nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti priteistina iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai (BPK 115 str.).
Daiktiniai įrodymai. Nepilnamečių liudytojų D. P., D. R., E. S. apklausų vaizdo įrašus, saugomus voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau palikti saugoti prie bylos.
Proceso išlaidos. Proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (2,60 Eur), neviršija 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str., teismas
nusprendžia:
N. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnyje (viešosios tvarkos pažeidimas) ir nuteisti – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;
remiantis BK 64¹ str., bausmę 1/3 mažinti ir galutinę bausmę paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimą.
Bausmę pasiųsti atlikti į pataisos namus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Priteisti iš kaltinamojo N. K. 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui M. K., gim. (duomenys neskelbtini).
Priteisti iš kaltinamojo N. K. 161,61 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt vieną eurą 61 ct) nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti Valstybinei ligonių kasai (j. a. kodas 191351679, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžeto sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)).
Daiktinius įrodymus: nepilnamečių liudytojų D. P., D. R., E. S. apklausų vaizdo įrašus, saugomus voke prie baudžiamosios bylos 3 tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus ir toliau palikti saugoti prie bylos.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).