Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui V. G., 2008 m. sausio 28 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. G. skundą dėl Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2007-10-17 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnas 2007 m. rugsėjo 30 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad V. G. 2007 m. rugsėjo 30 d. 15.09 val. Šiaulių rajone, kelio Šiauliai-Palanga A-11 10-me kilometre, vairuodamas automobilį „Rover 75“, v/n ženklas (duomenys neskelbtini) viršijo leistiną greitį 64 km/h greičiu, važiuodamas 154 km/h greičiu, kai nustatytas leistinas greitis – 90 km/h. Taip pat nepateikė privalomo civilinės atsakomybės draudimo dokumento bei transporto priemonės registracijos pažymėjimo. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 175.1, 61.2, 61.3 punktų reikalavimus.

Palangos miesto policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus pareigūno (toliau – Institucijos) 2007 m. spalio 17 d. nutarimu V. G. pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124 straipsnio 5 dalyje bei ATPK 124¹ straipsnio 6 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus. Pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį jam paskirta 1100 litų bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais, o pagal ATPK 124¹ straipsnio 6 dalį paskirta 20 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi V. G. paskirta subendrinta nuobauda – 1100 litų bauda, pažeidimą įvertinant 8 balais.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijų atstovams nedalyvaujant.

Konstatuojama.

V. G. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas bei paskirta administracinė nuobauda už nustatyto greičio viršijimą bei įstatymų nustatyto draudimo dokumento ir transporto priemonės registravimo pažymėjimo nepateikimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažįsta patikrinimo metu policijos pareigūnams nepateikęs draudimo dokumento ir transporto priemonės registravimo pažymėjimo, tačiau ginčija nustatyto greičio viršijimą. Jis abejoja, ar jo vairuojamos transporto priemonės važiavimo greitis nustatytas teisingai; nurodo, kad greitį didino dėl važiuojančios iš paskos transporto priemonės „VW Passat“ persekiojimo, todėl pažeidimą padarė būtinojo reikalingumo būklėje. Teismui nustačius, jog greitis buvo viršytas, prašo taikyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 17 straipsnio nuostatas (b.l. 83-86).

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia viršijęs leistiną 90 km/h greitį, tačiau jo kaltė dėl padaryto teisės pažeidimo įrodyta greičio matuoklio rodmenimis, liudytojų policijos pareigūnų N. R. ir D. J. parodymais, V. G. paaiškinimu dėl pažeidimo padarymo bei kita rašytine bylos medžiaga.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad greičio matavimo prietaisu buvo užfiksuotas automobilio „Rover 75“ v/n ženklas (duomenys neskelbtini) vairuojamo V. G., važiavimo greitis kelio Šiauliai-Palanga 10-me kilometre – 154 km/h (b.l. 21). Minėto procesinio dokumento grafoje „Pažeidimui išaiškinti panaudotos techninės priemonės“ pažymėta, kad šiam pažeidimui užfiksuoti panaudotas greičio matavimo prietaisas „Trip-Track“ Nr. 13365, turintis patikros liudijimą Nr. 0680907. Valstybinės metrologijos tarnybos patikros liudijimas įrodo, kad minėta matavimo priemonė patikrinta ir tinkama naudojimui, patikra galioja iki 2008 m. birželio 7 d. (b.l. 38). Pažymėtina tai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole esantis įrašas patvirtina, kad V. G. sutiko su tikrinimo rezultatu – 154 km/h, tai patvirtindamas savo parašu (b.l. 21).

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas N. R. (pareigūnas, surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą) parodė (b.l. 86-88), jog konkrečių pažeidimo padarymo aplinkybių praėjus ilgam laikotarpiui neprisimena. Liudytojas patvirtino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole bei tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės yra teisingos. Automobilio greitis buvo matuojamas važiuojant iš paskos tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, kuriame įrengtas distancinis greičio matavimo prietaisas „Trip-Track“. Šis prietaisas skirtas automobilio vidutiniam greičiui matuoti. Matavimo metodas pagrįstas laiko ir kelio atkarpos išmatavimu ir vidutinio greičio apskaičiavimu. Matavimų duomenys parodomi displėjuje. Nustačius greičio viršijimą, tarnybiniame automobilyje buvo įjungti švyturėliai ir sustabdytas pažeidimą padaręs asmuo. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas pažeidimas saugojamas tik konfliktinių situacijų atvejais.

Liudytojas D. J. parodė (b.l.88-89), kad dėl praėjusio laiko pažeidimo nustatymo aplinkybių pilnai nepamena, tačiau prisimena, jog kelyje Palanga-Šiauliai link Šiaulių važiuojantis automobilis „Rover 75“ aplenkė policijos pareigūnų automobilį, aiškiai viršydamas leistiną 90 km/h greitį. Buvo išmatuotas šio automobilio greitis, įjungti švyturėliai, esantys ant tarnybinio automobilio stogo ir po grotelėmis. Liudytojas teigė, jog jo manymu, buvo įjungta ir garsinė signalizacija, kai automobilis buvo priartėjęs 30-50 m atstumu. Sustabdžius automobilį, vairuotojui buvo parodyti greičio matuokliu užfiksuotas automobilio „Rover 75“ greitis. Vairuotojas su šiais rodmenimis sutiko ir prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo.

Analogiškos pažeidimo padarymo aplinkybės užfiksuotos 2007 m. rugsėjo 30 d. D. J. tarnybiniame pranešime. Jame nurodyta, kad 2007 m. rugsėjo 30 d. apie 15 val. 09 min., dirbant ekipaže „Dainava“, kelyje Palanga-Šiauliai kartu su būrio vadu N. R. pastebėjo akivaizdžiai didesniu greičiu važiuojantį automobilį „Rover 75“, v/n ženklas (duomenys neskelbtini). Įjungę švyturėlius minėtą automobilį pasivijo tarnybiniu automobiliu „VW Passat“, v/n ženklas (duomenys neskelbtini). Distanciniu greičio matavimo prietaisu „Trip-Track“ Nr. 13365 nustatyta, kad minėtas automobilis važiavo 154 km/h greičiu, viršydamas leistiną greitį 64 km/h, esant leistinam maksimaliam greičiui 90 km/h. Automobilio vairuotojas V. G. su pažeidimu sutiko (b.l. 23).

Teismui nėra teisinio pagrindo abejoti liudytojų – policijos pareigūnų parodymais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė jokių priežasčių, kurios pagrįstai leistų abejoti jų tikrumu.

Pažymėtina tai, jog traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo V. G. kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino ir gailėjosi (b.l. 21). Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, jog jokių kitų transporto priemonių tuo metu kelyje nebuvo, todėl nėra pagrindo abejoti, jog buvo išmatuotas ne jo vairuojamo automobilio greitis. Liudytojai parodė, kad V. G. nepažįsta, todėl jokio pagrindo jį apkalbėti neturi.

Būtinojo reikalingumo definicija pateikta ATPK 17 straipsnyje. Ji nustato, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Taigi būtinasis reikalingumas atsiranda susidūrus dviem teisės saugomiems interesams, kurių vieną galima apginti tik padarant antrajam tam tikrą žalą. Vertinant veiką kaip būtinąjį reikalingumą reikia šių sąlygų: 1) realaus pavojaus darančiajam veiką ar trečiajam asmeniui arba jų turtui; 2) pavojaus neišvengiamumo, kuris turi būti ne tariamas, o realus; 3) siekimas išvengti didesnės nei padaryta žalos. Būtinojo reikalingumo atveju padarytas veiksmas gali būti laikomas nepavojingu visuomenei tik tada, kai šiuo veiksmu išvengiama didesnės žalos.

Nėra pagrindo išvadai, jog V. G. ar jo turtui grėsė realus neišvengiamas pavojus. Aplinkybę, kad jo automobilį vejasi policijos pareigūnai, o ne kokie nors nežinomi persekiotojai, V. G. nurodė paaiškinime dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybių bei skunde teismui ir tik teismo posėdyje ėmė teigti nesupratęs, jog paskui jo automobilį važiuoja policijos pareigūnai. Taip pat tik teismo posėdyje paaiškino apie vežtą didelę pinigų sumą bei svarbius dokumentus. Bylos medžiaga nustatyta, jog nors tarnybinis automobilis buvo be skiriamųjų ženklų, tačiau važiuojant iš paskos buvo įjungti švyturėliai. Tokiu būdu, V. G. pagal savo išsilavinimą bei profesiją turėjo žinoti, jog gali būti neviešai patruliuojama transporto priemonėmis, nepažymėtomis policijos skiriamaisiais ženklais, tačiau iš įjungtų švyturėlių suprasti, jog paskui jį važiuoja policijos pareigūnų patrulinis automobilis. Nustatytos faktinės aplinkybės nesudaro teisinio pagrindo V. G. veiką vertinti kaip būtinąjį reikalingumą.

Pripažįstamas nepagrįstu teiginys dėl policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo bei provokavimo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimą. Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos (toliau – Instrukcijos), patvirtintos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660, 24 punktas numato, jog patruliavimas gali būti viešasis, neviešasis ir mišrusis. Pagal Instrukcijos 25 punktą konkretų patruliavimo būdą nustato policijos įstaigos ar patrulių padalinio vadovas. Minėto teisės akto 26 punkte nurodyta, kad patruliuoti tarnybinė transporto priemonė parenkama pagal numatomą patruliavimo būdą (viešasis, neviešasis ar mišrusis). Neviešai patruliuojama tarnybinėmis transporto priemonėmis, nenudažytomis specialiomis spalvomis ir nepažymėtomis policijos skiriamaisiais ženklais (patruliuoja uniformuoti patruliai arba patruliai, civilinius drabužius). Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus 2008 m. sausio 15 d. rašte „Dėl duomenų pateikimo“ nurodyta, jog 2007 m. rugsėjo 30 d. 15.03 val. fiksuojant V. G. pažeidimą buvo vykdomas neviešas patruliavimas. Šis patruliavimo būdas buvo pasirinktas pagal planą „Dėl neviešo patruliavimo Šiaulių apskrities magistraliniuose keliuose ir Šiaulių apskrityje“ patvirtintą Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus viršininko. Transporto priemonė patruliavimui parinkta pagal patruliavimo būdą. Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas V. G. padarytas pažeidimas, neišsaugotas, kadangi nėra įsakymo, nurodančio įrašo saugojimo terminą (b.l. 75). 2007 m. rugpjūčio 27 d. plane dėl neviešo patruliavimo numatyta, jog Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Eismo priežiūros skyriaus Magistralinių kelių priežiūros būrio pareigūnai rugsėjo 30 d. nuo 10.00 val. iki 19.00 val. kelyje Šiauliai-Palanga (A-11) vykdo neviešą patruliavimą (b.l. 76). Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2007 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu vairuoti tarnybinį automobilį „VW Passat“, v/n (duomenys neskelbtini), skirta N. R. ir D. J. (b.l. 77). Policijos pareigūnų veiklos instrukcijos 7.8 punktas numato, jog nustatant ir fiksuojant padarytus teisės pažeidimus, patruliai gali naudoti technines priemones – kompiuterius, garso ir vaizdo įrašymo ir atkūrimo bei kitas technines priemones, tačiau Instrukcija nenumato užfiksuotos medžiagos išsaugojimo terminų.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 297 straipsnį pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Darytina išvada, kad surinkti faktiniai duomenys yra pakankami administracinio teisės pažeidimo – nustatyto greičio viršijimo bei privalomų dokumentų su savimi neturėjimo įrodymui.

Nagrinėjant administracinę bylą laikytasi administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarkos. Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas. Suvestiniais duomenimis apie padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nustatyta, kad V. G. 2007 m. vasario 2 d., 2006 m. spalio 5 d. bei 2006 m. balandžio 13 d. baustas už nustatyto greičio viršijimą, 2004 m. vasario 12 d. – už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui. 2007 m. vasario 2 d. bei 2006 m. balandžio 13 d. nutarimais paskirtos baudos nėra sumokėtos (b.l. 26-27). Pakartotinai per metus padarytas tokios pat rūšies pažeidimas pagrįstai pagal ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktą pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe. V. G. dalyvavo Palangos miesto policijos komisariato pareigūnui nagrinėjant jo administracinio teisės pažeidimo bylą. Nutarime nurodyta, kad jis dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, kas pagrįstai pagal ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktą įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Administracinė nuobauda jam paskirta nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių ir ATPK 30² straipsnyje nurodytų baudos skyrimo taisyklių.

Ginčijamu nutarimu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ pažeidimas buvo įvertintas 8 balais. 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr.X-1365 (įsigaliojusiu nuo 2008 m. sausio 1 d.) 17 straipsniu pakeistas ATPK 130² straipsnis taip, kad įstatyme nenumatyta galimybė skiriant administracinę nuobaudą, pažeidimą vertinti balais. ATPK 8 straipsnio 2 dalis numato, jog aktai, švelninantys arba panaikinantys administracinę atsakomybę už administracinius teisės pažeidimus, turi atgalinio veikimo galią, t.y. taikomi skiriant nuobaudas už teisės pažeidimus, padarytus prieš šių aktų išleidimą, taip pat paskirtoms nuobaudoms, kurios nėra įvykdytos. Vadovaujantis šia nuostata nutrauktina bylos dalis, kuria administracinėn atsakomybėn patrauktas asmeniui pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ paskirti 8 balai (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

skundo netenkinti.

Palangos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. spalio 17 d. nutarimą, kuriuo V. G. pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį bei 124¹ straipsnio 6 dalį paskirta galutinė nuobauda – 1100 (vieno tūkstančio šimto) litų bauda, palikti nepakeistą.

Palangos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus 2007 m. spalio 17 d nutarimo dalį dėl V. G. pagal ATPK 130² straipsnio dalį „Pastaba“ paskirtų 8 balų panaikinti ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.