- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- eAS-707-463/2023
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Milda Vainienė, Jolanta Malijauskienė (pran.)
- Pareiškėjas
- E. S.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 43.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. S. skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl rezoliucijos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas E. S. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) panaikinti Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Muitinės departamentas, atsakovas) generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 14 d. rezoliuciją (toliau – ir Rezoliucija), kuria patvirtinta Muitinės departamento Imuniteto tarnybos patarėjos 2023 m. rugsėjo 8 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr.10TTE-503 „Dėl E. S. veikos“ (toliau – ir Išvada), nes pareiškėjas nepadarė tarnybinio nusižengimo, arba panaikinti Muitinės departamento generalinio direktoriaus Rezoliuciją, kuria patvirtinta Išvada, nes pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas yra mažareikšmis; 2) priteisti iš atsakovo Mutininės departamento pareiškėjo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, todėl teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi pareiškėjui buvo nustatytas terminas iki 2023 m. spalio 30 d. skundo trūkumams pašalinti – nurodyti pareiškėjo elektroninio pašto adresą, telefono, fakso numerius ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresus, nurodyti pareiškėjo pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, pateikti teisės aktą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) arba pateikti įrodymus apie pareiškėjo kreipimąsi į Muitinės departamentą dėl šio teisės akto.
2023 m. spalio 27 d. pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė pranešimą dėl skundo trūkumų šalinimo.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 30 d. nutartimi laikė skundą nepaduotų ir grąžino jį pareiškėjui.
Teismas pažymėjo, jog Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 (toliau – ir Aprašas), numato: gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skirti jam tarnybinę nuobaudą (17.1 papunktis). Aprašo 17.1 papunktyje nurodyti sprendimai laikomi priimtais, kai Aprašo 17.1 papunktyje nurodytą motyvuotą išvadą patvirtinus ar jai pritarus šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo Aprašo 17.1 papunktyje nurodytus sprendimus per Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje ir Diplomatinės tarnybos įstatymo 72 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą įformina atitinkamu teisės aktu (18 punktas). Valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, tarnybinio nusižengimo tyrimą šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, motyvuotos išvados apie tyrimo rezultatus šio straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu atveju surašymo dienos.
Atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, teismas pažymėjo, jog tarnybinė nuobauda įforminama atitinkamu teisės aktu.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, jog 2023 m. spalio 27 d. gautas pareiškėjo pranešimas dėl skundo trūkumų šalinimo, prie kurio pridėta Išvada, tačiau nepateiktas teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytas teisės aktas (sprendimas, įsakymas), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) arba įrodymai apie pareiškėjo kreipimąsi į Muitinės departamentą dėl šio teisės akto gavimo.
Teismas sprendė, jog pareiškėjas nustatytu terminu nepašalino teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartimi nustatytų trūkumų, todėl skundas laikytinas nepaduotu ir grąžintinas pareiškėjui (ABTĮ 33 str. 1 d.). Teismas taip pat išaiškino, jog pareiškėjas, pašalinus visus skundo trūkumus, gali pakartotinai kreiptis į teismą su ABTĮ reikalavimus atitinkančiu skundu (ABTĮ 33 str. 4 d.).
III.
Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo byloje pirmosios instancijos teisme prijungti rašytinius įrodymus – Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2023 m. rugsėjo 20 d. įsakymą (1PE-1703) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo E. S.“ (toliau – Įsakymas).
Pareiškėjas nurodo, jog šalinant skundo trūkumus, pateikta Išvada, manant, jog šis įrodymas liko nepateiktas kartu su pirminiu skundu. Įsakymas nepateiktas suklydus dėl priminio skundo priedų (ne)pateikimo, t. y. skundžiamo teisės akto. Šiuo atveju pareikštu skundu pareiškėjas ginčijo Išvadą. Pareiškėjo vertinimu, atskiruoju skundu pateikiant Įsakymą, tokiu būdu visiškai pašalinami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai bei pašalinamos kliūtys priimti nagrinėti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas pažymi, jog atsisakius tenkinti atskirąjį skundą, pareiškėjui tektų pakartotinai teikti tą patį skundą ir reikšti prašymą atnaujinti praleistą terminą, o teismui vertinti, ar terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (ABTĮ 34 str.). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais pareiškėjo nesavalaikis skundo trūkumų pašalinimas (Įsakymo nepateikimas) galėtų būti pripažintas formaliu, todėl nesudarančiu pagrindo iš viso atsisakyti priimti skundo, kai nurodyti skundo trūkumai yra pašalinti. Įvertinus galimas neigiamas pasekmes dėl termino skundui paduoti praleidimo, būtų neteisinga ir neproporcinga atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, kadangi jo trūkumai pašalinti, nėra kliūčių spręsti skundo priėmimo klausimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo pateiktas skundas neatitinka ABTĮ skundui nustatytų reikalavimų, pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, todėl skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui.
Pareiškėjas prašymą skundo priėmimo klausimą perduoti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo grindžia tuo, jog Įsakymas nepateiktas suklydus. Pareiškėjas taip pat mano, jog atskiruoju skundu pateikiant Įsakymą, tokiu būdu visiškai pašalinami Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartyje nustatyti skundo trūkumai.
Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad įstatymų leidėjas, detalizuodamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą asmens, kurio konstitucinės teisės ir laisvės yra pažeidžiamos, teisę kreiptis į teismą, šios teisės realizavimą administracinių ginčų srityje įtvirtino ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, tačiau teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiasis administracinis teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010).
Teisėjų kolegija akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016).
Pažymėtina, kad sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, yra tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartyje nurodė, kad buvo gautas pareiškėjo skundas, kuris neatitiko ABTĮ nustatytų reikalavimų. Minėtoje nutartyje pirmosios instancijos teismas pareiškėjui išaiškino, kad skunde turi būti nurodyti pareiškėjo elektroninio pašto adresas, telefono, fakso numeriai ar kitų elektroninių ryšių priemonių adresai, nurodytas pareiškėjo pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Teismas taip pat nurodė pareiškėjui pateikti teisės aktą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) arba pateikti įrodymus apie pareiškėjo kreipimąsi į Muitinės departamentą dėl šio teisės akto. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtoje nutartyje skundo trūkumai nustatyti pagrįstai, teismo pateikti išaiškinimai, kaip pareiškėjas gali ištaisyti nustatytus trūkumus, pakankamai aiškūs ir išsamūs.
Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, jog pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus. Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 4 punktą pareiškėjas skunde turi nurodyti viešojo administravimo subjekto ar kito asmens, kurio teisės aktas arba veiksmai (neveikimas) ar vilkinimas atlikti veiksmus skundžiami, pavadinimą, o pagal šio straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, jog su atskiruoju skundu teikia Įsakymą ir taip, pareiškėjo vertinimu, ištaiso pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus. Tačiau Įsakymas kartu su atskiruoju skundu pateiktas nebuvo. Byloje nėra duomenų, kad Įsakymas yra pateiktas.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui neištaisius skundo trūkumų, t. y., nepateikus teisės akto (sprendimo, įsakymo), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda (papeikimas) arba įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į Muitinės departamentą dėl šio teisės akto gavimo, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai reikalavo, kad pareiškėjas pateiktų skundą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus, o tokio skundo pareiškėjui nepateikus, teisėtai ir pagrįstai 2023 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu.
Atkreiptinas dėmesys, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėjas per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jam kelio pakartotinai kreiptis į teismą, t. y., nesuvaržo jam galimybės pasinaudoti ABTĮ 5 straipsnyje garantuojama teise į teisminę gynybą, kad būtų apgintos jo galbūt pažeistos teisės ar įstatymu saugomi interesai, pateikiant pirmosios instancijos teismui skundą, atitinkantį administraciniam teismui paduodamo skundo formai bei turiniui įstatymo keliamus reikalavimus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-87/2012).
Apibendrindama nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. S. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.