- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2017-12-07
- Bylos Nr.
- 1-3462-990/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Ražanskas
- Kaltinamasis
- G. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
G. M. 2017 m. spalio 15 d. apie 17.30 val. Šaltkalvių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 60A vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,49 promilės etilo alkoholio.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. parodė, kad pranešimą apie įtarimą jis suprato. Automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pirko prieš dvejus metus iš jam nepažįstamo žmogaus, vardu V., kurio duomenų jis nežino. Automobilio pirkimo- pardavimo sutarties jis nesudarinėjo. V. jam pardavė automobilį su automobilio dokumentais, t. y. transporto priemonės registracijos liudijimu, techninės apžiūros talono galiojimas buvo pasibaigęs, draudimas buvo pasibaigęs. Automobilis buvo netvarkingas, todėl jis automobilio negalėjo įregistruoti VĮ „Regitra“. 2017 m. spalio 15 d. apie 16 val. kartu su sugyventine Jelena jis atėjo prie garažų, esančių Šaltkalvių gatvėje, kur jis laikydavo jam priklausantį automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Namuose jis buvo išgėręs 1 litrą alaus. Jis norėjo nuvežti automobilį remontuoti pas meistrą į automobilių servisą, esantį garažų teritorijoje nuokalnėje, tikslaus adreso jis nežino. Vairuodamas automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo iki meistro, tačiau ten nebuvo vietų ir jis automobiliu grįžo atgal. Jelena su juo nevažiavo. Sugrįžus į vietą, kur jis laikydavo automobilį, prie automobilio privažiavo policijos pareigūnai, kurie matė, kaip jis vairuoja minėtą automobilį. Jis gailisi, kad vairavo neblaivus (b. l. 51).
Ikiteisminio tyrimo metu J. V. parodė, kad ji dirba Vilniaus (duomenys neskelbtini)vyriausiąja patrule. 2017 m spalio 15 d. apie 17.30 val. patruliavimo kartu su vyriausiuoju patruliu M. K. metu buvo gautas pranešimas, kad automobilis „Renault Espace“ Šaltkalvių- Prūsų gatvių, Vilniuje, sankryžoje atsitrenkė į tvorą ir ją sugadino, automobilis iš įvykio vietos pasišalino. Atvykę į įvykio vietą jie rado sugadiną tvorą, šalia tvoros gulėjo automobilio bamperis be valstybinio numerio ženklo. Įvykio vietoje juos pasitiko apie įvykį pranešęs V. S., kuris nurodė kryptį, kuria pasišalino tvorą sugadinęs automobilis, t. y. link garažų masyvo, esančio Šaltkalvių gatvėje. Važiuodami nurodyta kryptimi jie pastebėjo apibūdintą automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vyras važiavo atbuline eiga apie 2 metrus, o vėliau link jų apie 5 metrus. Šalia automobilio stovėjo moteris, kuri bandė atidaryti garažo duris. Automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas sėdėjo prie vairo. M. K. paprašė vairuotoją išlipti iš automobilio ir alkotesterio pagalba nustatė 2,3 promilių girtumą. Vairuotojui buvo iškarto duota pūsti į alkotesterį išlipus iš automobilio. Iki pūtimo bei po patikrinimo alkotesteriu vairuotojas jokio alkoholio jiems matant nevartojo. Vairuotojas bandė pūsti kelis kartus, kadangi iš pirmo karto nepavyko. Apžiūrėję automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jie pamatė, kad nėra galinio bamperio, iš automobilio buvo išbėgę tepalai, įlenktas variklio dangtis, nebuvo priekinio dešinės pusės rūko žibinto, kairės pusės rūko žibinto buvo sulūžę laikikliai, buvo apibraižytas priekinis bamperis (b. l. 18).
Ikiteisminio tyrimo metu M. K. parodė analogiškai (b. l. 20).
Ikiteisminio tyrimo metu V. S. parodė, kad 2017 m. spalio 15 d. apie 17.30 val. Šaltkalvių gatvėje jis vedžiojo šunį. Jis matė, kaip Šaltakalvių gatve nuo Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvės atvažiuoja pilkos spalvos automobilis „Renault Espace“, kuris važiavo link Prūsų gatvės. Automobilio važiavimo greitis buvo per didelis šiam keliukui, kadangi keliuke yra įrengti greitį ribojantys kalneliai. Automobilio „Renault Espace“ vairuotojas pravažiavo pro greitį ribojančius kalnelius nesulėtindamas greičio ir sankryžoje su Prūsų gatve automobilio nesuvaldė, t. y. neišsuko, užvažiavo ant Prūsų gatvėje prie ant namo Nr. 5 esančios vielinės tvoros, ją sugadino ir nuvažiavo toliau, automobilis pataikė į kelio duobę, pašoko ir pametė galinį bamperį, po ko nesustodamas nuvažiavo toliau į kairėje pusėje esančius garažus. Jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie įvykį. Atvykus pareigūnams jis nurodė, kur nuvažiavo automobilis „Renault Espace“. Minėto automobilio valstybinio numerio jis nematė, kadangi viskas įvyko labai greitai, automobilis sustojęs nebuvo. Kas vairavo automobilį „Renault Espace“, jis nematė. Toje aikštelėje, kur automobilio „Renault Espace“ vairuotojas pametė bamperį, jis sutiko žmogų, kuris sakė, kad minėtas automobilis vos jo nepartrenkė, tačiau minėto žmogaus duomenų jis nepaklausė. Pareigūnai šalia garažų, esančių Šaltkalvių gatvėje, rado minėtą automobilį „Renault Espace“, jam paskambino ir paprašė ateiti iki garažų. Atėjęs prie garažų jis pamatė tą patį automobilį „Renault Espace“, kuris prieš tai užvažiavo ant tvoros (b. l. 22).
Specialistas, ištyręs G. M. kraują, paimtą 2017 m. spalio 15 d. 18.50 val., pastarajame nustatė mažiausią koncentraciją- 2,49 promilės etilo alkoholio (b. l. 56).
Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad G. M. 2017 m. spalio 15 d. apie 17.30 val. Šaltkalvių gatvėje, Vilniuje, ties pastatu Nr. 60A vairavo automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo 2,49 promilės etilo alkoholio.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
G. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,49 promilės etilo alkoholio), taigi G. M. veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, sudėtį.
Prokuroras siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir G. M. skirti keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti G. M. galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.
G. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, už kurio padarymą numatyta baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo bausmė. Šia nusikalstama veika žala nebuvo padaryta. G. M. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūlomos bausmės rūšimi, prašo skirti mažesnę bausmę (b. l. 67-69). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.
Spręsdamas dėl G. M. skirtinos bausmės rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. G. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. G. M. yra neteistas, taigi, vadovaujantis BK 55 straipsnio nuostatomis, pagal kurias asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, laisvės atėmimo bausmės neskirtinos. Kita vertus kaip matyti iš išrašo iš administracinių nusižengimų registro, G. M. baustas administracinėmis nuobaudomis, tačiau, kaip matyti iš išrašų iš registrų, jam skirtų baudų nemoka, kas leidžia teismui pagrįstai abejoti, ar bausmės tikslai bus pasiekti skyrus G. M. švelniausios rūšies bausmę- baudą. Apibendrinant šiuos argumentus konstatuotina, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. M. skyrus arešto bausmę. Prokuroro siūloma skirti keturiasdešimt penkių parų arešto trukmė yra adekvati baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintiems bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams.
Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, G. M. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, G. M. skirtinos keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- penkiolika parų ir G. M. skirtina galutinė trisdešimties parų arešto bausmė.
G. M. nuo 2017 m. spalio 15 d. 17.43 val. iki 2017 m. spalio 16 d. 15.16 val., kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 33, 34), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis G. M. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai arešto parai.
Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių- uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors G. M. nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pažymi, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms- žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga G. M. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę- uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei nenustatęs jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija G. M. kraujyje daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės) bei ženkliai viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus nustatyta baudžiamoji atsakomybė (1,5 promilės), taigi nustatytinas maksimalus įstatyme nustatytas G. M. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės- uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas- treji metai.
Teismas taip pat pažymi, kad G. M. nusikaltimą padarė naudodamasis automobiliu „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio G. M. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nusikaltimo priemonė laikoma konfiskuotinu turtu, o to paties straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymoje nurodyta, kad automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso V. J. (V. J.) (b. l. 15). Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku duomenų bazėje nurodytas ne pats G. M., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė G. M., minėtas automobilis nagrinėjamo įvykio metu kitam asmeniui priklausė tik de iure, de facto minėtas automobilis priklausė G. M., kuris minėtą automobilį nupirko iš kito asmens, t. y. nagrinėjamo įvykio metu faktiškai minėto automobilio savininkas buvo G. M., kuris minėtą automobilį valdė, naudojo bei disponavo, tik savo nuosavybės teisės nebuvo įregistravęs teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas yra įsitikinęs, kad faktas, jog registruose kaip automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra įregistruotas ne faktinis šio automobilio savininkas G. M., neužkerta kelio minėto automobilio konfiskavimui. Turto konfiskavimas yra turtinės bei prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, kuri, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turi padėti įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytą bausmės paskirtį, tame tarpe ir sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo bei atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas. Šia baudžiamojo poveikio priemone įgyvendinama idėja, kad svarbu ne tik nubausti kaltininką paskyrus jam bausmę, bet ir išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamoms veikoms daryti. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių ir priemonių konfiskavimo tikslai- konstatuota, kad kai asmuo turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Teismas taip pat pažymi, kad sprendimas nekonfiskuoti automobilio galėtų būti pateisinamas tais atvejais, kuomet asmuo veiką padaro epizodiškai naudodamasis kitam asmeniui priklausančia transporto priemone, pavyzdžiui, veiką padaro darbuotojas, naudodamasis darbdaviui priklausančia transporto priemone, tuo tarpu nagrinėjamu atveju nekonfiskavus automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) minėto automobilio faktinis savininkas liktų G. M., taigi teismui priėmus sprendimą konfiskuoti ne G. M. valdomą transporto priemonę, o minėto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, nebūtų pasiekti bausmės tikslai- G. M., turėdamas teisę valdyti minėtą automobilį, nebūtų sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo bei iš jo nebūtų atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas. Kita vertus kaltininko manymas, kad nėra galimybių konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę, galėtų skatinti kaltininką ir toliau daryti priešingas teisei veikas valdant minėtą transporto priemonę nesibaiminant, kad minėta transporto priemonė gali būti konfiskuota.
Apibendrinant išdėstytus argumentus darytina išvada, kad V. J. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.
Ikiteisminio tyrimo metu G. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 52), kurio paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę- naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti G. M. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jam keturiasdešimt penkių parų arešto bausmę.
Bausmę sumažinti vienu trečdaliu- penkiolika parų ir G. M. skirti galutinę trisdešimties parų arešto bausmę.
Į G. M. skirtą bausmę įskaityti jo laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną dieną, jį prilyginant vienai arešto parai.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo G. M. sulaikymo vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą dienos.
Skirti G. M. baudžiamojo poveikio priemones- uždrausti vairuoti kelių transporto priemones trejus metus bei konfiskuoti automobilį „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.
4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.