Vilniaus apygardos teismo sprendimas

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ieškiniu atsakovėms UAB ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ ir akcinei bendrovei (toliau - AB) ,,Energijos skirstymo operatorius“ prašo teismo: pripažinti neteisėtomis skelbiamų derybų būdu pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą vykdomų pirkimų ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ ir ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionai“ specialiųjų sąlygų 2.2 punktą, pasiūlymo formos priedo Nr. 2 eilučių Nr. 1, 4, 10, 13, 16, 19, 22 nuostatas dėl maksimalių įkainių ir pasiūlymo formos priedo Nr. 2 eilutės Nr. 19 nuostatą dėl sąmatinės vertės; 3) ex officio spręsti dėl šių pirkimų nutraukimo.

2. Nurodo, kad ieškinys teikiamas dėl perkančiosios organizacijos UAB ,,Ignitis grupės paslaugų centras“ (toliau ir – atsakovė, perkančioji organizacija) skelbiamų derybų būdu pagal kvalifikacijos vertinimo sistemą vykdomų pirkimų ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Vilniaus ir Panevėžio regionai“ (toliau ir – Konkursas1 arba Pirkimas1) ir ,,(2022-(duomenys neskelbtini) DT ilgalaikės projektavimo paslaugos, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių regionai“ (toliau ir – Konkursas2 arba Pirkimas2) (abu kartu – Konkursas ar Pirkimas) sąlygų neteisėtumo ir jų panaikinimo. Perkančioji organizacija buvo įgaliota vykdyti pirkimą AB ,,Energijos skirstymo operatorius“ (toliau ir – ESO).

3. Perkančioji organizacija pateikė ieškovei kvietimą pateikti pasiūlymą pirkimuose, ir ieškovė, įvertinusi Pirkimų sąlygas, pateikė atsakovei pretenzijas dėl pirkimų sąlygų neteisėtumo. Atsakovė raštu informavo ieškovę apie priimtą sprendimą atmesti pretenzijas kaip nepagrįstas. Ieškovės įsitikinimu, Pirkimų sąlygos pažeidžia imperatyvias teisės normas, fundamentaliuosius viešųjų pirkimų ir esminius teisės principus, todėl neabejotinai yra neteisėtos.

4. Teigia, kad specialiųjų Pirkimo sąlygų (toliau ir - SPS) 2.2 punktas, kuriuose nurodyta, jog Pirkimas nėra skaidomas ir turi būti pateikti pasiūlymai atitinkamiems regionams, yra neteisėti, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio principus. SPS 2.2 punkte įtvirtinta: „Pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas.“ Kaip detaliai nurodė ieškovė pretenzijose, nors pagal PĮ 40 straipsnį nėra pareigos skaidyti Pirkimo objektus ir pateikti neskaidymo pagrindimą, tačiau perkančioji organizacija taip pat turėjo vadovautis PĮ 29 straipsnio principais: tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Teismų praktikoje yra nurodyta, jog komunalinio sektoriaus pirkimams visgi taikoma skaidymo pareiga, vadovaujantis būtent pirmiau nurodytais principais. Pabrėžia, jog iki 2017 m. liepos 1 d. PĮ priėmimo ir įsigaliojimo viešuosius pirkimus ir komunalinio sektoriaus pirkimus reguliavo vienas įstatymas (Viešųjų pirkimų įstatymas), kuriame nebuvo pareigos skaidyti pirkimą į dalis. Nepaisant to, jog komunalinio sektoriaus pirkimų nebuvo pareigos skaidyti į dalis, LAT netgi keliose nutartyse dėl komunalinio sektoriaus pirkimų sąlygų pasisakė, jog pirkimai turi būti skaidomi, užtikrinant lygiateisiškumo ir skaidrumo principus. Kadangi po 2017 m. liepos 1 d., priėmus ir įsigaliojus PĮ reguliavimui, nepasikeitė pirkimų skaidymo reikalavimai komunaliniame sektoriuje, tai jiems taikoma ta pati teismų praktika, suformuota iki PĮ priėmimo ir įsigaliojimo. Kitaip sakant, netgi nesant pareigos skaidyti, tai turi būti atliekama, remiantis PĮ 29 straipsnio principais. LAT taip pat pasisakė, jog galimų tiekėjų skaičius konkurse (ar tai būtų vienas, ar keliolika) neturi lemiamos reikšmės nustatant neteisėtą konkurencijos iškraipymą, nes atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną per se tiekėjų varžymąsi riboja.

5. Atitinkamai perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl pirkimo objekto neskaidymo, net jeigu savo pagrindų nenurodo pirkimo dokumentuose, turėjo įvertinti, ar tokio sprendimo priėmimui egzistuoja realios ir objektyvios priežastys. Realios, aktualios priežastys gali būti susijusios su dvejomis kategorijomis: pirma, priežastys, susijusios su atitinkamu perkančiuoju subjektu ir būtent jam aktualiais poreikiais, t. y. turi būti įrodyta, ką būtent šiam konkrečiam perkančiajam subjektui reiškia neskaidymas (pavyzdžiui, techninės ir ekonominės priežastys); antra, kita grupė priežasčių, kuriomis grindžiamas neskaidymas, gali būti susijusi su rinka ir jos konjunktūra.

6. Vertina, kad perkančioji organizacija gali neskaidyti pirkimo objekto į dalis, jeigu neskaidymas susijęs su šiomis aplinkybėmis: tiekėjų konkurencijos sumažėjimas; pirkimo sutarties vykdymas taptų per brangus ar sudėtingas techniniu požiūriu; skirtingų pirkimo objekto dalių įgyvendinimas būtų glaudžiai susijęs ir dėl to perkančiajai organizacijai atsirastų būtinybė koordinuoti šių dalių tiekėjus ir tai keltų riziką netinkamai įvykdyti pirkimo sutartį; kitos pagrįstos aplinkybės.

7. Teismų praktikoje pažymėta, kad atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos (šiuo atveju pirkėjo ar jį įgaliojusio perkančiojo subjekto) finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais. Atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną turi būti pagrįstas svarbiomis priežastimis, ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną lemia mažesnį dalyvių skaičių, nei jis būtų šiuos pirkimo objektus išskaidžius. Taip pat pirkimo neskaidymas į dalis turi užtikrinti proporcingumo principą, t. y. turi būti įrodyta ir pagrįsta, jog sprendimas neskaidyti yra vienintelis galimas ir būtinas, negalimas pasiekti kitomis, mažiau varžančiomis priemonėmis.

8. Ieškovė pretenzijose parodė, jog: 1) pirkimo neskaidymas apriboja tiekėjų, galinčių kokybiškai suteiki paslaugas, konkurenciją. Kaip nurodyta pretenzijose, ir ko nepaneigė atsakovė atsakymuose, paslaugų teikimui yra būtinas važiavimas į objekto vietą, o tai gali lemti bent 300 km ar net ilgesnę kelionę (į abi puses). Dėl pirkimo objekto ypatumų, vienos kelionės į objektą nepakanka, todėl tiekėjams reikia įsivertinti dar papildomus transporto kaštus. Dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiškai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiūlymo. Suskaidžius pirkimus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiūlymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurenciją; 2) pirkimų ir jų pagrindu sudarytos sutartys gali būti taip pat efektyviai įvykdytos, esant išskaidymui, t. y. užsakovui netenka papildomų kaštų, administracinių ar kitų sąnaudų. Pirkėjas Techninės specifikacijos 1.7 punkte, pasiūlymo formos 2 priede nurodė, jog paslaugos bus teikiamos pagal atskirus užsakymus, tiekėjai turi pateikti atskirų darbų įkainius, t. y. ESO, kuri bus užsakovė, visiškai be jokių papildomų kaštų gali atskirus užsakymus pateikti atskiriems ūkio subjektams pagal atskirus regionus, savivaldybes, o ne pagal sujungtus regionus; 3) pirkimų skaidymas užtikrintų racionalų lėšų panaudojimą, kadangi pasiūlymus teikiant tiekėjams, esantiems arčiau objekto, būtų teikiami mažesnių įkainių pasiūlymai dėl mažesnių kuro ir kitų sąnaudų; 4) iki šių pirkimų vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo, tačiau analogiško pirkimo objektas buvo suskirstymas į mažesnes dalis (Techninės specifikacijos 2.1 punktas). ESO nebuvo nurodžiusi, jog toks suskirstymas neužtikrino konkurencijos, tapo sudėtingesnis techniniu pobūdžiu pačiai bendrovei.

11. Dėl pernelyg mažų perkančiosios organizacijos nustatytų maksimalių įkainių nurodo, kad pasiūlymo formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose įtvirtinti maksimalūs paslaugų įkainiai yra neteisėti, pažeidžiantys PĮ 29 straipsnio principus.

12. Pagal naujausią teismų praktiką maksimali pirkimo vertė (šiuo atveju maksimalūs paslaugų įkainiai) yra sąlyga ribojanti tiekėjų galimybes dalyvauti pirkime. Tiekėjai, negalintys pasiūlyti itin žemų įkainių, nesudalyvaus pirkime, nors iš esmės yra pajėgūs įvykdyti užsakymus. Pagal pirmiau nurodytą praktiką perkančiajai organizacijai suteikiamos teisės viešojo pirkimo procese privalo būti naudojamos taip, jog tai nelemtų neribotos jos diskrecijos, perkančiosios organizacijos sprendimai pagal VPĮ (šiuo atveju PĮ) nuostatas ar pirkimų taisykles turi būti motyvuoti bei objektyviai pagrįsti, priimami sprendimai bet kokiu atveju negali pažeisti viešųjų pirkimų principų, nukrypti nuo viešųjų pirkimų tikslo. Viešųjų pirkimų tikslas nėra pasiekiamas, jeigu vykdant viešąjį pirkimą neužtikrinama nesuvaržyta tiekėjų konkurencija ar pažeidžiami VPĮ 17 straipsnio 1 dalyje (šiuo atveju PĮ 29 straipsnio 1 dalis) įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Tuo atveju, jei ieškovė įrodo, kad perkančiosios organizacijos sprendimas pirkimo sąlygose nustatant tam tikrą pirkimui skirtų lėšų sumą neatitinka pirmiau nurodytų reikalavimų ir pažeidžia ieškovės interesus, tokia pirkimo sąlyga iš principo galėtų būti pripažinta neteisėta. Laimėjimo atveju perkančioji organizacija turėtų pareigą ne formaliai (minimaliai) padidinti maksimalius įkainius, tačiau iš esmės pagal teismų sprendimo motyvus juos peržiūrėti.

13. Nustačius aukštesnius maksimaliuosius paslaugų įkainius yra užtikrinama tiek sąžininga konkurencija, tiek perkančiosios organizacijos tikslai. Esant kuo mažiau suvaržytai konkurencijai yra netgi tikimybė, jog perkančioji organizacija gaus tokį pasiūlymą, kurio įkainiai atitiks ir šiuo metu nustatytus maksimalius įkainius. Kita vertus, nesąžiningomis sąlygomis (nustatytais itin žemais maksimaliais paslaugų įkainiais) neturi būti privalomai reikalaujama dempinguoti paslaugų kainą. Kainą reguliuoja rinka ir sprendimą turi priimti paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai. Tik esant tinkamoms sąlygoms konkuruoti, tiekėjai gali tinkamai įvertinti savo galimybes teikti pasiūlymą už kainą, kuri galimai yra mažesnė už savikainą ir tuomet jau turėtų pareigą įrodinėti galimybę įvykdyti sutartį (pvz. neįprastai mažos kainos institutas ir pan.). Tuo tarpu, kai perkančioji organizacija pati nustato pernelyg mažą, rinkos kainų neatitinkančią kainą (maksimalius įkainius), kuri neleidžia padengti net paslaugų savikainos, tai skatina: nekokybiškų pasiūlymų pateikimo riziką, kai bus vengiama teikti paslaugas visa perkama apimtimi (lygiateisiškumo principo pažeidimas kitų dalyvių atžvilgiu); potencialų negalėjimą įvykdyti sutarties ir gal net bankrotą (pasiūlymo teikimas iš anksto matant, kad sutartis bus nuostolinga, savaime lemia dideles finansines rizikas tiekėjui); riziką, kad nebus gauta nei vieno tinkamo pasiūlymo; riziką, kad sudarius sutartį tiekėjas ieškos kelių (PĮ 97 straipsnis ir kt.) pasididinti paslaugų kainą (maksimalius įkainius), kas programuoja šalių tarpusavio ginčus.

16. Iš perkančiosios organizacijos atsakymų į pretenzijas yra matyti, jog ji iš viso neatsakė bent į vieną dalį argumentų ir reikalavimų, t. y. nepasisakė, kodėl Pasiūlymo formos 2 priedo lentelės 19 eilutėje buvo teisėtai nurodžiusi žymiai didesnes sąmatinės vertės ribas negu kitose eilutėse, kodėl nesutinka išskaidyti šios eilutės į dvi atskiras eilutes bei nustatyti naujajai eilutei proporcingo maksimalaus paslaugų įkainio. Nors perkančioji organizacija pasisakė dėl kitų ieškovės argumentų, tačiau jie itin abstraktūs, nemotyvuoti.

17. Ieškovė pateikė šiuos įrodymus - kuro kaštus ir ieškovės specialiosios projekto dalies vadovo atlyginimo dydį vienam projektui. Ieškovė taip pat pateikė mėnesinio atlygio dydžio įrodymus. Kartu ieškovė rėmėsi tiek pačios atsakovės nurodytu projekto rengimo terminu (Techninės specifikacijos 6.2 punktas), tiek savo patirtimi dėl projektavimo darbų faktinio atlikimo termino. Kadangi teisės aktai, kitos taisyklės nenustato projektavimo atlikimo terminų, tai ieškovė objektyviai negalėjo pateikti faktinių įrodymų dėl tokių terminų teisingumo. Kita vertus, pati atsakovė nurodė terminą projektavimui, todėl pretenzijos skaičiavimai nelaikytini tik ieškovės abstrakčiais teiginiais. Ieškovės pateikti terminai yra netgi trumpesni už atsakovės Techninės specifikacijos 6.2 p. terminus, todėl jeigu ieškovė pretenzijoje būtų skaičiavusi visą terminą, būtų susidariusi dar didesnė sąnaudų suma. Ieškovė, siekdama parodyti, jog nėra permokama jos projektuotojui taip pat pateikė Lietuvos rinkoje taikomus vidutinius mėnesinius atlygius tokios kompetencijos darbuotojams.

18. Pažymi, kad pateikti įrodymai nėra susiję su istoriniais duomenimis, o tik su pačiais aktualiausiais duomenimis apie kuro kaštus, projektuotojų darbo atlyginimą, topografinio plano parengimo kaštus, ieškovė nelygino ankstesnių metų vykdytų sutarčių. Duomenys taip pat buvo pateikti pačios atsakovės Pirkimo dokumentuose, todėl negali būti laikytini pernelyg abstrakčiais ir nepakankamais. Taip pat ieškovė nelygino sąnaudų ginčo Pirkimo sutarties vykdymui ir kitų panašių sutarčių vykdymui skirtomis lėšomis / sąnaudomis.

19. Teigia, kad atsakovė nepagrįstai rėmėsi ankstesnėse sutartyse nurodytais įkainiais, kaip pagrindu sutarčiai, sudaromai po daugiau negu 2 metų, taikyti analogiškus įkainius. Pirma, ieškovė pažymi, kad ankstesnės sutartys buvo sudarytos dėl smulkesnių regionų, t. y. galėjo būti vertinti mažesni kuro kaštai ir kitos sąnaudos. Taigi, lyginti ginčo Pirkimo objekto maksimalių įkainių su ankstesnių sutarčių maksimaliais įkainiais ir faktiniais įkainiais negalima. Antra, ankstesnės sutartys buvo sudarytos 2020 metais, t. y. iki aplinkybių, lemiančių šiuo metu kylančias sąnaudų kainas, atsiradimo. Rusijos karas Ukrainoje ir Rusijai, Baltarusijai taikomos sankcijos pradėtos tik 2022 m. vasario mėn. Būtent tuo metu nustatytas itin didelis infliacijos lygis, prekių, paslaugų ir darbų sąnaudų kaštų augimas. Taigi, perkančioji organizacija negali remtis 2 metų senumo duomenimis, kad pagrįstų maksimalius įkainius. Trečia, nuo 2020 m. iš esmės pasikeitė rinkos kainos, kurioms įtakos neturi ieškovė. Pavyzdžiui, 2020 m. Panevėžio regiono sutarties vykdymui ieškovė buvo gavusi itin konkurencingas topografinių planų parengimo kainas, kurios šiuos metu yra didesnės beveik dvigubai: 2020 m. projektams, kurių sąmatinė vertė buvo nuo 25 000 iki 50 000 Eur, topografinis planas kainavo 300,00 Eur, tuo tarpu Pirkimo vykdymo metu jau 500,00 Eur (67 proc. didesnės kaina). Taip pat itin išaugo projektuotojų darbo užmokestis: 2020 m. projektams, kurių sąmatinė vertė buvo nuo 25 000 iki 50 000 Eur, projektuotojo atlygis buvo 780,00 Eur, tuo tarpu Pirkimo vykdymo metu jau 933,33 Eur (20 proc. didesnės kaina). Kuro kainos 2020 m. buvo apie 1,2 Eur / l, o šiuo metu siekia 2 Eur / l (67 proc. didesnė kaina). Akivaizdu, jog perkančioji organizacija padidindama maksimalius įkainius 30 proc., nevykdė realaus rinkos kainos pasikeitimo vertinimo, neatsižvelgė į pagrindinių sudedamųjų dalių sąnaudų pokyčius, kurie yra žymiai didesni nei 30 proc.

20. Taip pat 30 proc. padidinimas buvo atliekamas automatiškai, ir kaip minėta pirmiau, neatsižvelgiant į tai, jog yra itin sustambinti, sujungti Pirkimo objektai, t. y. iš esmės padidėja teritorija, kurioje vykdomi užsakymai, padidėja kuro kaštai dėl atstumų, kuriuos turi nuvažiuoti tiekėjai, įskaitant ieškovę. Kitaip sakant, yra iš esmės neatsižvelgta į Pirkimo objekto pokytį, remiamasi istoriniais duomenimis automatiškai.

21. Ketvirta, kaip nurodė ir pati atsakovė atsakymuose į pretenzijas dauguma sutarčių dėl to paties objekto buvo nutrauktos, ir tai reiškia, jog šalims nebuvo tinkamos sąlygos, kurioms esant buvo vykdomos šios sutartys, įskaitant nustatytas paslaugų kainas. Dėl šios priežasties, atsakovė negali remtis įkainiais, kurie buvo nustatyti šalims nepriimtinose sutartyse.

22. Įvertinus visus pirmiau nurodytus argumentus, faktines aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė visais leidžiamais būdais pagal LAT išaiškinimus pateikė atsakovės maksimalių įkainių nepakankamumą (tiek, kiek buvo įmanoma pateikti per itin trumpus pretenzijos pateikimo terminus). Atsakovė iš viso nepateikė jokių įrodymų dėl maksimalių įkainių tinkamumo, jos pateikti įrodymai būtent prieštarauja LAT išaiškinimams, kadangi remiamasi kitomis sutartimis, istoriniais duomenimis, kurie LAT nurodyti kaip nepakankami. Atsižvel­giant į tai, laikytina, jog pasiūlymo formos 2 priedo lentelės 1, 4, 7, 10, 13, 16, 19, 22 punktuose įtvirtinti maksimalūs paslaugų įkainiai yra neteisėti, pažeidžiantys PĮ 29 straipsnio principus.

23. Atsakovės atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovės teigimu, SPS 2.2 punktas, kuriame nurodoma, jog Pirkimas nėra skaidomas ir turi būti pateiktas pasiūlymas regionams, yra neteisėtas, pažeidžiantis PĮ 29 straipsnio principus. Ieškovė pažymi, kad nors pagal PĮ 40 straipsnį perkančiajai organizacijai nėra numatyta pareiga skaidyti Pirkimo objektą, tačiau teismų praktikoje aiškinama priešingai. Ieškovė cituoja LAT nutartis, kuriose neva išaiškinta, kad toks atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, yra negalimas. Pažymi, kad ieškovė neneigia, jog atsakovei ESO pagal dabartinį viešųjų pirkimų reguliavimą pareiga skaidyti Pirkimo objektą ir / ar pateikti neskaidymo pagrindimą nekilo.

24. Atkreipia dėmesį, kad PĮ komentaro autoriai yra pažymėję, jog pirkimo objekto skaidymas į dalis savaime nėra savitikslis, turi būti atsižvelgiama į perkančiojo subjekto poreikius, įvairias galimybes juos patenkinti, siekį užtikrinti kuo didesnę konkurenciją, rinkoje susiklosčiusią situaciją ir pan. Nei ankstesnė (pagal iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusį teisinį reglamentavimą) teismų praktika, nei dabartinis reguliavimas neturi būti aiškinamas taip, kad perkantieji subjektai privalo pirkimo objektą skaidyti tol, kol pačios smulkiausios jo dalys liks savarankiškos, nes tai lemtų neproporcingas perkančiųjų subjektų pastangas.

25. Ieškinyje nurodyta, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą dėl Pirkimo objekto neskaidymo, turėjo įvertinti, ar tokio sprendimo priėmimui egzistuoja realios ir objektyvios priežastys. Pažymi, kad atsakovės, priimdamos Pirkime sprendimą dėl Pirkimo objekto neskaidymo, įsivertino realias ir objektyvias priežastis, kurias išdėstė ir atsakymuose į pretenzijas.

26. Perkančioji organizacija priėmė sprendimą teritorijas apjungti ir Pirkimo objekto į teritorinius vienetus neskaidyti atsižvelgdama į savo paties praktiką vykdant analogiškas sutartis, pasirašytas 2020 m. bei istorinius duomenis, kurie rodo, kad Pirkimo objektą apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų. ESO priimtu sprendimu neskaidyti Pirkimo objekto siekia užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį, kuris nurodytas Sutarties priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“. Ankstesnė patirtis rodo, kad skaidant Pirkimo objektą į mažesnes teritorijas, Sutarties vykdymo metu gali būti teikiami tik keli užsakymai arba galimi atvejai, kai jų išvis nebus teikiama, pavyzdžiui, nuo 2020 m. neapjungtose Pirkimo objekto teritorijose iš viso buvo gauti tik 29 užsakymai. Taip pat pažymi, kad būtent istoriniai duomenys rodo, kad turėti daug smulkių sutarčių dėl kelių užsakymų (arba nė vieno) ekonomiškai neproporcinga ir neracionalu nei paslaugų teikėjams, nei ESO. Akcentuotina, kad ESO vertina ir tendenciją, kad naujų vartotojų pajungimo apimtys (tuo pačiu ir projektavimo) mažėja. Kaip jau buvo minėta atsakymuose į pretenziją, ESO praktikoje yra buvę atvejų, kuomet sutartys būdavo nutraukiamos dėl užsakymų trūkumo. Vertina, kad iš esmės neturint minimalaus užsakymų kiekio, paslaugų teikėjams reikės išlaikyti resursus ir užtikrinti sutartinius įsipareigojimus, nors tikėtina, kad negaus nei vieno užsakymo arba tik keletą per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Šiuo atveju nurodomas aplinkybes pagrindžia ir pačios ieškovės atsakovei 2022 m. kovo 4 d. pateiktas raštas Nr. SD-22-074 Dėl tipinių inžinerinių tinklų projektavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo.

27. Pažymi, kad priimant sprendimą, vertino visas aplinkybes, kurios būtų optimaliai palankios tiek ESO, tiek tiekėjams, tiek vartotojams. Pirkimo objekto neskaidymas nėra grindžiamas tik paties ESO finansinių ar žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais, priešingai – vienas pagrindinių atsakyme į pretenziją ir atsiliepime nurodytų argumentų yra orientacija į tiekėjus, Pirkimo objekto apimties nustatymais taip, kad Pirkimą laimėjęs tiekėjas galėtų tikėtis realių užsakymų, atsižvelgiant į istorinius duomenis.

28. Ieškovė nurodo, kad dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiškai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiūlymo. Suskaidžius Pirkimą pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiūlymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurenciją. Toks deklaratyvus ieškovės teiginys yra visiškai nepagrįstas. Atsakovės pažymi, kad ir pati ieškovė nurodo, kad tik dalis tiekėjų neturi pajėgumų vykti į visiškai kito regiono objektus, tačiau atsakovė ir neturi tikslo, kad Pirkime dalyvautų visi rinkoje veikiantys tiekėjai. Bet kuri pirkimo sąlyga iš esmės gali riboti tiekėjams galimybę dalyvauti pirkime, tačiau tai, kad kuris nors rinkos dalyvis neatitinka konkrečios pirkimo sąlygos savaime nereiškia, kad tokia sąlyga yra neteisėta. Atsakovių įsitikinimu, rinkoje yra tiekėjų, galinčių pateikti konkurencingus pasiūlymus ir kurie yra pajėgūs įvykdyti Pirkimo sutartį. Pažymi, kad Pirkimo sąlygos nėra ir negali būti adaptuojamos pagal vieną tiekėją – ieškovę. Be to, ieškovė niekaip neargumentuoja ir neįrodinėja, kad dėl Pirkimo objekto neskaidymo ji negalėtų dalyvauti šiame Pirkime, jos pateikti argumentai yra bendrinio pobūdžio („apriboja tiekėjų“, „tiekėjams reikia įsivertinti“, „dalis tiekėjų“, „daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių“), nukreipti tariamai apginti kitų tiekėjų galimybes dalyvauti Pirkime, todėl abejotina ieškovės teisiniu suinteresuotumu ginčyti atsakovių sprendimą dėl Pirkimo neskaidymo į smulkesnes dalis.

29. Ieškovė taip pat nurodo, kad iki šio Pirkimo vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo, tačiau analogiško pirkimo objektas buvo suskirstytas į mažesnes dalis. Ieškovės teigimu, ESO nebuvo nurodžiusi, jog toks suskirstymas neužtikrino konkurencijos, tapo sudėtingesnis techniniu pobūdžiu pačiai ESO. Atsakovės nesutinka su tokiu ieškovės teiginiu, kadangi pati ESO stebi situaciją rinkoje, vykdomas sutartis, pastebi procesų trūkumus ir stengiasi juos gerinti. ESO jau pažymėjo esmines priežastis, kas lėmė sprendimo neskaidyti Pirkimo objekto į dalis, todėl nors ESO ieškovės minimu laikotarpiu ir nebuvo nurodžiusi, kad Pirkimo objekto skaidymas tapo sudėtingesnis techniniu pobūdžiu pačiai ESO, tačiau tai nereiškia, kad skaidymas pasiteisino. Priešingai, ESO susidūrė su neigiamomis pasekmėmis, kurios ir išvardintos.

30. Atsakovių vertinimu, ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir nepagrįsti. Visų pirma, pažymi, kad ieškovė neturi kompetencijos įvertinti ESO poreikių bei priemonių jiems patenkinti. ESO, geriausiai žinodama Pirkimo objektą, jo pobūdį, specifiką ir (ar) kitus reikšmingus kriterijus, atsižvelgdama į konkretaus Pirkimo objekto ypatybes ir nepažeisdamas viešųjų pirkimų principų, Pirkimo dokumentuose nustato tokius reikalavimus, kokie dėl objektyvių priežasčių, jos manymu, yra reikalingi. Atsakovių įsitikinimu, vien aplinkybė, kad ieškovei Pirkimo sąlyga, kuria nustatoma, jog Pirkimo objektas yra neskaidomas, nepriimtina neturint pagrįstų argumentų, nesuponuoja nei šios sąlygos neteisėtumo, nei konkurencijos apribojimo. Priešingai, atsakovių įsitikinimu, ieškovė turi pajėgumų pateikti konkurencingą pasiūlymą bei yra pajėgi vykdyti Pirkimo sutartį.

31. Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių, susijusių su nustatytais maksimaliais įkainiais, nurodo, kad ieškovės teiginiai tik parodo, kad ji siekia dirbtinai Pirkime pasididinti įkainius, kurie būtų palankūs tik jai pačiai, kai tuo tarpu ESO kiltų rizika nepasiekti Pirkimu siekiamo tikslo – įsigyti projektavimo paslaugas racionaliai naudojant Pirkimui skirtas lėšas. Ieškovė teigia, kad kainą reguliuoja rinka ir sprendimą turi priimti paslaugų teikėjai, o ne pirkėjai. Atsakovės su tokiu teiginiu nesutinka, kadangi ESO taip pat yra savo srities profesionalas, kuris stebi rinką, įžvelgia jos pokyčius ir atitinkamai priima sprendimus pirkimuose. Ieškovė iš esmės bando teigti, kad atsakovės turėtų aklai vadovautis ieškovės skaičiavimais ir įkainius nustatyti išimtinai tik pagal juos, tačiau šiuo atveju lieka neaišku, kodėl ieškovė laiko save paslaugų teikėju, galinčiu nustatyti rinkos kainas.

32. Ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija pati nustato pernelyg mažą, rinkos kainų neatitinkančią kainą (maksimalius įkainius), kuri neleidžia padengti net paslaugų savikainos, tačiau atsakovės tokius samprotavimus vertina kaip nepagrįstus, nes ieškovės subjektyvūs skaičiavimai niekaip neįrodo, kad atsakovių Pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai užkerta paslaugų teikėjams kelią pateikti konkurencingus pasiūlymus bei sudaro prielaidas ieškovės nurodomų pasekmių kilimui. ESO pažymi, kad rinkoje yra potencialių tiekėjų, kurie iš tikrųjų gali teikti projektavimo paslaugas už Pirkime nustatytus maksimalius įkainius.

33. Atsakovė taip pat teikia duomenis apie neseniai (2022 m. liepos 8 d.) pasirašytos “(2022-(duomenys neskelbtini) ET Projektavimo ir projektų vykdymo priežiūros Kauno regione Kauno m., Kauno r. sav., paslaugos” sutarties įkainius, ir pateikiamoje lentelėje siekiama atspindėti tai, kad minėtas pirkimas buvo vykdytas identiškais įkainiais, taip pat pateikti duomenys, atspindintys visų galutinių pasiūlymų vidutinius įkainių dydžius. Nurodomi įkainių dydžiai, sulygti pirkimo sutartimi tik dar kartą patvirtina, kad rinkoje iš tikrųjų yra tiekėjų, kurie yra pajėgūs teikti projektavimo paslaugas nustatytais maksimaliais įkainiais.

34. Nesutinka su ieškovės kuro kaštų skaičiavimu. Visų pirma, nėra aišku, kodėl ieškovė skaičiuodama, kad jos automobilių vidutinis degalų sunaudojimas yra 10 l / 100 km nori įrodyti, jog tokių automobilių naudojimas sutarčių vykdyme yra įprasta praktika. Mano, kad rinkoje tikrai yra ekonomiškesnių automobilių, kurie sunaudoja žymiai mažiau degalų, juos gali naudoti tiek ieškovė, tiek kiti tiekėjai. Ieškovės pateiktas skaičiavimas yra subjektyvus, pagrįstas tik jai palankiu vertinimu, neatspindi realios situacijos visoje rinkoje ir niekaip negali būti laikomas rinkos vidurkiu ar pan.

35. Ieškovas nurodo, kad projektui parengti vidutiniškai reikia bent 4 kelionių: vienos kelionės reikia topografinio plano parengimui, kurios metu vyksta geodezijos ekspertai; parengus planą, antrą kartą vykstama projektuotojo padaryti fotografijas projektui; parengus planą, projektuotojas vyksta suderinti projektinių sprendinių su vartotojais, esant poreikiui pakeisti sprendinius, dėl pakeistų sprendinių taip pat vykstama suderinti juos su vartotojais. Nesutinka su tokiais ieškovės teiginiais ir pažymi, kad rengiant pirkimus ir nustatant maksimalius įkainius juose negali atsižvelgti į kiekvieno tiekėjo individualius poreikius vykdant sutartį, t. y. kitaip tariant atsakovė negali užtikrinti tinkamos ūkio subjekto verslo veiklos ar jos patiriamų kaštų, kurie susideda į paslaugų teikimą: vidutinio degalų sunaudojimo, 4 kelionių ir t. t. Pažymi, kad ieškovė nurodo labai individualius duomenis, kurie kitų tiekėjų atžvilgiu gali skirtis ir priklauso nuo strateginių verslo sprendimų. Pavyzdžiui, naudojami automobiliai, kelionių skaičius siekiant suteikti paslaugas ir t. t. Papildomai pažymi, kad rinkoje yra paslaugų teikėjų, kurių veikla neapsiriboja viena turima būstine viename konkrečiame Lietuvos mieste, tokie tiekėjai turi savo atstovybes keliuose Lietuvos miestuose, todėl ieškovės skaičiavimai, matuojant atstumus išimtinai tik iš Vilniaus neparodo, kad būtent jos skaičiavimai atspindi rinkos kainas. Priešingai, tai tik dar labiau patvirtina, kad ieškinys grindžiamas išimtinai subjektyviais skaičiavimais. Taip pat pažymi, kad turint ilgalaikę patirtį ir vykdant identiškas ar panašias sutartis bei bendradarbiaujant su tokias paslaugas teikiančiais ūkio subjektais žino, kad vykdant užsakymus nėra būtina dėl kiekvieno užsakymo į objektą vykti 4 kartus, o tuo labiau su tokiu automobiliu, kurio kuro sąnaudos yra 10 l / 100 km. Mano, kad paslaugų teikėjų praktikoje didesnė dalis darbų apskritai vykdomi nuotoliniu būdu, pavyzdžiui, projekto derinimai su atitinkamomis institucijomis, trečiosiomis šalimis ir pan. Atsakovių vertinimu, tokie ieškovės teiginiai tėra siekis išsireikalauti iš perkančiosios organizacijos jai palankesnes Pirkimo sąlygas, t. y. didesnius priimtinus maksimalius įkainius.

36. Atsakovės nesutinka su teiginiu, kad Pirkime nustatyti maksimalūs įkainiai nepagrindžia projektuotojui mokamo darbo užmokesčio kaštų. Atsakovių vertinimu, ieškovė, siekdama pagrįsti šį savo teiginį, pateikia realybės neatitinkančius skaičiavimus. Pažymi, kad ieškovė skaičiuodama projektuotojo darbo užmokestį nurodo, kad tam tikrus objektus (pagal sąmatinę vertę) skaičiuoja kaip nepertraukiamą projektavimo darbą darbo dienomis, tačiau šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį, kad projektavimas nesusideda tik iš vien fizinio projektavimo, o į terminą turi būti įtraukiama ir topografinės nuotraukos derinimas bei kiti laukimo terminai sėkmingam projektavimo darbų užbaigimui, kurio metu projektuotojas gali vykdyti ir kitus užsakymus, kurie būtų atliekami lygiagrečiai. Atkreipia dėmesį į viršijantį terminą projektavimui, kai sąmatinė vertė atitinkamai 2,5 mln. ir 5 mln., kurį pateikia ieškovė. Pagal ieškovės pateiktą logiką, vykdant šiuos užsakymus, ieškovė užtruks atitinkamai 333,33 ir 666,667 darbo dienų, kas iš esmės viršytų Pirkimo Techninėje specifikacijoje nurodytus užsakymų vykdymo terminus, t. y. Techninėje specifikacijoje maksimalus nurodytas terminas yra 150 kalendorinių dienų. Atsakovės pažymi, kad yra siekiama įsigyti projektavimo paslaugas, kurias pajėgūs tiekėjai, turėdami unikalių žinių ir būdami profesionalūs ūkio subjektai savo srityje, gali suteikti per objektyvų terminą mažiausia kaina. Atsakovių nuomone, iš ieškovės pateikiamų duomenų matyti, kad ieškovė, jei teiktų pasiūlymą Pirkime, siektų dirbti lėtai ir brangiai.

38. Perkančioji organizacija atitinkamai 2022 m. birželio 22 d. ir 2022 m. birželio 23 d. pateikė ieškovei kvietimą pateikti pasiūlymus pirkimuose. Ieškovė 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 1 d. pateikė pretenzijas dėl pirkimų sąlygų neteisėtumo, tačiau perkančioji organizacija 2022 m. liepos 12 d. raštais informavo ieškovę apie priimtus sprendimus atmesti pretenzijas kaip nepagrįstas.

39. Specialiųjų Pirkimo sąlygų 2.2 punktuose numatyta, kad pirkimo objektas į pirkimo objekto dalis neskaidomas, dėl ko tiekėjai privalo pateikti pasiūlymus atitinkamiems regionams, ir ieškovės teigimu, tokios Pirkimo sąlygos yra neteisėtos, pažeidžiančios PĮ 29 straipsnio principus; nors pagal PĮ 40 straipsnį nėra pareigos skaidyti Pirkimo objektus ir pateikti neskaidymo pagrindimą, tačiau perkančioji organizacija taip pat turėjo vadovautis minėtame PĮ 29 straipsnyje numatytais principais - tiekėjų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir sąžiningos konkurencijos užtikrinimo. Taip pat, ieškovės manymu, perkančiosios organizacijos sprendimas neskaidyti pirkimų objekto yra grindžiamas tik jos patogumo kriterijumi, o ne dėl konkurencijos sumažėjimo, techninių kliūčių pirkimų objektą išskaidyti, pirkimų objekto išskirtinumo, jo svarbos, kitų priemonių pasiekti ESO tikslus.

40. Ieškovė pretenzijose dėl pirkimų objekto skaidymo nurodė, kad: 1) pirkimo neskaidymas apriboja tiekėjų, galinčių kokybiškai suteikti paslaugas, konkurenciją; paslaugų teikimui yra būtinas važiavimas į objekto vietą, o tai gali lemti bent 300 km ar net ilgesnę kelionę (į abi puses); dėl pirkimo objekto ypatumų vienos kelionės į objektą nepakanka, todėl tiekėjams reikia įsivertinti dar papildomus transporto kaštus; dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykti į visiškai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiūlymo; suskaidžius pirkimus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiūlymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurenciją; 2) pirkimų ir jų pagrindu sudarytos sutartys gali būti taip pat efektyviai įvykdytos, esant išskaidymui, t. y. užsakovui netenka papildomų kaštų, administracinių ar kitų sąnaudų; pirkėjas Techninės specifikacijos 1.7 punkte, pasiūlymo formos 2 priede nurodė, jog paslaugos bus teikiamos pagal atskirus užsakymus, tiekėjai turi pateikti atskirų darbų įkainius, t. y. ESO, kuri bus užsakovė, visiškai be jokių papildomų kaštų gali atskirus užsakymus pateikti atskiriems ūkio subjektams pagal atskirus regionus, savivaldybes, o ne pagal sujungtus regionus; 3) pirkimų skaidymas užtikrintų racionalų lėšų panaudojimą, kadangi pasiūlymus teikiant tiekėjams, esantiems arčiau objekto, būtų teikiami mažesnių įkainių pasiūlymai dėl mažesnių kuro ir kitų sąnaudų; 4) iki šių pirkimų vykdymo ESO buvo sudariusi sutartis dėl analogiškų paslaugų teikimo, tačiau analogiško pirkimo objektas buvo suskirstymas į mažesnes dalis (Techninės specifikacijos 2.1 punktas). Ir, ieškovės teigimu, perkančioji organizacija atsakymuose į pretenzijas nurodė tik vieną argumentą, jog Pirkimo objektą apimančiose teritorijose yra gaunama itin mažai užsakymų, todėl atsakovė priėmė sprendimą teritorijas apjungti ir Pirkimo objekto į teritorinius vienetus neskaidyti; be to, neišperkant minimalių kiekių, ESO tenka nutraukti sutartis.

41. PĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimas gali būti atliekamas skaidant pirkimo objektą į dalis, kurių kiekvienai numatoma sudaryti atskirą pirkimo sutartį, ir apibrėžiant šių dalių apimtį ir dalyką. Pirkimo objektas skaidomas kiekybiniu, kokybiniu pagrindu ar pagal skirtingus jo įgyvendinimo etapus. Pažymėtina, kad pagal PĮ perkantieji subjektai neprivalo nei skaidyti pirkimo objekto, nei pirkimo dokumentuose pagrįsti, kodėl jis yra neskaidomas; ir nors PĮ tiesiogiai neįtvirtinta prievolė skaidyti pirkimo objektą į dalis, teismo vertinimu, pirkimų atveju sprendimas neskaidyti pirkimo objekto į dalis negali būti grindžiamas formaliai nurodant, jog tokios prievolės PĮ įstatyme nėra, nes būtent pirkimo objekto skaidymas į dalis praktikoje laikytinas itin efektyvia priemone į pirkimus pritraukti smulkų ir vidutinį verslą bei padidinti konkurenciją; be to, neskaidant pirkimo objekto į dalis, galimybės dalyvauti pirkime smulkiam bei vidutiniam verslui sumažėja, atitinkamai sumažėja ir tikimybė, jog tiekėjai, siekdami sudaryti sutartį, siūlys racionalesnes kainas. Taigi, pirkimų reglamentavimas negali būti traktuojamas kaip suteikiantis teisę perkantiesiems subjektams apjungti bet kokio pobūdžio prekes, paslaugas ir darbus į vieną pirkimo objektą ir tokio pirkimo neskaidyti į dalis, ar sudarantis galimybes nevertinti neskaidymo įtakos konkretaus pirkimo efektyvumui.

42. Perkančiosios organizacijos teigimu, priimtas sprendimas teritorijas apjungti ir pirkimų objekto į teritorinius vienetus neskaidyti atsižvelgiant į savo pačios praktiką vykdant analogiškas sutartis, pasirašytas 2020 m. bei istorinius duomenis, kurie būtent tvirtina, jog pirkimų objektus apimančiose teritorijose gaunama itin mažai užsakymų. Dėl to sutiktina su perkančiosios organizacijos teiginiais, jog tokiu priimtu sprendimu neskaidyti pirkimų objektų, yra siekiama užtikrinti minimalų teikiamų užsakymų kiekį, kuris yra nurodytas Sutarties priede Nr. 1 ,,Techninė specifikacija“. Be to, atsakovių teigimu, ESO patirtis tvirtina, kad skaidant pirkimų objektus į mažesnes teritorijas, Sutarties vykdymo metu gali būti teikiami tik keli užsakymai arba galimi atvejai, kai jų išvis nebus teikiama (pvz., nuo 2020 m. neapjungtose pirkimų objekto teritorijose iš viso buvo gauti tik 29 užsakymai). Taip pat, kaip nurodo, istoriniai duomenys tvirtina, kad turėti daug smulkių sutarčių dėl kelių užsakymų (arba nė vieno) ekonomiškai neproporcinga ir neracionalu nei paslaugų teikėjams, nei pačiai atsakovei ESO, tuo labiau svarbi ir nurodoma aplinkybė, jog naujų vartotojų pajungimo apimtys (tuo pačiu ir projektavimo) mažėja. Taigi, sutiktina su atsakovių teiginiais, jog iš esmės neturint minimalaus užsakymų kiekio, paslaugų teikėjams reikės išlaikyti resursus ir užtikrinti sutartinius įsipareigojimus, nors ir tikėtina, kad negaus nei vieno užsakymo arba tik keletą per visą sutarties galiojimo laikotarpį. Šias aplinkybės pagrindžia ir ieškovės atsakovei ESO pateiktas 2022 m. kovo 4 d. raštas Nr. SD-22-074 Dėl tipinių inžinerinių tinklų projektavimo sutarčių Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo. Sutiktina su ieškovės teiginiais, jog negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais, tačiau, kaip matyti iš atsiliepimo į ieškinį, priimant sprendimą, buvo vertintos visos aplinkybės, kurios būtų optimaliai palankios tiek ESO, tiek tiekėjams, tiek ir vartotojams, nes šiuo atveju pirkimų objekto neskaidymas nėra grindžiamas tik ESO finansinių ar žmogiškųjų išteklių administravimo tikslais, o būtent orientacija į tiekėjus; pirkimų objekto apimties nustatymais taip, kad pirkimus laimėjęs tiekėjas galėtų tikėtis realių užsakymų, atsižvelgiant į istorinius duomenis.

43. Taip pat ieškovės teigimu, dalis tiekėjų, veikiančių konkrečioje teritorijoje, neturi pajėgumų vykdyti į visiškai kito regiono objektus, todėl negali pateikti konkurencingo pasiūlymo; ir suskaldžius pirkimų objektus pagal teritorijas į smulkesnes dalis, pasiūlymus galėtų pateikti daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių, taip užtikrinant platesnę konkurenciją. Kaip teisingai pastebi atsakovės, pati ieškovė nurodo, kad tik dalis tiekėjų neturi pajėgumų vykti į visiškai kito regiono objektus, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju ESO ir neturi tikslo, kad pirkimuose dalyvautų visi rinkoje veikiantys tiekėjai. Be to, šiuo atveju ieškovė iš esmės ir nepagrindžia, kad būtent dėl pirkimų neskaidymo ji negalėtų dalyvauti pirkimuose, ir apsiriboja bendro pobūdžio teiginiais - ,,apriboja tiekėjų“, ,,teikėjams reikia įsivertinti“, ,,dalis tiekėjų“, ,,daugiau ir mažesnių rinkos dalyvių“, kas niekaip nepatvirtina ieškovės pažeistos teisės dalyvauti pirkimuose. Taigi, ieškovei iš esmės konkrečiai neįvardijant PĮ nurodytų principų pažeidimo aplinkybių, ir tik argumentuojant buveinės turėjimu Vilniuje, dėl ko negali pateikti, kaip nurodo, konkurencingų pasiūlymų dėl kitų regionų, nesudaro pagrindo laikyti ginčijamas pirkimų sąlygas neteisėtomis.

44. Ieškovė procesiniuose dokumentuose taip pat nurodo, kad pareiga skaidyti pirkimų objektus į atskiras dalis yra kildinama iš viešųjų pirkimų principų ir grindžiama tuo, jog skirtinguose Lietuvos regionuose teikiamos ilgalaikės projektavimo paslaugos savo esme yra ir skirtingo pobūdžio paslaugos, nes jas teikiantys tiekėjai iš esmės nulemti geografinės savo veiklos vykdymo lokacijos; tai, kad tam tikrose teritorijose gali būti labai mažai užsakymų, kaip tik turėtų lemti pirkimų objekto išskaidymą į dalis, o ne jų sujungimą, nes yra itin sunku arba beveik neįmanoma įvertinti tokių paslaugų teikimo sąnaudų ir tinkamai nustatyti pasiūlymo kainos; paslaugos įvertintos maksimaliais įkainiais, todėl jos turi būti aiškiai tarpusavyje palyginamos (kad tiekėjas galėtų pasiūlyti bendrą įkainį). Tai padaryti itin sunku, kai perkama didelė tačiau neaiški skirtingų paslaugų (skirtinguose regionuose) apimtis; egzistuoja didelė tikimybė, kad paslaugos atskiruose regionuose teiks atskiri tiekėjai (priversti vienytis teikdami bendrą pasiūlymą), todėl galutiniame rezultate išbrangs paslaugų kaina ir tokiu būdu bus dirbtinai ribojama konkurencija. Tačiau, teismo vertinimu, ir su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes visų pirma, nėra pateikta jokių duomenų, kaip projektavimo paslaugos skiriasi Lietuvos regionuose; be to, kaip nurodo atsakovės, ieškovė yra vykdžiusi ilgalaikes sutartis Panevėžio ((2020-(duomenys neskelbtini) gamtinių dujų skirstymo sistemų projektavimo paslaugos Panevėžio regione) ir Šiaulių ((2020-(duomenys neskelbtini) gamtinių dujų skirstymo sistemų projektavimo paslaugos Šiaulių regione) regionuose, todėl akivaizdu, kad ieškovei yra žinomos šių paslaugų teikimo ypatybės; galiausiai ieškovė nepagrindžia kurį / kuriuos įkainius sunku apskaičiuoti ir / ar kurių paslaugų apimtis nėra aiški. Antra, sutiktina su atsakovėmis, kad ieškovė vadovaujasi išimtinai prielaidomis, net ir nurodant tokias aplinkybes, susijusias su didelės tikimybės buvimu, jog paslaugas atskiruose regionuose teiks atskiri tiekėjai, priversti vienytis teikdami bendrą pasiūlymą ir tokiu būdu tai turės įtakos paslaugų brangimui. Gi šiuo atveju nėra atskleista, kaip priversti tiekėjai vienytis ir kaip turėtų dėl to pabrangti paslaugų teikimas.

49. Ieškovė, įrodinėdama nepagrįstus maksimalius įkainius, iš esmės remiasi: 1) kuro kaštais; 2) specialiosios projekto dalies vadovo atlyginimu; 3) topografinio plano parengimo sąnaudomis. Tačiau, teismo vertinimu, šiuo atveju ieškovės pateikti skaičiavimai yra subjektyvūs ir nepagrįsti realia rinkos situacija. Pirma, niekuo nepagrįsti skaičiavimai dėl automobilių vidutinio degalų 10 l / 100 km sunaudojimo ir kad tokie degalų sunaudojimo dydžiai yra įprasta sutarčių vykdymo praktika. Antra, ieškovė nurodo, kad projektui parengti vidutiniškai reikia bent keturių kelionių – vienos kelionės reikia topografinio plano parengimui, kurios metu vyksta geodezijos ekspertai; parengus planą, antrą kartą vykstama projektuotojo atlikti fotografijas projektui; parengus planą, projektuotojas vyksta suderinti projektinių sprendinių su vartotojais, esant poreikiui pakeisti sprendinius, dėl pakeistų sprendinių taip pat vykstama suderinti su vartotojais. Tačiau sutiktina su atsakovių pozicija, jog perkančiajai organizacijai rengiant pirkimus ir nustatant maksimalius įkainius, juose negali atsižvelgti į kiekvieno tiekėjo individualius poreikius vykdant sutartį, t. y. neturi galimybės užtikrinti tinkamos ūkio subjekto verslo veiklos ar jos patiriamų kaštų, kurie susideda į paslaugų teikimą – vidutinio degalų sunaudojimo, keturių kelionių ir pan.; gi šiuo atveju ieškovė nurodo labai individualius duomenis, kurie kitų tiekėjų atžvilgiu gali skirtis ir priklauso nuo strateginių verslo sprendimų (pavyzdžiui, naudojami automobiliai, kelionių skaičius siekiant suteikti paslaugas, kt.); be to, kaip teisingai pastebėta, rinkoje yra paslaugų teikėjų , kurių veikla neapsiriboja viena turima būstine viename konkrečiame Lietuvos mieste ir tokie tiekėjai turi savo atstovybes keliuose Lietuvos miestuose, todėl ieškovės skaičiavimai dėl atstumų vien iš Vilniaus neatspindi rinkos kainų, o tik leidžia teigti, kad ieškinys šioje dalyje grindžiamas išimtinai subjektyviais skaičiavimais. Nepaneigtos atsakovių nurodytos aplinkybės, kad paslaugų teikėjų praktikoje didesnė dalis darbų vykdoma nuotoliniu būdu, būtent projekto derinimai su atitinkamomis institucijomis, trečiomis šalimis ir yra vykdomi nuotoliniu būdu. Svarbi atsakovių nurodyta aplinkybė, kad kuro sąnaudos, net jei jos būtų skaičiuojamos pagal ieškovės pateiktus duomenis apie patiriamus kuro kaštus vykdant mažiausios apimties užsakymą – nutolusį 300 km pirmyn ir atgal atstumu bei kelionėje patiriant 43,20 Eur išlaidas, t. y. kai projektavimo paslaugos įkainis, techninio projekto sąmatinė vertė iki 25 tūkst. Eur, kurio maksimalus priimtas įkainio dydis yra 1950 Eur, sudarytų 2,2 proc. viso įkainio vertės. Taip pat pagrįstai pastebėta, kad ieškovė skaičiuoja 96,38 Eur kaip vienos darbo dienos atlygį, o kita vertus, į keturių kelionių skaičiavimą įtraukia jau kaip 96,38 Eur / val., kas nėra laikytina teisingu ir pagrįstu skaičiavimu. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad atsakovių pirkimuose nustatyti įkainiai yra neatitinkantys rinkos kainų, todėl ieškovių pateikti skaičiavimai laikyti nepagrįstais.

50. Trečia, nėra pagrindo sutikti ir su ieškovės argumentu, jog pirkimuose nustatyti maksimalūs įkainiai nepagrindžia projektuotojui mokamo darbo užmokesčio kaštų. Ieškovė, skaičiuodama projektuotojo darbo užmokestį, nurodo, kad tam tikrus objektus (pagal sąmatinę vertę) skaičiuoja kaip nepertraukiamą projektavimo darbą darbo dienomis, tačiau, kaip pagrįstai pastebi atsakovės, projektavimas nesusideda tik iš vien fizinio projektavimo, o į terminą turi būti įtraukiama ir topografinės nuotraukos derinimas bei kiti laukimo terminai sėkmingam projektavimo darbų užbaigimui, kurio metu projektuotojas gali vykdyti ir kitus užsakymus, kurie būtų atliekami lygiagrečiai. Be to, pagal viešai prieinamus SODROS duomenis, ieškovės vidutinis darbo užmokesčio dydis yra 1468,97 Eur, tačiau grindžiant skaičiavimus, ieškovė nurodo, kad projektuotojo vienos dienos darbo atlygis yra 140 Eur (t. y. nurodomas faktiškai dvigubai didesnis mėnesinis darbo užmokestis, nei visų įmonės darbuotojų atlygio vidurkis). Gi atsakovės pateikė viešai prieinamus duomenis, patvirtinančius, kad projektuotojo inžinieriaus (elektros ir energetikos inžinerija) atlygio mediana yra nurodoma nuo 817 Eur iki 1567 Eur. Be to, ieškovės su dubliku pateikia ne projektuotojo darbo užmokesčio skaičiavimus ar darbo sutarčių ištraukas, o duomenis apie projektų vadovą. Šiuo atveju taip pat akivaizdu, kad ieškovė nepagrindžia savo išdėstytų teiginių dėl pirkimų dokumentuose nurodytų per mažų, neatitinkančių rinkos kainų, įkainių.