Kauno apygardos teismo nutartis

2015-05-12 · Civilinė byla Nr. e2S-1342-555/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2015-05-12Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-05-29Marijampolės apylinkės teismas
  3. Atskirasis skundasNutartis · 2015-07-02Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-12
Bylos Nr.
e2S-1342-555/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-01636-2015-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Tamašauskas
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“
Civilinė byla Nr. e2S-1342-555/2015;Teisminio proceso Nr. 2-28-3-01636-2015-9;Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 106.3; 121.14; 122.3; 122.4;
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“ atstovės advokatės A. M. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2334-329/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raimondas ir draugai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank lizingas“ dėl naudojimosi tvarkos nekilnojamuoju turtu nustatymo.

Apeliacinės instancijos teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama nustatyti ieškovo UAB ,,Raimondas ir draugai“ ir atsakovo UAB ,,Swedbank lizingas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo pastato-remonto dirbtuvių, unikalus numeris nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, paskiriant ieškovui naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr.18/4574 pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25; atsakovui paskiriant naudotis patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr.18/4574, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9; taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti ieškovei iš atsakovės turėtas bylinėjimosi.

II. Pirmos instancijos teismo nutarties esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nustatė ieškovei UAB ,,Raimondas ir draugai“ septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos gavimo dienos nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė nustatyti kartu su atsakove bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio turto naudojimosi tvarką, kokia iš esmės, kaip nurodyta ieškinyje, šalys iki šiol faktiškai naudojasi, siekiant išvengti galimų ginčų ir konfliktų ateityje. Tačiau pateiktame procesiniame dokumente, kuris įvardintas kaip ieškinys ir kuris kitai šaliai reiškiamas tik esant ginčui tarp jų, teismo vertinimu, visiškai nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas – nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, nenurodyta tarp šalių kilusio ginčo esmė bei nenurodyta šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai. Teismas nurodė, kad šie ieškinio trūkumai užkirstų kelią teismui ir bylos šalims tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui ginčo teisenos tvarka.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Raimondas ir draugai“ prašo panaikini Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį priimti; taikyti laikinąsias apsaugos priemones; nesutikus su ieškovės atskiruoju skundu, prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir bylą išsiųsti apeliacinės instancijos teismui.

Apeliantė su minėta teismo nutartimi nesutiko, nurodė, kad nusistovėjusi pastato naudojimosi tvarka nėra teisiškai nustatyta dėl šalių nesutarimų, ir ne teismo keliu ieškovei to nepavyksta padaryti. Tarp šalių yra kilęs nesutarimas dėl naudojimosi pastatu tvarkos nustatymo, kas aiškiai nurodyta ir pačiame ieškinyje. Ieškovė pažymėjo, kad teismas nepagrįstai pareikalavo iš ieškovės įrodymų, kurie patvirtintų kad tarp šalių yra kilęs ginčas, ir kad joms nepavyko susitarti taikiai. Faktas, kad ieškovė kreipėsi į teismą, reiškia, kad ginčo šalys išnaudojo visas įmanomas galimybes susitarti dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Ieškovė rėmėsi teismų praktika, kurioje pasisakoma, kad ieškinyje turi būti nurodytas, bet ne įrodytas ieškinio pagrindas. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Ieškovė nurodė, kad ieškinio reikalavimus patvirtinantys įrodymai gali būti pateikti ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu. Taip pat pažymėjo, kad ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tik tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas, todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, o parengiamojo teismo posėdžio metu.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė.

Apeliacijos objektą sudaro Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

Ieškinys turi atitikti CPK 135 straipsnyje nurodytus ieškinio turinio reikalavimus, t. y. ieškovas privalo nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo suformuluotą materialinį teisinį reikalavimą atsakovui) ir faktinį ieškinio pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui) (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Ieškinio suformulavimas ir jo pateikimas teismui yra ieškovo procesinė teisė, kuria jis savo nuožiūra disponuoja (CPK 42 str. 1 d.). Teisminio nagrinėjimo dalyką apibrėžia svarbiausi ieškinio turinį sudarantys elementai – ieškinio dalykas ir ieškinio pagrindas. Kaip ieškinio dalykas suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas, o ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 str. 1 d. 2, 4 p.).

Ginčo atveju ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo pastato-remonto dirbtuvių naudojimosi tvarką, atsižvelgiant į nusistovėjusią faktinę ginčo pastato naudojimosi tvarką, ieškinyje nurodė, kad ieškovei UAB „Raimondas ir draugai" ir atsakovei UAB „Swedbank lizingas“ bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas - remonto dirbtuvės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pagal Registrų centre įregistruotą 2008 m. kovo 8 d. bendraturčių susitarimą, ieškovės nuosavybės teise valdomos 18/100 ginčo pastato dalių sudaro 949,5 kv. m., atsakovės nuosavybės teise valdomos 82/100 ginčo pastato dalių sudaro 4194,88 kv. m. Ieškinyje teigiama, kad faktiškai ieškovė naudojasi ginčo pastato patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr.18/4574 pažymėtomis indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-10, 1-11, 1-12, 1-13, 1-14, 1-15, 1-16, 1-17, 1-18, 1-19, 1-20, 1-21, 1-22, 1-23, 1-24, 1-25; atsakovė naudojasi patalpomis, kadastrinių matavimų byloje Nr.18/4574, pažymėtomis indeksais 1-1, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9. Ieškovė taip pat nurodė, kad kilus tarp šalių nesutarimams dėl bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio ginčo pastato valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarkos, ši tvarka nustatoma teismo pagal vieno iš bendraturčio ieškinį. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje sprendė, kad ieškinyje visiškai nenurodytas faktinis ieškinio pagrindas, t.y. nenurodytos aplinkybės, kuriomis ieškovė grindžia savo reikalavimą, taip pat nenurodyta tarp šalių kilusi ginčo esmė bei nenurodyti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, todėl nustatė ieškovei terminą šiems trūkumams pašalinti. Ieškovė, nesutikdama su teismo vertinimu, pateikė atskirąjį skundą, prašydama teismo nutartį panaikinti, nes ieškinio trūkumų šalinimo institutas jos nuomone taikytas nepagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais.

Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Iš ieškinio turinio spręstina, kad ieškovė prašė nustatyti naudojimosi ginčo objektu tvarką, ir priešingai, nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškinyje nurodė aplinkybes (ieškinio faktinį pagrindą), kuriomis grindžia savo reikalavimą bei pateikė ieškinyje nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, nes įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiko šio instituto paskirties – pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena suinteresuotam asmeniui. Ieškiniai dėl naudojimosi turtu tvarkos nustatymo pirmosios instancijos teisme nagrinėjami žodinio proceso tvarka (CPK 153 str. 1 d.), todėl tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 str. 1 d.). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog įrodymų, patvirtinančių ieškinio išdėstytas aplinkybes nepateikimas ar nepakankamas pateikimas gali būti vertinamas kaip ieškinio trūkumas. Ar pakanka faktinių duomenų (įrodymų), pagrindžiančių šalių nurodytas aplinkybes, ar jų nepakanka, turi būti įvertinta ir konstatuota išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostatomis, jog ieškovas ieškinyje turi nurodyti, bet ne įrodyti ieškinio pagrindą. Reikalavimai ieškiniui negali būti aiškinami plečiamai tokiu būdu, kad jau pačiu ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, būtų įrodomas pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Negalima nustatyti ieškinio trūkumų dėl materialinio teisinio pobūdžio priežasčių, t.y. motyvuojant tuo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių teisę į reikalavimo patenkinimą. Pažymėtina, kad ieškovo reikalavimus patvirtinantys įrodymai gali būti pateikiami ir pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje arba teisminio nagrinėjimo metu (CPK 179 str. 1 d., 186 str., 226 str., 230 str. 1 d., 251 str. 2 d.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovė pateikė jos turimus rašytinius įrodymus: skelbimus iš internetinių portalų, VĮ Registrų centras išrašą iš Nekilnojamojo turto centrinio duomenų registro, 2008 m. kovo 8 d. bendraturčių susitarimą, Nekilnojamojo turto objekto kadastrinio matavimo bylą, pagal kurią prašoma nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką.

Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo, kadangi šiuo atveju ieškinio priėmimo klausimas nėra priskiriamas apeliacinio teismo kompetencijai (CPK 329 str. 1 d., CPK 337 str. 1 d. 3 p., 338 str.).

Apeliantė apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, todėl ir prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme (CPK 147 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėjas Egidijus Tamašauskas