Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-26 · Civilinė byla Nr. e2S-1781-232/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-26
Bylos Nr.
e2S-1781-232/2020
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01982-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Atsakovas
O. Č., E. B.
Ieškovas
R. Č.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1781-232/2020Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01982-2020-1Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 26 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo O. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje

pagal ieškovės R. Č. ieškinį atsakovams O. Č. ir E. B. dėl pirkimo-pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo,

pagal O. Č. ieškinį R. Č. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir R. Č. priešieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo ir kt. reikalavimų, tretieji asmenys (kreditoriai) E. B., A. K., D. G., T. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. Č. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį atsakovams O. Č. ir E. B., kuriame prašė: 1) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų O. Č. ir E. B. 2020 m. birželio 4 d. sudarytą sunkiojo keturračio motociklo Polaris Xplorer 400, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motociklas 1), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti motociklą 1 sutuoktinių R. Č. ir O. Č. nuosavybėn, bei įpareigoti O. Č. grąžinti E. B. už motociklą 1 gautus 350 Eur, 2) pripažinti negaliojančia tarp atsakovų O. Č. ir E. B. 2020 m. birželio 25 d. motociklo HONDA, TRANSALP 600V, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir motociklas 2), pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti motociklą 2 sutuoktinių R. Č. ir O. Č. nuosavybėn, bei įpareigoti O. Č. grąžinti E. B. už motociklą 2 gautus 500 Eur.

2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemonės – areštuoti atsakovo E. B. vardu registruotus ginčo motociklus, uždraudžiant atsakovui E. B. jais disponuoti.

3. Nurodė, kad ginčo motociklai yra šeimos turtas, kuriuos atsakovas O. Č. pardavė savo artimam draugui už mažesnę nei rinkos kainą, turint tikslą sumažinti ieškovės ir atsakovo O. Č. turimo turto masę iki bus pradėtas teisminis santuokos nutraukimo ir turto padalijimo procesas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Areštavo atsakovo E. B. vardu registruotus ginčo motociklus, uždraudžiant atsakovui jais disponuoti.

5. Nurodė, kad ieškovė reiškia reikalavimą dėl sandorių, kuriais atsakovas O. Č. pardavė atsakovui E. B. ginčo motociklus pripažinimo negaliojančiais, taikyti restituciją ir įpareigoti atsakovą O. Č. grąžinti atsakovui E. B. gautas sumas už motociklų pardavimą. Pažymėjo, jog ieškovės ieškinio reikalavimas yra susijęs su transporto priemonių grąžinimu ieškovės ir atsakovo O. Č. nuosavybėn. Teismas sutiko su ieškovės nurodomomis aplinkybėmis, jog netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovui E. B. galimai perleidus transporto priemones kitiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovas O. Č. prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis – įpareigojant atsakovą O. Č. sumokėti 1 703,67 Eur sumą į depozitinę teismo sąskaitą.

7. Nurodė, kad teismas, gavęs ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nemanė, jog yra reikalinga pranešti atsakovui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą. Nesutiko su tokia teismo pozicija. Teigė, kad jeigu būtų informuotas apie ieškovės prašymą, būtų pateikęs prašymą leisti sumokėti ginčo sumą į teismo sąskaitą remiantis CPK 148 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pažymėjo, kad teismas, nepranešęs jam apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą, užkirto kelią pateikti prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones – areštą į galimybę sumokėti reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą.

8. Nurodė, kad nesiekia panaikinti laikinųjų apsaugos priemonių kurios taikomos ginčijamos sutarties pagrindu parduotoms transporto priemonėms, tačiau siekia jas pakeisti kitomis, t. y. sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą ieškovės nurodytos vertės už minėtas transporto priemones ir realios kainos, gautos pardavus transporto priemones, skirtumą. Teigė, kad tokiu būdu būtų apsaugoti tiek ieškovės interesai, tiek atsakovo interesai, kadangi areštuotos transporto priemonės jau yra parduotos trečiajam asmeniui, o šis ginčas kyla dėl paraleliai vykstančios skyrybų bylos tarp ieškovės ir atsakovo, siekiant padidinti dalintiną turto masę. Atkreipė dėmesį, kad pakeitus laikinąsias apsaugos priemones kitomis, t. y. areštą pakeitus į 1 703,67 Eur (ieškovė nurodė 2 553,67 Eur ieškinio sumą, o realiai gautos pajamos pardavus transporto priemones sudaro 850 Eur) sumos sumokėjimą į teismo sąskaitą, būtų užtikrinti ieškovės interesai, o transporto priemonių pirkėjui nebūtų taikomas perteklinis draudimas disponuoti ginčo motociklais.

Atsiliepimas

9. Ieškovė R. Č. atsiliepimu prašė atskirąjį skundą atmesti.

10. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos pranešti atsakovams, tarp jų ir apeliantui, apie ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Pažymėjo, kad galimybė kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti laikinąsias apsaugos priemones egzistuoja viso proceso metu, todėl nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apeliantui, pažeidė CPK normas ar apribojo apelianto procesines teises, tame tarpe teisę pateikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

11. Nurodė, kad apeliantas nekvestionuoja skundžiama nutartimi pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių teisėtumo ir pagrįstumo, bet prašo jas pakeisti kitomis, todėl apeliantas tokį prašymą turėtų teikti pirmosios instancijos teismui, o ne atskirąjį skundą.

12. Pažymėjo, kad apeliantas nėra nurodęs, kaip atsakovo E. B. atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia apelianto teises ir interesus. Apeliantas siekdamas pakeisti atsakovui E. B. taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir tuo pačiu jas panaikinti iš esmės gina atsakovo E. B., o ne savo subjektines teises.

13. Paaiškino, kad ieškinio patenkinimo atveju ginčo motociklai turėtų būti grąžinami ieškovės ir apelianto nuosavybėn. Pareikštų reikalavimų patenkinimas yra tiesiogiai susijęs su nuosavybės teisėmis į konkretų turtą. Todėl galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui esminės reikšmės turi tai, kad nebūtų sudaryti dar ir kiti ginčo turto perleidimo sandoriai. Patenkinus apelianto prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės būtų panaikintos, kas reikštų, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (pvz., perleidus ginčo transporto priemones tretiesiems asmenims), tad keičiama laikinoji apsaugos priemonė neatitiktų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamų tikslų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

15. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

16. Apeliacine tvarka gali būti skundžiami neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Apeliacijos proceso tikslas – skundžiamų neįsiteisėjusių pirmosios instancijos teismo sprendimų ir nutarčių peržiūrėjimas apeliacine tvarka. Apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas) (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

17. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18. Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, apeliantas nekvestionuoja tikėtino ieškinio pagrįstumo bei grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui, egzistavimo, todėl šiuo aspektu nepasisakytina.

19. Nagrinėjamu atveju apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pranešti atsakovams apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimą.

20. CPK 147 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. Kai teismas mano, kad tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama prerogatyva bei nenustatęs būtinybės pranešti atsakovams apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jokių procesinių teisės normų nepažeidė. Būtent tokios pozicijos laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-442-302/2019 ir joje nurodytą praktiką). Apelianto nurodoma aplinkybė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nesuteikiant galimybės atsakovui sumokėti reikalaujamą sumą į tesimo sąskaitą, negali būti pagrindas naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, kadangi teismas, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neturi pareigos apie tai informuoti priešingos šalies.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantas iš esmės nesiekia panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos tesimo nutarties bei nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau siekia pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita. Tokio pobūdžio prašymai išsprendžiami taikant laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, o ne laikinųjų apsaugos priemonių apskundimo procesą. Nurodytų aplinkybių kontekste, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantas, norintis pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones kitomis, tačiau pateikdamas atskirąjį skundą, savo teises įgyvendina netinkamu būdu.

22. Remiantis CPK 148 straipsnio 1 dalimi, teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita. Apie gautą prašymą vieną laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita teismas privalo pranešti dalyvaujantiems byloje asmenims ar kitiems suinteresuotiems asmenims, kurie dėl tokio prašymo turi teisę pareikšti prieštaravimus. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas sumoka reikalaujamą sumą į teismo sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Be to, atsakovas gali įkeisti turimą turtą ieškovo naudai. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad atlikus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus po to, kai laikinoji apsaugos priemonė pritaikyta, teismas nutartimi gali paskirtą laikinąją apsaugos priemonę pakeisti arba panaikinti. Taigi apeliantui suteikta teisė viso proceso metu teikti prašymus dėl vienos laikinosios apsaugos priemones pakeitimo kita. Apeliacinės instancijos teismas išaiškina, kad pirmiausiai su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, nurodant aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimui, apeliantas turėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą. Pirmosios instancijos teismui netenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, tokį procesinį veiksmą apeliantas galėtų skųsti atskiruoju skundu.

23. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantė nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl nutartis paliekama galioti nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), apeliantui išaiškinant, kad su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo apeliantas galėtų kreiptis į pirmosios instancijos teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Liuda Uckienė