Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Albino Čeplinsko ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės A. M. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. Š. patikslintą ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. L., Ž. M., O. S., tretiesiems asmenims Kauno 18-ojo notarų biuro notarui D. G., Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui ir V. P. dėl administracinio akto panaikinimo, žemės sklypo valdymo pagal nuomos sutartį atkūrimo ir sandorio pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo ir trečiojo asmens Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, A. A. L., Ž. M., O. S. su trečiaisiais asmenimis V. P., Kauno m. 18-ojo notarų biuro notaru D. G. dėl sprendimo ir įsakymo dalies panaikinimo, be pagrindo įgyto turto išreikalavimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė A.M. Š. skundžia Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą dalyje, kurioje teismas atmetė tapatų ieškovės A.M. Š. ieškinio ir prokuratūros ieškinio reikalavimą, panaikinus žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-266, pagal kurią A.A. L. pardavė S. S. 2,11 ha ploto žemės sklypą, taikant restituciją, grąžinti 2,11 ha ploto žemės sklypą valstybės nuosavybėn, taip pat skundžią tą teismo sprendimo dalį, kuria teismas atmetė A.M. Š. ieškinio reikalavimą įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją atkurti su ieškove A.M. Š. sudarytą 2006 m. vasario 2 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2006-0014.

Nurodo, kad teismas Kauno apygardos prokuratūrą nepagrįstai pripažino ir nagrinėdamas bylą laikė bei sprendime įvardijo trečiuoju asmeniu, nors prokuratūra byloje yra pareiškusi savarankišką ieškinį su reikalavimais viešajam interesui ginti, savo ieškinyje nurodė, kad ieškinį reiškia CPK 49 straipsnio tvarka (CPK 49 str. 1 d., 3 d., 50 str. 1 d.). Toks nepagrįstas teismo prokuratūros procesinės padėties traktavimas, pripažįstant ją procese trečiuoju asmeniu, bet ne ieškovu (CPK 49 str. 1 d.), neatsižvelgiant į dispozityvumo principą, yra esminis proceso reikalavimų pažeidimas, trukdęs tinkamai išnagrinėti bylą ir kuris įtakojo nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą ne tik prokuratūros ieškinio reikalavimų, bet ir ieškovės A.M. Š. ieškinio.

Teismui neišnagrinėjus iš esmės ieškovės A.M. Š. ieškinio, kurio reikalavimuose buvo ir prašymas teismui taikyti dvišalę restituciją, grąžinant valstybės nuosavybėn neteisėtai per A.A. L. buvusio žemėtvarkininko S. S. neteisėtai užvaldytą 2,11 ha ploto žemės sklypą, kurį anksčiau dirbęs valstybės tarnyboje Kauno apskrities viršininko administracijos Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistas žemėtvarkininkas S. S., pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi ir tarnybine informacija apie M. L. turėtą žemės sklypą Noreikiškių kaime, Kauno rajone, savo tęstiniais veiksmais ir įvairiais būdais, kurie byloje esančiais įrodymais, turinčiais prejudicinę galią - visų Lietuvos Respublikos instancijų teismų sprendimais buvo pripažinti kaip neteisėtas tęstinis tikslingas veikimas, prokuratūros ieškiniu bandytas apginti viešasis interesas - grąžinti valstybės nuosavybėn neteisėtai S. S. užvaldytą žemės sklypą, liko neapgintas. Tokiu teismo sprendimu tik pridengiamas neteisėtas valstybinės žemės užgrobimas, taip jį įteisinant, išplaunant neteisėtą žemės užvaldymą. Tokiu teismo sprendimu nebuvo apgintas viešasis interesas, kurį apginti siekė LR Seimo Antikorupcinė komisija, perduodama turimą tuo klausimu medžiagą Specialiųjų tyrimų tarnybai tyrimui tęsti, kuri, savo ruožtų, surinko daug rašytinių įrodymų ir juos perdavė Kauno apygardos prokuratūrai ieškiniui viešajam interesui apginti pareikšti.

S. S. būdamas atidus ir rūpestingas, sudarydamas sutartį, susipažino su pažyma turto pardavimui, iš kurios buvo matyti, jog turtui nebuvo taikomi jokie draudimai juo disponuoti ir turtas anksčiau nebuvo areštuotas. Nuosavybės teisių įgijimas administracinio akto pagrindu yra neabejotinai teisinis veiksmas, kuriuo asmuo neturi pagrindo nepasitikėti. Pažymėtina ir tai, kad sandorio sudarymo metu ir atkuriant nuosavybės teises į ginčo sklypą, Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje buvo gauti vieninteliai archyviniai dokumentai dėl nuosavybės teisių - t.y. tie, kurių pagrindu nuosavybės teisės A.A. L. buvo atkurtos. Duomenų, kad kiti archyviniai dokumentai būtų buvę gauti ar nuslėpti, byloje nėra.

Su apeliacinio skundo motyvu, jog buvo neteisingai nustatyta Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo procesine padėtis ir tai įtakojo nepagrįsto ir neteisingo teismo sprendimo priėmimą, nesutinkame. Prokuroras su ieškiniu įstojo į procesą, jau vykstantį pagal asmens, ginančio savo interesus ieškinį, ir nors prokuroras teikė ieškinį dėl to paties dalyko, dėl kurio vyko procesas, tačiau prokuroro ieškinio reikalavimai su ieškoves reikalavimais sutapo tik iš dalies, be to prokuroras į procesą įstojo gindamas viešąjį interesą, o ne asmens interesus. Todėl manome, jog prokuroro procesine padėtis buvo nustatyta tinkamai.

Asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus į procesą įstoja pateikdami teismui savarankišką ieškinį ir vadovaujantis CPK 46 str. 2 d., turi visas ieškovo teises ir pareigas.

Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras šiame procese turėjo galimybę pasinaudoti ir pasinaudojo visomis įstatymu numatytomis ieškovo teisėmis, taip pat vykdė ieškovui nustatytas pareigas, todėl jo procesine padėtis niekaip negalėjo įtakoti teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Kiti apeliacinio skundo motyvai yra susiję su ieškoves A.M. Š. ieškinio atmetimu, todėl dėl šių motyvų nepasisako ir dėl jų pagrįstumo prašo teismo spręsti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, teismas daro išvadą, kad apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl prokuroro, jau prasidėjusiame procese pareiškusio ieškinį viešajam interesui ginti, procesinės padėties

Kaip matyti iš bylos medžiagos civilinė byla buvo iškelta pagal ieškovės A.M. Š. ieškinį, kuris vėliau ne kartą tikslintas, dėl Kauno apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, kuriais atkurta A.A. L. nuosavybės teisė į žemės sklypą, panaikinimo, pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir įpareigojimo atkurti su ieškove sudarytą žemės sklypo nuomos sutartį (T.I, 1-3 b.l.; 119-124 b.l.; T.III, 67-69 b.l.; T.IV, 13-15 b.l.). Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, jau prasidėjusiame procese pareiškė savarankišką ieškinį, kurį vėliau tikslino, dėl Kauno apskrities viršininko sprendimo ir įsakymo, kuriais atkurta A.A. L. nuosavybės teisė į žemės sklypą, panaikinimo, pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo (T.I, 158-161 b.l.; T.IV 17-21 b.l.). Kadangi prokuroras pareiškė ieškinį viešajam, o ne konkretaus asmens, interesui ginti, be to, prokuroras su savarankišku ieškiniu įstojo į jau prasidėjusį procesą, tai teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Kauno apygardos vyriausiąjį prokurorą pripažino trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, o ne ieškovu. Be to, ta aplinkybė, jog vyriausiasis prokuroras, pareiškęs ieškinį viešo intereso gynimui, byloje buvo trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais, o ne ieškovu, jo procesinės padėties byloje niekaip nepablogino, nes CPK 46 straipsnio 2 dalis numato, kad tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, turi visas ieškovo teises ir pareigas. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, jog vyriausiojo prokuroro netinkamas procesinis statusas trukdė teisingai išnagrinėti bylą, atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl priemonių ir būdų, kuriais ginama savininko (šiuo atveju valstybės) nuosavybės teisė į žemę, kai pagal prokuroro ieškinį dėl viešojo intereso gynimo pripažįstami negaliojančiais administraciniais aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir žemės sklypo perleidimo sandoris

Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, jog šioje byloje būtina tiksliai nustatyti kokiais būdais ieškovė, gindama savo teises, ir tretysis asmuo su savarankiškais reikalavimais, gindamas viešąjį interesą, siekia juos apginti.

CK 1.138 straipsnyje nustatyti asmens pažeistų teisių gynimo būdai. Asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali prašyti teismo taikyti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatymai nenustato konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Taigi asmuo, kreipdamasis į teismą, savo teisių gynimo būdą pasirenka atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes. Šioje byloje tiek ieškovė, gindama savo teises, tiek prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pareikšdami ieškinius ir prašydami pripažinti negaliojančiais administracinius aktus, kuriais atkurtos nuosavybės teisės ir žemės sklypo perleidimo sandorį, bei grąžinti žemės sklypus valstybės nuosavybėn, siekė ne tik grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, bet ir visiškai atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kad neliktų galioti administracinių aktų ir sutarties, kurių pagrindu žemės sklypus įgiję asmenys buvo (yra) teisėti jos valdytojai. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas prokuroro ieškinį, pripažino negaliojančiais administracinius aktus, kuriais atsakovui A.A. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemę, taip pat pripažino negaliojančia pirkimo pardavimo sutartį, kuria A.A. L. pardavė S. S. ginčo žemės sklypą. Be to, teismas nurodė, kad restitucijos natūra netaiko, valstybei natūra žemės sklypo negrąžina, o priteisia valstybei iš atsakovo A.A. L. pagal pirkimo paradavimo sutartį iš pirkėjo S. S., kurį pripažino sąžiningu įgijėju, gautus 9000,- Lt.

Tiek teisės teorijoje, tiek teismų praktikoje yra skiriami daiktinių ir prievolinių pažeistų asmens teisių gynimo būdai, susiję su neteisėtu daikto valdymu. Daikto išreikalavimas iš svetimo neteisėto valdymo, įskaitant ir jo išreikalavimą iš sąžiningo įgijėjo (vindikacija), yra daiktinių asmens teisių gynimo būdas; daikto savininkas tokį ieškinį turi teisę pareikšti daiktinių teisės normų pagrindu (CK 4.95–4.97 straipsniai), įrodinėdamas valdymo teisės praradimo faktą, kitas šiose normose nustatytas vindikacinio ieškinio sąlygas. Tuo atveju, kai asmuo siekia išreikalauti daiktą iš kito asmens reikalaudamas pripažinti sandorius, kuriais nuosavybės teisės į sandorių objektą buvo perleistos šiam asmeniui, negaliojančiais ir prašo taikyti restituciją, yra taikomas prievolinių asmens teisių gynimo būdas. Toks reikalavimas taikyti restituciją tenkinamas prievolių teisės normomis (CK 6.145- 6.153 straipsniai ir kt.), nustačius restitucijos taikymo pagrindą (CK 1.80 straipsnio 2, 3 dalys ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, atribojant daiktinių ir prievolinių teisių gynimo būdus, yra išaiškinta, kad vindikacija ir restitucija yra savarankiški, tarpusavyje nekonkuruojantys asmens teisių gynimo būdai. Restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai santykiai, o kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles, įtvirtintas CK 4.95–4.97 straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. J. Š. v. antstolė L. U. Dzikienė, J. B., kt., bylos Nr. 3K-3-356/2010; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G., V. G. v. antstolė R. Stašenienė, M. K., kt., bylos Nr. 3K-7-90/2009). Taigi, daikto valdymą savininkas gali susigrąžinti restitucijos būdu, jei jis buvo sandorio šalis, o jeigu daiktas įgijėjui atiteko po daugiau kaip vieno sandorio ir savininkas nebuvo paskutinio sandorio šalis, jis savininkui grąžinamas ne restitucijos, o vindikacijos būdu.

Bylos nagrinėjimo ribas lemia tinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai). Teisėjų kolegija pažymi, kad vindikacinio ieškinio dalykas yra reikalavimas grąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio ieškinio faktinį pagrindą sudaro kelios grupės aplinkybių: aplinkybės, pagrindžiančios savininko turimą ginčijamo daikto valdymo ar nuosavybės teisę; daikto valdymo teisės praradimą ir praradimą patvirtinančios aplinkybės; aplinkybės, kuriomis daiktą pradėjo valdyti atsakovas; aplinkybės, kad atsakovas ginčijamą daiktą valdo neteisėtai; aplinkybės, patvirtinančios, kad daiktas yra natūra; aplinkybės, kad šalių nesieja prievoliniai teisiniai santykiai.

Pagal Konstituciją valstybė yra nuosavybės teisės subjektas (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 27 d., 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad valstybė yra visos visuomenės organizacija. Valstybė, vykdydama savo funkcijas, turi veikti visos visuomenės interesais (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Šioje byloje Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, kreipėsi į teismą siekdamas grąžinti valstybei žemės sklypą, į kurį neteisėtai buvo atkurtos nuosavybės teisės atsakovui A.A. L., kuris vėliau šį turtą pirkimo pardavimo sutarties pagrindu perleidęs S. S., kurio teisių perėmėjos yra atsakovės Ž. M. ir O. S..

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria panaikinti administraciniai teisės aktai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir panaikinta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis, nėra skundžiama. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų abejoti šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumu. Kita vertus, pripažinus, kad administraciniai teisės aktai, kuriais atsakovui A.A. L. atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą, yra neteisėti, be to, panaikinus žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, spręstina dėl valstybės, kaip žemės sklypo savininkės, kuri nuosavybės teisę į žemės sklypą prarado dėl neteisėtų veiksmų, teisių gynimo.

Kaip jau minėta, restitucijos taikymas yra nustatomas ne daiktinėmis, o prievolių teisės normomis ir, minėta, restitucija taikoma tik tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Kai reikalavimą pareiškusio asmens ir daikto valdytojo nesieja prievoliniai santykiai, daiktas gali būti išreikalautas tik pagal vindikacijos taisykles. Taigi, tiek ieškovei, tiek prokurorui pareiškus reikalavimą grąžinti žemės sklypą, būtina nustatyti ar valstybę, kuri prarado nuosavybės teisę į žemės sklypą dėl neteisėtų veiksmų atkuriant nuosavybės teises atsakovui A.A. L., ir dabartines žemės sklypo valdytojas atsakoves Ž. M. ir O. S. sieja prievoliniai teisiniai santykiai. Akivaizdu, kad valstybės ir dabartinių žemės sklypo valdytojų prievoliniai santykiai nesieja, todėl šioje byloje, visų pirma, spręstinas vindikacijos, o ne restitucijos klausimas.

Dabartinės turto valdytojos atsakovės Ž. M. ir O. S. yra įgijusios ginčo sklypą neatlygintinai, t.y. paveldėjimu pagal testamentą. CK 4.96 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu daiktas įgytas iš asmens, kuris neturėjo teisės jo perleisti nuosavybėn, tai savininkas turi teisę išreikalauti daiktą visais atvejais. Be to, teisėjų kolegija akcentuoja, jog S. S., kurio teisių perėmėjos yra atsakovės, nors ir įgijo turtą iš atsakovo A.A. L. atlygintinos pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, tačiau šiuo atveju būtina spręsti ar jis buvo sąžiningas įgijėjas (CK 4.96 str. 2 d.).

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, kad S. S. buvo nesąžiningas žemės sklypo pirkėjas. Tokios pirmosios instancijos išvados, teisėjų kolegijos vertinimu, padarytos nepakankamai išsamiai įvertinus byloje esančius įrodymus.

Pagal bylos duomenis atsakovą A.A. L. nuosavybės teisių į žemės sklypą atkūrimo procese atstovavo S. S., kuriam atsakovas 2004 m. balandžio 8 d. išdavė įgaliojimą tvarkyti 7,0 ha žemės sklypo ir jo dalies (duomenys neskelbtini), gražinimo reikalus, gauti nuosavybės dokumentus, taip pat įgaliojo tvarkyti, valdyti ir disponuoti aukščiau nurodytu žemės sklypu ir jo dalimi, į kurį bus atkurta nuosavybės teisė, sudaryti reikalingus sandorius ir susitarimus, juos pasirašyti, parduoti už aptartą kainą, pardavimo sąlygomis jo paties nuožiūra, mainyti ar kitokiu būdu perleisti bet kokiomis perleidimo sąlygomis, gauti jam priklausančius pinigus, tuo tikslu pateikti ir gauti reikalingus dokumentus, rašyti pareiškimus, už jį pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. 2006 m. birželio 22 d. būtent S. S., atstovaudamas atsakovą A.A. L., raštu kreipėsi į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių ir prašė atkurti nuosavybės teises pagal paruoštus nuosavybės teisių atkūrimo dokumentus į 2,11 ha, grąžinant juos natūra Noreikiškių kaime. Tai patvirtina 2007 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimo tarnybos teikimas dėl LR Seimo antikorupcijos komisijos persiųsto kolektyvinio skundo tyrimo Nr.L-1244 (T.I, 163-170 b.l.) bei A.A. L. nuosavybės teisės atkūrimo byla. Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovą A.A. L. nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą procese atstovavo S. S., kuris vėliau šį žemės sklypą ir įsigijo iš atsakovo. Taigi S. S. buvo žinomos viso nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo žemės sklypą aplinkybės. Be to, iš byloje esančių Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 14 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2004 m. vasario 5 d. nutarties matyti, kad S. S. dar 2001 m. birželio 25 d. sudarė su A.A. L. sutartį, pagal kurią pastarasis S. S. perleido teisę į išlikusio nekilnojamojo turto (7 ha žemės sklypo Noreikiškių km.) nuosavybės teisių atkūrimą. Tuo metu S. S. dirbo Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Kauno rajono žemėtvarkos skyriuje vyresniuoju specialistu, todėl sudarydamas minėtą sandorį pažeidė viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymą (T.I, 31-33; 35-36 b.l.). Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad S. S. eilę metų nuosekliai siekė įsigyti ginčo sklypą, tam naudodamas net teisei prieštaraujančius veiksmus. Be to, įvairiu teisiniu statusu (kaip institucijos, sprendusios nuosavybės teisių atkūrimo klausimus darbuotojas; kaip asmuo, kuriam perleistos teisės atkruti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypą; kaip pretendento atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą atstovas) dalyvavo nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo sklypą procese. Toks S. S. teisinis statusas nuosavybės teisių atkūrimo procese liudija apie nuolatinį interesų konfliktą. Taip pat pažymėtina, kad S. S. pagal 2007-01-15 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2-266 už žemės sklypą A.A. L. sumokėta 9000,- Lt suma yra akivaizdžiai neadekvati tuo metu buvusiai žemės sklypo vertei. Kaip galima spręsti iš VĮ Registrų centro 2007 m. sausio 29 d. Pažymėjimo apie ginčo žemės sklypą jo vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2007 m. sausio 11 d., t.y. tik 4 dienos iki pirkimo pardavimo sutarties sudarymo, buvo 80159, Lt (T.I, 84 b.l.). Taigi, S. S. iš atsakovo ginčo žemės sklypą iš atsakovo A.A. L. įsigijo beveik už dešimt kartų mažesnę kainą, nei šio sklypo rinkos vertė. Nurodytų aplinkybių visuma, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina, kad S. S. negali būti laikomas sąžiningu ginčo turto įgijėju. Taigi, byloje pareiškus reikalavimą grąžinti žemės sklypą ir teismui nustačius, kad valstybės ir dabartinių žemės sklypo valdytojų, kurios žemės sklypą iš nesąžiningo įgijėjo yra įgijusios neatlygintinai (paveldėjimu pagal testamentą), nesiejo prievoliniai santykiai, toks reikalavimas tenkintinas pagal vindikacijos taisykles (CK 4.96 straipsnio 2, 3 dalys), t.y. žemės sklypas turi būti grąžintas valstybei.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija tenkina apeliacinio skundo dalį dėl žemės sklypo grąžinimo valstybei. Ta aplinkybė, jog apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, susijusios su žemės sklypo grąžinimu valstybei, padavė ne prokuroras, ginantis viešąjį interesą byloje, o ieškovė, neturi teisinės reikšmės, nes ši byla yra akivaizdžiai susijusi su viešuoju interesu (nuosavybės teisių atkūrimu).

Kartu teisėjų kolegija pažymi, jog byloje pareikštas reikalavimas dėl pirkimo pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia vertintinas kaip papildomas reikalavimas, kuriuo siekiama buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimo. Dėl to be vindikacijos taikant ir kitą asmens pažeistų teisių gynimo būdą, jis taikomas tokia apimtimi, kiek tai neliečia pagal vindikacijos taisykles išreikalauto daikto. Taigi teismui pripažinus pirkimo pardavimo sutartį negaliojančia, reikia taikyti vienašalę restituciją, įpareigojant vieną žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutarties šalį (pardavėją A.A. L.) grąžinti kitai šaliai (pirkėjo S. S. teisių perėmėjoms) sumokėtus 9000,- Lt. Remdamasi pateiktais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad pritaikius vindikaciją bei grąžintus žemės sklypą valstybei, keistina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl A.A. L. gautų 9000,- Lt už žemės sklypo pardavimą pinigų grąžinimo. Pinigai grąžinti ne valstybei, o pirkėjo S. S. teisių perėmėjom Ž. M. ir O. S..

Teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinės prasmės vertinti ar ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino teisme ginti savo pažeistas teises ir reikalauti pripažinti negaliojančiais administracinius aktus dėl nuosavybės teisių atkūrimo A.A. L. bei 2007 m. sausio 15 d. žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, nes tiek administraciniai aktai, tiek sutartis, yra pripažinti negaliojančiais pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį. Taigi, ieškovės ginčijami administraciniai aktai ir sutartis jau yra pripažinti negaliojančiais iš esmės tais pačiais pagrindais, kuriuos savo patikslintame ieškinyje nurodė ir ieškovė. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl ieškovės apeliacinio skundo argumentų, susijusių su ieškinio senaties taikymu.

Kartu teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimas įpareigoti Nacionalinę žemės tarnybą atkurti su ieškove A.M. Š. sudarytą 2006-02-02 valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N52/2006-0014, kuri buvo nutraukta dėl nuosavybės teisių A.A. L. atkūrimo į M. L. nuosavybės teisėmis valdytą žemę, šiuo metu nebegali būti patenkintas, nes yra pasibaigęs šios sutarties 5 metų galiojimo terminas, numatytas sutarties 3 punkte (T.I, 5-7 b.l.).

Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas patenkintas iš dalies, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme, vienai iš kitos neatlygintinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria priteistos valstybės naudai iš A. A. L. pagal 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-266 gautos lėšos 9000,- Lt.

Grąžinti valstybei 2,11 ha ploto žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas 5250/0006:624 Noreikiškių kadastrinė vietovė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš A. A. L. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 9000,- Lt (devynis tūkstančius litų), kuriuos A.A. L. gavo pagal 2007 m. sausio 15 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2-266, atsakovėms Ž. M. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) ir O. S. (a/k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)).

Kitoje dalyje Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.