Utenos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos, kodas 188711925, adresas Parko g. 14, Visaginas, atstovei Bitutei Krapavickaitei, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikroje srityje, B. B. atstovei, advokatei Audronei Mikalauskienei, suinteresuoto asmens Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovei Danutei Čepulytei, Visagino socialinės globos namų atstovei, direktorei Vidai Meškėnienei, uždarame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos, kodas 188711925, adresas Parko g. 14, Visaginas, pareiškimą dėl teismo sprendimo, kuriuo B. B. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo, kurioje suinteresuotais asmenimis yra Visagino socialinės globos namai, įmonės kodas 191785483, adresas (duomenys neskelbtini), Visaginas, B. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Visagine, atstovaujamas advokatės Audronės Mikalauskienės (buveinė Klaipėdos g. 72, Panevėžys), Visagino savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius, esantis Parko g. 14, Visagine, ir A. T., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Visagino savivaldybės administracija, pareiškimu dėl teismo sprendimo, kuriuo B. B. buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo ir teismo posėdyje, prašo: pripažinti B. B. neveiksniu priimant sprendimus šiose turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.).

Pripažinti B. B. neveiksniu priimant sprendimus šiose asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.) (b. l. 1-2).

Teismo posėdžio metu pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos atstovė Birutė Krapavickaitė, pareiškimo dėl teismo sprendimo, kuriuo B. B., buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo reikalavimus palaikė ir prašė juos tenkinti, ir priimant sprendimą dėl B. B., vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-117/2018, užfiksuotomis išvadomis. Paminėjo, kad B. B. ir toliau turi likti gyventi Visagino socialinės globos namuose. Dar paminėjo, kad B. B. neveiksniu turėtų būti pripažintas ir rinkimų srityje (dalyvauti rinkimuose, būti išrinktam ir būti renkamam).

Teismo posėdžio metu B. B. advokatė Audronė Mikalauskienė paaiškino, jog ji sutinka su pareiškėjo pareiškimo reikalavimais. Prašo juos tenkinti ir priimant sprendimą dėl B. B., vadovaujantis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-117/2018, užfiksuotomis išvadomis. Paminėjo, kad B. B. ir toliau turi likti gyventi Visagino socialinės globos namuose. Mano, kad B. B. neveiksniu turėtų būti pripažintas ir rinkimų srityje (dalyvauti rinkimuose, būti išrinktam ir būti renkamam).

Teismo posėdžio metu Visagino socialinės globos namų atstovė Vida Meškėnienė pareiškėjo pareiškimo reikalavimus dėl teismo sprendimo, kuriuo B. B., buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo palaikė. Paaiškino, kad B. B. ir toliau turi likti gyventi socialinės globos namuose, nes čia jis jau yra pripratęs gyventi, pripratęs prie aplinkos. Juo čia gerai rūpinamasi ir jis yra gerai prižiūrimas.

Teismo posėdžio metu Visagino savivaldybės administracijos Socialinės pararamos skyriaus atstovė Danutė Čepulytė pareiškėjo pareiškimo dėl teismo sprendimo, kuriuo B. B., buvo pripažintas neveiksniu, peržiūrėjimo reikalavimus palaikė. Teismui pateikė išvadą dėl pareiškėjo reikalavimų nurodydama, kad B. B. yra gerai prižiūrimas Visagino socialinės globos namuose ir ten juo gerai yra rūpinamasi. Jo rūpintoju ir globėju tūrėtų ir toliau būti Visagino socialinės globos namai.

Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdyje nedalyvavo. Apie teismo posėdį yra informuota tinkamai (b. l. 110), teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 115-116). Byla išnagrinėta nedalyvaujant A. T..

Atsižvelgiant į ekspertų išvadą, B. B. nebuvo kviestas į teismo posėdį. Jo teises ir teisėtus interesus atstovauja advokatė Audronė Mikalauskienė. Todėl byla išnagrinėta B. B. nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 464 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas

2001-08-23, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4228³⁵-2001-08-28, B. B., pripažintas neveiksniu (b. l. 61). 2014-04-15, Druskininkų miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-343-418/2014, neveiksnaus B. B. globėju ir jo turto administratoriumi paskirti Visagino socialinės globos namai (b. l. 6-7).

CK 2.10 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas neveiksniu toje srityje. Neveiksniam tam tikroje srityje asmeniui šioje srityje yra nustatoma globa.

CK 2.10¹ straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienoje savivaldybėje turi būti sudaryta arba turi veikti nepriklausoma Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija (toliau – Komisija). Ši komisija peržiūri neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę ir priima sprendimą dėl tikslingumo kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo. Atsižvelgiant į savivaldybės teritorijoje gyvenančių neveiksnių tam tikroje srityje asmenų skaičių, vienoje savivaldybėje gali būti sudaromos kelios Komisijos arba keliose savivaldybėse gali būti sudaryta viena Komisija. Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijų pavyzdinius nuostatus tvirtina Vyriausybė.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad Komisija savo iniciatyva peržiūri neveiksnaus asmens būklę, jei per vienus metus nuo teismo sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje įsiteisėjimo dienos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažintas asmuo nesikreipia dėl teismo priimto sprendimo pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje panaikinimo. Neveiksnaus tam tikroje srityje asmens būklę peržiūri Komisija, sudaryta ar veikianti savivaldybėje, kurioje gyvena neveiksnus tam tikroje srityje asmuo.

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi nešališkumo, nepriklausomumo, kuo mažesnio asmens veiksnumo ribojimo, veiksnumą ribojančių priemonių individualizavimo ir pagrįstumo principais. Peržiūrėdama neveiksnaus asmens būklę, Komisija turi išklausyti neveiksnaus tam tikroje srityje asmens nuomonę, išskyrus išimtinius atvejus, kai tai objektyviai neįmanoma. Kai Komisijai kyla abejonių dėl kreipimosi į teismą tikslingumo, visos abejonės turi būti vertinamos asmens, kuris pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, naudai.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad Komisija sudaroma iš penkių narių savivaldybės tarybos sprendimu. Kai sprendžiama dėl vienos Komisijos sudarymo kelioms savivaldybėms, šį sprendimą turi patvirtinti kiekvienos iš savivaldybių, kurioje veiks Komisija, taryba. Jei du iš penkių Komisijos narių nusprendžia, kad yra tikslinga kreiptis į sprendimą pripažinti asmenį neveiksniu tam tikroje srityje priėmusį teismą dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo, laikoma, kad yra priimtas Komisijos sprendimas kreiptis į teismą. Komisijos priimti sprendimai neturi įtakos šio kodekso 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų arba neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens teisei kreiptis į teismą dėl neveiksnaus asmens pripažinimo veiksniu.

CK 2.11 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad fizinis asmuo, kuris dėl psichikos sutrikimo iš dalies negali suprasti savo veiksmų tam tikroje srityje reikšmės ar jų valdyti, gali būti teismo tvarka pripažintas ribotai veiksniu toje srityje. Kai asmens veiksnumas apribojamas tam tikroje srityje, jam yra nustatoma rūpyba. Rūpintojo teises ir pareigas nustato šio kodekso trečiosios knygos normos.

2015 m. kovo 26 d., CK pakeitimo įstatymo Nr. XII-1566 (įsigaliojusio 2016 m. sausio 1 d.) 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo priimti teismo sprendimai, kuriais asmenys pripažinti neveiksniais, turi būti peržiūrėti per dvejus metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos CPK nustatyta tvarka. Dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo pripažinto neveiksniu asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu per vienerius metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos į neveiksniu pripažinto asmens gyvenamosios vietos apylinkės teismą turi kreiptis neveiksniu pripažinto asmens globėjas, taip pat gali kreiptis kiti šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstyto CK 2.10 straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys [asmens sutuoktinis, tėvai, pilnamečiai vaikai, globos (rūpybos) institucija arba prokuroras].

CPK 469 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų šio Kodekso 463 straipsnio 1 dalyje išvardytų asmenų arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje. Teismo psichiatrijos ekspertizės galima neskirti, jei teismui pakanka kitų įrodymų apie asmens psichinę būklę. Priėmęs šioje dalyje nurodytų asmenų pareiškimą, teismas apie pareiškimo priėmimą praneša neveiksnaus tam tikroje srityje asmens, dėl kurio gautas pareiškimas teisme, gyvenamosios vietos savivaldybėje sudarytai ar veikiančiai Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisijai. Pripažinęs asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, teismas ex officio įvertina, ar šiam asmeniui reikalinga pagalba priimant sprendimus kitose srityse, ir, kai reikia, pasiūlo jam sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus.

To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas peržiūri sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, kai į teismą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo kreipiasi Neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimo komisija. Peržiūrint teismo sprendimą, mutatis mutandis taikomos šiame skyriuje nustatytos taisyklės

To paties straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, sprendžia, ar yra pagrindas panaikinti arba pakeisti teismo sprendimą, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje.

To paties straipsnio 4 dalis numato, kad teismas, nagrinėdamas šiame straipsnyje nurodytas bylas, gali priimti šiuos sprendimus: 1) palikti galioti peržiūrimą teismo sprendimą; 2) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą, pripažinti asmenį ribotai veiksniu tam tikroje srityje ir nustatyti sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; 3) pakeisti peržiūrimą teismo sprendimą ir nustatyti naują sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, sąrašą ir sričių, kuriose asmuo pripažįstamas ribotai veiksniu, sąrašą; 4) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą ir pasiūlyti asmeniui sudaryti sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; 5) panaikinti peržiūrimą teismo sprendimą.

Nuo teismo psichiatrinės ekspertizės (kurios išvadomis remiantis B. B. buvo pripažintas neveiksniu) atlikimo praėjo ilgas laiko tarpas – ekspertizė buvo atlikta 2001 metais. Todėl teismas, siekdamas objektyviai nustatyti, kokiose srityse B. B. negali ar iš dalies gali suprasti savo veiksmų reikšmės ar juos valdyti, 2018 m. spalio 25 d., nutartimi paskyrė jam ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę (CPK 466 straipsnio 1 dalis). Ekspertams teismas pavedė atsakyti į klausimus, išvardindamas visas Rekomenduojamas asmens gebėjimų pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus sritis, nurodytas Aprašo 10 punkte (b. l. 94-97).

2018 m. lapkričio 20 d. – 2019 m. sausio 22 d., teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 88TPK-117/2018 ekspertai pateikė išvadą ir atsakė į teismo jiems užduotus klausimus nurodydami, kad B. B. nustatytas sunkus protinis atsilikimas. Jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Dėl šio psichikos sutrikimo B. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose turtinių santykių srityse. Dėl šio psichikos sutrikimo B. B. negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti visose asmeninių neturtinių santykių srityse. Atsižvelgus į jo sveikatos būklę B. B. teismo posėdyje dalyvauti negali ir jo negalima apklausti (b. l. 106-107).

Į bylą taip pat pateikta Visagino socialinių paslaugų centro socialinio darbuotojo 2017 m. liepos 5 d. išvada Nr. 54 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus“ (b. l. 9–10), kurioje nurodyta, kad B. B. asmeninių neturtinių santykių srityje ir turtinių santykių srityje negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienių sprendimų. Jis turi kalbėjimo sunkumų, jis nesugebėjo atsakyti į jam pateiktus klausimus, o jeigu atsakydavo, nebuvo galima suprasti, ką jis sako. Informacija apie jį buvo gauta iš socialinio darbuotojo padėjėjo. B. B. orientuojasi tik gerai pažįstamoje aplinkoje, atskiria tamsųjį ir šviesųjį paros metą, jis dalyvauja centro užimtumo veikloje ir organizuojamuose renginiuose. Vyras gerai sutaria su kambario gyventojais.

Kaip matyti, ekspertų išvada ir socialinio darbuotojo bei išvadą teikiančios institucijos Socialinės paramos skyrius išvada sutampa. Tačiau atsižvelgtina į tai, kad socialinis darbuotojas informaciją išvadai rinko pokalbio metu, užduodamas asmeniui klausimus (Aprašo 13 punktas), ir bendraudamas su socialinio darbuotojo padėjėju, o ekspertai informaciją išvadai rinko iš jam pateiktos dokumentacijos (medicininės dokumentacijos – asmens sveikatos istorijų, minėtos socialinio darbuotojo išvados, civilinės bylos medžiagos) ir tiriamojo, todėl yra remiamasi būtent ekspertų pateikta išvada. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl tiriamojo pobūdžio prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. (2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2016). Dėl paminėtų aplinkybių teismas mano, kad eksperto išvada yra patikimesnė nei socialinio darbuotojo išvada.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, daro išvadą, kad B. B. sveikatos būklė nėra pagerėjusi ir tai patvirtina šioje byloje esanti 2018-11-20 – 2019-01-22 ekspertų išvada Nr. 88TPK-117/2018, todėl šiuo metu nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti 2001-08-23, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. 2-4228³⁵-2001-08-28, kuriuo B. B. buvo pripažintas neveiksniu

Tačiau teismas sprendžia, kad pareiškėjo pareiškimas turi būti tenkintinas vykdant CPK 468 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintą pareigą teismo sprendime nurodyti baigtinį sričių, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu, sąrašą. B. B. visose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, nurodytose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742, 10 punkte, pripažintinas neveiksniu (CK 2.10, 2.11 straipsniai).

Asmenį pripažinus neveiksniu tam tikrose srityse, atitinkamose srityse nustatytina ir globa bei skirtinas globėjas (CK 2.10 straipsnis, 3.242 straipsnio 1 dalis, CPK 468 straipsnio 4 dalis). B. B. globėju buvo paskirti Visagino socialinės globos namai. Byloje nebuvo keliamas klausimas dėl naujo globėjo neveiksniam asmeniui paskyrimo, byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad pareiškėjo palikimas globėju neatitiktų globotinio interesų, todėl B. B. globėju paliekamas - Visagino socialinės globos namai (CPK 468 straipsnis). Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Visagino savivaldybės administracijos pareiškimą tenkinti.

Palikti galioti 2001-08-23, Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. 2-4228³⁵-2001-08-28, kuriuo B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), buvo pripažintas neveiksniu, pripažįstant, kad B. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), dėl šiuo metu esančio psichikos sutrikimo visiškai negali suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti visose turtinių santykių srityse, bei asmeninių neturtinių santykių srityse:

1.1. turtinių santykių srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir pan.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.; kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt); kitos turtinių santykių sritys.

1.2. asmeninių neturtinių santykių srityse: savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir pan.); sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.); šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kt.); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus; darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir pan.); naudojimasis rinkimų teise (galimybė rinkti bei būti išrinktam į politinės valdžios institucijas); kitos asmeninių neturtinių santykių sritys.

B. B. globėju palikti Visagino socialinės globos namus (juridinio asmens kodas 191785483).

Ši sprendimo dalis vykdytina skubiai.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą dieną po jo įsiteisėjimo pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Po šio sprendimo priėmimo, medicinos įstaigoms grąžinti teismo išreikalautus B. B. medicininius dokumentus.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.