Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-10-12 · Baudžiamoji byla Nr. e1-868-1060/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-10-12
Bylos Nr.
e1-868-1060/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Agnė Vyliaudaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-868-1060/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24656-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.7.1; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.13; 1.1.8.12; 1.2.4.6.1; 2.1.16.1.13; 2.12.1.1; 2.12.1.4

(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 12 d.

PrienaiAlytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Agnė Vyliaudaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės J. Š. pareiškimą dėl baudžiamojo proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, lietuvis, teistas:

1) 2006 m. lapkričio 22 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, 2007 m. kovo 27 d. teismo nutartimi paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista 30 parų arešto;

2) 2007 m. gegužės 15 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį – subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2007 m. birželio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį – 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams. 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu Prienų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendis pakeistas, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu, pakeistu 2007 m. rugpjūčio 29 d. Kauno apygardos teismo 2007 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2006 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) 2008 m. balandžio 24 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį – subendrinta 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

5) 2008 m. spalio 14 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį – subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme;

6) 2009 m sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą – 8 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 9 metų laisvės atėmimo bausmė;

7) 2014 m. balandžio 10 d. Prienų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį – galutine 60 parų arešto bausme. 2014 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi bausmė subendrinta su 2009 m. sausio 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 2 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė;

8) 2018 m. balandžio 10 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų laisvės atėmimo bausme;

9) 2018 m. gegužės 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnį, 182 straipsnio 2 dalį, 215 straipsnio 1 dalį – galutine 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme (bausmę atlikęs 2019 m. birželio 5 d.),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

1. T. B. 2021 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu G. T. vieną kartą į kairės rankos petį, tuo nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kairio žasto srityje.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. B. visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką bei parodė, kad G. T. yra jo kaimynas. 2021 m. liepos 14 d. naktį jis su draugu, be G. T. leidimo, paėmė jam priklausantį automobilį VW Golf, kuriuo nuvažiavo į Kauną. Kaune policijos pareigūnai jį sulaikė, o automobilį nugabeno į saugojimo aikštelę. Dėl automobilio vagystės atliekamas ikiteisminis tyrimas. 2021 m. liepos 19 d. apie 16 val. jis išėjo iš savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), į kiemą ir pamatė kieme alų geriančius G. T. ir dar kažkokį nepažįstamą vyrą. Jie buvo neblaivūs. Jį pamatęs, G. T. iš karto pradėjo keikti, vadinti necenzūriniais žodžiais, klausė kur jo automobilis. Jis pasakė, kad automobilis sulaikytas ir yra Kaune aikštelėje, o G. T. jį keikė, įžeidinėjo įvairiais žodžiais, grasino „pasodinti“. Jis susinervino ir, norėdamas jį pagąsdinti, iš šortų šoninės kišenės išsitraukė sulankstomą peiliuką. Peilis apie 10 cm ilgio rankena ir apie 10 cm ilgio geležte. Atlenkus, peilis apie 20 cm ilgio. Peilis buitinis, atlenkiamas, metalo spalvos rankena. Atlenkiamą peilį nešiojasi kišenėje maistui pjaustyti. Iš šortų kišenės išsiėmęs peilį, atlenkė jo geležtę ir, norėdamas nuraminti neblaivų G. T., rankoje laikydamas peilį, juo pamosikavo prieš G. T.. Tarp jų buvo apie 1 metro atstumas. G. T. žengė link jo ir jis rankoje laikomu peiliu brūkštelėjo vieną kartą pusnuogiam G. T. per kairę ranką (petį). G. T. sužaloti nenorėjo, norėjo tik jį pagąsdinti. Pamatęs, kad peiliu įpjovė G. T. kairį petį ir kad žaizdelė kraujuoja, į kišenę įsidėjo peilį ir iš karto išbėgo iš kiemo. Nepastebėjo ar tuo metu kieme dar kas nors buvo. G. T. rimtai nesužalojo. G. T. grasino kviesti policiją. Pabėgo nenorėdamas nemalonumų. Vaikščiojo po miestą, buvo pas draugus ir sulankstomą peilį kažkur pametė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 49 – 50, 190).

Motyvuojamoji dalis

3. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką be jo visiško prisipažinimo įrodyta ir kita rašytine bylos medžiaga.

4. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis G. T. parodė, kad jis T. B. yra jo kaimynas. Jis pats turėjo automobilį VW Golf, kurį 2021 m. liepos 14 d. naktį T. B. pavogė (dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). 2021 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme sutiko T. B. ir pas jį paklausė kur jo automobilis. Tuo metu tarp jų įvyko žodinis konfliktas, jis kaimyną iškeikė, nes buvo supykęs dėl minėto automobilio vagystės. Konflikto metu T. B. susinervino ir iš šortų šoninės kišenės išsitraukė „iššokamą iš šono“ peilį. Peilis buvo apie 10 cm ilgio geležte, kokia rankena, nematė. Daugiau peilio negali apibūdinti. T. B. dūrė, mojavo minėtu peiliu, norėdamas jam pataikyti. Tarp jų buvo apie pusės metro atstumas, jis vis nuo jo traukėsi atgal. Tačiau T. B. durdamas vieną kartą pataikė jam į kairį petį ir jį nežymiai sužalojo. Iš rankos pradėjo bėgti kraujas, bet žaizda buvo negili. Pamatęs kraują, T. B. pabėgo, nusinešė ir peilį. Tada jis paskambino 112 ir kvietė policiją, medikų atsisakė, nes sužalotas buvo nestipriai. Įvykio dieną buvo neblaivus, todėl pareiškimo nerašė. Kitą dieną, t. y. liepos 20 d. kreipėsi pas šeimos gydytoją, jį apžiūrėjo ir nustatė paviršinę žaizdą, jokio gydymo neskyrė, pas teismo medicinos ekspertus nebuvo nuvykęs, gydymo išlaidų nepatyrė, civilinio ieškinio nereiškia (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 71).

5. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad jis 2021 m. liepos 19 d. apie 16 val. buvo pas draugą G. T., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su G. T. namo vidiniame kieme gėrė alų. Abu buvo apsvaigę, bet nebuvo labai girti. Kiek alkoholio išgėrė, neprisimena. G. T. buvo be palaidinės, tik su kelnėmis. Jiems begeriant, iš namo per atvirą pirmo aukšto langą iš savo buto iššoko T. B. ir pribėgo prie G. T. šaukdamas „ateik išsiaiškinsime dėl mašinos“. G. T. atsistojo ir paėjo į šoną apie tris žingsnius. T. B. rėkė, kad ne jis pavogė mašiną, G. T. taip pat kažką jam atsakė, iškeikė T. B.. Žodinio konflikto metu T. B. iš juodų sportinių kelnių kišenės išsitraukė baltos spalvos metalo sulankstomą peilį, kurio gerai nematė, todėl išsamiau apibūdinti negali. Kiek pastebėjo, peilio rankena buvo baltos spalvos metalo (sidabrinės spalvos). Matė, kad T. B. delne pirštais labai greitai išlankstė peilį ir juo pradėjo mosikuoti priešais stovintį G. T.. Tarp G. T. ir T. B. buvo apie 1 metro atstumas. Kai T. B. priešais mosikavo peiliu, G. T. traukėsi, bandė išsilenkti smūgių peiliu, bet kai jis pasisuko, T. B. kliudė G. T. kairį petį. Matė, kad G. T. pradėjo kraujuoti petys. T. B. iš karto atsitraukė ir išėjo iš kiemo. Kur padėjo peilį, nematė. Peilio įvykio vietoje nebuvo. Viskas įvyko labai greitai. Jis visą laiką sėdėjo ir į konfliktą nesikišo. Kai iš kiemo išėjo T. B., G. T. paskambino ir išsikvietė pagalbą. Jam žaizda kraujavo nežymiai, buvo nedidelė ir paviršinė (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 56 – 57).

6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta S. T. parodė, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 16 val. su savo sutuoktiniu G. T. ir jo draugu R. J. namo vidiniame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), gėrė alų. Neprisimena kiek alkoholio išgėrė, bet jau buvo apsvaigę. Buvo karšta, G. T. buvo iki pusės nuogas, be palaidinės, tik su kelnėmis. Staiga į kiemą iš kažkur iššoko kaimynas T. B.. T. B. iš karto prišoko prie G. T. šaukdamas „ateik išsiaiškinsime dėl mašinos“. Prieš keletą dienų, naktį T. B. su draugu iš kiemo pavogė jos vyrui priklausantį automobilį VW Golf. Kai T. B. pasiūlė pasikalbėti dėl automobilio, G. T. atsistojo ir ėjo link T. B. keletą žingsnių. T. B. iš karto pradėjo šaukti, kad ne jis pavogė automobilį. G. T. kažką jam atsakė, pradėjo kiolioti T. B. necenzūriniais žodžiais. Dėl pavogto automobilio tarp vyrų kilo žodinis konfliktas, kurio metu T. B. iš sportinių kelnių kišenės išsitraukė peilį, kurio gerai nematė, todėl išsamiau apibūdinti negali. G. T. jokių ginklų neturėjo. Tarp G. T. ir T. B. buvo apie 1 metro atstumas. Kai T. B. priešais mosikavo peiliu, G. T. traukėsi, bandė išvengti smūgių peiliu. Ji išsigando ir nubėgo į namus. Kas vyko vėliau, nematė. R. J. į konfliktą nesikišo, tik sėdėjo ir stebėjo kas vyksta. Po keleto minučių į butą atėjo G. T. ir ji pamatė, kad jam sužalotas kairio peties odos paviršius, padaryta paviršutinė žaizdelė, kuri truputį kraujavo. Matė, kad G. T. nuo žaizdos per ranką bėgo kraujas. G. T. paskambino ir išsikvietė pagalbą. G. T. sakė, kad T. B. jam petį sužalojo peiliu (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 68 – 69).

7. 2021 m. liepos 19 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato tyrėjo V. R. tarnybiniame pranešime dėl aplinkybių patikslinimo nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. 16.39 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), kieme ką tik užpuolė pranešėją pažįstamas T. B. su peiliu ir pradūrė petį. Atvykus nurodytu adresu kieme buvo akivaizdžiai neblaivus pranešėjas G. T., kuriam nustatytas 3,96 promilių neblaivumas. G. T. paaiškino, kad kieme įvykusio konflikto metu jo kaimynas T. B. galimai su peiliu nežymiai įdūrė jam į petį. G. T. teigė, kad su kaimynu T. B. sukonfliktavo dėl mašinos, kurią galimai jis iš jo pavogė prieš savaitę, dėl to 2021 m. liepos 14 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apžiūrint G. T. kūną, ant jo kairės peties matėsi nežymus įdrėskimas. Šį įvykį taip pat matė akivaizdžiai neblaivus R. J., kuriam nustatytas 1,92 promilių neblaivumas. G. T. išaiškinta teisė išsiblaivius, jeigu turės pretenzijų dėl įvykusio konflikto, kreiptis su pareiškimu į policiją (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 1 – 3).

8. 2021 m. liepos 19 d. įvykio vietos apžiūros protokole bei nuotraukose užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) kiemas. Taip pat padaryta nukentėjusiojo nuotrauka su sužalojimo žyme kairėje rankoje (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 4 – 6, 10 – 14).

9. 2021 m. liepos 22 d. G. T. pareiškime nurodyta, kad 2021 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme pažįstamas T. B., gyvenantis tame pačiame name, konflikto metu iš šortų kišenės išsitraukęs „iššokamą iš šono peilį“ vieną kartą įdūrė jam į kairį petį ir sužalojo bei sukėlė fizinį skausmą. Prašo pradėti tyrimą ir T. B. taikyti įstatymo numatytas poveikio priemones (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 15 – 20).

10. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad G. T. konstatuota viena nepatikslinto pobūdžio žaizda kairio žasto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. liepos 19 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 65 – 66).

11. Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis T. B. durdamas peiliu G. T. vieną kartą į kairės rankos petį, sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kairio žasto srityje. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis T. B. visiškai pripažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis 2021 m. liepos 19 d. apie 16.00 val. gyvenamojo namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, tyčia dūrė peiliu G. T. vieną kartą į kairės rankos petį, tuo nukentėjusiajam G. T. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį žaizda kairio žasto srityje. Kaltinamojo parodymais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški. Nukentėjusysis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad T. B. durdamas vieną kartą pataikė jam į kairį petį ir jį nežymiai sužalojo. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymais, nes juos patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai, taip pat ir paties kaltinamojo parodymai. Kaltinamojo pavartoto fizinio smurto pobūdį ir apimtį patvirtina tiek jo paties paaiškinimai, tiek nukentėjusiojo parodymai, sukeltas pasekmes nukentėjusiajam ir sužalojimų padarymo mechanizmą objektyviai patvirtina ir specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad G. T. konstatuota viena nepatikslinto pobūdžio žaizda kairio žasto srityje. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodomu laiku, t. y. 2021 m. liepos 19 d. Sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

12. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tik tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Tai yra tyčinė nusikalstama veika, vadinasi, siekiant patraukti asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus padarinius, būtina įrodyti subjektyviuosius šio nusikaltimo požymius – tiesioginę ar netiesioginę tyčią. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo atveju turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą.

13. Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas T. B. dėl G. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo, pasitvirtino. Kaltinamasis T. B. sąmoningai išsitraukęs peilį juo grasino G. T. ir tarpusavio konflikto metu sužalojo jam kairės rankos petį. Teismas, įvertinęs tokį prieš nukentėjusįjį atliktą smurtinį veiksmą (t. y. jo pobūdį (smurtauta paveikiant nukentėjusiojo kūną peiliu), padarytas vienas sužalojimas, taip pat sužalojimo lokalizaciją (sužalota kairės rankos peties sritis) ir sužalojimo pobūdį, daro išvadą, kad kaltinamasis smurtinį veiksmą atliko intensyviai, kaltinamojo smurtinis veiksmas neabejotinai sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą ir jį sužalojo. Byloje nenustatyta jokių kitų aplinkybių, galėjusių nulemti nukentėjusiojo sužalojimą, fizinio skausmo jam sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą, išskyrus kaltinamojo prieš jį panaudotą smurtą. Konstatuojama, kad G. T. patirtas fizinis skausmas ir sužalojimas yra T. B. tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajam rezultatas, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam padarytas sužalojimas kairio peties srityje, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis, mosuodamas prieš nukentėjusįjį peiliu, tai darė gan intensyviai, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau elgėsi pavojingai, taip sąmoningai leido padariniams atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

14. Teismas konstatuoja, kad T. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštaravo, sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (IBPS dokumentų priedo t. 2, b. l. 10 – 11, 12 – 13). Šiuo atveju yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta bet kuri bausmė – baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų, bylos aplinkybės yra aiškios.

15. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

16. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis). T. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia ir į byloje esančius duomenis, apibūdinančius T. B. – teistas devynis kartus (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 72 – 85), eilę kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 86 – 141), niekur nedirba, psichiatro - narkologo įskaitoje neįrašytas (IBPS dokumentų priedo t. 1, b. l. 191). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, į nusikaltimo pasekmių sunkumo laipsnį, skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti BK 284 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bei prokurorės siūloma bausmės rūšis – areštas.

17. BK 64¹ straipsnyje, be kita ko, nustatyta, jog kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu teismo baudžiamuoju įsakymu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į tai, jog T. B. savo kaltę pripažino ir byla išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, daro išvadą, kad kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Kiti proceso klausimai

18. Kaltinamajam T. B., vadovaujantis BPK 119 straipsniu bei 139 straipsnio 3 dalimi, iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliekama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (IBPS dokumentų priedų t. 1, b. l. 47 – 48).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. B. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti paskirtą bausmę vienu trečdaliu ir skirti T. B. galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Skaičiuoti bausmės pradžią nuo T. B. faktinio sulaikymo dienos.

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti T. B., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu T. B. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Palikti galioti T. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti kaltinamajam T. B. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašus, išsiunčiant juos registruotu laišku.

Išaiškinti kaltinamajam T. B., kad nesutikdami su bausmės skyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Agnė Vyliaudaitė