Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2008-07-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-295-557-2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2008-07-17
Bylos Nr.
1A-295-557-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Pauliukėnas (pirm.), Dalius Jocys, Remigijus Preikšaitis
Nuteistasis
J. B., J.
Nukentėjusysis
J. J.
Kategorijos

Pranešėjas L. Pauliukėnas Baudžiamoji byla Nr.1A-295-557/2008

Teisėjas V. Vainius Procesinio sprendimo kategorija

1.1.8.1.1.; 1.1.8.11.; 1.2.14.1.2.4.;

1.2.14.3.1.; 2.1.7.4.1.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. liepos 17 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Daliaus Jocio ir Remigijaus Preikšaičio,

sekretoriaujant Aušrai Čybienei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei,nuteistajam J. B. ir jo gynėjui Petrui Matažinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008-05-07 nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., prie šios bausmės iš dalies pridėjus Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-06-02 nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmę, paskirta galutinė subendrinta 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose, į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2008-02-23 iki 2008-02-25.

Šiuo nuosprendžiu D. B. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., nes susitaikė su nukentėjusiuoju, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka nėra skundžiamas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

J. B. nuteistas už tai, kad jis 2008-02-23 apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdos rajone, kelyje Šilutė-Klaipėda Rimkų k. ribose, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, automobilyje „AUDI 100“ sugriebęs nukentėjusiajam J. J. už kaklo pradėjo jį smaugti, o šiam pabėgus iš automobilio, veikdamas bendrininkų grupe su D. B., pasikėsino pagrobti J. J. priklausantį 10000 litų vertės automobilį „AUDI 100“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes automobilio nepavyko užvesti, o po to įvykio vietoje buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo nuosprendį panaikinti ir jį pagal BK 22 str. ir 180 str. 1 d. išteisinti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo sudėties. Nurodo, kad nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi jis yra nuteistas, nesant jo kaltės įrodymų. Teisme jis prisipažino kaltu, tačiau ne dėl to, kad jis pasikėsino apiplėšti nukentėjusįjį J. J., o dėl to, kad jis sučiupo pastarąjį už kaklo. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme jis niekada netvirtino, kad fizinės jėgos panaudojimas prieš nukentėjusįjį J. J. buvo tikslu užvaldyti pastarojo turtą, būtent automobilį „AUDI 100“, ir tokiu būdu įvykdyti plėšimą. Pripažįsta, kad nukentėjusiajam jį bei D. B. vežant į Klaipėdą, jis paprašė nukentėjusiojo duoti pavairuoti jo automobilį, o šiam atsisakius, sučiupo jį už kaklo, tačiau nei fizinio skausmo, nei jokio sveikatos sužalojimo nukentėjusiajam jis nepadarė. Tą patvirtino ir pats nukentėjusysis J. J., jis net atsisakė vykti pas ekspertus. Be to, nukentėjusysis patvirtino supratęs, kad jį už kaklo J. B. sugriebė dėl to, kad matomai J. B. įžeidė į prašymą duoti pavairuoti jo pasakyti žodžiai „mašinos ir žmonos neskolinu ir neduodu, be to, esi girtas“. Taip pat nukentėjusysis visą laiką tvirtino, kad vežant juos į Klaipėdą neįtarė ir negirdėjo, kad tarpe jų būtų sumanymas ar vyktų kalba jį apiplėšti. Taip pat jis patvirtino, kad vėliau apžiūrėjus automobilį, jis net atrado piniginę su pinigais. Tokie nukentėjusiojo parodymai tik patvirtina, kad tikrai J. B. tikslo užvaldyti nukentėjusiojo turtą nebuvo. O prašymą pavairuoti jis išreiškė tik kaip norą su tuo automobiliu, būnant šalia savininkui, kažkiek pavažiuoti, išbandyti savo smalsumą, važiavimo sugebėjimus vairuojant automobilį. Taigi teismas visiškai nesiaiškino subjektyvinių veikos požymių, tai yra kokio tikslo jis siekė. O tai yra svarbu, nes vagystė ir plėšimas yra tyčinės nusikalstamos veikos, kurios padaromos tik tiesiogine tyčia. Teismai, nustatydami nusikalstamo sumanymo turinį, turi neapsiriboti pirmine jo forma, privalo aiškinti jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, nepakanka nustatyti vien objektyviuosios veikos požymius, būtina nustatyti ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas. Abejones dėl nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo kelia ta aplinkybė, jog tiek kaltinamajame akte, tiek nuosprendyje yra pripažįstama, jog jis su D. B. veikė bendrininkų grupe, tačiau jie yra nuteisti pagal skirtingus BK straipsnius – jis pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d., o D. B. pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. Be to, pats J. J. patvirtino, kad jų susitarimo jį apiplėšti ar apvogti jis neįtaręs ir negirdėjęs, taigi ir bendrininkauti jie negalėjo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus kolegija mano, kad byloje nėra surinkta objektyvių, patikimų ir nenuginčijamų įrodymų, jog nuteistasis J. B. pasikėsino pagrobti J. J. automobilį plėšimo būdu. Pripažindamas J. B. kaltu pagal BK 180 str. 1 d., apylinkės teismas padarė neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių išvadas, nepatvirtintas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, ir dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 180 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobė svetimą turtą. Plėšimo metu fizinis smurtas naudojamas kaip turto užvaldymo priemonė. Plėšimo, kaip nusikalstamos veikos, tikslas – svetimo materialaus turto užvaldymas ir pasisavinimas. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 str. tuo atveju, kai nusikalstamas sumanymas pagrobti turtą kyla iki smurto panaudojimo arba jo panaudojimo metu. O tais atvejais, kai sumanymas pagrobti turtą kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė. Nustatydamas nusikalstamo sumanymo turinį, teismas privalo aiškintis jo dinamiką visos nusikalstamos veikos darymo metu, ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius veikos požymius, t. y. kokio tikslo siekė bei kokius padarinius numatė kaltininkas.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo J. J., nuteistųjų J. B., D. B. parodymų, K. Ž., girtaudamas Šilutėje, pritrūko pinigų grįžti į Klaipėdą, todėl paprašė savo pažįstamo J. B. atvažiuoti į Klaipėdą ir atvežti pinigų. J. B. į Šilutę autobusu atvyko kartu su D. B., o autobusų stotyje susitikę su K. Ž., visi kartu nuėjo toliau tęsti išgertuves pas pažįstamą Gediminą. Po išgertuvių J. B., D. B. ir K. Ž., sugalvoję grįžti į Klaipėdą, kartu su Gediminu nuėjo į autobusų stotį, tačiau autobuso į Klaipėdą tokiu metu jau nebebuvo. Tada Gediminas stotyje pamatė pažįstamą J. J., kuris kaip tik ieškojo pakeleivių į Klaipėdą, ir su juo susitarė, kad jis į Klaipėdą nuveš J. B., D. B. ir K. Ž.. Už kelionę J. B. iš anksto J. J. sumokėjo 30 litų. Šios aplinkybės rodo, jog J. B., D. B. ir K. Ž. jokio sumanymo pagrobti nukentėjusiojo automobilį neturėjo, priešingai, tai, kad J. J. pats ieškojo pakeleivių, o jį surado ir dėl pavežimo susitarė pažįstamas Gediminas, leidžia teigti, jog J. B., D. B. ir K. Ž., iš anksto sumokėję už kelionę, įsėdo į J. J. automobilį turėdami vienintelį tikslą – grįžti į Klaipėdą. Kaip parodė nukentėjusysis, minėta trijulė važiuodama elgėsi ramiai, gėrė alų, tarpusavyje vienas kitą vadino pravardėmis, tačiau jis negirdėjo, kad vaikinai būtų kalbėję apie tai, kad reiktų jį primušti ir atimti automobilį. Taigi bevažiuodami J. B., D. B. ir K. Ž. taip pat nesitarė apiplėšti J. J.. Kai J. B. paprašė J. J. sustoti nusišlapinti ir atlikęs reikalus vėl įsėdo į automobilį, jis nepuolė iškart smaugti J. J., tik paprašė jo duoti pavairuoti. J. J. atsakius „mašinos ir žmonos neskolinu ir neduodu, be to, esi girtas“, J. B. dėl girtumo akivaizdžiai neadekvačiai įvertino J. J. pasakytus žodžius ir pradėjo smaugti J. J., beje, pats nukentėjusysis J. J. pripažino, jog jo atsakymo turinys ir tonas galėjo įžeisti J. B.. Kita vertus, kaip teigia nukentėjusysis, šalia jo sėdėjęs D. B. bandė sulaikyti J. B. nuo smurto naudojimo J. J. atžvilgiu, taip vienareikšmiškai parodydamas, jog jokio susitarimo tarp jų apiplėšti J. J. nebuvo. Esant išdėstytoms aplinkybėms nekyla abejonių, jog J. B. smurtą panaudojo ne turto užvaldymo tikslu, o asmeninio konflikto su J. J. metu. Taigi smurto naudojimo metu J. B. tyčios pagrobti automobilį taip pat dar nebuvo.

Kai nukentėjusysis, bandydamas išvengti smurto jo atžvilgiu naudojimo, pabėgo iš automobilio ir pradėjo stabdyti kitus automobilius, J. B., pasak jo paties, supratęs, jog dėl panaudoto smurto gali būti sulaikytas policijos pareigūnų ir turėti nemalonumų, sugalvojo iš įvykio vietos pasišalinti J. J. automobiliu, kuriame pastarasis paliko raktelius. Būtent tada, kolegijos nuomone, ir susiformavo J. B. tyčia pagrobti automobilį.

Svetimo turto pagrobimu suprantamas tyčinis, neteisėtas ir neatlyginas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu, kai kaltininkas neturi jokios tikros, ginčijamos ar tariamos teisės į turtą ir jį užvaldo neatlygindamas jo vertės. Kaip tik tokio tikslo ir siekė J. B., ketindamas prieš savininko valią pasisavintu automobiliu nuvažiuoti iš įvykio vietos. Tačiau pirmiausia tą padaryti jis paprašė priekyje sėdėjusio D. B., kuris, neprieštaraudamas šiam J. B. sumanymui, persėdo į vairuotojo sėdynę, taip pasiruošdamas vairuoti, ir bandė užvesti automobilį. Dėl automobilyje įrengto „slapuko“, kurį nukentėjusysis išlipdamas spėjo įjungti, D. B. užvesti automobilį nepavyko. Tada automobilį bandė užvesti ir pats J. B., tačiau ir jam to padaryti nepavyko. Taigi bendrais veiksmais, veikdami pagal prieš tai pasiektą tarpusavio susitarimą, J. B. ir D. B. bandė užvesti J. J. automobilį ir juo pasinaudodami pasprukti iš įvykio vietos tik tada, kai iš automobilio pabėgo nukentėjusysis, tačiau šio savo sumanymo įvykdyti nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes automobilis neužsivedė, o vėliau juos sulaikė policijos pareigūnai. Tuo būdu apylinkės teismas, skundžiamame nuosprendyje neteisingai išsiaiškinęs J. B. tyčios turinį, dinamiką ir kryptingumą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir netinkamai kvalifikavo jo veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. kaip pasikėsinimą padaryti plėšimą. Nuosprendis keičiamas, nuteistojo J. B. veiką kvalifikuojant pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. kaip pasikėsinimą atvirai pagrobti automobilį. Gi patraukti J. B. baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 str. 1 d. dėl fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam J. J. nėra pagrindo, nes dėl smurto panaudojimo nėra nukentėjusiojo skundo, be to, kaip matyti iš J. J. 2008-04-09 pareiškimo, jis J. B. pretenzijų neturi, kadangi pastarasis jam atlygino moralinę žalą.

Perkvalifikavus J. B. veiką pagal BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., iš naujo sprendžiamas ir bausmės už šią veiką skyrimo bei jos bendrinimo su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme klausimas. Nors šiuo nuosprendžiu, lyginant su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, J. B. bausmė skiriama už nusikaltimą, numatytą kitame BK straipsnyje, tačiau tiek BK 180 str. 1 d., tiek BK 178 str. 2 d. numatyti nusikaltimai yra vienodo pavojingumo – apysunkiai, už juos numatyta tokia pat griežčiausia sankcija – 6 metai laisvės atėmimo. Todėl, nepasikeitus BK 54 str. 2 d. nurodytoms bausmės skyrimui reikšmingoms aplinkybėms kolegija, priimdama dėmesin apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus, nesutikti su kuriais apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo, laiko galimu paskirti nuteistajam J. B. už šį nusikaltimą tokios pat rūšies ir dydžio bausmę, kokią paskyrė pirmosios instancijos teismas. Ši bausmė su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-06-02 nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama tokia pat tvarka ir būdu, kaip ir buvo subendrinta skundžiamu nuosprendžiu, tačiau nustatant galutinę subendrintą bausmę, kolegija ištaiso apylinkės teismo klaidą, kurią pirmosios instancijos teismas padarė, netinkamai pritaikydamas BK 64 str. 3 d. nuostatas, t. y. prie švelnesnės skundžiamu nuosprendžiu paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės pridėdamas dalį griežtesnės 2006-06-02 nuosprendžiu paskirtos 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės.

BK 64 str. tvarka su nauju nuosprendžiu paskirta bausme bendrinama ne visa ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausmė, o tik neatlikta jos dalis. Jeigu neatliktos bausmės dalis yra didesnė, tai bendrinant bausmes dalinio sudėjimo būdu, pagal BK 64 str. 3 d. taisykles prie jos ir yra pridedama nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis, o ne atvirkščiai, kaip padarė apylinkės teismas. 2006-06-02 nuosprendžiu J. B. paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir į bausmės laiką įskaitytos 2 dienos, išbūtos suėmime. Taigi J. B. neatliktos 2006-06-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis yra 2 metai 5 mėnesiai 28 dienos. Prie šios bausmės, kaip griežtesnės, pridedama dalis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir nuteistajam J. B. nustatoma galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija

nuspr endžia:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti.

Nuteistojo J. B. veiką perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 1 d. į BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d., ir paskirti J. B. už šį nusikaltimą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2006-06-02 nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, ir paskirti galutinę subendrintą 2 metų 8 mėnesių 28 dienų laisvės atėmimo bausmę. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant nuosprendį dienos, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2008-02-23 iki 2008-02-25.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Linas PauliukėnasTeisėjai Dalius JocysRemigijus Preikšaitis