Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant pareiškėjui R. P. ir pareiškėjo atstovui advokato padėjėjui Nerijui Žvingilai, suinteresuotų asmenų Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos atstovėms Aldonai Paplauskienei ir Gražinai Bendikienei ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM) atstovei Rasai Bužavienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijai ir NŽT prie ŽŪM dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjo R. P. pareiškimas (b.l. 4-6) grindžiamas šiais argumentais, išdėstytais pareiškime bei patvirtintais teismo posėdžio metu:

- pareiškėjui R. P. nuosavybės teise priklauso jo seneliams Leonorai ir J. P. priklausęs 7,9946 ha žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini));

- minėtame žemės sklype buvo pastatyti pastatai: medinis gyvenamasis namas bei tvartas. Šią aplinkybę patvirtina Kauno apskrities archyvo pažymos, kuriose nurodyta, jog Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės LDT vykdomojo komiteto dokumentų fonde, 1962-1979 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėse knygose įrašytas P. L., J. ūkis, priklausantis kolūkiečių visuomeninei grupei; knygų skiltyse „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: gyvenamasis namas (1920 m.), tvartas (1925 m.), o 1980-1982 m. (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje įrašytas P. L., J. ūkis; knygų skiltyje „Ūkiui priklausantieji pastatai“ įrašyta: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu, 78 kv. m. bendro (naudingo) ploto (1920 m.), tvartas (1925 m.);

- apie buvusios sodybos buvimą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos topografiniai žemėlapiai, išleisti 1951 m., 1961 m., 1974 m., 1984 m.).;

- Lietuvos Respublikos įstatymai numato, jog faktas, kai yra buvę statiniai (statinys), sukelia teisines pasekmes – galimybę atkurti (atstatyti) buvusį statinį toje vietoje (t. y. tame žemės sklype), kur jis anksčiau stovėjo ir įstatyme numatyti trys tokie atvejai, kai galima atkurti buvusias sodybas: 1) kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodo liekanų; 2) kai sodybos yra pažymėtos vietovėse ar kituose planuose; 3) nustatyti juridinį faktą, o pareiškėjo pateiktame žemės sklypo Registrų centro išraše esami duomenys apie Paviršinio vandens telkinių/pakrantės apsaugos zonas bei nurodytos įstatymo nuostatos patvirtina galimybę atstatyti buvusią sodybą, todėl buvo kreiptasi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administraciją dėl statybos leidimo išdavimo; prašymas buvo išnagrinėtas ir 2015-02-10 Visuomeninės administracinių ginčų komisijos pasisakyta, jog: „R. P. pateiktame žemės sklypo Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) nėra užfiksuotas užstatytos teritorijos plotas, taip pat Registrų centro duomenų bazėje nėra įregistruotos išlikusios sodybos pastatų konstrukcijos, todėl sodyba statoma ar atstatoma teisės aktų nustatyta tvarka. Teismo sprendimu nustačius juridinį sodybos buvimo faktą, jos atkūrimas išlaikant buvusio gyvenamojo namo ir tvarto vietą bei išmatavimus (jų nedidinant, neplečiant) yra galimas, rengiant kapitalinio remonto projektą“.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. P. pareiškimas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 str. nuostatomis, įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 str. šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jeigu pateiktų įrodymų nepakanka, teismas gali pasiūlyti bylos dalyviams pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 str. 1 d.).

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismas tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka kompetentingas nustatyti ne bet kokius faktus, tačiau tokius, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę, todėl teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylą, turi nustatyti, kokia materialioji teisė prašomam nustatyti faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokios pareiškėjo asmeninės ar turtinės teisės atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia. Šioje byloje pareiškėjas juridinę reikšmę turintį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje - buvo gyvenamasis namas su priklausiniu (tvartu) sieja su teisės atstatyti sodybą, rengiant kapitalinio remonto projektą, įgijimu. Prašomas nustatyti faktas siejamas su turtinių teisių, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, atsiradimu.

Iš pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad pareiškėjui Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., (duomenys neskelbtini) k. nuosavybės teise priklauso 7,9946 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Paparčių k.v., įgytas 2007-06-08 dovanojimo sutarties Nr. 3807 pagrindu. Išraše nurodytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos: žemės sklypai, kuriuose įrengtos valstybei priklausančios melioracijos sistemos bei įrenginiai; paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos žemės sklypas; paviršinio vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos, elektros linijų apsaugos zonos. Šiame dokumente nėra nurodyta, kad sklype būtų kokie nors statiniai (b. l. 17-18).

Iš pareiškėjo R. P. prašymo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir Urbanistikos skyriui dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo matyti, kad pareiškėjas prašė įstaigos išduoti jam statybos leidimą atstatyti buvusią sodybą, t.y. gyvenamąjį namą bei tvartą, nurodydamas, jog, kadangi jam priklausantis žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, todėl nauja statyba negalima, pridėjo pažymas ir planus, įrodančius, jog žemės sklype atitinkamai 1920 m. ir 1925 m. buvo pastatyti gyvenamasis namas ir tvartas (b. l. 9).

Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės Visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2015-02-10 sprendimo Nr. 1 matyti, kad pareiškėjas su 2015-01-23 skundu kreipėsi į instituciją dėl netinkamo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyriaus klausimo sprendimo, kuriuo jam buvo išaiškinta, jog sodybos atstatymas galimas tik pasinaudojant ūkininko sodyba, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti (Kaišiadorių r. savivaldybės 2014-11-18 raštas Nr. (3.47-V11)-3-884, be to, nurodyta, kad prieš teikiant prašymą statybos leidimui gauti, pareiškėjas turi minėtame žemės sklype įregistruoti ūkininko ūkį, parengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, jį teikti patvirtinti NŽT, gauti specialiuosius architektūros reikalavimus projektui parengti, parengti ūkininko sodybos techninį projektą; nurodė, kad kol neatlikti minėti veiksmai, išduoti statybą leidžiančio dokumento atstatyti buvusiai sodybai negali. Taip pat iš minėto sprendimo matyti, kad 2014-12-18 pareiškėjas pakartotinai buvo kreipęsis į savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių, prašydamas išduoti statybą leidžiantį dokumentą sodybai atstatyti žemės ūkio paskirties žemėje, nerengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projekto ūkininko sodybos ir kitų statinių statybos vietai parinkti bei klausdamas, kokius veiksmus ir sąlygas jis turi įgyvendinti, atstatant buvusią sodybą pagal jo pateiktus dokumentus ir Kaišiadorių r. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrius 2015-01-17 raštu Nr. ARI-9 jam patikslino, kad atsižvelgiant į Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius, teisės aktų nustatyta tvarka žemės ūkio paskirties žemėje gali būti statoma (atkuriama) ūkininko sodyba, nurodė, kad Ūkininko sodyba statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame teisės aktų tvarka yra parengtas ir patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti bei Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas ūkininko ūkis (b. l. 10-16).

Iš kadastro žemėlapio ištraukos bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos internetinio puslapio, kuriame pateikta informacija apie buvusios sodybos atkūrimą žemės ūkio paskirties sklype paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, matyti, jog atsakyme nurodyta tokio pobūdžio bendra informacija: „Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p. nustatyta, kad keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuose. Šis įstatymas numato tris atvejus, kuriais galima atkurti buvusias sodybas: 1. kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų; 2. sodybos yra pažymėtos vietovėse ar kituose planuose; 3. nustatant juridinį faktą“; matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas (7,9946 ha), esantis Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., (duomenys neskelbtini) k., yra paviršinio vandens telkinio apsaugos zonoje, matyti jo ribos (b. l. 19-21).

Iš Kauno apskrities archyvo išduotų Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1979 m. ūkinių knygų įrašų apie L. P. ūkį ir pastatus matyti, kad buvusi savininkė L. P., J., turėjo sodybą, susidedančią iš gyvenamojo namo, kurio statybos metai nurodomi 1920 m., ir tvartą, kurio statybos metai nurodomi 1925 m., sodo, kurį sudarė obelys; 1980-1982 m. ūkinėse knygose yra įrašas: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu, 78 kv. m. bendro (naudingojo) ploto (1920 m.), tvartas (1925 m.) (b. l. 23, 27-32).

Iš pareiškėjo gautų iš NŽT prie ŽŪM, Kaišiadorių rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo topografinių žemėlapių nomenklatūrinių lapų Nr. N-35-38-A-g. Nr. C-45-23-B-v (M 1:25 000 žemėlapiai išleisti 1951 m., 1961 m., 1974 m., 1984 m.), ir Nr. N-35-38-A (M 1:50 000 žemėlapiai išleisti 1941 m., 1952 m., 1962 m.), sutartinių ženklų kopijų (b. l. 24-25) matyti, kad pareiškėjas įrodinėja, jog šiuose žemėlapiuose matyti, jog šiuo metu jam priklausančiame žemės sklype buvo gyvenamasis namas ir tvartas (b. l. 33-39).

Iš žemės sklypo plano M 1:5000, sklypo plotas 79946 m² matyti pareiškėjui R. P. priklausančio 7,9946 ha žemės sklypo, esančio Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., (duomenys neskelbtini) k., ribos (b. l. 40).

Iš Kaišiadorių rajono valdybos 1995-01-26 potvarkio Nr. 36-v matyti, kad remdamasi 1932 m. Trakų apskrities, Žaslių valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaimo Žemės viensėdžiais išskirstymo planu ir eksplikacija, B. P. ir B. P. prašymų pagrindu parengtomis pažymomis, B. P. ir B. P. lygiomis dalimis (po 4,07 ha) atkūrė nuosavybės teises į buvusių savininkų K. P. ir K. P. Trakų apskrityje, Žaslių valsčiuje (Kaišiadorių rajone), (duomenys neskelbtini) kaime valdytą 8,14 ha žemę grąžinant natūra 8,14 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Kaišiadorių rajone, Paparčių seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime (b. l. 68-74).

Iš 1932 m. eksplikacijos 45 eilės 4 stulpelio matyti, kad nėra pažymėta grafa „Sodybos“, t.y. nėra pažymėta, K. P. ir K. P. 8,14 ha žemėje buvę pastatai (b. l. 68-69).

Iš 1993-11-15 Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje, Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės B. P. ir B. P. suteiktos žemės privačiam ūkiui (nuomai) žiniaraštyje, 1994-06-08 Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir 1997 m. 8,14 ha žemės sklypo plane bei ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nėra pažymėti statiniai ar užstatyta teritorija (b. l. 75-82).

Iš Valstybės įmonės Valstybės žemės fondo archyvo kartografinių planų neaišku, kurioje (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje yra pareiškėjui priklausantis 7.9946 ha žemės sklypas ir jame buvę ar esantys pastatai (b. l. 96-98).

Pareiškėjas, prašydamas nustatyti juridinį faktą, kad jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype buvo sodyba – gyvenamasis namas su jo priklausiniu, kaip įrodymu rėmėsi Saugomų teritorijų įstatyme nurodytomis aplinkybėmis buvusiai sodybai patvirtinti - vietovės žemėlapiais ir kitais rašytiniais įrodymais.

Pareiškėjo pateikti Kauno apskrities archyvo Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1979 m. ūkinių knygų įrašai apie L. P. ūkį ir pastatus, iš kurių matyti, kad buvusi savininkė L. P., Jono, turėjo sodybą, susidedančią iš gyvenamojo namo, kurio statybos metai nurodomi 1920 m., ir tvartą, kurio statybos metai nurodomi 1925 m., sodo, kurį sudarė obelys; 1980-1982 m. įrašas ūkinėse knygose: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu, 78 kv. m. bendro (naudingojo) ploto (1920 m.), tvartas (1925 m.) (b. l. 23, 27-32) yra vieninteliai rašytiniai įrodymais, patvirtinantys pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes apie buvusią sodybą. Kituose pareiškėjo pateiktuose dokumentuose iš NŽT prie ŽŪM, t.y. Kaišiadorių rajono, (duomenys neskelbtini) kaimo topografinių žemėlapių kopijose, lapuose Nr. N-35-38-A-g. Nr. C-45-23-B-v (M 1:25 000 žemėlapiai išleisti 1951 m., 1961 m., 1974 m., 1984 m.), ir Nr. N-35-38-A (M 1:50 000 žemėlapiai išleisti 1941 m., 1952 m., 1962 m.), sutartinių ženklų kopijose, Valstybės žemės fondo archyvo kartografinių planų kopijose, nors ir matyti, kažkokie pastatai, sutartiniai ženklai, vietovės, tačiau minėti vietovės žemėlapiai taip pat nėra įrodymai, patvirtinantys, kad buvusi sodyba, jeigu ji ir buvo, buvo būtent pareiškėjo žemės sklype. Kaip minėta, pareiškėjas remiasi 1951 m., 1961 m., 1974 m., ir 1984 m. išleistas topografiniais žemėlapiais, tačiau teismas sutinka su suinteresuoto asmens NŽT prie ŽŪM nuomone, jog šie žemėlapiai (1: 50 000, 1: 25 000 mastelio) nėra informatyvūs ir jais remiantis negalima nustatyti tikslios 8,14 ha (7,9946 ha) žemės sklypo lokalizacijos. NŽT prie ŽŪM atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog pareiškėjas, siekdamas įrodyti, kad jam nuosavybės teise valdomame žemės sklype buvo sodyba, turėtų pateikti Ribų originalų 1942 m. koordinačių sistemoje kartografinę medžiagą ir vienkiemių įvertinimo planus (nuo 1985 m.), kuriais remiantis būtų galima spręsti apie statinių buvimą 8,14 ha (šiuo metu 7,9946 ha) žemės sklype. Teismas sutinka su šia suinteresuoto asmens išdėstyta pozicija ir, nors pareiškėjas pateikė Valstybės įmonės valstybės žemės fondo archyvo kartografinius planus, tačiau iš pateiktų planų kopijų neaišku nei kurioje vietovėje pateiktuose planuose yra pareiškėjui priklausantis žemės sklypas, nei jo ribos, nei tai, ar jame yra statiniai, nei tai, ar aiški konkreti jų stovėjimo vieta ir kitos aplinkybės, todėl teismas tokių įrodymų negali laikytis pakankamais ir jais remtis.

Nors pareiškėjo pateiktas rašytinis įrodymas - Kauno apskrities archyvo Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės (duomenys neskelbtini) kaimo 1961-1979 m. ūkinių knygų įrašai apie L. P. ūkį ir pastatus, iš kurių matyti, kad buvusi savininkė L. P., J., turėjo sodybą, susidedančią iš gyvenamojo namo, kurio statybos metai nurodomi 1920 m., ir tvartą, kurio statybos metai nurodomi 1925 m., sodo, kurį sudarė obelys, 1980-1982 m. ūkinėse knygose yra įrašas: medinis gyvenamasis namas šiferio stogu, 78 kv. m. bendro (naudingojo) ploto (1920 m.), tvartas (1925 m.) ir patvirtina, kad Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., (duomenys neskelbtini) k., buvo L. P., J. sodyba, to iš esmės neginčija ir suinteresuotas asmuo Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija, tačiau šiame rašytiniame įrodyme nėra nurodyta, kurioje tiksliai (duomenys neskelbtini) kaimo vietoje, pareiškėjo senelei tuomet priklausiusiame žemės sklype buvo sodyba – tiksli jos lokalizacijos vieta. Be to, nors pareiškėjo pateiktame ir aptartame rašytiniame įrodyme ir yra duomenys apie tam tikrą buvusią sodybą, tačiau ši aplinkybė yra paneigta kitais oficialiais šioje byloje esančiais rašytiniais įrodymais –1932 m. eksplikacijos 45 eilės 4 stulpelyje „Sodybos“ nėra pažymėta, K. P. ir K. P. 8,14 ha žemėje buvę pastatai. 1993-11-15 Kontūrų plotų skaičiavimo žiniaraštyje, Kaišiadorių rajono Paparčių apylinkės B. P. ir B. P. suteiktos žemės privačiam ūkiui (nuomai) žiniaraštyje, 1994-06-08 Žemės naudojimo plotų eksplikacijoje ir 1997 m. 8,14 ha žemės sklypo plane bei ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akte taip pat nėra pažymėti statiniai ar užstatyta teritorija. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, remiasi 1951 m., 1961 m., 1974 m., ir 1984 m. išleistas topografiniais žemėlapiais, tačiau šie žemėlapiai (1: 50 000, 1: 25 000 mastelio) nėra informatyvūs ir jais remiantis negalima nustatyti tikslios 8,14 ha (7,9946 ha) žemės sklypo lokalizacijos. Ištyrus ir įvertinus visus išvardintus įrodymus teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė, jog jo turimame žemės sklype anksčiau buvo statiniai, kokioje sklypo vietoje jie galėjo būti, kokio dydžio ir aukščio statiniai ir kita.

Teismas pažymi, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas mano, kad prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę suteikia: Saugomų teritorijų įstatymas (20 str. 3 d. 4 p.); tai, kad pažymėjime apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį nurodyta, kad pareiškėjui priklauso 7,9946 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, įgytas dovanojimo sutarties pagrindu, šiame dokumente nenurodyta, kad sklype būtų kokių nors statinių; taip pat tai, kad dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pareiškėjas kreipėsi į Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių, kuris nurodė, kad sodybos atstatymas galimas tik pasinaudojant ūkininko sodyba, rengiant kaimo plėtros žemėtvarkos projektą ūkininko sodybos vietai parinkti, patikslino, kad Ūkininko sodyba statoma žemės ūkio paskirties žemės sklype, kuriame teisės aktų tvarka yra parengtas ir patvirtintas kaimo plėtros žemėtvarkos projektas Ūkininko sodybos vietai ir (ar) žemės ūkio veiklai reikalingų statinių statybos vietai parinkti bei Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas ūkininko ūkis, ir todėl sprendė, kad CPK 444, 445 str. nurodytos aplinkybės dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimo teisme egzistuoja, nes jis kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą dėl sodybos su priklausiniu buvimo turimame žemės sklype.

Šioje vietoje teismas ne visiškai sutinka su suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos nuomone, kad (duomenys neskelbtini) kaimas yra nepriskirtas saugomų teritorijų kategorijai, todėl Saugomų teritorijų įstatymas neturėtų būti taikomas. Šiuo atveju iš VĮ Nekilnojamojo centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad pareiškėjui priklausantis žemės sklypas yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonoje, todėl materialioji teisė, suteikianti prašomam nustatyti faktui juridinę reikšmę, yra Saugomų teritorijų įstatymas, kuris nagrinėjamu atveju yra aktualus. Saugomų teritorijų įstatyme (20 str. 3 d. 4 p.) nurodyta, kad paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose draudžiama: keisti esamą užstatymo liniją, rekonstruojant ar perstatant statinius esamose ir buvusiose sodybose (kai yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose, taip pat nustatant juridinį faktą), išskyrus atvejus, numatytus teritorijų planavimo dokumentuos. Juridinis faktas, jog sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniu - buvo pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, gali būti nustatomas, kai konstatuojama, jog yra išlikę buvusių statinių ir (ar) sodų liekanų arba kai sodybos yra pažymėtos vietovės ar kituose planuose. Aptariamam faktui nustatyti pirmiausia reikia konstatuoti, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ribose buvo sodyba – gyvenamasis namas su priklausiniais. Šiam faktui konstatuoti gali būti remiamasi ir viena iš faktinių aplinkybių, nurodytų įstatyme (pvz., yra išlikę buvusių statinių liekanų ir pan.). Teismas pažymi, kad įstatyme nurodytos teisiškai reikšmingos aplinkybės (yra išlikusių pastatų ir (ar) sodų liekanų, sodyba pažymėta vietovės ar kituose planuose) yra duomenys, apibrėžiantys tą pačią sodybą, kurios pagrindinis daiktas yra gyvenamasis namas (Saugomų teritorijų įstatymo 20 str. 3 d. 4 p., CK 4.12 str., 4.13 str. 2 d., 4.19 str.). Tuo atveju, kai nustatoma, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kuris yra paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose, nėra buvę gyvenamojo namo – pagrindinio sodybos objekto, tai juridinę reikšmę turintis faktas dėl sodybos buvimo negali būti nustatomas.

Atsižvelgiant į tai, kad šios bylos dalykas yra prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 7,9946 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su priklausiniu (tvartu), o teismas, mano, kad pareiškėjo pateiktų dokumentų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 8,14 ha žemės sklype (šiuo metu 7,9946 ha), esančiame Kaišiadorių r. sav., Paparčių sen., (duomenys neskelbtini) k., buvo gyvenamasis namas su priklausiniu (tvartu) nepakanka, kas įrodo, jog labiau tikėtina, kad pareiškėjo žemės sklype niekada nebuvo sodybos, todėl pareiškimas nustatyti tokį juridinį faktą negali būti tenkinamas.

Pažymėtina, jog atmetus pareiškėjo pareiškimą, teismas visgi sutinka su suinteresuoto asmens Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos nuomone, jog Lietuvos Respublikos statybos įstatyme yra nurodytos sąvokos, kas yra nauja statyba ir statinio kapitalinis remontas. Naujo statinio statyba – tai yra statybos rūšis, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiau plote pastatyti statinį ar atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 str. 17 p.), o statinio kapitalinis remontas – statybos rūšis, kurios tikslas pertvarkyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio ir pan.) (Statybos įstatymo 2 str. 20 p.). Statinio kapitalinio remonto apibrėžimas nurodytas ir Statybos techniniame reglamente STR 1.01.08:2002 „statinio statybos rūšys“: statinio kapitalinio remonto tikslas – pertvarkyti statinio lanksčiąsias konstrukcijas, nekeičiant statinio išorės matmenų – ilgio, pločio, aukščio, skersmens ir pan., todėl laikoma, kad statinio laikančiosios konstrukcijos pertvarkomos, kai jos stiprinamos, silpninamos, pakeičiamos to paties ar kito tipo laikančiosiomis konstrukcijomis. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, nekilnojamasis daiktas, kuriame rekonstruoti ar atnaujinti reikia leidimo, turi būti įregistruotas VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke. Kapitalinio remonto projekto rengimas galimas tik tada, kai yra išlikę buvusių pastatų liekanos – laikančiosios konstrukcijos, iš kurių būtų galima nustatyti pastato plotį, ilgį, aukštį, tada galimas sodybos atkūrimas (atstatymas), nedidinant, neplečiant buvusių pastatų išmatavimų, o nesant išlikusių pastatų laikančių konstrukcijų, kapitalinio remonto (sodybos atstatymo, atkūrimo) projekto rengimas negalimas. Todėl net ir tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų įrodęs, jog jam priklausančiame 7,9946 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini), buvo gyvenamasis namas su priklausiniu (tvartu), tačiau nustatytas juridinis faktas negalėtų būti siejamas su turtinių teisių atsiradimu, nustatytų Saugomų teritorijų įstatyme, rengiant kapitalinio remonto projektą ir atstatant buvusią sodybą, kadangi nėra išlikę jokių pastatų liekanų, todėl statybą leidžiantis dokumentas galėtų būti išduotas tik naujai statybai, o ne rengiant kapitalinio remonto projektą ir atstatant buvusią sodybą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265-270 str. ir 448 str., teismas

nusprendžia:

R. P. pareiškimo netenkinti.

Šis sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.