- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-1721-343/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Gintautas Koriaginas, Algirdas Remeika
- Ieškovas
- J. O. R.
- Atsakovas
- M. Ž., I. S. T.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracijai ir atsakovių I
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė, Rasa Užkuraitienė
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Gintauto Koriagino, Algirdo Remeikos,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės J. O. R. ir atsakovės I. S. T. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-162-454/2008 pagal ieškovės J. O. R. ieškinį atsakovėms M. Ž., I. S. T., trečiajam asmeniui Kauno apskrities viršininko administracijai ir atsakovių I. S. T., M. Ž. priešieškinį ieškovei J. O. R. dėl nuosavybės teisių gynimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
papildomais ieškiniais (b.l. 9-10, 76, t. 1) ieškovė prašė pakeisti žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo tvarką, nustatyti, kad 4 m² žemės sklypo dalimi, 2001 m. liepos 5 d. plane pažymėta indeksu „A“, naudosis ieškovė, įpareigoti atsakoves perkelti lauko tualetą į jo buvusią vietą prie šiaurinės sklypo tvoros ribos, nugriauti statomą priestatą ir nevaikščioti ieškovei priklausančiu praėjimu, priteisti ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė kartu su atsakovėmis nuosavybės teise valdanti po 1/3 žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini). Atsakovės be ieškovės sutikimo 2004 m. vasarą perkėlė bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį tualetą prie atsakovėms priklausančio ūkinio pastato, tuo būdu apribodamos ieškovės galimybes juo naudotis. Be ieškovės sutikimo statydamos priestatą, atsakovės ventiliacines angas išvedė prie ieškovės lango, užstatė dalį atsakovėms priklausančio praėjimo ir dabar naudojasi ieškovei priklausančiu praėjimu, taip trikdydamos ieškovės ramybę. Ieškovė taip pat nurodo, jog 2001 m. liepos 18 d. bendrasavininkių susitarimu parengtas žemės sklypo pasidalijimo planas, pagal kurį indeksu „E“ pažymėta sklypo dalimi naudojasi ieškovė, tuo tarpu indeksu „A“ pažymėta dalimi, dėl joje buvusio šulinio, naudojosi visi bendraturčiai. Kadangi šulinys buvo nugriautas, o ieškovė, vykdydama 2007 m. lapkričio 13 d. nutartimi patvirtintą taikos sutartį, sumokėjo atsakovėms kompensaciją už nugriautą šulinį, ši žemės sklypo dalis liko be paskirties, todėl prijungtina prie ieškovės naudojamos žemės sklypo dalies.
Šalies argumentai
Priešieškiniu (b.l. 13-14, t. 1) atsakovės prašė ieškinį atmesti, pripažinti atsakovėms teisę panaikinti ginčo tualetą be ieškovės sutikimo, įpareigoti ieškovę nugriauti ūkio pastatą, esantį žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „E/189“, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės nurodė, kad ieškovė lauko tualetu nesinaudoja, pasistačiusi ūkinį pastatą jame įsirengė tualetą, tualetą yra įrengusi ir jai priklausančioje namo dalyje, yra sudariusi sutartį dėl vandenų nukanalizavimo. Nesinaudodama lauko tualetu ieškovė juo nesirūpino, tualetas neatitiko teisės aktuose nustatytų standartų, bendraturčiams už tai grėsė atsakomybė, iš ant šlaito stovinčio tualeto liejosi fekalijos, jomis buvo teršiama atsakovėms priklausanti žemės sklypo dalis. Dėl nurodytų priežasčių atsakovės lauko tualetą perkėlė ir teismo prašė leisti jį likviduoti. Be to, atsakovės nurodė, jog be jų sutikimo ieškovės pastatytas pastatas pažeidžia atsakovių teises, susijusias su naudojimusi žemės sklypu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimu (b.l. 196-198, t. 1) ieškinys ir priešieškinys patenkinti iš dalies, atsakovė I. S. T. įpareigota nesinaudoti praėjimu, žemės sklypo plane pažymėtu indeksu „B“, atsakovėms be ieškovės sutikimo leista panaikinti namų valdoje esantį lauko tualetą, kitos ieškinio ir priešieškinio dalys atmestos, ieškovei priteista 200 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. S. T., grąžinta 84 Lt žyminio mokesčio, valstybei iš ieškovės ir atsakovių priteista po 8 Lt pašto išlaidų, atsakovėms iš ieškovės priteista po 50 Lt žyminio mokesčio, atsakovei M. Ž. iš ieškovės priteista 400 Lt atstovavimo išlaidų. Teismas nurodė, kad šalys pakeitė naudojimosi žemės sklypu tvarką, ieškovė atsisakė reikalavimo dėl šios tvarkos pakeitimo, šalys dėl šio reikalavimo sudarė taikos sutartį, todėl ši bylos dalis nutrauktina. Atmesdamas ieškinio reikalavimą dėl lauko tualeto perkėlimo į pradinę vietą ir tenkindamas priešieškinio reikalavimą dėl lauko tualeto panaikinimo teismas nurodė, kad lauko tualetas įrengtas ir eksploatuotas nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ieškovė naudojasi jai priklausančiose patalpose esančiu tualetu, todėl lauko tualetas privalo būti likviduotas, jį likvidavus ieškovės teisės nepažeidžiamos. Spręsdamas klausimą dėl draudimo atsakovėms naudotis praėjimu, plane pažymėtu indeksu „B“, teismas nurodė, jog ieškovė proceso metu sutiko, kad šiuo praėjimu naudotųsi atsakovė M. Ž., kad atsakovė I. S. T. savo teisę naudotis šia sklypo dalimi yra perleidusi atsakovei M. Ž., o pastaroji su ieškove dėl naudojimosi šia sklypo dalimi nėra susitarusi, todėl ieškovės prašymas dėl draudimo naudotis šia sklypo dalimi tenkintinas tik atsakovės I. S. T. atžvilgiu. Teismas taip pat atmetė byloje reikštus reikalavimus dėl įpareigojimo nugriauti statinius, kadangi statiniai pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 206-208, t. 1) ieškovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovėms perkelti lauko tualetą į jo buvusią vietą, šį ieškinio reikalavimą patenkinti, panaikinti sprendimo dalį, kuria tenkintas priešieškinio reikalavimas dėl leidimo atsakovėms be ieškovės sutikimo lauko tualetą panaikinti, šį priešieškinio reikalavimą atmesti, pakeisti sprendimo dalį dėl 100 Lt žyminio mokesčio ieškovei priteisimo, priteisti iš atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad nuspręsdamas, jog lauko tualetas turi būti panaikintas, teismas rėmėsi Aplinkos ministro 2005 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. D1-338, įsigaliojusiu 2006 m. sausio 1 d., t.y. teisės aktu, kuris tualetą statant negaliojo. Be to, sprendimas panaikinti tualetą yra nepagrįstas ir dėl to, kad atsakovių valdoje nėra įvesta kanalizacija. Kadangi tualetą panaikinti nėra pagrindo, o perkeltas jis buvo be ieškovės, kaip bendrasavininkės sutikimo, todėl turi būti grąžintas į pradinę vietą.
Apeliaciniu skundu (b.l. 201-203, t. 1) atsakovė I. S. T. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria ji įpareigota nesinaudoti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, priimti naują sprendimą šį ieškinio reikalavimą atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad tarp šalių nėra sudarytos notaro patvirtintos ir teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotos sutarties dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomu žemės sklypu tvarkos. Apeliantė atsakovei M. Ž. perleido ne visą jai priklausiusią sklypo dalį, taigi ir ne visas su sklypo valdymu, jo naudojimu ir disponavimu juo susijusias teises. Be to, apeliantė turėtų teisę naudotis aptariama žemės sklypo dalimi ir nebūdama šios dalies bendrasavininke, kadangi tam yra gavusi atsakovės M. Ž. sutikimą. Kadangi apeliantei priskirta žemės sklypo dalis nesiriboja su gatve, teismas sprendimu uždraudė atsakovei naudotis vieninteliu registruotu įėjimu ir įvažiavimu į namų valdą, taip atimdamas iš atsakovės galimybes įgyvendinti nuosavybės teises į jai priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą (b.l. 4-5, t. 2) atsakovė I. S. T. prašo apeliacinį skundą atmesti ir, palaikydama savo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme išdėstytą poziciją, papildomai nurodo, kad konkreti lauko tualeto vieta ir duomenys kadastro registro duomenų bazėje nenurodyti. Be to, tualeto perkėlimas į ankstesnę buvimo vietą realiai reiškia naujo tualeto pastatymą, o tam yra taikomi šiuo metu galiojantys reikalavimai. Aplinkybę, jog teismas pagrįstai vadovavosi ieškovės apeliaciniame skunde nurodomu teisės aktu patvirtina Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos skyriaus raštas.
Apeliaciniai skundai atmestini, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalis, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei I. S. T. nesinaudoti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, tikslintina, kita dalis paliktina galioti.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas reikalavimo leisti be ieškovės sutikimo panaikinti ieškovės ir atsakovių bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą lauko tualetą pagrįstumo klausimas. Priešieškinyje išdėstytą poziciją dėl būtinybės lauko tualetą panaikinti atsakovės grindė prie civilinės bylos prijungtoje Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-395-454/2007 esančiu rašytiniu įrodymu - LR Aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros 2006 m. lapkričio 14 d. raštu Nr. 876 (civilinė byla Nr. 2-395-454/2007, b.l. 55), kuriame nurodyta, kad lauko tualetas įrengtas netinkamai, be to, gatvėje yra Kauno miesto fekalinės kanalizacijos tinklas, todėl sklypo savininkai privalo spręsti klausimą dėl tualeto panaikinimo ir nuotekų prijungimo prie miesto fekalinės kanalizacijos tinklų. Aplinkybę, jog ginčo tualetas neatitinka teisės aktų reikalavimų, ieškovė neigė teigdama, jog teisės aktas, kuriuo rėmėsi teismas, negali būti taikomas statiniui, pastatytam iki jo įsigaliojimo. Tokia ieškovės pozicija vertintina kaip nepagrįsta, kadangi teismo nurodyto Statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai“ reikalavimai negali būti vertinami kaip savitiksliai, jais siekiama užtikrinti tinkamą ir saugią statinių, tarp jų ir lauko tualetų, eksploataciją, lauko tualetams taikytinų įvairių Lietuvos higienos normų (pvz., HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos ore“, HN 121:2008 „Kvapų koncentracijos ribinės vertės gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų sklypuose“ ir kt.) ir kitų norminių teisės aktų laikymąsi. Dėl nurodytos priežasties, byloje nesant jokių įrodymų, leidžiančių abejoti kompetentingos institucijos išvados dėl statinio neatitikimo teisės aktų reikalavimams ir negalimumo jį toliau eksploatuoti, pagrįstumu, atsižvelgiant į bendraturčiams gresiančias neigiamas tolesnės ginčo tualeto eksploatavimo pasekmes, darytina išvada, jog atsakovių siekis lauko tualetą panaikinti pats savaime negali būti vertinamas kaip neigiama iniciatyva. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog ieškovė, atsisakydama duoti sutikimą tualetui nugriauti, nenurodė, kokią neigiamą įtaką lauko tualeto nugriovimas turės jos teisėms ar teisėtiems interesams. Ieškovė neginčijo atsakovių nurodytos aplinkybės, jog ieškovė yra įsirengusi prie miesto kanalizacijos tinklų prijungtą tualetą savo gyvenamosiose patalpose. Ieškovės argumentas, jog tokio tualeto nėra įsirengusios atsakovės, nepatvirtina pačios ieškovės teisių pažeidimo tualeto nugriovimo atveju, juolab, kad į bylą yra pateiktas įrodymas, patvirtinantis aplinkybę, jog ir atsakovėms priklausančiose patalpose yra tualetas, prijungtas prie kanalizacijos tinklų (b.l. 15-18, t. 2). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog minėtoje prie nagrinėjamos bylos prijungtoje civilinėje byloje esančiame 2006 m. spalio 16 d. pranešime (civilinė byla Nr. 2-395-454/2007, b.l. 55) ieškovė nurodė sutiksianti atsisakyti nuosavybės teisės į lauko tualetą su sąlyga, kad atsakovės atsisakys nuosavybės teisių į kitą tame pačiame žemės sklype esantį objektą - nenaudojamą sugriuvusį šulinį. Tokia ieškovės pozicija tik patvirtina, jog atsisakymas duoti sutikimą lauko tualetui griauti yra sąlygotas ne jos teisių, susijusių su naudojimusi jai nuosavybės teise priklausančiu daiktu, suvaržymu, bet tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos dėl naudojimosi įvairiais bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomais objektais ir siekiu mainais už sutikimą išsireikalauti ieškovei palankesnio kitų konfliktinių situacijų sprendimo. Tokia ieškovės pozicija negali būti vertinama kaip teisingumo ir sąžiningumo reikalavimus atitinkantis naudojimasis įstatymo suteiktomis materialinėmis teisėmis (CK 1.5 str.). Nurodytų aplinkybių visuma pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria patenkintas priešieškinio reikalavimas leisti atsakovėms be ieškovės sutikimo panaikinti ginčo tualetą, leidžia vertinti kaip pagrįstą ir ieškovės pateikto apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijamas tokios pirmosios instancijos teismo išvados teisėtumas, atmesti. Pripažinus atsakovėms teisę panaikinti ginčo tualetą, įvertinus jau minėtą aplinkybę, jog dėl neatitikimo teisės aktų reikalavimams šis tualetas negali būti eksploatuojamas, kaip formalus, jokių realių ieškovės teisių neužtikrinantis, todėl pagrįstai pirmosios instancijos atmestas vertintinas ir ieškinyje bei ieškovės apeliaciniame skunde pateiktas reikalavimas įpareigoti atsakoves grąžinti perkeltą lauko tualetą į jo pradinę vietą. Kadangi ieškovės apeliaciniame skunde keltas reikalavimas dėl dalies žyminio mokesčio priteisimo išspręstas Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-2288-454/2009 2009 m. rugpjūčio 26 d. priimtu papildomu sprendimu, šis apeliacinio skundo argumentas nelaikytinas pagrindu ginčijamam pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti.
CK 4.81 str. numatyta bendrosios dalinės nuosavybės subjektų teisė tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi bendrai valdomu nekilnojamuoju daiktu tvarką. Byloje esantis Žemės sklypo vidinio padalijimo planas (b.l. 104, t. 1) patvirtina, jog ieškovė, atsakovė I. S. T. ir dalį žemės sklypo iki 2003 m. liepos 1 d. valdęs K. Š. susitarė dėl žemės sklypo naudojimo. Susitarime nurodyta, jog ginčo praėjimu lygiomis dalimis naudosis ieškovė ir K. Š., tuo tarpu atsakovė I. S. T. teisės naudotis šia sklypo dalimi atsisakė. Byloje esanti 2003 m. liepos 1 d. Sutartis (b.l. 53-54, t. 1) patvirtina, jog savo nuosavybės teises į dalį žemės sklypo ir ant jo esančių statinių K. Š. perleido atsakovei I. S. T. ir jos sutuoktiniui. Iš 2004 m. rugpjūčio 25 d. sutarties turinio akivaizdu, jog būtent iš K. Š. įsigytą turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje atsakovė I. S. T. ir jos sutuoktinis padovanojo jų dukrai atsakovei M. Ž.. Nors CK 4.81 str. 2 d. nurodyta, jog susitarimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo naujam bendrasavininkiui privalomas tik tuo atveju, kai susitarimas patvirtintas notariškai ir įregistruotas viešajame registre, atsakovė M. Ž. šio susitarimo privalomumo neginčijo, atvirkščiai, atsiliepime į ieškinį (b.l. 11-12, t. 1) patvirtino, jog, gavusi dovanų dalį turto, perėmė ir bendraturčių nustatytą žemės sklypo vidinio pasidalijimo tvarką, todėl abejoti šios tvarkos privalomu taikytinumu nėra pagrindo. Iš kitos pusės, atkreiptinas dėmesys į tai, jog CK 4.81 str. aptariamu susitarimu reglamentuojamos bendrosios jungtinės nuosavybės teisių įgyvendinimo ribos, todėl šio susitarimo pagrindu gali būti ribojamos tik bendrasavininkio nuosavybės teisės į konkrečią žemės sklypo dalį. Tačiau žemės sklypu gali būti naudojamasi ir kitais (pvz., nuomos, panaudos ir pan.) pagrindais. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog dalimi ginčo praėjimo turi teisę naudotis atsakovė M. Ž.. Pastaroji nurodė sutinkanti, kad jai priklausančia dalimi naudotųsi ir jos motina atsakovė I. S. T., todėl teismo atsakovei I. S. T. nustatytas absoliutus draudimas naudotis ginčo praėjimu vertintinas kaip per platus, išeinantis už šalių sudaryto susitarimo ribų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nekonkreti teismo ginčo sprendimo rezoliucinės dalies formuluotė gali būti vertinama ir kaip protingumo bei teisingumo principams prieštaraujantis draudimas atsakovei I. S. T. naudojantis ginčo praėjimu patekti į dukros valdomas bendrosios nuosavybės objektų dalis. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, susijusi su naudojimusi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, tikslintina nustatant, kad atsakovė I. S. T. įpareigojama nesinaudoti savininko teisėmis į praėjimą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“.
Apeliacinius skundus atmetus, neskirstytinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis ir atstovavimo išlaidos), susiję su apeliacinių skundų parengimu ir pateikimu. Atsižvelgiant į tai, jog 2009 m. rugsėjo 30 d. atstovavimo sutartimi (b.l. 6, t. 2) atsakovės susitarė su atstove dėl atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą parengimo ir 2009 m. spalio 15 d. už šio dokumento parengimą sumokėjo atstovei 200 Lt (b.l. 14, t. 2), ši suma, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, vertintina kaip dėl ieškovės kaltės atsakovių patirtos pagrįsto dydžio išlaidos, todėl jų atlyginimas lygiomis dalimis po 100 Lt priteistinas iš ieškovės atsakovėms. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo patirtų su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų (b.l. 2, t. 2) atlyginimas lygiomis dalimis priteistinas iš apeliančių.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės J. O. R. ir atsakovės I. S. T. apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas ieškinio reikalavimas dėl įpareigojimo atsakovei I. S. T. nesinaudoti žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, patikslinti nustatant, kad atsakovė I. S. T. įpareigojama nesinaudoti savininko teisėmis į praėjimą, žemės sklypo plane pažymėtą indeksu „B“.
Likusią Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 10 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės J. O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovėms M. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Lt (vieną šimtą litų) atstovavimo išlaidoms, susijusioms su atsiliepimo į ieškovės pateiktą apeliacinį skundą surašymu, atlyginti.
Priteisti iš ieškovės J. O. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės I. S. T. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei po 6,12 Lt (šešis litus 12 ct) apeliacinės instancijos teismo patirtoms išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.