- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-27
- Bylos Nr.
- eAS-134-1062/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00362-2019-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Ramutė Ruškytė (pirm.), Rytis Krasauskas
- Pareiškėjas
- D. L.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Valdyba) Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 ir Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 paduoti bei panaikinti šiuos sprendimus.
Pareiškėja nurodė, kad, nors Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. (6.5)I-7069 buvo nurodyta jo apskundimo tvarka, tačiau neturėdama pakankamai teisinių žinių ir pasitikėdama valdininkų paaiškinimais, kad pareiškėjos dukra nėra neįgali nuo gimimo, pareiškėja nusprendė ne skųsti Valdybos Panevėžio skyriaus ir Valdybos sprendimus, o kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą su prašymu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos dukra neįgali nuo gimimo. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą bei išaiškino, kad pareiškėja gali kreiptis į administracinį teismą bei į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos. Gavusi šią nutartį, pareiškėja iš karto kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tokia pagalba pareiškėjai suteikta 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu, tačiau dėl užimtumo darbe paskirtasis advokatas skundą teismui parengė tik 2019 m. gruodžio 12 d. Pareiškėja taip pat pažymėjo, kad terminas skundui paduoti praleistas tik kiek daugiau nei mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino skundui paduoti praleidimo priežastys objektyviai nebuvo svarbios ar ekstraordinarios. Skundo padavimo terminą pareiškėja yra praleidusi dėl subjektyvių priežasčių. Klaidingas įstatymo nuostatų suvokimas ir netinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas, nagrinėjamu atveju pasirinktas pačios pareiškėjos, kreipiantis į kitas institucijas, o ne įstatymų nustatyta tvarka tiesiogiai į teismą, laikomas ne objektyvaus, bet subjektyvaus pobūdžio aplinkybe, kuri nėra pagrindas atnaujinti praleistą terminą. Teisinių žinių stoka ir kitos panašios aplinkybės pačios savaime taip pat negali būti laikomos svarbia terminų praleidimo priežastimi, kadangi asmuo savo teisę gali įgyvendinti per atstovą.
II.
Pareiškėja D. L. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atnaujinti skundo dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 ir Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 padavimo terminą.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde pareiškėja pakartotinai dėsto aplinkybes, nurodytas prašyme atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir termino atnaujinimo klausimą sprendė itin formaliai. Pasak pareiškėjos, į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo ji kreipėsi 2019 m. spalio 30 d., t. y. nepasibaigus Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 apskundimo terminui, o tai reiškia, kad pareiškėja siekė savo teisių gynybos teisme. Gavusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį, pareiškėja iš karto kreipėsi į Valstybinę garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, nes pati pareiškėja neturi tam teisinių žinių. Taigi pareiškėja nebuvo pasyvi, buvo rūpestinga, sąžininga ir atidi. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi nepagrįstai buvo apribota galimybė pareiškėjai ginti savo teises teisme bei apskųsti formalius Valdybos Panevėžio skyriaus ir Valdybos sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti pareiškėjos skundą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punktą.
Pirmiausia akcentuotina, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.
Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ nustatyta, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per vieną mėnesį nuo sprendimo gavimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (28 str. 1 d.). Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.
Svarbiomis termino praleidimo priežastimis teismų praktikoje laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA858-85/2012, 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai, inter alia (be kita ko), yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą.
Pažymėtina, kad termino atnaujinimas yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismo diskrecijai palikta spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, kokias – nesvarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes bei suformuotą teismų praktiką. Spręsdamas, ar termino skundui paduoti praleidimo priežastys yra svarbios, teismas vertina, ar minėtos aplinkybės galėjo užkirsti kelią asmeniui laiku ir tinkamai realizuoti šią teisę (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-601/2006, 2006 m. birželio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-247/2006, 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-208/2006).
Vertinant, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008). Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo.
Remiantis byloje surinktais dokumentais, nustatyta, kad: Valdyba 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7069, išankstine ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365, šio pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, kad Valdybos Panevėžio skyriaus bei Valdybos sprendimai per vieną mėnesį nuo Valdybos sprendimo gavimo dienos gali būti skundžiami Regionų apygardos administraciniam teismui; pareiškėja 2019 m. spalio 30 d. prašymu kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus, prašė nustatyti, ar jos dukra laikytina neįgalia nuo gimimo ir atkurti pareiškėjai teisę gauti šalpos kompensaciją už neįgalios dukters priežiūrą; Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. lapkričio 4 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio neįgalumo fakto nustatymo bei šalpos kompensacijos paskyrimo, išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo; pareiškėja 2019 m. lapkričio 18 d. kreipėsi į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašė suteikti antrinę teisinę pagalbą administracinėje byloje dėl Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 apskundimo; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2019 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 2.4(NTP-2)-19-T-2142-18489 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą; Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas advokatas 2019 m. gruodžio 12 d. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams pateikė skundą dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 bei Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 ir prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti.
Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad pareiškėja į teismą kreipėsi praleidusi skundo dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 bei Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 padavimo terminą, tačiau, pareiškėjos manymu, terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl yra pagrindas jį atnaujinti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą netenkino, nustatęs, kad pareiškėja terminą praleido dėl subjektyvių ir nuo jos valios priklausiusių priežasčių – dėl to, kad pareiškėja nepasinaudojo Valdybos nurodyta 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 apskundimo tvarka, o savo iniciatyva kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinės reikšmės fakto nustatymo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka.
Kaip minėta, Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimu Nr. (6.5)I-7069 buvo netenkintas pareiškėjos skundas dėl Valdybos Panevėžio skyriaus sprendimo, kuriuo pareiškėjai atsisakyta skirti šalpos kompensaciją už neįgalios dukters slaugymą. Valdyba 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. (6.5)I-7069 pareiškėjai išaiškino, kad šalpos kompensacija pareiškėjai negali būti skiriama dėl to, kad nėra duomenų, jog pareiškėjos dukra yra neįgali nuo gimimo ir kad pareiškėja dukrą iki 1995 m. sausio 1 d. namuose slaugė ne mažiau kaip 8 metus. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nors Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendime Nr. (6.5)I-7069 pareiškėjai ir buvo išaiškinta jo apskundimo tvarka, pareiškėja, atsižvelgusi į minėto Valdybos rašto turinį, pagrįstai galėjo suklysti manydama, kad savo teises ji, pirmiausiai, turėtų ginti kreipdamasi būtent į bendrosios kompetencijos teismą dėl juridinės reikšmės fakto, kad jos dukra buvo neįgali nuo gimimo, nustatymo, kuriuo remdamasis Valdybos Panevėžio skyrius vėliau galėtų pareiškėjai skirti Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 12 straipsnyje įtvirtintą šalpos kompensaciją. Pažymėtina, jog tokios savo teisių gynybos pareiškėja ėmėsi nedelsdama – į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus kreipėsi 2019 m. spalio 30 d., o gavusi Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. lapkričio 4 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėja nedelsdama, t. y. 2019 m. lapkričio 18 d., kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios paskirtas advokatas 2019 m. gruodžio 12 d. teismui pateikė skundą dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 bei Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 bei prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti. Toks procesinio dokumento parengimo ir pateikimo laikas negali būti vertinamas kaip neprotingai ilgas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėja nuo pat pradžių manydama, kad jos teisės nagrinėjamu atveju buvo pažeistos, siekė jų gynybos, taip pat į tai, kad kreipdamasi į bendrosios kompetencijos teismą pareiškėja galėjo sąžiningai klysti dėl savo teisių gynimo būdo, ir į tai, kad pareiškėjos keliamas ginčas yra susijęs su jai itin jautria socialinio gyvenimo sritimi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartyje, pareiškėja veikė sąžiningai, savo teisę į teisminę gynybą siekė realizuoti nedelsdama, o kreipimosi į teismą terminą ji praleido dėl svarbių ir nuo jos valios nepriklausiusių priežasčių.
Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti praleistą skundo dėl Valdybos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 bei Valdybos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 padavimo terminą, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartis naikinama, o pareiškėjos prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą tenkinamas. Pažymėtina, jog atnaujinus praleistą minėtų Valdybos Panevėžio skyriaus ir Valdybos sprendimų apskundimo terminą, pareiškėjos skundo priėmimas pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiamas iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos D. L. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį.
Atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio skyriaus 2019 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. VPE_SP1E-5365 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2019 m. spalio 3 d. sprendimo Nr. (6.5)I-7069 paduoti ir perduoti pareiškėjos D. L. skundo priėmimo klausimą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.