Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

išnagrinėjusi J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44¹ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Centro policijos nuovados tyrėjas 2015 m. rugsėjo 16 d. J. J. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹ straipsnį dėl to, kad J. J. 2015 m. rugsėjo 16 d. 9.30 val. Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, prekiavo vaistiniais preparatais ir medicininės paskirties produktais, pagamintais Rusijos Federacijoje, kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą ir Bendrijos vaistinių preparatų registrą, neturint licencijos, kurių prekyba neturint licencijos yra draudžiama. Buvo rastos ir iš J. J. paimtos įvairios pakuotės su vaistiniais preparatais, t. y. 1430 vaistinių tablečių. Taip J. J. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla ir pažeidė LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. V-1012 patvirtintų „Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklių“ reikalavimus, 2006 m. birželio 22 d. LR Farmacijos įstatymo Nr. X-709 19 str. 1 d. reikalavimus.

J. J. kaltu dėl padaryto pažeidimo neprisipažino ir teisme paaiškino, kad atvyko į turgų, pareigūnai jau „pakavo“ dvi moteris. Jos pasakė ant jo, kad atvažiavo prekiauti dar vienas, nors prekiauti nebuvo pradėjęs. Pareigūnas pradėjo eiti link jo, tos moterys išsilakstė. Pareigūnas paklausė, ar jis turi vaistų, sakė, kad turi mašinoje. Važiuoti su vaistais gali, jis jais neprekiavo. Jį įskundė. Su pareigūnu perėjo Žemaitės gatvę, viena moteris pabėgo, namie pasidėjo vaistus ir vėl sugrįžo. Pareigūnas jam sakė, kad sustatys aktą, nes jį paskundė. Nei muitinė, nei policija jo nebaudžia už tai, kad vežasi vaistus. Rugsėjo 16 d. buvo turgaus diena. Dar turėjo kriaušių. Vaistai buvo mašinoje, grįžęs iš Rusijos jų neišsikrovė. Vaistus būtų nuvežęs dukrai, jos vaikams. Per muitinę veža leistiną kiekį. Tai asmeninėms reikmėms skirti vaistai, taip pat artimiesiems. Turi verslo liudijimą, pardavinėja visokius tepalus, maisto papildus, muilą. Tą dieną nebuvo nieko išsidėliojęs, nes ką tik buvo atvažiavęs. Yra liudytojų, tai gali paliudyti visas turgus. Tą dieną dar net nebuvo pradaręs mašinos. Grįžęs iš Rusijos neišsikrovė vaistų iš mašinos. Tikrai nepardavinėjo. Kažkada jį buvo pagavę pardavinėjant, prisipažino, nieko nepakeisi. Šį kartą neprekiavo. Papildus būtų pardavinėjęs, vaistų nebūtų, niekada jų nebepardavinėja. Moterys parodė į jį ir viskas. Vaistai buvo vienoje vietoje. Nieko nepažeidė. Prašo jį išteisinti ir grąžinti vaistus. G. K. buvo prie jo padėjusi „tašę“, o kriminalistas jam sakė, kad čia prie jo daiktų, todėl turi imti ir eiti į policiją. Jis jam pasakė, kad tai ne jo. Paskui G. K. prisipažino, kad tai jos daiktai. K. P. viską matė. T. Č. neteisingai nurodo, nes jis buvo ką tik atvykęs. Nespėjo padaryti pažeidimo, gailisi, kad paėmė vaistus, kurių neturėjo paimti. D. K. pasakė, kad patikrintų ir jį. Lauke vaistų nebuvo, tie, kurie buvo lauke, buvo K.. Verslo liudijimą turi, gali prekiauti, tik ne vaistais. Prekiauja papildais. Tie vyriškiai, kurie buvo šalia jo, prekiauja buitinėmis prekėmis. Pirkėjų nebuvo. Pareigūnas prie jo net nebuvo priėjęs, po to priėjo, liepė atidaryti automobilį. Tą dieną net nebūtų prekiavęs.

Liudytojas K. P. teisme parodė, kad J. J. žino iš matymo, iš turgaus. Tą dieną jis buvo atsivežęs prekiauti sendaikčiais ir prie jo priėjo pareigūnas, dar buvo tokia moteris pasidėjusi savo daiktus, skudurus, ir po tais skudurais buvo vaistai. Visa tai norėjo „prikabinti“ jam. Jis pasakė, kad tie daiktai ne jo. Paskui surado vaistų savininką. O J. J. tą dieną visai nevykdė prekybos. Atėjo pareigūnai, susirinko vaistus ir išsivežė. J. J. tą dieną buvo atvykęs ir jo automobilis stovėjo už bortelio. Jis savo mašiną stato skirtingose vietose. Jis prekiauja tuo, kuo galima prie Bitininkų parduotuvės. Neklausė, kodėl tada neprekiavo. Negali įvardinti, kuo jis prekiauja, bet girdėjo, kad papildais. Nežino, ar J. J. prekiauja vaistais ir kokiais. Nežino, kas tą kartą pas jį buvo rasta. J. J. tą dieną vaikščiojo po aikštelę. Buvo tos sesės, jos klausė, kodėl nepaėmė Jono. Pareigūnas dar liepė atrakinti mašiną. Genė buvo viena iš moterų. Kažką rado, kuo negalima prekiauti. Šalia jo, kaip dabar suprato, buvo Genės rankinė. Pareigūnai iškratė jos „tašę“ ir rado vaistus. Jis negali pasakyti, ar prekiavo vaistais. J. J. tą dieną tikrai neprekiavo. Tas pareigūnas prie jo net nėjo. Jos apskundė, kad jis gal ką nors turi, todėl taip ir gavosi. Jis nežino, kas pas J. J. buvo rasta mikroautobuse. Gal J. J. prekiauja tuo, kuo galima, tais preparatais. Niekada neina ir neperka. Girdėjo kalbas, kad prekiauja papildais. Tas pareigūnas ištikrino ir jo mašiną, bet sakė, kad tuo neužsiima.

Liudytojas T. Č. teisme parodė, kad J. J. žino. Tą dieną buvo stebima turgavietės aplinka, kur dažniausiai prekiaujama kontrabandiniais vaistais ir cigaretėmis. Buvo pastebėtas J. J., stebėjo jį jau ne kartą. Iš jo automobilio, kur buvo vaistai, ištraukė prekes, šalia buvo du asmenys. Paklausus kieno daiktai, pasakė, kad ne jo. Atidarius automobilio bagažinę, buvo rasti vaistai, leidimo nepateikė. Paprašė vykti į nuovadą. Nuvykus buvo surašytas protokolas. Pradžiai asmuo neigė, kad daiktai jo, bet po to matėsi, kad yra kaltas, nors tiesioginio pripažinimo nebuvo. Pasakė, kad sutiko su pažeidimu, bet neprisipažino. Prekės buvo automobilio bagažinėje. Jis buvo pasiruošęs prekiauti, buvo priėję keli asmenys. Niekam prekių iš maišelio nepardavė. Vaistų kiekis mašinoje buvo didelis, dėl to akivaizdu, jog prekiauja. Galima traktuoti, kad prekiavo, bet fakto nematė. Medicininės paskirties prekės buvo bagažinėje. Lauke buvo padėti daiktai. Patikrinus automobilį, rastos tos pačios prekės kaip lauke. Jis prekiavo, stovėjo, bet nepripažino, sakė, kad tai ne jo prekės. Šalia buvę vyrai parodė, kad prekės J. J.. Tikrino kitą automobilį, bet jame tokių prekių nebuvo. Stebėjo 30-45 min. Prie J. J. buvo priėję asmenys, nepastebėjo, kad būtų perduoti pinigai, bet asmenys buvo pasilenkę prie maišelių. Asmuo vengė atsakomybės, dėl to neprisipažino. Paprašė, kad pateiktų leidimą, bet nepateikė. Jis priėjo vienas. Moterys jam nieko nepasakė, nieko nenurodė. J. J. sakė, kad turi maisto papildus, bet jie jam ir liko, jų nepaėmė. Automobilyje kriaušių nebuvo. Kaip J. J. atvyko, nematė, nes jam atvykus, J. J. jau stovėjo. Kaip dėliojosi prekes, irgi nematė. Matė, kaip bendravo su vyrais, kuriems liepė išdėlioti maišelius iš didelės tašės ir perdėti į mažesnius maišelius. J. J. pats nieko nedarė. Tie asmenys jam priėjus pasišalino. Šalia J. J. ant žemės buvo išdėlioti rūbai, bet taip niekas neprekiauja, čia tik priedanga. Papildų, tepaliukų nebuvo. Buvo sportiniai krepšiai, o juose vaistai, ant viršaus sudėti papildai, tepaliukai. Tašės apačioje buvo vaistai. Kitoje tašėje buvo daugiau vaistų. Ne medicininės paskirties vaistai jam buvo grąžinti. Pripažino, kad tašės jo. Iš surašytų vaistų, 30 proc. buvo lauke maišeliuose, 70 proc. buvo automobilyje. Maišeliuose buvo vien vaistai, kurie buvo padėti 2-3 metrai nuo J. J.. Daugiau asmenų, kuriems galėjo priklausyti maišeliai, nebuvo. Nepripažino, kad maišeliai jo.

Teismas, spręsdamas J. J. administracinės atsakomybės klausimą, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 44¹ straipsnyje, remiasi ir kitais administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais duomenimis: Šiaulių AVPK tyrėjo tarnybiniu pranešimu, paėmimo protokolu, išrašu apie asmeniui registruotus teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, prašymu dėl daiktų saugojimo, Kvitu B, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus ir eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas, tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N62-231/2011).

ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pagal ATPK 9 straipsnio 1 dalį ir 272 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tas asmuo, kuris padarė administracinį teisės pažeidimą, tai yra priešingą teisei, kaltą (tyčinį arba neatsargų) veikimą arba neveikimą, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Analizuojant LR ATPK 44¹ str. turinį, matyti, kad pagal šio straipsnio nuostatas administracinė atsakomybė asmeniui kyla už vertimąsi su vaistais (vaistiniais preparatais) susijusia veikla, kuriai reikalinga licencija, be licencijos ar kitokiu neteisėtu būdu, jeigu tai nesukėlė sunkių pasekmių ar nebuvo daroma stambiu mastu. Farmacinę ir kitą veiklą, susijusią su vaistiniais, tiriamaisiais vaistiniais preparatais, veterinariniais vaistais, veikliosiomis ir kitomis vaistinėmis medžiagomis bei medicininės paskirties produktais, veterinarinės farmacijos veiklą, taip pat šios veiklos valstybinį valdymą ir kontrolę reglamentuoja 2006 m. birželio 22 d. Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymas Nr. X-709 (toliau – Įstatymas) (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje formuluojant kaltinimą J. J., buvo nurodyta, kad jis pažeidė minėto Įstatymo 19 str. 1 d. reikalavimus. Įstatymo 19 str. 1 d. numatyta, kad vaistinių, tiriamųjų vaistinių preparatų gamyba, importas, didmeninis vaistinių preparatų, veikliųjų medžiagų platinimas, vaistinės veikla ir farmacinių atliekų tvarkymas (išskyrus šalinimą) yra licencijuojama farmacinė veikla. Šio Įstatymo penktame skirsnyje „Farmacinės veiklos licencijavimas“ nurodyta, jog farmacinės veiklos licencija išduodama tik juridiniams asmenims šiame įstatyme numatytomis sąlygomis. Formuluojant kaltinimą taip pat buvo nurodyta, kad J. J. pažeidė ir Vaistininko praktikos licencijavimo taisykles, kurios nustato vaistininko praktikos licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti licenciją, licencijų galiojimo panaikinimo tvarką, licencijos išdavimo sąlygas, paraiškos licencijai gauti ir licencijos formas, licencijuojamos veiklos sąlygas ir jų laikymosi priežiūros tvarką, licencijos turėtojo teises ir pareigas. Iš šių taisyklių matyti, kad asmuo, norintis gauti vaistininko praktikos licenciją, turi pateikti paraišką, įgytą vaistininko profesinę kvalifikaciją patvirtinantį diplomą ir kitus dokumentus, nustatytus Vaistininko praktikos licencijavimo taisyklėse.

Nagrinėtinu atveju J. J. neneigia, kad prekybos vietoje – Šiaulių miesto centrinėje turgavietėje, adresu Vilniaus g. 212, Šiauliuose, jis laikė administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytus vaistinius preparatus, tačiau neigia prekybos minėtais vaistiniais preparatais faktą motyvuodamas tuo, kad jis buvo atvykęs į turgų su savo asmeninėms reikmėms įsigytais vaistiniais preparatais, o jokios prekybos nevykdė. J. J. taip pat tvirtino, kad jis turi verslo liudijimą prekybai, prekiauja visokiais papildais, tepaliukais, muilais, tačiau įvykio dieną prekybos apskritai nevykdė, jokių prekių išsidėliojęs nebuvo. Aiškinantis pažeidimo padarymo aplinkybes, teismo posėdžio metu liudytoju buvo apklaustas policijos pareigūnas, buvęs įvykio vietoje. T. Č. teismui pripažino, kad nematė, jog J. J. būtų dėliojęsis kokias nors prekes, matė, kaip prie J. J. buvo priėję asmenys, tačiau nepastebėjo, kad J. J. būtų perduoti pinigai, taip pat patvirtino, jog to, kaip J. J. būtų prekiavęs, paties pardavimo fakto nematė. Liudytojas K. P. taip pat teismui patvirtino, kad J. J. tą dieną prekybos visai nevykdė. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, byloje nenustatytas šių liudytojų suinteresuotumas bylos baigtimi, todėl teismas jų parodymus traktuoja kaip atitinkančius objektyvią tiesą dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių.

Pažymėtina ir tai, kad nors administracinio teisės pažeidimo protokole buvo nurodyta, kad asmuo su pažeidimu sutiko ir nuoširdžiai gailisi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu J. J. teigė pažeidimo padarymo nepripažinęs. Policijos pareigūnas, surašęs J. J. administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip patvirtino, jog J. J. nesakė, kad yra kaltas, tiesioginio pripažinimo nebuvo, taip pat negalėjo paaiškinti, kodėl protokole yra įrašas apie prisipažinimą ir gailestį.

Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N9-990/2006, N63-5437/2010). Ištirtų aplinkybių visumos analizė rodo, kad byloje esanti įrodymų analizė neleidžia teismui daryti kategoriškos išvados, kad 2015-09-16 9.30 val. J. J. prekiavo vaistiniais preparatais ir medicininės paskirties produktais, pagamintais Rusijos Federacijoje, kurie nėra įtraukti į Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registrą ir Bendrijos vaistinių preparatų registrą, neturint licencijos, kurių prekyba neturint licencijos yra draudžiama, o galimai turėtas ketinimas platinti šiuos preparatus yra tik prielaida, kuria remtis teismas negali. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p., 2 d.).

Daiktiniai įrodymai – 1430 vaistinių tablečių, nutarimui įsiteisėjus, grąžintini J. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1 p., 286-288 str., 291-293 str., teisėja

nutaria:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44¹ straipsnį, nutraukti, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Daiktinius įrodymus – 1430 vaistinių tablečių, nutarimui įsiteisėjus, grąžinti J. J..

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.