Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. V. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namuose–atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka V. V., gimęs (duomenys neskelbtini) nuteistas: Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 3 d., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 d., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis 63 straipsniu paskirta 1 m. 3 mėn. laisvės apribojimo bausmė; Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas – pagal BK 199 straipsnio 3 d., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį skirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausmė, pagal 260 straipsnio 3 dali, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, skirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 ir 2 punktais šias bausmes ir pagal BK 202 straipsnio 1 dalį paskirta galutinė 4 m. laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2019 m. birželio 28 d., pabaiga – 2023 m. birželio 27 d.

Anksčiau teistas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalyje numatytą privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 27 dienos (Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. liepos 30 d.).

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. priėmė nutarimą Nr. 93-176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalį. Nutarimas motyvuojamas tuo, kad nors nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 25 balai, tačiau jis per bausmės atlikimo laiką nesielgė išimtinai teigiamai. Atlikdamas bausmę 2019 m. liepos 29 d. pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles už ką buvo paskirta nuobauda, nuobauda panaikinta prieš terminą, tačiau tai rodo aplinkybę, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką požiūrį į taikomas pataisos priemones. Atsižvelgta į tai, kad nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, kurių nėra pilnai padengęs, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys kriminogeniniai veiksniai: turi skolų, negeba atpažinti problemų, padaryta išvada, kad nėra pasiekti bausmės tikslai ir nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nuteistasis V. V. skundžia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimą Nr. 93-176 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra ir prašo panaikinti nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nurodo, kad komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai turėjo būti įvertintos visos reikšmingos aplinkybės ir turėjo būti taikytas lygtinis paleidimas. Komisijos argumentai, negali būti laikomi svariais argumentais netaikyti lygtinio paleidimo. Komisija nevisapusiškai įvertino visas nuteistąjį charakterizuojančias ir žemą riziką patvirtinančias aplinkybes, neatsižvelgė į šeimoje susiklosčiusią situaciją, mažamečių vaikų interesus. Nevertintos pačios nusikalstamos veikos atlikimo aplinkybės. Lygtinio paleidimo netaikymas daugiau žalingas nei naudingas.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį – vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo (157 straipsnio 1 dalyje 1 punktas). Nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis iki šešių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse (157 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Jeigu Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje svarstant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą jam paskiriama nuobauda už teisės pažeidimą, apie tai nedelsdama, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nuobaudos paskyrimo, pataisos įstaiga raštu praneša Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, o ši šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimą atideda šio Kodekso 157 straipsnio 5 dalyje nustatytam laikui. Taigi, vienas iš pagrindinių dokumentų, kuriuo remiantis vertinama, ar egzistuoja sąlygos nuteistojo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, yra socialinio tyrimo išvada.

Pagal BVK dabar galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 93-176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BPK 157 straipsnio 4 dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo V. V. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, socialinio tyrimo išvada, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimo pagal „OASys“ metodikas rezultatais, nuteistojo asmens byla Nr. 1239/B, darytina išvada, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. nutarimas Nr. 93-176 netaikyti nuteistajam V. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvi prižiūra yra pagrįstas ir motyvuotas – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija tinkamai įvertino nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pataisos įstaigose sprendimams dėl nuteistųjų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos priimti Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu sudaromos septynių narių Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijų sudarymo ir darbo organizavimo nuostatus tvirtina Kalėjimų departamento direktorius (BVK 164 straipsnio 1 dalis). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintuose Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatuose, 21 punkte nustatyta, kad komisijos posėdžiuose turi dalyvauti visi jos nariai. Kai komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti kuris nors jos narys, komisija gali dirbti, jeigu posėdyje dalyvauja daugiau kaip pusė komisijos narių, tarp jų komisijos pirmininkas ar komisijos pirmininko pavaduotojas. Komisijos sprendimai priimami komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsų dauguma. Komisijos posėdyje dalyvaujančių komisijos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, balsavimo rezultatus lemia komisijos posėdžio pirmininko balsas. Priešingai nei nurodo nuteistasis, Komisija Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. birželio 26 d. įsakymu Nr. V-183 sudaryta iš septynių narių – komisijos pirmininko, komisijos pirmininko pavaduotojos ir 5 visuomenės atstovų. Komisijos posėdyje dalyvavo 6 nariai, pasiskirsčius balsams po lygiai balsavimo rezultatą nulėmę komisijos pirmininko pavaduotojos balsas. Susipažinus su Komisijos 2020 m. liepos 30 d. protokolu Nr. 92-199, minėtų Nuostatų reikalavimų pažeidimų nenustatyta.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, V. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis už apysunkio, sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo padarymą, t. y. neteisėtai laikė ir siuntė didelį kiekį vaistinių preparatų, kurių sudėtyje buvo psichotropinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti, o dalį šių medžiagų tuo pačiu tikslu neteisėtai įgijo bei neturėdamas leidimo, visas tas psichotropines medžiagas gabeno per Lietuvos Respublikos sieną. Nuteistasis ginčiją priimtą Komisijos nutarimą tuo, kad neįvertintos nusikaltimo padarymo aplinkybės, tačiau pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra vertinama kaip esminė, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo galimybę, kadangi ji jau buvo įvertinta teismo skiriam bausmę, tačiau ji vertinama kitų asmenį apibūdinančių aplinkybių visumoje. Tačiau pažymėtina, kad padarytas net ir labai sunkus nusikaltimas, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Nuteistojo gyvenimo būdas nebuvo suderinamas su nuolatiniu nusikalstamumu, tačiau buvo momentų, kai užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su dabartiniu teistumu, tačiau dėl finansinės naudos siekimo šį faktą ignoravo.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, t. y. vieną kartą 2019 m. liepos 29 d. baustas už uždraustų daiktų gaminimą, įsigijimą ar laikymą, nuobauda 2019 m. spalio 23 d. panaikintą prieš terminą. Nors nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi. Tai taip pat rodo, kad nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietoje nebuvo nepriekaištingas, o tai leidžia abejoti pakankama jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir neleidžia pagrįstai tikėtis įstatymų atitinkančio elgesio laisvėje. Pagal „OASys“ metodiką V. V. nustatyta žema – 25 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 5 balai, o dinaminių net 20 balų, todėl nuteistasis, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, negeba atpažinti problemų. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo pasakojime atsispindi tai, jog jis apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, ne visada sutelkdamas dėmesį ilgalaikėms pasekmėms, praeityje ne visuomet taikė tinkamas problemų sprendimų strategijas. Nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – bausmės pabaiga – 2023 m. birželio 27 d. Teismas pažymi, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingas visuomenei veikas ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgus į minėtas aplinkybes, darytina išvada, kad nuteistasis V. V. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, kadangi nors nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi ir nesudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistojo V. V. skundas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 92-176 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 4 dalimi, 164 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Nuteistojo V. V. skundą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 92-176 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.