- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-24
- Bylos Nr.
- 2A-147-492/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Dalia Kačinskienė, Andžej Maciejevski
- Ieškovas
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- AB DnB Nord banko
- Atsakovas
- A. V.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens antstolės T. G. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-20-419/2009 pagal ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams A. V. ir A. V. dėl servituto žemės sklype nustatymo, tretieji asmenys antstolės T. G. kontora, AB DnB Nord bankas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ prašė nustatyti servitutą žemės sklype, esančiame „(duomenys neskelbtini)“ pagal UAB „Grametra“ parengtą servituto nustatymo planą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad remiantis 1999-07-16 paskolos sutartimi, UAB draudimo kompanija “LINDRA” (šiuo metu UAB DK “PZU Lietuva”) suteikė 90000 Lt paskolą UAB “Čiaukšliai”. Paskolos grąžinimui užtikrinti S. V., kurio teisių perėmėjais yra atsakovai A. V. ir A. V., pagal 1999-06-16 hipotekos lakštą Nr.01/1/1999/0002717 įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/p, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, turintį 236,1 m² ploto, bei sandėlį, plane pažymėtą indeksu 4F1/p, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, turintį 888,15 m² ploto, esančius „(duomenys neskelbtini)“. Kadangi skolininkas paskolos per nustatytą terminą negrąžino, kreditorius UAB DK “PZU Lietuva” išieškojimą nukreipė į įkeistą turtą. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kuriame išdėstyti įkeisti statiniai, įkeistas AB DnB Nord bankui, kuris nesutiko, kad skolos išieškojimas būtų vykdomas iš bankui įkeisto žemės sklypo. Įstatymas neleidžia pastatų parduoti neaptarus pirkėjo teisės į žemės sklypą, todėl būtina nustatyti servitutą, kad būtų galima naudoti minėtus pastatus pagal paskirtį.
Atsakovas A. V. ir atsakovės A. V. įstatyminė atstovė jos motina M. V. su ieškiniu sutiko.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovui S. V. priklausantis 59,020 ha dydžio žemės sklypas, esantis „(duomenys neskelbtini)“, buvo įkeistas bankui UAB „Technobiuras“ sutartinėms prievolėms pagal 2005-01-03 kredito linijos sutartį įvykdyti. UAB „Technobiuras“ nustatytais terminais kredito negrąžino, todėl bankas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo iš šio žemės sklypo. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. nutartimi bankui įkeistas minėtas žemės sklypas yra areštuotas, o nuo jo arešto momento draudžiama žemės sklypą perleisti, įkeisti, išnuomoti ar kitaip suvaržyti savininko S. V. teises į jį, taip pat mažinti jo vertę, taigi servituto nustatymas negalimas. Trečiasis asmuo rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartimi civ.b. Nr.3K-3-246/2005, kurioje nurodyta, kad servituto nustatymas siejamas su sąlyga, kad jo nenustačius, nebūtų įmanoma normaliomis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taip pat remdamasis CK 4.126 str. 2 d., teigė, kad ieškovas neturi reikalavimo teisės į servituto ginčo žemės sklype nustatymą.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškovo UAB DK “PZU Lietuva” ieškinio atsakovams A. V. ir A. V. dėl servituto žemės sklype nustatymo netenkino. Nurodė, kad servitutas gali būti nustatomas, jei tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkais yra skirtingi asmenys, kitaip servituto nustatymas netektų prasmės. Nagrinėjamojoje civilinėje byloje ir žemės sklypo (tarnaujančiojo daikto) ir statinių (viešpataujančiųjų daiktų) savininkas yra tas pats asmuo S. V. . Šiuo metu minėti žemės sklypas bei pastatai registruoti kaip mirusiojo S. V. nuosavybė, nes jo įpėdiniams paveldėjimo teisės liudijimai dar nėra išduoti ir savo teisių į minėtą palikimą jie dar nėra įregistravę nekilnojamojo turto kadastre. S. V. įpėdiniams įregistravus nuosavybės teisę į minėtus daiktus, jie taps minėtų daiktų bendrasavininkiais. Taigi šiuo metu servitutas į minėtą žemės sklypą negali būti nustatomas. Be to, ieškovas nėra nei šių daiktų savininkas, nei valdytojas, todėl jis neturi teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu servituto nustatymas pažeistų ne tik trečiojo asmens AB DnB Nord banko teises bei teisėtus interesus, bet taip pat atsakovų ir net paties ieškovo teises bei teisėtus interesus, nes sumažintų ne tik realizuojamo žemės sklypo vertę, bet ir minėto gyvenamojo namo ir sandėlio vertę, nes pirkti gyvenamąjį namą praktiškai be jokio žemės sklypo (pagal siūlomą servitutą namo savininkui būtų suteikta galimybė naudotis tik 400,02 m² ploto žemės sklypu bei privažiavimu prie namo) kaimo vietovėje nėra jokios prasmės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu antstolė T. G. prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį patenkinti. Nurodė, kad įkeisti daiktai turi būti parduoti su teisėmis į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Teisę į žemės sklypą reglamentuoja LR CK 6.394 str. 1 d. Pardavimas iš varžytinių prilyginamas pirkimo – pardavimo sandoriui su tam tikromis įstatymuose numatytomis teisinėmis išlygomis. Teismas neturi teisės patvirtinti daikto pardavimo iš varžytinių akto, jeigu daiktas parduotas be žemės sklypo arba nėra aptartos teisės į žemės sklypą. Todėl būtina įteisinti teisę į žemės sklypą, kuriame yra ieškovui įkeisti pastatai, kadangi nėra kitokio teisinio kelio tinkamai realizuoti savo teises, t.y. parduoti įkeistą daiktą iš varžytinių ir grąžinti skolą. Servituto nustatymas negali pažeisti trečiojo asmens AB DnB Nord banko interesų, nes sudarant žemės sklypo įkeitimo sutartį, jam buvo žinoma, kad žemės sklype yra pastatai, kurie yra įkeisti ieškovui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą UAB DK „PZU Lietuva“ prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą –UAB DK „PZU Lietuva“ ieškinį patenkinti. Nurodė, kad: 1) ieškovas negali įgyvendinti savo reikalavimo teisės, t.y. parduoti įkeisto daikto iš viešųjų varžytinių, kadangi ieškovas neturi jokių teisių į žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį. Sutartis, pagal kurią daiktas gali būti parduodamas iš varžytinių, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, yra negaliojanti, todėl vienintelė teisiniu požiūriu teisinga išeitis įvykdyti Hipotekos sutartį, yra nustatyti įkeisto gyvenamojo namo bei sandėlio servitutą; 2) šiuo metu įtvirtintas LR CK Hipotekos institutas nustato, kad jeigu įkeičiant žemę, statiniai nėra įkeičiami, tai pardavus įkeistą žemę varžytinėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą. Taigi jau dabar potencialus žemės sklypo pirkėjas žinotų, kad jei jis nupirktų minėtą žemės sklypą, tai statinių, esančių žemės sklype, savininkas turėtų teisę nustatyti servitutą, todėl tokio žemės sklypo kaina būtų mažesnė nei žemės sklypo be jokių statinių; 3) ieškovas teismo proceso metu siūlė sprendžiant ginčą taikyti įstatymo ar teisės analogiją, jeigu teismas manytų, kad pagal LR CK reikalavimus ieškovas neturi teisės nustatyti servitutą. Teismas, nors ir privalėjo, dėl to nepasisakė.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AB DnB Nord bankas prašė Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, o antstolės T. G. kontoros apeliacinio skundo netenkinti. Nurodė, kad teismas pagrįstai nustatė, kad šiuo metu į žemės sklypą servitutas negali būti nustatomas, nes jo savininkas yra tas pats asmuo S. V. , o jo įpėdiniams įregistravus nuosavybės teisę į minėtus daiktus, jie taps minėtų daiktų bendrasavininkiais; ieškovas nėra nei šių daiktų savininkas, nei valdytojas, todėl neturi teisės kreiptis į teismą dėl servituto nustatymo. Pagal CK 4.126 str. 2 d., servituto instituto tikslas yra užtikrinti daikto savininko teises normaliomis sąnaudomis naudoti daiktą pagal paskirtį, o ne trečiųjų asmenų teises į jų realizuojamą turtą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. nutartimi bankui įkeistas žemės sklypas yra areštuotas, o nuo arešto momento, draudžiama žemės sklypą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, mažinti jo vertę. Ieškovo reikalavimu minėtame žemės sklype nustačius servitutą, būtų apribotos banko, kaip hipotekos kreditoriaus, turtinės teisės išieškoti skolą iš jo naudai įkeisto nekilnojamojo turto. Apeliantas nepagrįstai vadovaujasi CK 6.394 str. 1 d., nes šis straipsnis reglamentuoja nekilnojamojo daikto savininko teisę į žemės sklypą, kurį tas nekilnojamasis daiktas užima, o ne trečiųjų asmenų, kaip teigiama apeliaciniame skunde.
Trečiojo asmens antstolės T. G. kontoros apeliacinį skundą atsisakytina tenkinti.
UAB draudimo kompanija „Lindra“ (ieškovas – teisių perėmėjas) suteikė 90 000 Lt paskolą UAB „Čiaukšliai“, jos grąžinimui užtikrinti S. V. 1999-06-16 hipotekos lakštu Nr. „(duomenys neskelbtini)“ įkeitė jam nuosavybės teise priklausančius gyvenamąjį namą, plane pažymėtą indeksu 1A1/p, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, turintį 236,1 kv.m. ploto, bei sandėlį, plane pažymėtą indeksu 4F1/p, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, turintį 888,15 kv.m. ploto, esančius 59,02 ha žemės sklype, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“.
Civilinėje byloje pateikiamas Hipotekos registro išrašas patvirtina, kad 2005-01-05 buvo įregistruota sutartinė hipoteka, kreditoriui AB bankui „NORD/LB Lietuva“ už skolininko UAB „Technobiuras“ prievoles pagal 2005-01-03 kredito linijos sutartį Nr. 04-762-38 su vėlesniais pakeitimais buvo įkeisti nekilnojamieji daiktai - 59,0200 ha ploto žemė sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 4,1800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantis „(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausantys S. V. ; įkeičiamame žemės sklype esantis statinys įkeistas nebuvo (l. 36-37).
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2007-06-14 nutartimi buvo išaiškinta Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2001-04-11 nutarties Nr. 109V/2001 vykdymo tvarka, nustatyta, jog įkeisti daiktai (gyvenamasis namas ir sandėlis) turi būti parduoti su teisėmis į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (l. 12).
Antstolė T. G., vykdanti išieškojimą iš įkeisto namo ir sandėlio, pasiūlė išieškotojui ir skolininkui kreiptis į teismą, kad įkeistiems pastatams būtų nustatytas servitutas į žemės sklypą, nes, remiantis CK 6.394 str., iš varžytynių pastatai turi būti parduoti su teisėmis į tą žemės sklypo dalį, kurią jie užima ir kuri yra būtina jiems naudoti pagal paskirtį.
Kreditorius AB DnB Nord bankas 2008-01-23 ir 2008-03-14 pareiškimais kreipėsi dėl priverstinio hipotekos skolos išieškojimo (l. 34, 35).
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. nutartimi buvo areštuoti įkeisti nekilnojamieji daiktai – 59,0200 ha ploto žemė sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 4,1800 ha ploto žemės sklypas, unikalus Nr. „(duomenys neskelbtini)“, esantis„(duomenys neskelbtini)“, nuosavybės teise priklausantys S. V. a.k.(duomenys neskelbtini) gyv. „(duomenys neskelbtini)“, uždraudžiant įkeistų daiktų savininkui jais disponuoti (l. 32).
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį dėl servituto nustatymo atmetė, nes tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininku yra tas pats asmuo. CK 4.130 str. 1 d. 2 p. numato, kad servitutas baigiasi, tam pačiam asmeniui tapus ir viešpataujančio, ir tarnaujančio daikto savininku. Apeliantė antstolė T. G. pagrįstai nurodo, kad parduodama iš varžytynių pastatus, ji privalo vadovautis CK 6.394 str. 1 d. normomis ir pastatus parduoti su teisėmis į žemės sklypą. Tačiau šios normos tinkamas realizavimas nagrinėjamu atveju, kai tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkai sutampa, nustatant servitutą į žemės sklypą yra negalimas.
Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovui AB DnB Nord bankui įkeičiant žemės sklypus, pastatai nebuvo įkeisti. Tokiu atveju pardavus įkeistą žemę varžytynėse, statinių savininkas įgyja teisę į žemės servitutą, todėl tikslinga pirma pradėti išieškojimą iš žemės sklypo (CK 4.171 str. 12 d.) arba abu daiktus pardavinėti kartu. Kreditorius AB DnB Nord bankas yra kreipęsis dėl priverstinio skolos išieškojimo, Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. sausio 4 d. nutartimi žemės sklypai buvo areštuoti.
CK 4.171 str. 7 d. numato, kad įkeičiant statinius, kartu turi būti įkeistas ir žemės sklypas, ant kurio stovi statiniai, arba šio sklypo nuomos (panaudos) teisė. Pastatų įkeitimo metu ši teisės norma nebuvo taikoma, tačiau ieškovas, jeigu tektų vykdyti išieškojimą pirma iš įkeistų pastatų, ja remdamasis galėtų ginti savo interesus ir teises į žemės sklypo dalį, kurią pastatai užima ir kuri yra būtina jiems naudoti pagal paskirtį, nes atsakovas AB DnB Nord bankas, vėliau sudarydamas žemės sklypų įkeitimo sutartį žinojo apie ten esančius pastatus ir jų savininko teises naudotis žemės sklypu. Kad nebūtų kliūčių realizuoti turtą varžytynėse, antstolė turėtų pasiūlyti ieškovui susitarti dėl teisių į žemės sklypą su jos savininku ir atsakovu – hipotekos kreditoriumi.
Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išaiškino servituto nustatymą reglamentuojančias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti ar keisti (CPK 325 str. 1 d. 1 p.). Kai nėra tenkinamas apeliacinis skundas, iš antstolės į valstybės biudžetą priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti į valstybės biudžetą iš apeliantės antstolės T. G. kontoros 12,55 Lt procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.