- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- 1S-550-594/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-01348-2013-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis
- Nuteistasis
- A. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. V. (toliau – A. V.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2019 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. V. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteistas 8 metų laisvės atėmimo bausme.
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2022 m. lapkričio 22 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam A. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2019 m. birželio 25 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skundu apygardos teismui nuteistasis A. V. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartį ir patvirtinti (skunde - palikti galioti) 2019 m. gegužės 20 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nurodoma, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta remiantis tik prielaidomis, tinkami neįvertinus visų Komisijos nutarime išdėstytų argumentų bei nuteistojo pastangų resocializuotis. Teismas byloje surinktus duomenis teismas vertino vienpusiškai, didžiausią dėmesį suteikė neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems duomenims, tokiu būdu pažeidė teisingumo principą bei materialiąsias bausmių vykdymo kodekso normas.
4.2. Nuteistojo nuomone, BVK 157 straipsnis numato, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo teismas turi vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ne jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes bei likusios neatliktos bausmės dalį. Tuo tarpu teismas dėmesį sukoncentravo į teistumo aplinkybes, nors nusikalstamos veikos pobūdį ir padarymo aplinkybes jau buvo įvertinęs apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs teismas, bet ne į nuteistojo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą ir nusikalstamo elgesio pokyčius bausmės atlikimo metu, teigiamą elgesį, nuteistojo požiūrį į vidaus tvarkos taisykles, priežiūrą, pareigūnus, pastangas pasitaisyti, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą, darbinės motyvacijos turėjimą, gyvenamosios vietos išėjus iš pataisos namų bei darbo planų turėjimą. Visos šios aplinkybės buvo tinkamai įvertintos Komisijos ir leido jai pagrįstai padaryti išvadą, kad nuteistasis jau yra pasitaisęs ir pasiruošęs įsilieti į visuomenę ir gyventi laikydamasis įstatymų bei nenusikalsti, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė minėtą nutarimą patvirtinti.
4.3. Skunde taip pat nesutinkama su teismo argumentais dėl nemažos likusios neatliktos bausmės dalies. Pažymėtina, kad įstatymas nenumato tokio atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą pagrindo. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, kadangi nuteistasis ir toliau yra prižiūrimas probacijos pareigūnų ir už netinkamą elgesį gali būti grąžintas toliau atlikti bausmę pataisos namuose.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
6.1. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. V. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, ir tai sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
6.2. Atlikus nuteistojo A. V. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Tačiau, nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, vis tik turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia teigti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja, todėl vien tai, kad Komisijos išvados analizuojamu atveju nesutapo su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nesudaro pagrindo jį pripažinti nepagrįstu ar neteisėtu.
7. Įvertinus A. V. skundo argumentus ir teismui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu A. V. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bausmę nuo 2016 m. spalio 31 d. atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, aštuonis kartus skatintas, dalyvauja privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, požiūris į priežiūrą vykdančius pareigūnus teigiamas. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę A. V. laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis ir iš esmės vertino tik neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, nėra pagrindo. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių pirmosios instancijos teismo vertinimu, A. V. lygtiniam paleidimui, šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija.
8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nors šiuo metu fiksuojama žema nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys metodiką atitinkanti 9 balus, tačiau iš jų dinaminių (kintančių) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma yra 7 balai, kas leidžia teigti, jog A. V. elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, kurios reikalaujama asmenį paleidžiant lygtinai, vis dar galima. Neabejotina, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.
9. Šių duomenų kontekste nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas A. V. artimas kriminogeniniams veiksnys - mąstymas ir elgesys, kas neabejotinai gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo pakartotiniam nusikalstamumui jo lygtinio paleidimo atveju. Šis veiksnys, priešingai nei tai suvokia nuteistasis, nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio artimo kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.
10. Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors šis teistumas A. V. yra pirmasis, tačiau analizuojamu atveju jis buvo pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį (nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia sudavė broliui du smūgius durklu – kardu, nuo ko brolis mirė) padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikaltimą, kurio metu buvo nužudytas žmogus, nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje neigia piktnaudžiavimą alkoholiu laisvėje, kas leidžia pagrįstai manyti, jog šiuo metu A. V. vis dar negeba kritiškai vertinti savo netinkamo elgesio, jo koreguoti teigiama linkme nesistengia.
11. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog nei nusikalstamos veikos sunkumas, nei likusios bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto. Atsakant į tokius nuteistojo argumentus, pažymėtina, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės, neatlikta bausmės dalis, kaip teisingai pažymima ir skunde, negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia A. V. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, atliktos bausmės dalies įtakos elgesio korekcijai ir toks vertinimas įstatymų nuostatų nepažeidžia.
12. Nors nuteistasis pataisos namuose nėra baustas, ne kartą yra skatintas ir pataisos namų administracijos jam yra leista be sargybos vykti už pataisos įstaigos ribų, tačiau šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, teisėjų kolegijos nuomone lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir drausminių nuobaudų nebuvimas, laikymasis nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog A. V. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
13. Nuteistojo socialiniai ryšiai su šeima bei nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas abejonių teisėjų kolegijai nekelia, tačiau įvertinus tai, kad šios skunde pabrėžiamos aplinkybės egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, galima pagrįstai spręsti, jog A. V. būnant laisvėje, jos nebuvo pakankamos siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio, tuo labiau, kad nusikalstama veika buvo įvykdyta artimo šeimos nario atžvilgiu (nužudytas brolis), todėl ir šiuo atveju, priešingai nei tai teigiama nuteistojo skunde, abejotina, jog nuteistojo artimieji ar nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią A. V. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. birželio 25 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.