Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-02-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1-230-1035/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-02-10
Bylos Nr.
1-230-1035/2017
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00757-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valerij Lauš
Kaltinamasis
R. S.
Nukentėjusysis
D. V.
Advokatai
Konstantinas Mironovas, Aldevinis Švedas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-230-1035/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00757-2015-2 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. vasario 10 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš,sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,kaltinamajam R. S., jo gynėjui advokatui Aldeviniui Švedui,nukentėjusiajam D. V., jo atstovui advokatui Konstantinui Mironovui,vertėjui Audriui Krušnai (dalyvavo apklausiant liudytoją D. Ž.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, o būtent: jis 2016 m. birželio 2 d. 21.30 val. viešoje vietoje – namo kieme Vilniuje, Viršuliškių g. 77, be priežasties metė į nukentėjusįjį D. V., šalia kurio buvo A. K. ir R. Ž., tuščią stiklinį butelį, kuris, nukritęs ant šaligatvio, sudužo ir atšokusi nuo šaligatvio stiklo šukė supjaustė nukentėjusiajam D. V. kairę blauzdą, tokiu būdu D. V. padarė kairės blauzdos pjautinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais R. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.).

Kaltinamasis R. S. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 21.00 val., su tėvu išėjo rinkti šiukšles, tuo metu dirbo kiemsargiu-valytoju. Prie Viršuliškių g. 79 namo sėdėjo kompanija, ten stalas ir suoliukas yra. Kompanijoje buvo D. Ž., A. K. ir D., kuriuos pažinojo iš matymo. Tėvas buvo priėjęs prie kompanijos, pasisveikino, o jis rinko šiukšles. Ėjo link Viršuliškių g. 77 namo ir Tujų g. 19 namo ir atsiskutęs pamatė, kad jį vejasi D., o iš paskos ir jo draugai. Jie nieko jam nesakė, tiesiog tyliai bėgo, o jis ėjo. Kai jį pasivijo, pajuto smūgį į nugarą ir pargriuvo, tada dar buvo daug smūgių į veidą ir galvą. Jis neturėjo jokio butelio, tėvas irgi neturėjo. Jis nemetė butelio. Iš sėdinčios kompanijos buvo sulaukęs pastabos, kas šiukšlės nesurinktos. Nežino, dėl kokio priežasties jį vijosi nukentėjusysis ir jo draugai. Prieš įvykį pažinojo D. iš matymo, tačiau su juo nebendravo, ankščiau konfliktų tarp jų nebuvo.

Nukentėjusysis D. V. apklausiamas teisme parodė, kad 2015 m. birželio 2 d. vakare, kai buvo šviesu, išėjo į kiemą pas draugus R. Ž. ir A. K., kurie jau sėdėjo ant suoliuko prie Viršuliškių g. 79 namo. Aplinkui tvarkėsi kaltinamasis ir jo tėvas. Kaltinamasis buvo apie 10 metrų nuo jų ir kažką burbėjo sau po nosimi. Po to kaltinamasis nuėjo tvarkytis prie arkos, gal 15–20 metrų nuo suoliuko, paėmė butelį ir metė jį į jų pusę. Butelis sudužo ir šukė supjaustė jam (nukentėjusiajam) koją, bėgo kraujas. Matė, kad kaltinamasis pasilenkė, paėmė butelį, metė jį ir toliau tvarkėsi. Tai buvo butelis nuo degtinės. Eidamas link kaltinamojo, paprašė prieiti, tačiau kaltinamasis pradėjo eiti nuo jo. Kaltinamojo tėvas jam sušuko bėgti. Tuo metu draugai ėjo iš paskos. Kai kaltinamasis pradėjo bėgti, jis pradėjo kaltinamąjį vytis. Viskas pasibaigė tuo, kad kaltinamasis nukrito prie 19 namo ant bordiūro ir prarado sąmonę. Jis pasilenkė prie kaltinamojo įsitikinti, ar šis gyvas. Su draugais grįžus prie 79 namo, draugai perrišo jam koją ir jie vėl grįžo prie 19 namo. Ten jau buvo policija ir greitoji, kuri išvežė jį sutvarkyti žaizdą. Kai kaltinamasis metė butelį, jis stovėjo priešais draugus, kurie sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis buvo draugams už nugaros. Šukė jam pataikė į kairę koją, blauzdą. Prieš tai jie bendravo su kaltinamojo tėvu, su pačiu kaltinamuoju niekada nebendravo. Kaltinamasis tiesiog į jų pusę kažką sakydavo. Prie suoliuko yra šaligatvis ir žemė, kuri yra išmindžiota ir kieta. Butelis, kiek pamena, atsitrenkė į žemės paviršių.

Liudytojas S. T. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patruliu. Atsimena įvykį Viršuliškėse, kai konflikto tarp kiemsargio ir jaunimo metu buvo mestas butelis ir supjaustyta koja. Buvo aiškinamasi, kad kaltas ir kas viską pradėjo. Kas pranešė apie įvykį, neprisimena, o iškviestas buvo dėl kiemsargio, kad jį sumušė, galva buvo praskelta, koja buteliu supjaustyta. Su atėjusia jaunuolių kompanija vietoje buvo aiškinamasi, dėl ko kilo konfliktas. Pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 49), liudytojas juos patvirtino, t. y. kad atvykus į įvykio vietą, prie pareigūnų priėjo trys vaikinai: D. V., R. Ž. ir A. K., kurie paaiškino, kas sėdėjo kieme, iš krūmų išbėgo R. S. ir pradėjo ant jų rėkauti, o vėliau metė į jų pusę butelį, kurio šukė pataikė D. V. į koją.

Liudytojas A. Š. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vyr. patruliu. Nežino, dėl kokio įvykio turi duoti parodymus. Pagarsinus liudytojo tarnybinį pranešimą (1 t., b. l. 15), liudytas parodė, kad prisimena šį įvykį, patvirtina tarnybinį pranešimą. Pamena, kad tuo metu, kai kalbėjo su kaltinamuoju, priėjo vaikinai, kurie papasakojo tai, kas surašyta tarnybiniame pranešime.

Šalies argumentai

A. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atvykus į įvykio vietą į pareigūnus kreipėsi R. S., kuris paaiškino, jog ji sumušė 3 vaikinai, kurie pasišalino. Stovint prie Tujų g. 19 namo prie pareigūnų priėjo 3 vaikinai: D. V., R. Ž. ir A. K., kurie paaiškino, kas jie sėdėjo prie namo, iš krūmų išbėgo R. S. ir pradėjo ant jų rėkauti, vėliau paėmė butelį ir metė į jų pusę, butelio šukės pataikė D. V. į koją.

Liudytojas E. S. apklausiamas teisme nurodė, kad yra kaltinamojo brolis, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad jo brolis dirbo kiemsargiu, įvykio dieną brolis su tėvu išėjo į kiemą, o apie 21.30 val. ar 22.00 val. grįžo sužalotas ir kruvinas kartu su pareigūnu, pasakė, kad jį sužalojo D. V. su savo draugais. Kai brolis tą patį vakarą grįžo iš ligoninės, sunkiai kalbėjo, sakė, kad neturėjo jokio butelio ir niekur nepataikė. Tėvas irgi sakė, kad brolis neturėjo jokio stiklinio butelio, o stiklinius butelius turėjo nukentėjusysis su draugais, nes jie gėrė. Brolis vėliau pasakė, kad jį apkaltino, jog jis metė butelį. Tėvas patvirtino, kad brolis neturėjo jokio butelio. Nežino, dėl kokios priežasties buvo sumuštas jo brolis. Brolis niekada D. V. kompanijai nieko nesakydavo, jie patys kibdavo prie brolio, prasivardžiuodavo. Tėvas sakė, kad kompanija ten gėrė.

Liudytojas D. Ž. apklausiamas teisme parodė, kad matė kaip kaltinamasis metė butelį. Tai buvo 2015 m. vasarą prie Viršuliškių g. 79 namo. Buvo atvažiavęs jo sūnus, atėjo pasisveikinti ir pabendrauti su sūnumi, su kuriuo buvo D., jie trise buvo prie suoliuko, o jis kepė šašlykus maždaug 30 metrų atstumų nuo kompanijos. Norėjo pasikviesti šašlykų, pamatė kaltinamąjį, kuris metė butelį į nukentėjusiojo ir jo sūnaus pusę. Kaltinamasis buvo prie arkos, pasilenkė ir paėmė tuščią butelį nuo degtinės. Šį butelį jis (D. Ž.) buvo ten palikęs. Nuo tos vietos iki suoliuko buvo apie 15 metrų atstumas. Butelis pateikė į bortą ir šukė pataikė nukentėjusiajam į koją. Po 2–3 sekundžių nukentėjusysis, o vėliau ir jo draugai pradėjo bėgti. Kaltinamasis pargriuvo ir gulėjo be sąmonės. Jis (D. Ž.) su savo draugais susirinko savo daiktus ir pabėgo, kad nebūtų nemalonumų, nes jie gėrė kieme, o sūnaus kompanija negėrė. Po įvykio jam skambino tyrėja, ieškojo sūnaus. Jis paklausė, dėl kokio įvykio. Tyrėjai atsakė, kad matė įvykį, todėl tyrėja pakvietė jį duoti parodymus.

Liudytoja A. Č. apklausiama teisme parodė, kad dirba greitosios medicininės pagalbos specialiste. Vasarą teko vykti į iškvietimą dėl kojos traumos. Atvykusi į įvykio vietą, matė nukentėjusįjį, kuris buvo sužeistas, ir kaltinamąjį. Suprato, kad buvo konfliktas dėl to, kad kaltinamasis matė butelį ir sužalojo nukentėjusįjį. Nukentėjusiajam buvo perrišta koja ir jis nuvežtas į Lazdynų ligoninę, reikėjo siūti žaizdą.

Liudytoja A. S. apklausiama teisme nurodė, kad yra kaltinamojo motina, sutinka duoti parodymus. Parodė, kad jai vyras pasakė, kad R. sumušė D., kuris bėgo jam iš paskos. Vyras nepasakojo, kodėl sumušė. Sūnus iš ligoninės grįžo naktį, nes jo nepaguldė. Neprisimena, ar sūnus pasakojo apie konfliktą tarp jo ir D.. Vyras sakė, kad jis su R. rinko tuščius plastikinius butelius jiems priklausančioje teritorijoje.

Liudytojai R. Ž. ir A. K. apklausiami ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. birželio 2 d., apie 21.00 val., jiems sėdint Viršuliškių g. 77 namo kieme ant suoliuko, prie jų priėjo D. V.. Jiems bendraujant, netoliese dirbo iš matymo pažįstamas kiemsargis R. S.. Apie 21.30 val. prie suoliuko sudužo stiklinis butelis ir nuo žemės atšokusi šukė supjaustė D. V. koją. Kas metė butelį, jie nematė, tačiau po to, kai D. V. pradėjo bėgti kraujas, šis pradėjo kviesti kiemsargį. Kiemsargiui nepriėjus, D. V. ėjo link jo, o jie ėjo iš paskos. Šalia buvęs kiemsargio tėvas sušuko R. S. „bėk“, ką kiemsargis ir padarė. Jie pradėjo vytis kiemsargį. Prie Tujų g. 19 namo kiemsargis nukrito ir veidu atsitrenkė į bordiūrą. Įsitikinę, kad kiemsargis gyvas, jie grįžo prie Viršuliškių g. 77 namo, kur D. V. sutvarstė koją. Vėliau grįžo prie Tujų g. 19 namo, kur pastebėję policijos pareigūnus paaiškino jiems įvykio aplinkybes (1 t. b. l. 55, 59).

2015 m. birželio 2 d. pareiškime D. V. nurodė, kad apie 22.00 val. prie Viršuliškių g. 75 namo jis stovėjo su draugais A. K. ir R. Ž., o netoliese dirbo kiemsargis, kuris buvo neadekvatus, nes keikėsi sau po nosimi, nuėjęs už arkos rado tuščią butelį ir metė į juos. Butelis sudužo šalia jo ir stiklo šuke buvo supjaustyta jo koja. Pamatęs kraują, pradėjo eiti link kiemsargio, kuris pradėjo bėgti. Nubėgęs apie 100 metrų, kiemsargis nukrito galva į bordiūrą ir prarado sąmonę. Draugai jam sutvarstė koją (1 t., b. l. 1).

Iš Bendrajame pagalbos centre užfiksuotos informacijos apie įvykį matyti, kad 2015 m. birželio 2 d. 22.26 val. greitosios medicinos pagalbos brigada pristatė į ligoninę D. V., kuris paaiškino, jog Viršuliškių g. 75 namo kieme kiemsargis metė į jį butelį ir atšokusi stiklo šukė sužalojo blauzdą, diagnozuota kairės blauzdos žaizda (1 t., b. l. 13).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad D. V. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 20–24).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad D. V. pateikė 2015 m. birželio 2 d. įvykio metu sužalotos kojos ir sudužusio butelio šukių nuotraukas (1 t., b. l. 25–28), kurios apžiūrėtos apžiūros protokolu (1 t., b. l. 29–30).

Iš Specialisto išvados Nr. G 416/2016(01) matyti, kad D. V. nustatyta kairės blauzdos pjautinė žaizda, padaryta paveikus aštriu, pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, iki apžiūros VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (2015 m. birželio 2 d.); sužalojimas pagal savo pobūdį vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 36).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas D. Ž. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus įvykio vietoje (1 t., b. l. 69–72).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai; be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).

Kaltinamasis R. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu neigė, kad metė butelį į jaunuolių kompaniją, tačiau ši jo užimta pozicija vertintina kritiškai, kadangi paneigiama nuosekliais nukentėjusiojo D. V. ir liudytojo D. Ž., mačiusių, kad būtent kaltinamasis metė butelį, parodymais, kuriuos patvirtina ir kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas taip pat pripažįsta įrodymais.

Nukentėjusysis D. V. nuo pat pradžių teigė, kad jam su draugais A. K. ir R. Ž. būnant gyvenamojo namo kieme prie suoliuko, aplinką tvarkęs kaltinamasis R. S. paėmė stiklinį butelį ir be jokios priežasties metė į jų pusę, butelis sudužo ir stiklo šukė supjaustė jam koją. Šias aplinkybes jis papasakojo iš karto po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams S. T. ir A. Š., kurie teisiamajame posėdyje tai patvirtino. Be to, šias aplinkybes nukentėjusysis buvo nurodęs ir jį apžiūrėjusiems medikams. Tai matyti iš minėto Bendrajame pagalbos centre užfiksuoto pranešimo apie įvykį ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojos A. Č. duotų parodymų.

Nukentėjusiojo D. V. minėtus parodymus patvirtina ir įvykį matęs liudytojas D. Ž., kuris parodė, kad matė, kaip kaltinamasis paėmė tuščią butelį nuo degtinės ir metė jį į prie suoliuko buvusios jaunuolių kompanijos pusę. Nors šis liudytojas yra vieno iš kompanijoje buvusio vaikino R. Ž. tėvas, teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, nes jo sūnui kaltinimai, susiję su tuo, kad po įvykio buvo sužalotas kaltinamasis, nepareikšti. Be to, kaip paaiškino pats liudytojas, jis ne savo iniciatyva ieškojo progos duoti parodymus. Tiesiog tyrėja, ieškodama jo sūnaus, jam paskambino ir jis pasakė jai, kad buvo aptariamo įvykio liudininkas, todėl tyrėja pakvietė jį duoti parodymus.

Daugiau liudytojų, tiesiogiai mačiusių, kad būtent kaltinamasis metė butelį, nėra. Tačiau kartu su nukentėjusiuoju D. V. buvę draugai A. K. ir R. Ž. patvirtino kitas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. kad jie buvo kartu prie suoliuko, šalia kurio sudužo butelis, prieš tai aplink suoliuką tvarkėsi nepatenkintas kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys, kad šie liudytojai minėtus parodymus davė tik ikiteisminio tyrimo metu, kadangi apklausti juos teisminio bylos nagrinėjimo metu teismas neturėjo galimybės dėl jų išvykimo dirbti ir gyventi į užsienį. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-431-746/2015). Taigi minėtų liudytojų teisminio bylos nagrinėjimo metu pagarsinti parodymai, nebūdami savarankišku ir vieninteliu šioje byloje įrodymų šaltiniu, vertinami kaip patvirtinantys nukentėjusiojo D. V. ir D. Ž. teisme duotus parodymus.

Teisme apklausta kaltinamojo motina A. S. šiai bylai reikšmingų aplinkybių nurodyti negalėjo, kaip ir kaltinamojo brolis E. S.. Šie liudytojai tiesiogiai įvykio nematė, o viską papasakojo iš kaltinamojo ir jo tėvo žodžių. Nors kaltinamojo tėvas, kaip matyti iš bylos medžiagos, buvo tiesioginis aptariamo įvykio liudininkas, byloje apklaustas nebuvo, nes po įvykio mirė. Taigi kaltinamojo brolio R. S. parodymai remiasi vien kaltinamojo po įvykio nurodytomis aplinkybėmis, t. y. kad jį sumušė nukentėjusysis su draugais neva už tai, kad jis metė į juos stiklinį butelį, nors jis to nedarė. Kadangi, kaip bus plačiau aptarta vėliau, teismas kritiškai vertina kaltinamojo paaiškinimus, nėra teisinio pagrindo šioje byloje remtis ir jų pagrindu duotais liudytojo E. S. parodymais.

Dėl kaltinamojo parodymų teismas pažymi, kad jis teisme taip ir nesugebėjo įtikinamai paaiškinti, kaip jis suprato, kad nukentėjusysis su draugais pradėjo vytis būtent jį, taip pat dėl kokios priežasties pradėjo nuo jų bėgti, jeigu prieš tai tiesiog arkoje rinko šiukšles. Kaltinamasis pats patvirtino, kad jokio konflikto, išskyrus kai kurias kompanijos replikas jo adresu, tuo metu tarp jų nebuvo. Be to, šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems aptartiems įrodymams, todėl teismas jais nesivadovauja.

Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo D. V., teisme apklaustų liudytojų D. Ž., S. T., A. Š. ir A. Č. parodymus bei juos patvirtinančius ikiteisminio tyrimo apklaustų liudytojų A. K. ir R. Ž. parodymus, taip pat kitą minėtą byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog kaltinamasis R. S. viešoje vietoje be priežasties metė į nukentėjusįjį D. V., šalia kurio buvo A. K. ir R. Ž., tuščią stiklinį butelį, kuris, nukritęs ant šaligatvio, sudužo ir atšokusi nuo šaligatvio stiklo šukė supjaustė nukentėjusiajam D. V. kairę blauzdą, tokiu būdu D. V. padarė kairės blauzdos pjautinę žaizdą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu. Ši kaltinamojo tyčinė veika, įžūliais veiksmais demonstravus nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdžius visuomenės rimtį ir tvarką, atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), požymius, jo kaltė padarius šį nusikaltimą įrodyta visiškai.

Teismas, skirdamas bausmę R. S., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (padarytas nusikaltimas, susijęs su viešosios tvarkos pažeidimu), jo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas baigtas, nesunkus ir tyčinis (tiesiogine tyčia) nusikaltimas), kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – dirbantis, neteistas, 1 kartą baustas administracine tvarka, tačiau jau po įvykio, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas ir negydytas.

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam R. S. už padarytą nusikaltimą skirtina BK 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.) numatyta bausmė – laisvės apribojimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės rūšies vidurkis, paskiriant BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte numatytą įpareigojimą. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Ikiteisminio tyrimo metu R. S. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 39,84 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 40–42). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad D. V. dėl patirtų sužalojimu buvo gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 39,84 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo D. V. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (R. S.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiojo gydymo išlaidos yra 39,84 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo R. S..

Nukentėjusysis D. V. teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 200–201). Ieškinys grindžiamas tuo, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą, kaltinamasis nepripažino savo kaltės, neatsiprašė ir neketino susitaikyti su nukentėjusiuoju, nesigaili dėl savo padarytos veikos, be to, nuolatiniai dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, kad ateityje kaltinamasis vėl galės pakartoti analogiškus veiksmus, daro įtaka nukentėjusiojo emocinei depresijai, o tai paveikia ir jo gyvenimo būdą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismui nekyla abejonių, kad dėl R. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis D. V. patyrė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą. Kita vertus, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, sudužus buteliui jis iš karto net nesuprato, kad sužalota koja, tiesiog pajautė vėjelio pūtimą. Teismo vertinimu, nukentėjusiojo akcentuojami išgyvenimai, susiję su tuo, kad kaltinamasis nepripažino savo kaltės, neatsiprašė ir neketino su juo susitaikyti, nėra susiję priežastiniu ryšiu su kaltinamojo padaryta veika, o labiau su kaltinamojo elgesiu po veikos padarymo. Kiti nukentėjusiojo nurodyti dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai yra susiję su jo pagrįstu manymu, kad analogiški veiksmai gali pasikartoti ateityje. Teismas tik iš dalies sutinka su šiuo nukentėjusiojo neturtinės žalos pagrindimu. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir priteisti jam iš kaltinamojo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

R. S. (R. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2016 m. gruodžio 31 d.), ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš R. S. 39,84 Eur (trisdešimt devynis eurus 84 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam iš R. S. 200 (du šimtus) Eur neturtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valerij Lauš