Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2009-03-03 · Civilinė byla Nr. 2A-164/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-03-03
Bylos Nr.
2A-164/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Kazys Kailiūnas, Alė Bukavinienė, Danutė Milašienė
Trečiasis asmuo
D. V., uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA DRAUDIMAS“, Č. K.
Atsakovas
viešosios įstaigos Biržų ligoninės
Ieškovas
M., M. K.
Advokatai
Dalia Zaleckienė
Kategorijos
  • 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-164/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 44.2.4.2.; 44.5.2.15. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Danutės Milašienės,

sekretoriaujant Dovilei Gaidelytei,dalyvaujant atsakovo atstovams N. J. , advokatei Daliai Zaleckienei,trečiajam asmeniui D. V. ,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo viešosios įstaigos Biržų ligoninės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-284-338/2008 pagal ieškovės M. K. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Biržų ligoninei (tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,BTA DRAUDIMAS“, D. V. , Č. K. ) dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustat ė:

Šalies argumentai

Ieškovė M. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Biržų ligoninės 5 000 Lt turtinės žalos atlyginimo, 100 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 500 Lt atstovavimo išlaidų. Nurodė, kad 2007 m. balandžio 2 d. kreipėsi į VšĮ Biržų ligononės priėmimo skyrių dėl skausmo krūtinėje ir ieškovę apžiūrėję gydytojai D. V. bei Č. K. nepastebėjo ūminio koronarinio nepakankamumo požymių ir jos nestacionarizavo, tačiau tą pačią dieną ieškovė buvo stacionarizuota VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, kur jai buvo nustatyta galutinė diagnozė: išeminė širdies liga, ūminis apatinės sienelės ir šoninės sienelės miokardo infarktas, širdies nepakankamumas, pirminė arterinė hipertenzija, hipertrofinė kardiomiopatija, dislipidemija, lėtinis bronchitas, kairiojo plaučio tuberkulioma, pleuros cirozė. Pažymėjo, kad ieškovė pateikė skundą Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau tekste – VMAI), prašydama išsiaiškinti, ar jai VšĮ Biržų ligoninėje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, ir ištyrus skundą buvo nustatyta, kad ieškovei 2007 m. balandžio 2 d. atsakovo ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė 5 000 Lt materialinę žalą, nes reikėjo išvažiuoti į Panevėžį, palikti namus, gyvulius ir ūkį, kuriuos vėliau teko pusvelčiui išdalinti kaimynams. Ieškovė nurodė, kad patyrė fizinių kančių, dvasinių išgyvenimų, nes dėl laiku nesiteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos buvo iškilęs realus pavojus gyvybei, be to, dar ir šiandien kankina galvos skausmai ir nemiga. Ieškovė padarytą neturtinę žalą įvertino 100 000 Lt.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2008 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš VšĮ Biržų ligoninės 12 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo M. K. , 360 Lt žyminio mokesčio ir 42 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų į valstybės biudžetą.

Teismas nurodė, kad ieškovė savo teiginiams, kad jai savalaikiai nesuteikta kvalifikuota medicininė pagalba, pagrįsti pateikė 2007m. birželio 18 d. VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 4A-123-231K, kurioje nurodyta, kad atsakovo VšĮ Biržų ligoninės darbuotoja gydytoja D. V. objektyviai neištyrė pacientės M. K. , neužrašė kontrolinės EKG, nenustatė diagnozės, nepaskyrė gydymo, o vidaus ligų skyriaus vedėjas gydytojas Č. K. , buvus indikacijoms, nestacionarizavo M. K. . Teismas konstatavo, kad atsakovo gydymo įstaigos darbuotojai pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-948 patvirtintų Lietuvos medicinos normų reikalavimus ir VšĮ Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo 2001 m. lapkričio 13 d. patvirtintus skyriaus vedėjo pareiginius nuostatus. Teismas pažymėjo, kad VšĮ Biržų ligoninės gydytojai nustatė, kad M. K. stacionarinio gydymo nereikia, tačiau tą pačią dieną M. K. buvo stacionarizuota VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje, nustatyta diagnozė: išeminė širdies liga, ūminis Q (-) apatinės sienelės ir Q (-) šoninės sienelės miokardo infarktas, C laipsnio širdies nepakankamumas, 3-4 funkcinė klasė, pirminė arterinė hipertenzija, II laipsnio hipertenzinė kardiomiopatija, dislipidemija, lėtinis bronchitas, kairiojo plaučio tuberkulioma, pliauros cirozė. Teismas nurodė, kad Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas gydytojas kardiologas įvertino M. K. klinikinį atvejį ir išvadoje nurodė, kad elektrokardiogramoje buvo galima įtarti išemijos požymius, buvo indikacijos hospitalizacijai. Teismas pažymėjo, kad atsakovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog, įvykus infarktui, asmuo patiria didelį skausmą, fizines kančias ir savalaikiai nesuteikus pagalbos yra reali grėsmė asmens gyvybei. Teismo teigimu, į ieškovės pareiškimą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovas atsakė, kad yra apdraudęs civilinę atsakomybę už padarytą žalą UAB ,,BTA DRAUDIMAS“. Teismas nurodė, kad tokio atsakymo pateikimas ieškovei leidžia teigti, jog atsakovas pripažįsta, kad yra padaręs žalą ieškovei ir jai pasiūlė kreiptis dėl žalos atlyginimo į draudimo bendrovę. Teismo nuomone, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas nenagrinėti M. K. pareiškimo, nereiškia, kad jai žala nepadaryta. Teismas pažymėjo, kad komisija konstatavo, kad nėra ginčo tarp VšĮ Biržų ligoninės ir M. K. , nes M. K. pareiškime dėl žalos atlyginimo nurodė, jog jai padaryta 105 000 Lt žala, o VšĮ Biržų ligoninė atsakė, kad ji yra apdraudusi civilinę atsakomybę draudimo bendrovėje, ir kad M. K. kreipėsi į VšĮ Biržų ligoninę dėl žalos atlyginimo, o pastaroji informavo draudiką.

Teismas sprendė, kad byloje surinkti įrodymai leidžia teigti, jog ieškovė dėl atsakovo darbuotojų veiksmų patyrė fizinį skausmą, kurio buvo galima išvengti, teisingai nustačius diagnozę ir paskyrus gydymą, patyrė dvasinius išgyvenimus, kadangi būdama senyvo amžiaus turėjo vykti į kitą vietovę, kuri žymiai toliau nutolusi nuo jos gyvenamosios vietos, kas padidino jos dvasinį sukrėtimą dėl palikto namų ūkio. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašoma priteisti 100 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra neadekvati jos išgyvenimams. Teismas ieškovės patirtą neturtinę žalą įvertino 12 000 Lt.

Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašymą priteisti 5 000 Lt turtinei žalai atlyginti motyvavo tuo, kad dėl gydymosi VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje turėjo pusvelčiui išdalinti gyvulius. Teismas sprendė, kad šis ieškovės reikalavimas jokiais įrodymais neparemtas ir negali būti tenkinamas, ieškovė ar vienoje ar kitoje gydymo įstaigoje neišvengiamai turėjo būti gydoma, todėl turto pardavimas nesuteikė jai teisės reikalauti iš atsakovo patirtų nuostolių, susijusių su jos sveikatos pablogėjimu, atlyginimo, todėl šioje dalyje ieškinį atmetė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas VšĮ Biržų ligoninė prašo apeliacinės instancijos teismą panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas taip pat prašo išreikalauti naujus įrodymus ir skirti byloje ekspertizę: 1) iš VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės išreikalauti ieškovės medicininius dokumentus, kurie reikalingi siekiant nustatyti, kada tiksliai ieškovei atsirado simptomai, būdingi miokardo infarktui, ir kada bei pagal kokius požymius ieškovei buvo diagnozuotas miokardo infarktas; 2) iš UAB ,,Biržų šeimos gydytojų centras“ išreikalauti ieškovės medicininius dokumentus, kurie reikalingi siekiant nustatyti, kada tiksliai ieškovė lankėsi pas savo šeimos gydytoją, kada buvo atlikta EKG ir koks ieškovei buvo paskirtas gydymas; 3) skirti byloje deontologinę ekspertizę, kurią pavesti atlikti gydytojui specialistui kardiologui J. T. . Nurodo šiuos argumentus:

1. Teismas, vertindamas faktą apie ieškovės stacionarizavimą VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje 2008 m. balandžio 2 d. po pietų ir darydamas išvadą apie būtinybę ieškovę stacionarizuoti jau 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val., visiškai neatsižvelgė arba neteisingai įvertino byloje pateiktą rašytinį įrodymą – VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės išrašą iš medicininių dokumentų (ligos istorija Nr. 8103/07). Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad ieškovė „atvežta GMP, besiskundžianti spaudžiančio pobūdžio skausmais už krūtinkaulio, pykinimu, dusuliu. Skausmai krūtinėje atsirado šiandien apie pietus, intensyvėjo, nuo nitratų beveik negerėjo.“ Taip pat išraše nurodyta, kad ieškovei VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje diagnozuotas ūmus apatinės sienelės miokardo infarktas. Ūmus miokardo infarktas dažniausiai pasireiškia intensyviu, ilgai trunkančiu (15-30 min. ir daugiau) angininiu krūtinės skausmu, plintančiu į kaklą, smakrą ar pilvą, kuris nepraeina ramybės metu, išgėrus nitroglicerino. Skausmą lydi dusulys, pykinimas, širdies plakimas, baimė. Kai ieškovė 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. lankėsi pas atsakovą, ieškovei nei vienas iš aukščiau nurodytų simptomų nepasireiškė, todėl ir indikacijų hospitalizavimui nebuvo. Teismas turėjo kritiškai vertinti ir VMAI ataskaitą nes šioje ataskaitoje padarytos išvados yra visiškai nemotyvuotos. 2007 m. balandžio 2 d. gydytoja D. V. ieškovę objektyviai apžiūrėjo, tačiau, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės sveikatos būklė visiškai atitiko siuntime aprašytąją šeimos gydytojos R. V. , bei į tai, kad šeimos gydytojo siuntimas yra ligos istorijos neatskiriama dalis, gydytoja D. V. tų pačių įrašų nebedubliavo, o tiesiog nurodė, kad „bendra būklė patenkinama, aprašyta šeimos gydytojo“. VMAI konstatuodama, kad gydytoja D. V. neužrašė kontrolinės EKG, nenurodo, koks buvo pagrindas gydytojai rašyti pakartotinę EKG, jei pacientės būklė nesikeitė, o EKG buvo užrašyta tik prieš 20 - 30 minučių. VMAI teiginys, kad gydytoja D. V. nenustatė diagnozės ir nepaskyrė gydymo, yra visiškai nepagrįstas. Gydytoja visiškai sutiko su šeimos gydytojos nustatyta diagnoze, todėl jos iš naujo nustatinėti nebuvo jokio pagrindo. Nestabili krūtinės angina paprastai gydoma ambulatoriškai, todėl gydytoja D. V. telefonu paskambino ieškovės šeimos gydytojai, su ja aptarė būsimą gydymą ir nurodė ieškovei pakartotinai nuvykti pas šeimos gydytoją, kuri spręs klausimą dėl ambulatorinio gydymo, įskaitant ir ambulatorinės kardiologo konsultacijos, paskyrimo. Šeimos gydytoja jai paskyrė adekvatų gydymą ir išleido į namus. Atkreiptinas dėmesys, kad VMAI nenurodė, kokią diagnozę gydytoja privalėjo nustatyti, ir nenustatė, kokį gydymą privalėjo skirti. VMAI išvada, kad 2007 m. balandžio 2 d. vidaus ligų skyriaus vedėjas vidaus ligų gydytojas Č. K. , buvus indikacijoms, nestacionarizavo pacientės M. K. ir tuo pažeidė Skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 2.1. punktą: kontroliuoti indikacijas ligonių stacionarizavimui į skyrių, yra nepagrįsta. VMAI nenurodė, kokios indikacijos ieškovės stacionarizavimui buvo 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. Indikacijos ieškovės hospitalizacijai atsirado tik 2007 m. balandžio 2 d. apie pietus, kai ieškovei atsirado stiprūs skausmai, pykinimas, dusulys, ir po to ji buvo hospitalizuota.

2. Teismo teiginys, kad atsakovas ieškovei pateikdamas duomenis apie draudimo kompaniją, kurioje yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, pripažino savo neteisėtus veiksmus ir ieškovei padarytą žalą, yra visiškai nepagrįstas. Atsakovas gavęs ieškovės pretenziją, jos net nevertino ir nurodė ieškovei tiesiogiai kreiptis į jo civilinę atsakomybę apdraudusią draudimo kompaniją. Draudimo kompanija, gavusi paciento pretenziją, turėdama kompetentingus ekspertus, nusprendžia, ar pretenzija gali būti pripažinta draudiminiu įvykiu, atsakovui iš viso kyla civilinė atsakomybė, ir pateikia atsakymą. Esant neaiškumams, atsakovas draudimo kompanijai pateikia visus reikalingus dokumentus ar paaiškinimus.

3. Teismas nepagrįstai nustatė esant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės patirtos žalos. Ieškovė nepateikė nei vieno įrodymo, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp jos patirtos žalos ir atsakovo gydytojų veiksmų. Teismas nusprendė, kad ieškovės patirta žala kilo dėl jos patirto didelio skausmo 2004 m. balandžio 2 d. apie pietus ir dėl tos aplinkybės, kad ieškovė buvo priversta vykti į kitą vietovę, nutolusią nuo jos gyvenamosios vietos, gydytis. Teismas manė, kad šis skausmas nebūtų kilęs ir ieškovei nebūtų reikėję niekur vykti, jei atsakovo gydytojai būtų teisingai nustatę diagnozę ir paskyrę gydymą. Šis teismo teiginys yra nepagrįstas. Pirma, teismas net nenurodė kokią diagnozę 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. turėjo nustatyti gydytojai ir kokį gydymą skirti. Jeigu teismas manė, kad gydytojai turėjo nustatyti miokardo infarktą, tai jis klysta, nes miokardo infarkto simptomai ieškovei atsirado tik 2004 m. balandžio 2 d. per pietus. Tai reiškia, kad atsakovo gydytojai negalėjo 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. diagnozuoti miokardo infarkto, nes jo dar paprasčiausiai ir nebuvo. Antra, byloje nėra pateikta nei vieno įrodymo, įrodančio, kad, ieškovę hospitalizavus į ligoninę 2007 m. balandžio 2 d. ryte su nestabilios krūtinės anginos diagnoze, jai apie pietus nebūtų įvykęs infarktas, lydimas jam būdingo skausmo. Trečia, į kitą vietovę (į Panevėžį) ieškovė išvyko savo iniciatyva ir išvyko ne į kitą sveikatos priežiūros įstaigą, bet pas savo giminaičius, kurie, tik praėjus tam tikram laiko tarpui, iškvietė GMP, kuri ją nugabeno į VšĮ Panevėžio apylinkės ligoninę. Pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnį pacientas turi teisę pasirinkti sveikatos priežiūros įstaigą.

4. Teismas nepagrįstai nustatė tokį neturtinės žalos dydį, nurodydamas, kad ieškovės 2004 m. liepos 2 d. apie pietus patirtas skausmas vertinamas 12 000 Lt suma. Teismas, spręsdamas neturtinės žalos klausimą, turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t.y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje N. Ž. v SP UAB "Vilniaus troleibusai", bylos Nr. 3K-3-371/2003, skelbta ,,Teismų praktika“ Nr. 19). Vertinant šiuos kriterijus atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei turtinės žalos nepadaryta. Vertinant pasekmes, atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, kad VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės išraše iš M. K. medicininių dokumentų nurodyta, kad „EKG dinamikoje (-) dinamikos nestebėta“. Tai reiškia, kad neigiamų pokyčių po įtarto miokardo infarkto, vertinant širdies būklę, nestebėta. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad dėl širdies ligų paūmėjimo ir dėl to patirto skausmo didele dalimi kalta pati ieškovė. Iš ieškovės medicininių dokumentų matosi, kad ieškovė seniai sirgo arterine hipertenzija ir išemine širdies liga, nuolat patirdavo širdies plote skausmus, tačiau 2 metus visiškai nesikreipė į gydytojus, skirtus vaistus vartojo nereguliariai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė M. K. prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas, Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas.

Byloje nustatyta, kad UAB Biržų šeimos gydytojų centro gydytoja R. V. 2007 m. balandžio 2 d. išraše iš medicininių dokumentų nurodė, kad M. K. siunčiama į VšĮ Biržų ligoninę stacionarizavimui ir gydymui.

VšĮ Biržų ligoninės M. K. asmens ambulatorinio gydymo priėmimo skyriuje apskaitos kortelėje Nr. 59-588 gydytoja D. V. 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. padarė įrašą, kad kadangi klinikinis vaizdas nerodė būtinos hospitalizacijos požymių, o EKG nebuvo ūmaus koronarinio nepakankamumo reiškinių, pacientė nebuvo hospitalizuota, nukreipta šeimos gydytojui, apie tai šeimos gydytoją informavus telefonu.

Byloje nustatyta, kad 2007 m. birželio 18 d. VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 4A-123-231K nurodyta, kad kontrolės metu nustatyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimai vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams:

1) 2007 m. balandžio 2 d. gydytoja D. V. neištyrė pacientės M. K. objektyviai, neišrašė kontrolinės EKG, nenustatė diagnozės, nepaskyrė gydymo, tuo gydytoja pažeidė sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-948 patvirtintos Lietuvos medicinos normos Nr. 51: 2004 ,,Gydytojas pulmonologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 13.3.1 ir 13.3.2 punktus: mokėti surinkti anamnezę ir objektyviai ištirti ligonį bei diagnozuoti ir gydyti ligas pagal vidaus ligų gydytojo kompetenciją; 2) 2007 m. balandžio 2 d. vidaus ligų skyriaus vedėjas gydytojas Č. K. , buvus indikacijoms, nestacionarizavo pacientės M. K. , tuo pažeidė VšĮ Biržų ligoninės vyriausiojo gydytojo 2001 m. lapkričio 13 d. patvirtintų Skyriaus vedėjo pareiginių nuostatų 2.1 punktą: kontroliuoti indikacijas ligonių stacionarizavimui į skyrių.

Minėtoje VMAI ataskaitoje nurodyta kontrolės išvada: 2007 m. balandžio 2 d. M. K. VšĮ Biržų ligoninėje ambulatorinės asmens sveikatos paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus.

Minėtoje VMAI ataskaitoje nurodyta, kad 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. VšĮ Biržų ligoninės gydytoja D. V. apžiūrėjo M. K. ir kad 2007 m. balandžio 2 d. 9.50 val. VšĮ Biržų ligoninės vidaus ligų skyriaus vedėjas gydytojas Č. K. apžiūrėjo M. K. .

Minėtoje VMAI ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantas gydytojas kardiologas įvertino M. K. klinikinį atvejį ir išvadoje nurodė, kad elektrokardiogramoje buvo galima įtarti išemijos požymius (buvo aukšti T dantelai V₂ - V3, ST segmento nusileidimas V ₄ - V ₆ ), buvo indikacijos hospitalizacijai.

VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. 8103/07 nurodyta, kad greitosios medicinos pagalbos darbuotojai 2007 m. balandžio 2 d. 23.15 val. atvežė M. K. į VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės priėmimo skyrių ir kad skausmai M. K. krūtinėje atsirado tą pačią dieną apie 14 val.

Minėtos VMAI ataskaitos išvados dėl VšĮ Biržų ligoninės gydytojų netinkamo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo grindžiamos Sveikatos apaugos ministerijos specialisto konsultanto gydytojo kardiologo išvada ir aplinkybėmis, kad M. K. 2007 m. balandžio 2 d. buvo hospitalizuota ne VšĮ Biržų ligoninėje, bet VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklaustas liudytoju Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų kardiologinės reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vedėjas medicinos mokslų daktaras P. Š. , pateikęs minėtą išvadą VMAI kaip Sveikatos apsaugos ministerijos specialistas konsultantas, parodė, kad 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. ir 9.50 val. apžiūrint M. K. VšĮ Biržų ligoninės gydytojams indikacijų M. K. hospitalizacijai nebuvo ir asmens sveikatos priežiūros paslaugos M. K. buvo suteiktos tinkamai bei nesukėlė pasekmių, dėl kurių M. K. buvo hospitalizuota VšĮ Panevėžio apskrities ligoninėje. Liudytojas P. Š. parodė, kad jo pateikta išvada VMAI dėl netinkamo M. K. sveikatos priežiūros paslaugų teikimo VšĮ Biržų ligoninėje buvo neteisinga, kadangi jam nebuvo pateikti visi M. K. gydymo medicininiai dokumentai, kurie yra pateikti į civilinę bylą.

Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad greitoji medicinos pagalba M. K. buvo iškviesta 2007 m. balandžio 2 d. 22.33 val., t. y. daugiau kaip po 12 valandų nuo M. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Biržų ligoninėje. VšĮ Panevėžio apskrities ligoninės gydymo stacionare istorijoje Nr. 8103/07 nurodyta, kad skausmai M. K. krūtinėje atsirado 2007 m. balandžio 2 d. apie 14 val.

Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad 2007 m. balandžio 2 d. 9.45 val. ir 9.50 val. apžiūrint M. K. VšĮ Biržų ligoninės gydytojams indikacijų M. K. hospitalizacijai nebuvo ir gydytojai neprivalėjo M. K. hospitalizuoti bei gydyti stacionare, todėl pagrįstai nukreipė šeimos gydytojui, apie tai šeimos gydytoją informavus telefonu.

Teisėjų kolegija pagal liudytojo P. Š. parodymus, pateiktus į bylą gydymo stacionare istoriją Nr. 8103/07 ir kitus įrodymus sprendžia, kad 2007 m. birželio 18 d. VMAI asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitos Nr. 4A-123-231 išvada, kad 2007 m. balandžio 2 d. M. K. VšĮ Biržų ligoninėje ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktuose nustatytus reikalavimus, yra nepagrįsta.

Aplinkybė, kad VšĮ Biržų ligoninė įstatymo nustatyta tvarka nepadavė skundo dėl VMAI 2007 m. birželio 18 d. sprendimo dėl prevencinių priemonių taikymo nustatytiems trūkumams, pažeidimams pašalinti, nereiškia, kad VšĮ Biržų ligoninė pripažino VMAI ataskaitoje ir sprendime nurodytą netinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje VšĮ Biržų ligoninės vyriausiasis gydytojas N. J. paaiškino, kad minėtas sprendimas nebuvo skundžiamas dėl išvengimo ginčo bei konflikto su VMAI.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo atsakymas ieškovei dėl atsakovo civilinės atsakomybes draudimo leidžia teigti, kad atsakovas pripažįsta, kad padarė žalą ieškovei.

Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus konstatuoja, kad atsakovas VšĮ Biržų ligoninė ir jos darbuotojai žalos ieškovei M. K. nepadarė, ir sprendžia, kad ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas (CK 1.1, 1.136 – 1.138, 6.245 – 6.250 str.; Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 1, 12-17 str.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinys atmestinas ne tik dėl nepateikimo į bylą įrodymų apie ieškovei padarytą žalą, bet ir todėl, kad atsakovui neatsirado prievolės atlyginti žalą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, panaikintinas Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė M. K. pagal CPK 83 straipsnio pirmosios dalies 14 punktą ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 straipsnio šeštąją dalį yra atleista šioje byloje tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą 42 Lt procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai už apeliacinį skundą turėjo sumokėti 360 Lt žyminį mokestį, o sumokėjo 453,60 Lt žyminį mokestį. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 80, 93 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės atsakovui 360 Lt žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 87 straipsniu, sprendžia, kad grąžintina atsakovui 2008 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2737 sumokėto 93,60 Lt žyminio mokesčio dalis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais sprendžia, kad priteistina iš ieškovės į valstybės biudžetą 26,80 Lt procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą nepateikti įrodymai apie atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,

n usprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2008 m. liepos 1 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės M. K. į valstybės biudžetą 42 Lt (keturiasdešimt du litus) procesinių dokumentų įteikimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės M. K. atsakovui viešajai įstaigai Biržų ligoninė 360 Lt (tris šimtus šešiasdešimt litų) žyminio mokesčio apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš ieškovės M. K. į valstybės biudžetą 26,80 Lt (dvidešimt šešis litus aštuoniasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo.

Grąžinti viešajai įstaigai Biržų ligoninei 2008 m. liepos 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 2737 sumokėtą 93,60 Lt (devyniasdešimt trijų litų šešiasdešimt centų) žyminio mokesčio dalį.

Teisėjai Alė BukavinienėKazys KailiūnasDanutė Milašienė