Kauno apygardos teismo nutartis

2014-03-05 · Civilinė byla Nr. 2S-649-259/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2014-03-05Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2015-09-02Alytaus apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-05
Bylos Nr.
2S-649-259/2014
Teisminio proceso Nr.
2-09-3-01228-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arvydas Žibas
Atsakovas
D. Ž.
Ieškovas
UAB „ACLEAN LT“
Civilinė byla Nr. 2S-649-259/2014Teisminio proceso Nr. 2-09-3-01228-2013-3

Procesinio dokumento kategorijos: 110.1; 121.14; 122.2; 122.4

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 5 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arvydas Žibas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės D. Ž. atstovo advokato A. B. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „ACLEAN LT“ ieškinį atsakovei D. Ž. dėl baudos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės D. Ž. 100 000 Lt netesybų sumą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas reikalavimo įvykdymui užtikrinti prašė, nepranešus atsakovei, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovės turtą reikalavimo 100 000 Lt ribose, nes dėl atsakovės finansinių galimybių: jai priklausančio turto yra apie 50 000 Lt, nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka, bei dėl didelės reikalavimo sumos objektyviai padidėja būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Ieškovo reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės D. Ž. nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar nepakankant, areštavo atsakovės vertybinius popierius, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar pas trečiuosius asmenis 100 000 Lt sumai, uždraudė šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti. Teismas nurodė, jog ieškovas pateikė įrodymus, nekilnojamojo turto registro išrašus, iš kurių matyti, kad atsakovės turto vertė yra apie 50 000 Lt, dalis turto yra apsunkinta hipoteka, nors ieškovas nurodė, kad atsakovė pardavė akcijas už 500 000 Lt, tačiau byloje apie tai įrodymų nėra, be to, atsižvelgiant į šios rūšies turto likvidumą, teismas turėjo pagrindo manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, todėl prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintino, nepranešus apie tai atsakovei.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovės D. Ž. atstovas advokatas A. B. atskiruoju skundu prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-1432-182/2013. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai atliko preliminarų įrodymų vertinimą. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė motyvuodamas vien didele ieškinio suma, tačiau preliminariai neįvertino pateiktų įrodymų, kuriais grindžiamas ieškovo reikalavimas;Ieškovas ieškinį grindžia nebegaliojančia 2011-05-25 Akcininkų sutartimi, kadangi minėtos sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad bent vienam iš sutartį pasirašiusių asmenų perleidus akcijas tretiesiems asmenims sutartis netenka galios. Be to, pagal sutarties 10.2 punktą nei vien šalis negali perduoti jokių sutartyje numatytų teisių ar įsipareigojimų be išankstinio raštiško kitos šalies sutikimo, todėl sutartis nuo 2012-03-23, kuomet E. U. ir Ž. K. priklausiusios bendrovės akcijos buvo perleistos ieškovui, nebegalioja;Ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįsti ir negali būti tenkinami, nes ieškovas nėra 2011-05-25 akcininkų sutarties šalis;Ieškinys ir prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikšti nesąžiningai ir piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis. Ieškovo teismui pateiktas ieškinys datuotas 2013 m. gruodžio 2 d., tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teisme tuo metu jau buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2- 45575-933/2013 pagal R. Ž. 2013 m. lapkričio 15 d. ieškinį dėl 2011 m. gegužės 25 d. Akcininkų sutarties pripažinimo negaliojančia nuo 2012 m. kovo 23 d. Šioje byloje atsakovas yra ir UAB „ACLEAN LT“. Ieškovas žinodamas, kad kilęs ginčas dėl sutarties galiojimo pareiškė ieškinį atsakovei savo reikalavimus grįsdamas ginčo sutartimi. Ieškovas piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, apsunkindamas atsakovės padėtį ir siekdamas suklaidinti teismą nepagrįstai inicijavo dar vieną civilinę bylą. Ieškovas neabejotinai žinojo, kad jo reikalavimai negali būti nagrinėjami nepriėmus galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45575-933/2013;Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Atsižvelgiant į tai, kad civilinės bylos Nr. 2-45575-933/2013 nagrinėjimas gali vykti ilgą laiką, o nepriėmus galutinio teismo sprendimo šioje byloje negali būti nagrinėjamas ir ieškovo reikalavimas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas remiantis vien ginčo sutartimi neapibrėžtam laikui areštuojant atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir/ar nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius, pinigines lėšas ir turtines teises 100000,00 litų sumai negali būti vertinamas kaip teisėtas ir užtikrinantis šalių lygiateisiškumą teismo sprendimas.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „ACLEAN LT“ pateikė teismui atsiliepimą į atskirąjį skundą kuriuo prašo atsakovės D. Ž. atskirąjį skundą atmesti ir Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013-12-19 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-94-182/2014 palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos tinkamai atlikus prima facie ieškinio vertinimą;Teismas pagrįstai nustatė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai būtų neįmanomas;Atsakovė (apeliantė) nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ji turi pakankamai laisvo (hipoteka neįkeisto turto) turto ir jai 100 000 Lt suma nėra tokia didelė, jog egzistuotų ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė;Laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos vadovaujantis ekonomiškumo principu užtikrinant proceso šalių interesų pusiausvyrą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė prevencinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje (CPK 144 straipsnis), ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas ir yra bet kokių grėsmių, susijusių su ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymu, pašalinimas. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto.

Nagrinėjamoje byloje pareikštas ieškinys fiziniam asmeniui dėl 100 000 Lt netesybų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas tokio dydžio sumą laikė pakankamai didele, be to, įvertino, kad atsakovės turto vertė yra apie 50 000 Lt, tačiau dalis turto apsunkinta hipoteka, todėl sprendė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti neįmanomu, atsižvelgiant į tai prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutartimi.

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė. Net ir tuo atveju, jeigu ginčo nagrinėjimo metu atsakovas turi turto, tai savaime negarantuoja, jog teismui išsprendus ginčą iš esmės ir priėmus ieškovui galimai palankų sprendimą, bus įmanoma įvykdyti šį sprendimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-447/2009). Pirmosios instancijos teismas šią teismų praktikoje suformuotą nuostatą įgyvendino, kadangi įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovės turimo nekilnojamojo turto ir dėl to skundžiamoje nutartyje pasisakė. Teikdama atskirąjį skundą apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo gerą turtinę padėtį, leidžiančią neabejoti galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumu (CPK 178 str.). Taigi, atsakovei neįrodžius savo geros turtinės padėties, darytina išvada, kad pareikšto reikalavimo suma yra didelė, o tai objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė atsakovės turto areštą.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, netinkamai įvertino ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo tikimybę.

Pažymėtina, kad preliminariai vertinant ieškinio pagrįstumą CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatos prasme, pats ieškinys (ginčas) (jo reikalavimų pagrįstumas) nėra nagrinėjamas iš esmės ir teismas netiria bei nevertina ieškinio teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo, nes jie tiriami ir vertinami tik nagrinėjant ginčą iš esmės, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiuo atveju vertinamas tik tikėtinas ieškinio pagrįstumas. Taigi, taikant laikinąsias apsaugos priemones, yra reikšminga tik tai, ar ieškinio reikalavimas yra pagrįstas preliminariai tikėtinai, todėl, nesant aplinkybių, iš kurių jau šioje stadijoje būtų akivaizdžiai matyti, kad ieškinys negalėtų būti tenkinamas, nėra pagrindo daryti išvadą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo negalimumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-82/2013). Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas aiškiai suformulavo ieškinio reikalavimą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą ir išvardino teisės aktus, kuriais ji grindžia pareikštus reikalavimus (suformulavo ieškinio pagrindą), taip pat pateikė reikalavimus tikėtinai pagrindžiančius įrodymus, kurių įrodomoji vertė, kaip jau minėta, gali būti nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės, o ne pradinėje civilinės bylos stadijoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje civilinės bylos stadijoje (sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą), kai ginčas dar nėra nagrinėjamas iš esmės, nėra pagrindo konstatuoti, kad ieškovas tikėtinai nepagrindė pareikšto ieškinio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nenurodymas teismo nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2010). Klausimas dėl ieškinio pagrįstumo sprendžiamas ištyrus ir įvertinus pateiktus įrodymus, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Taip pat atmestinas apeliantės atskirojo skundo teiginys, kad ieškovas piktnaudžiaudamas savo procesinėmis teisėmis inicijavo civilinės bylos iškėlimą, žinodamas, kad jo reikalavimai negali būti nagrinėjami nepriėmus galutinio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-45575-933/2013 (naujas Nr. 2-4615-999/2014). Pažymėtina, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija – kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia tam tikrus nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų atsakovės teisių daugiau, negu būtina pareikštiems reikalavimams užtikrinti. Nagrinėjamu atveju atsakovei taikomas areštas pareikšto reikalavimo 100 000 Lt ribose. Konstatuotina, kad vien laikinųjų apsaugos priemonių taikymo faktas nereiškia atsakovės teisių ir teisėtų interesų, teisingumo ar lygiateisiškumo principų pažeidimo, todėl atmestinas atskirojo skundo argumentas dėl šalių lygiateisiškumo principo pažeidimo. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama, kad šalių finansinė padėtis per visą ginčo nagrinėjimo laiką išliktų tokia, kokia buvo prieš bylos nagrinėjimą, ir tai garantuotų galutinio sprendimo įvykdymą.

Pažymėtina ir tai, kad ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyra sąlygoja tai, kad tuomet, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiranda atsakovui nuostolių ar kyla reali grėsmė nuostoliams atsirasti, atsakovas turi teisę prašyti teismo įpareigoti ieškovą pateikti galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą (CPK 146 str.).

Vadovaujantis išdėstytu konstatuotina, kad Druskininkų miesto apylinkės teismas procesinių teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, nepažeidė. Atskirojo skundo motyvais panaikinti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Arvydas Žibas