Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinių teisės pažeidimų bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad jis 2015 m. liepos 26 d. apie 7.50 val. Kosciuškos g. 1, Vilniuje, būdamas sulaikytas Vilniaus apskrities VPK VTV AKS, 4 kameroje, elgėsi agresyviai, pareikalavus nusiraminti, policijos pareigūną G. Č. išvadino necenzūriniais žodžiais, į reikalavimus nutraukti neteisėtus veiksmus, nereagavo, pareigūnui atidarius kameros duris, griebė jam už marškinių ir juos apgadino (išplėšė sagas), nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nusisukti į sieną, aktyviais veiksmais (mosikuodamas rankomis) priešinosi policijos pareigūnams, todėl buvo panaudotos specialios priemonės – antrankiai. Šiais savo veiksmais (pareigūnų įžeidimu, jų teisėtų reikalavimų nevykdymu bei pasipriešinimu) R. K. kaltinamas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. Š. parodė, kad 2015 m. rugpjūčio mėn. 3 PK buvo gauta medžiaga iš VPK imuniteto skyriaus. Buvo gautas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kur vienu iš punktų buvo nutarta R. K. patraukti administracinėn atsakomybėn. Viršininkas, uždėdamas rezoliuciją, paskyrė medžiagą nagrinėti jai. Medžiagos nagrinėjimo terminas nutarimu buvo pratęstas, o nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą yra byloje. Šis terminas buvo pratęstas, nes pagal LR ATPK 35 str. 2, 3 d. nepavyko surašyti R. K. protokolo. Ji siūlė pratęsti terminą, o viršininkas uždėjo rezoliuciją „sutinku“. Nėra formos, koks turi būti nutarimas, kuriuo nuspręsta pratęsti terminą. Yra jų Viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos apraše numatyta, kad pratęsimas įforminamas laisvos formos nutarimu, bet nutarimo turinys turi atitikti ATPK 286 str. nustatytus reikalavimus (aprašo 31.2. p.). Buvo nuvykta į K. namus ir jam buvo surašytas protokolas. Protokolas buvo surašytas vasario pradžioje. Protokolas surašytas ranka, nes jis buvo rašomas vietoje. Popieriniai protokolai turi būti užregistruojami jų sistemoje. Tą patį protokolą ji atspausdino, kad teismui būtų paprasčiau skaityti. Byloje esantys 2 protokolai yra tas pats protokolas. Protokolas buvo surašytas po daugiau nei pusės metų, nes R. K. nebuvo galima surasti. Kai jis buvo surastas, tada ir buvo surašytas protokolas. Nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagrindu ji surašė R. K. protokolą. Kaip atsispaudžia protokolas, toks ir gaunas, o ji negali atsakyti už protokolo kokybę. Surašydama protokolą, rėmėsi nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tarnybiniais pranešimais, kuriai neturi pagrindo netikėti, bei visa atsiųsta medžiaga. Jai pakako objektyvių įrodymų, todėl nebuvo poreikio dar apklausti žmonių. Ji nežino, ar pažeidimo metu buvo pašalinių asmenų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad įvykio metu R. K. triukšmavo, buvo nepatenkintas, daužėsi, spardėsi. Nurodė, kad pas juos nėra kamerų, o asmuo buvo filmuojamas tik atvežimo metu. Parodė, kad R. K. juos negražiai vadino, grasino žurnalistais. Jo žodžiai buvo nukreipti ir jam, ir kolegoms. Jis ne kartą buvo įspėtas, kad nutrauktų savo neteisėtus veiksmus, tačiau jis į tai nereagavo. Asmuo buvo blaivus. Jam buvo nurodyta atsistoti veidu į sieną, nes tai privaloma pagal jų vidaus instrukciją. Asmuo, išėjęs iš kameros, turi stovėti veidu į sieną. Toks reikalavimas yra tam, kad matytų jo rankas. Asmuo nevykdė šių reikalavimų, judėjo į jų pusę, o tai reiškia, kad jis galėjo pulti. Po to įdėjo jį į kamerą, jis vėl pradėjo priešintis, todėl buvo uždėti antrankiai dėl jo saugumo. Kameroje buvo tik jis ir pareigūnai. Jis šoko ant jo ir taip gavosi, kad iš jo marškinių iškrito sagos. Asmuo buvo labai nepatenkintas, jog jį uždarė į areštinę. Jis nusiramino, kai nuėmė antrankius. Parodė, kad asmens provokavimo nebuvo. Patvirtino, kad asmuo dėl to, kad buvo agresyvus, daužė lovas, kriaukles, ir dėl jo saugumo buvo prirakintas prie lovos, tačiau nebuvo kankinamas, provokuojamas ar tyčiojamasi iš jo. Nebuvo iš jo prašymo iškviesti seselę. Kad areštinė yra baisi, tai ne jų problema.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju G. A. parodė, kad įvykio metu buvo keturiese, pašalinių asmenų nebuvo. Nebuvo ir filmuojama areštinėje. Pačių smulkmenų jis nematė, nes jis stovėjo už G. Č.. Tik po to pamatė, kad pas jį išplėštos marškinių sagos. Sulaikytasis asmuo nenorėjo nusiraminti, todėl buvo panaudoti antrankiai. Asmuo grasino, kad bus susidorota žurnalistų pagalba, daužė į duris. Jis kameroje buvo su antrankiais. Jis buvo koridoriuje, todėl nematė, kaip G. Č. jam dėjo antrankius. Patvirtino, kad buvo duotas nurodymas asmeniui stoti veidu į sieną ir laikyti rankas už nugaros, tačiau asmuo to nevykdė, naudojo necenzūrinius žodžius. Sienos nėra kraujuotos, jos yra tokios, kokios yra. Niekas asmens neprovokavo, nebuvo iš jo tyčiojamasis, blogai elgiamasi.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju H. Č. parodė, kad asmuo buvo perspėtas, kad nusiramintų, tačiau R. K. nenustojo triukšmauti. Atidarius kameros duris, jis puolė į marškinius G. Č. ir išplėšė jam sagas. Jis tuo metu stovėjo iš šono, todėl matė R. K. ir G. Č.. Asmuo grasino susižaloti, todėl buvo panaudoti antrankiai. Jam neįsiminė, ar asmuo vartojo necenzūrinius žodžius, nes kiekvieną dieną sulaikytieji vartoja necenzūrinius žodžius. Buvo prašoma išeiti ir atsistoti į sieną, nes taip reikia daryti, tokios taisyklės, kiekvieno sulaikytojo yra to prašoma. Atidaroma po vieną kamerą. Asmuo, jam atrodo, nelabai vykdė šiuos reikalavimus. Buvo asmeniui uždėti antrankiai. Jam atrodo, kad kameroje antrankius uždėjo G. Č.. Kai išvedė asmenį, pašalinių asmenų nebuvo, jų ir negali būti. Įvykio metu buvo jis, G. Č., G. A.. Jis pats nematė, kas vyko kameroje. Negali tiksliai prisiminti, bet jam atrodo, kad nebuvo užėjęs į kamerą. Asmuo buvo vienas kameroje. Asmuo nebuvo kankinamas ir jis neprašė iškviesti mediciną. Visais atvejais kviečiami medikai, jei yra prašymas.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

LR ATPK 250 straipsnio 7 punktas numato, jog administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai iki administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo pasibaigia šio kodekso 35 straipsnyje numatyti terminai.

LR ATPK 35 straipsnio 1 dalyje inter alia įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Remiantis LR ATPK 35 straipsnio 3 dalimi, jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo teisės pažeidimo padarymo ar paaiškėjimo dienos arba nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos ar nutraukti baudžiamąjį procesą, ar skirti Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytą ekonominę sankciją ūkio subjektui, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, ar nutraukti sankcijos skyrimo procedūrą, arba nuo išteisinamojo teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pažeidimai, dėl kurių padarymo kaltinamas R. K., padaryti 2015 m. liepos 26 d., tuo tarpu administracinio teisės pažeidimo protokolas jam (R. K.) buvo surašytas tik 2016 m. vasario 4 d., t. y. praėjus daugiau kaip 6 mėn. nuo pažeidimų, kurių padarymu kaltinamas, padarymo, byla teismui atsiųsta 2016 m. vasario 18 d.

Pagal suformuotą teismų praktiką motyvuotas sprendimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus LR ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1494/2007, 2008 m. lapkričio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N556-594/2008, 2010 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1253/2010). Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per minėtus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą, jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo.

Nagrinėjamu atveju administracinės nuobaudos skyrimo terminas šioje byloje yra skaičiuojamas nuo kaltinime įvardijamų pažeidimų padarymo dienos, t. y. nuo 2015 m. liepos 26 d., o nuobaudos skyrimo terminas suėjo (pasibaigė) 2016 m. sausio 26 d. Nors byloje yra pateiktas 2015 m. spalio 16 d. nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą, tačiau iš jo turinio matyti, kad šiuo nutarimu vyr. tyrėja D. Š. siūlė R. K. administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2016 m. rugpjūčio 17 d., dėl ko sutiko Vilniaus m. trečiojo PK VPS PP viršininkas D. R. (ant nutarimo yra jo rezoliucija „sutinku“), tačiau teismas negali konstatuoti, kad šiuo nutarimu ir buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Teismo posėdžio metu apklausta D. Š. davė prieštaringus parodymus, teigdama, kad „ji siūlė pratęsti terminą, o viršininkas uždėjo rezoliuciją „sutinku“<...>“, „byloje esančiu nutarimu ir buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas“. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 5-V-367 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2009 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 5-V-384 „Dėl viešosios policijos prevencijos padalinio pareigūno tarnybinės veiklos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ 31.2 punktą, apylinkės inspektorius, gavęs pareiškimą su rezoliucija („pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK....straipsnį“), pareiškimą nagrinėja (kol bus priimtas nutarimas) ne ilgiau kaip 20 darbo dienų, o esant būtinumui, nagrinėjimo terminas pratęsiamas; pratęsimas įforminamas laisvos formos nutarimu, bet nutarimo turinys turi atitikti ATPK 286 straipsnyje („Nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje turinys“) nustatytus reikalavimus; apie pareiškimo nagrinėjimo termino pratęsimą informuojamas pareiškėjas. Teismo vertinimu, byloje esantis 2015 m. spalio 16 d. nutarimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą neatitinka LR ATPK 286 straipsnio reikalavimų, nes nutarime nebuvo suformuluotas aiškus bei tikslus sprendimas pratęsti administracinės nuobaudos skyrimo terminą. Nutarimo rezoliucinės dalies formuluotė „siūlau administracinės nuobaudos skyrimo terminą pratęsti iki 2016 m. rugpjūčio 17 d.“ negali būti interpretuojama ar aiškinama plečiamai, jos esmę iš esmės pakeičiant, todėl konstatuotina, kad institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, įstatymo nustatyta tvarka nuobaudos skyrimo termino nepratęsė, o teismas administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą gavo tik 2016 m. vasario 18 d., t. y. jau pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui. Esant tokioms aplinkybėms, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. K. atžvilgiu dėl LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų pažeidimų padarymo nutrauktina, nes nepaskyrus nuobaudos per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima.

Nutraukus bylą vienu iš LR ATPK 250 straipsnyje numatytų pagrindų, inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėties elementai nenagrinėjami.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymas nustatyti pareigūnų piktnaudžiavimą bei įgaliojimų viršijimą nenagrinėtinas, tuo labiau, kad šis klausimas yra išspręstas: 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad nenustatyta, jog 2015 m. liepos 25 d., sulaikant R. K., taip pat jį pristačius į Vilniaus aps. VPK, pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ar viršijo savo įgaliojimus (b.l.9-15). Duomenų, jog šis nutarimas buvo apskųstas ir panaikintas, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 7 punktu, 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

R. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimų, numatytų LR ATPK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo nutraukti, pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminui.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.