Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl atsisakymo duoti sutikimą pakeisti patalpų pagrindinę tikslinę paskirtį pripažinimo neteisėtu ir pripažinimo teisės pakeisti pastato tikslinę paskirtį be hipotekos kreditoriaus sutikimo.

Ieškovas prašė: 1) pripažinti neteisėtais atsakovo veiksmus, kuriais atsisakyta duoti ieškovui sutikimą pakeisti kavinės, esančios Klaipėdoje, Viršutinė g. 37, un. Nr. 2193-5011-9073, (toliau – kavinė) pagrindinę tikslinę paskirtį iš maitinimo į gyvenamųjų patalpų; 2) pripažinti ieškovo teisę be hipotekos kreditoriaus (atsakovo) sutikimo pakeisti kavinės tikslinę paskirtį iš maitinimo į gyvenamųjų patalpų. Ieškovo teigimu, kavinės pritaikymas gyvenamajai paskirčiai būtų geriausias šio objekto panaudojimas, tačiau hipotekos kreditorius (atsakovas) nesutinka, kad būtų pakeista kavinės tikslinė paskirtis. Anot ieškovo, vykdomojoje byloje antstolė kavinę įkainojo 116 000 Lt, todėl pirmosiose varžytynėse kavinę ketinama parduoti už 92 800 Lt. Ieškovas nurodė, kad jo užsakymu parengtas kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektas, pagal kurį suprojektuota atlikti kavinės paprastąjį remontą; tokio remonto sąmatinė vertė siektų 356,35 Lt. Ieškovo teigimu, 2012 m. balandžio 10 d. iš UAB „Ober Haus“ gauta pažyma patvirtina, kad, taip pakeitus kavinės paskirtį, nekeičiant pastato užstatymo ploto ir negerinant jo būklės, tokio pastato rinkos kaina galėtų svyruoti nuo 125 000 Lt iki 130 000 Lt, o padidinus pastato plotą nuo 57,04 kv. m iki 118 kv. m, įrengiant antrą aukštą, t. y. atlikus minimalius remonto darbus, turto rinkos kaina svyruotų nuo 350 000 Lt iki 400 000 Lt. Ieškovas pabrėžė, kad jam net nebūtina faktiškai įrengti antrą aukštą, kad padidėtų kavinės vertė, užtektų vien sutvarkyti dokumentaciją, leidžiančią atlikti remonto darbus ir įrengti antrą aukštą. Ieškovo nuomone, kavinės tikslinės paskirties pakeitimas naudingas abiems šalims, nes ieškovui būtų sudaryta galimybė ekonomiškiau įvykdyti prievoles atsakovui, o atsakovo interesai būtų labiau užtikrinti, nes padidėtų įkeisto turto vertė ir jį būtų lengviau parduoti kaip gyvenamąją patalpą, juolab kad kavinė yra gyvenamajame rajone. Ieškovo vertinimu, atsakovas piktnaudžiauja savo teise duoti ar neduoti sutikimą ir taip pažeidžia bei suvaržo ieškovo teisę valdyti ir naudoti jam nuosavybės teisėmis priklausančią kavinę. Be to, ieškovo nuomone, atsakovas suinteresuotas tuo, kad ieškovui priklausantis turtas būtų parduotas už kuo mažesnę kainą, neatmetant tos galimybės, jog pats atsakovas nori savo nuosavybėn perimti kavinę. Ieškovas nurodė ir tai, kad atsakovas elgiasi nesąžiningai: vartotojas (ieškovas) kaip silpnesnioji šalis dėl informacijos, patirties, specialių žinių stokos ir pan. turi ribotas galimybes, sudarydamas sutartį, tinkamai įgyvendinti savo interesų apsaugą ir daryti įtaką sutarties sąlygų turiniui. Anot ieškovo, nėra jokių kitokių (administracinio pobūdžio) apribojimų, dėl kurių nebūtų galimas kavinės tikslinės paskirties pakeitimas.

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Atsakovo teigimu, ieškovas savo prievolių bankui nevykdo nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. (išimtis – vienintelis 2011 m. sausio 6 d. atliktas 577,80 euro mokėjimas). Sumanymas pakeisti įkeisto daikto paskirtį ieškovui kilo prasidėjus priverstinio skolos išieškojimo procesui. Tam, kad patalpos būtų pritaikytos gyvenamajai paskirčiai, būtina atlikti esminius, ilgai trunkančius ir daug kainuojančius pertvarkymus. Atsakovo nuomone, pateikta 356,35 Lt remonto sąmata yra dėl akių, nes prieš darant pertvarkymus būtina gauti atitinkamus leidimus, paruošti dokumentaciją ir galiausiai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre; tačiau ieškovas neturi ir neskiria lėšų savo skolinių prievolių vykdymui. Atsakovas pažymėjo, kad, ieškovo teigimu, pakeitus turto tikslinę paskirtį, kaina pakiltų maksimaliai 14 000 Lt (nuo 116 000 Lt iki 130 000 Lt), tačiau, kol bus vykdomas šis pakeitimo procesas, ieškovo skolos našta nuolat didėtų ir jau priteistos 5 procentų metinės palūkanos sudarytų 15 741,70 Lt. Atsakovo nuomone, taip pat neadekvatu manyti, kad nedarant jokių investicijų, turto kaina (įrengus dar ir antrą aukštą) išaugtų iki 400 000 Lt. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad kavinė įkeista užtikrinant ieškovo kreditą verslo, o ne vartojimo tikslais.

2007 m. balandžio 27 d. ieškovas pateikė atsakovui kredito paraišką. Paraiškoje nurodyta, kad kreditas reikalingas kūrybinėm dirbtuvėm įsigyti; siūlomas įkeisti turtas – kavinė (b. l. 105). 2007 m. gegužės 21 d. šalys pasirašė kredito sutartį (b. l. 11-15, 108-110), kuria atsakovas ieškovui 25 metų laikotarpiui suteikė 87 102,95 euro (299 999,98 Lt) paskolą komercinių patalpų pirkimui. Šios sutarties įvykdymo užtikrinimui ieškovas atsakovui įkeitė negyvenamąją patalpą – kūrybines dirbtuves Klaipėdoje, Šiaulių g. 14, (turto vertė 216 000 Lt) ir žemės sklypą su pastatu – kavine ir kitais statiniais (inžineriniais) Klaipėdoje, Viršutinė g. 37, (turto vertė 224 000 Lt) (b. l. 16-17).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6205-144/2011, nutarė išieškoti kreditoriaus (atsakovo) naudai iš skolininko (ieškovo), be kita ko, 82 727,77 euro negrąžinto kredito, 6334,16 euro palūkanų, 2029 euro delspinigių; už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus, įskaitant ir kavinę (b. l. 18).

Antstolė 2011 m. gruodžio 5 d. turto arešto aktu areštavo įkeistus daiktus, įskaitant kavinę (b. l. 19-20), o 2012 m. sausio 9 d. patvarkymu paskyrė areštuoto turto ekspertizę (b. l. 21). UAB „Ober Haus“ 2012 m. sausio 25 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje (b. l. 25-38), be kita ko, nurodyta, kad, vertintojų nuomone, vertinamo turto (kavinės ir žemės sklypo) pritaikymas gyvenamajai paskirčiai (butai, apartamentai ir pan.) būtų geriausias vertinamo objekto panaudojimas. Kadangi vertinimo dieną objektas neeksploatuojamas, o jo faktinė paskirtis – maitinimo paskirčiai – jo dabartinis panaudojimas neatitinka geriausio panaudojimo; todėl vertintojai nustatydami vertinamo objekto vertę atsižvelgė ne tik į esamą turto panaudojimą, bet ir jo geriausią panaudojimą (b. l. 33). Patikslinta kavinės su žemės sklypo dalimi ir priklausiniu rinkos vertė, nustatyta lyginamosios vertės metodu 2012 m. sausio 25 d. 116 000 Lt (b. l. 37). Antstolės 2012 m. vasario 22 d. patvarkymu 428/608 dalis žemės sklypo, kurio plotas 0,0608 ha, ir kavinė, esantys Klaipėdoje, Viršutinė g. 37, įkainoti 116 000 Lt(b. l. 23).

Byloje ieškovas pateikė kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektą (projekto rengėjų pasirašytą 2012 m. kovo mėn.), kuriame suprojektuotas kavinės pastato pirmojo aukšto perplanavimas ir apdaila (b. l. 42-64). Pagal UAB „Vakarų dagvis“ pateiktą lokalinę sąmatą kavinės remonto darbų (pertvaros ardymas, trapo įrengimas, plytelių klijavimas, maišytuvo montavimas duše ir statybinių atliekų išnešimas) lokalinė sąmata 356,35 Lt (b. l. 72).

Ieškovas 2012 m. kovo 20 d. raštu (b. l. 111) prašė atsakovo leisti parduoti butą Klaipėdoje, Viršutinė g. 37-4. Prašyme ieškovas nurodė, kad už dalį gautų lėšų jis planuoja pirkti išvaržomą turtą Klaipėdoje, Viršutinė g. 37, kuris įkeistas pagal suteiktą kreditą. Prašyme ieškovas taip pat nurodė, kad varžytynėse jis planuoja dalyvauti savo vardu; tikslas pakeisti minėtų patalpų paskirtį iš komercinės į gyvenamosios paskirties ir sutvarkyti dokumentaciją tų patalpų antro aukšto iškėlimui. Visa tai leis parduoti pastatą jau didesnio ploto be realaus statybos darbų įgyvendinimo ir bus reali galimybė padengti visą skolą pardavus tik vieną turtą.

2012 m. kovo 28 d. raštu ieškovas prašė atsakovo duoti sutikimą atlikti kavinės paskirties keitimą iš maitinimo į gyvenamąją (b. l. 39). Ieškovo prašymas 2012 m. balandžio 2 d (kovo 25 d.) buvo peržiūrėtas atsakovo Specialiajame kreditų administravimo departamente (b. l. 113-116). Peržiūros ataskaitoje nurodyta, kad siūloma nesutikti su leidimu keisti komercinių patalpų paskirtį į gyvenamąsias, nes: 1) gauta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis dėl turto pardavimo iš varžytynių, turtui uždėti areštai, paskelbtos 2012 m. balandžio 24 d. varžytynės; 2) galima sutikti, kad pakeitus patalpų paskirtį turtas taptų patrauklesnis pirkėjui, tačiau neįvardijama skolininko, kokiomis lėšomis tai įgyvendins ir kiek laiko tam reikės; 3) skolininkas net neplanuoja atnaujinti mokėjimų (b. l. 115).

Atsakovas 2012 m. balandžio 17 d. raštu informavo ieškovą, jog bankas nesutinka, kad būtų pakeista turto tikslinė paskirtis, atsižvelgiant į tai, kad jau vykdomas išieškojimas iš įkeisto turto, 2012 m. balandžio 24 d. paskelbtos pirmosios varžytynės (b. l. 41, 112).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistinės plėtros departamento Architektūros ir miesto planavimo skyrius 2012 m. balandžio 19 d. raštu nepritarė kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektui, nes projektuojamam objektui uždėtas areštas ir nėra areštą uždėjusios institucijos sutikimo dėl planuojamų tikslų (b. l. 66).

Pareikštame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas bylą ves per atstovą (b. l. 7). Šioje byloje teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartimi paskirtas parengiamasis teismo posėdis 2012 m. birželio 29 d. (b. l. 90). Teismo šaukimas ieškovo atstovui įteiktas 2012 m. birželio 14 d. (b. l. 96). 2012 m. birželio 25 d. teisme gautas ieškovo atstovo prašymas teismo posėdį atidėti (b. l. 98-100). Prašyme nurodyta, kad birželio 29 d. ieškovo atstovas bus išvykęs į užsienį asmeniniais reikalais, tą esą patvirtina pridėti kelionės lėktuvu bilietai, tačiau prie prašymo nepridėta šių dokumentų (bilietų) vertimo į lietuvių kalbą (Civilinio proceso kodekso 113 straipsnio 3 dalis).

Ieškovo atstovo nurodytų „asmeninių“ reikalų teismas nepripažino svarbiomis neatvykimo priežastimis (CPK 246 straipsnio 1 dalis) ir todėl neatidėjo bylos nagrinėjimo. Nutardamas neatidėti bylos nagrinėjimo, teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovas pateikė ieškinį, kuriame pats savo nuožiūra apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas ir prie ieškinio pridėjo, ieškovo manymu, visus reikalingus įrodymus (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai, 2 dalis); ieškovas ar jo atstovas nenurodė, kad bylos teisingam išnagrinėjimui būtų reikalinga pateikti (ar teismo išreikalauti) papildomų rašytinių įrodymų. Teismo vertinimu, ieškinyje pakankamai išsamiai ir aiškiai atskleisti ieškinio pagrindai, todėl ieškovo ar jo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nepripažintas būtinu.

Įstatymai tiesiogiai nereglamentuoja hipotekos kreditoriaus ir skolininko teisinių santykių dėl hipoteka įkeisto pastato tikslinės naudojimo paskirties keitimo pagrindų, sąlygų ir (arba) tvarkos. Vadinasi, spręsdamas šioje byloje kilusį teisinį ginčą, tiek, kiek ginčo santykių nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismas turi vadovautis bendrosiomis teisės normomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 3 dalis), taip pat, nustatęs tam pagrindą, taikyti įstatymo ir (arba) teisės analogiją (CK 1.8 straipsnis). Tai darydamas, teismas, be kita ko, turi patikrinti, ar ginčo šalys, įgyvendindamos savo teises bei atlikdamos pareigas, veikė pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), nepiktnaudžiavo teise (CK 1.2 straipsnio 1 dalis).

Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju išieškojimo santykiai tarp šalių kilo ne iš vartojimo kredito, o iš komercinių patalpų pirkimui suteikto kredito (b. l. 108). Kadangi ieškovui, kaip paskolos gavėjui, paskola suteikta ne asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 15 dalis), be to, ieškovas (bent jau kredito sutarties sudarymo metu) dirbo pagal verslo liudijimus, ilgą laiką ėjo statybų bendrovės direktoriaus pareigas (b. l. 105), tai šioje byloje ieškovas nelaikomas vartotoju ir todėl jam netaikomos specialiosios vartotojų teises reglamentuojančios teisės normos.

Atsižvelgdamas į kilusio ginčo aplinkybes, šalių argumentus, taip pat į civiliniame procese vyraujančią bendro pobūdžio šalių pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nei iki šios bylos iškėlimo pateikdamas atitinkamus prašymus atsakovui, nei šioje byloje pareikšdamas ieškinį (ieškinio prieduose), nei po ieškinio priėmimo ieškovas vis dėlto nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo teiginius-argumentus apie galimybę įrengti pastato antrą aukštą. Šiuo aspektu ieškovas (tik) teigia, kad antro aukšto įrengimui pakanka atlikti „minimalius remonto darbus“ (b. l. 4), tačiau šiems teiginiams pagrįsti nepateikta jokių įrodymų (projekto, sąmatų, finansavimo (ar kreditavimo) šaltinių ir pan.), nors, elgdamasis sąžiningai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis), tokius įrodymus ieškovas turėjo pateikti jau teikdamas pirmuosius atitinkamo pobūdžio prašymus atsakovui, t. y. gerokai anksčiau iki šios civilinės bylos iškėlimo. Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovas iš esmės nuo 2009 m. rugsėjo 21 d. nevykdo piniginių prievolių bankui pagal 2007 m. gegužės 21 d. kredito sutartį. Be to, svarbu ir tai, kad ieškovas turi ir daugiau skolų atsakovui pagal kitas kredito sutartis (b. l. 113). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, niekaip negali patvirtinti ieškovo geros finansinės būklės ir šia prasme realių finansinių galimybių įrengti (užstatyti) pastato antrą aukštą. Be to, ieškovo finansinių galimybių įrengti pastato antrą aukštą realumo nepatvirtina ir ieškovo 2012 m. kovo 20 d. prašyme atsakovui išdėstyti ketinimai, su atsakovo leidimu pardavus įkeistą butą iš gautų lėšų padengti dalį kredito ir už likusią pinigų dalį pačiam ieškovui pirkti iš varžytynių parduodamą kavinę (b. l. 111). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad hipotekos kreditorius iš įkeisto daikto išieškojimą turi teisę gauti pirmiau už kitus kreditorius; hipotekos procedūros turi sudaryti prielaidas hipotekos kreditoriui gauti išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1, 2 dalys (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 30 d.); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo AB DnB NORD banko pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, bylos Nr. 3K-7-272/2011). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad atsakovas, prasidėjus išieškojimo procesui iš įkeisto turto, negali būti neadekvačiai-neproporcingai verčiamas tam tikra prasme „nuolaidžiauti“ skolininkui, riboti laiko ar sąnaudų prasme savo, kaip būtent hipotekos kreditoriaus, teises į supaprastintą ir pagreitintą išieškojimo tvarką. Hipotekos kreditoriaus įpareigojimas „laukti“ neapibrėžtą laiką, kol skolininkas pakeis įkeisto pastato tikslinę naudojimo paskirtį ir (neaišku iš kokių lėšų) įrengs (pastatys) pastato antrą aukštą, teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju neadekvačiai ir neproporcingai suvaržytų hipotekos kreditoriaus teisę supaprastinta ir pagreitinta tvarka gauti išieškojimą iš įkeisto turto.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, pirmiau nurodytus ieškovo argumentus, kuriais teigiama apie ieškovo teisę (galimybę) įrengti pastato antrą aukštą, teismas vertina kaip deklaratyvius ir faktiškai bei teisiškai nepagrįstus. Dėl to darytina išvada, kad, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą, kiek tai susiję su pastato pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties pakeitimu ir antro aukšto įrengimu, atsakovas nepiktnaudžiavo savo teisėmis ir nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1, 3 dalys).

Prie pareikšto ieškinio ieškovas pridėjo kavinės paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį projektą, pagal kurį, atlikus paprastąjį remontą, būtų pertvarkomas pastato (tik) pirmas aukštas – išardoma pertvara, įrengiamas dušas ir vandens trapas, atnaujinamos (perdažomos) sienos, lubos, keičiama grindų danga, keičiami langai, vidaus ir lauko durys (b. l. 44, 45). Prie ieškinio pridėta lokalinė sąmata (b. l. 72), akivaizdu, neapima visų projekte nurodytų darbų, todėl ši sąmata negali būti vertinama kaip tinkamas ir pakankamas įrodymas, patvirtinantis ir išsamiai atskleidžiantis visas išlaidas, reikalingas kavinės (tik pirmojo aukšto) pertvarkymui į gyvenamąsias patalpas, juolab kad aptariamoje sąmatoje nenurodyta nei sąmatoje nurodomų medžiagų (klijų, glaisto ir kt.) bei detalių (plytelių, maišytuvo), nei projekte nurodytų daiktų (grindų dangos, langų, durų) kainų. Nagrinėjamu atveju ieškovui teko procesinė pareiga įrodymais pagrįsti savo realias galimybes ne tik atlikti faktinius remonto darbus, bet ir įsigyti-įrengti tam tikras interjero-eksterjero detales bei statybines medžiagas, tačiau šių aplinkybių ieškovas neįrodė. Teismas vertina kaip nepakankamus įrodymus 2007 m. balandžio 27 d. paraiškoje nurodytus duomenis apie ieškovo statybos inžinerijos studijas Klaipėdos universitete bei ieškovo eitas (vis dar einamas) direktoriaus pareigas vienoje iš statybos bendrovių (b. l. 105). Šia prasme, viena vertus, galėtų būti vertinama kaip nustatyta aplinkybė, jog statybos (remonto) darbai ieškovui priklausančiame pastate (atsižvelgiant į ieškovo darbines pareigas ir patirtį statybos versle) būtų atliekami palyginti pigiau negu vidutinės rinkos kainos ar netgi iš viso neatlygintinai (ūkio būdu). Kita vertus, net ir tokia aplinkybė (jeigu ji būtų įrodyta pakankamais įrodymais), teismo vertinimu, savaime nepatvirtintų ieškovo finansinių galimybių įsigyti įrengimui reikalingų statybinių medžiagų bei interjero-eksterjero detalių. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas, teigdamas apie tikėtiną ekonominę naudą vien tik pakeitus pastato tikslinę naudojimo paskirtį, nenurodė, kiek gi laiko reikėtų tokiam pakeitimui įgyvendinti, nors, atsižvelgiant į pirmiau aptartą hipotekos kreditoriaus teisę į išieškojimą iš įkeisto turto supaprastinta ir pagreitinta tvarka, manytina, jog laiko kriterijus nagrinėjamu atveju abiems šalims taip pat yra pakankamai svarbus.

Konstatavus, kad byloje nepateikta pakankamai įrodymų patvirtinti ieškovo realioms finansinėms galimybėms ir laiko sąnaudoms pakeisti pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, darytina išvada, kad, atsisakydamas tenkinti ieškovo prašymą leisti pakeisti kavinės pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, atsakovas nepiktnaudžiavo teise ir nepažeidė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 1.5 straipsnio 1, 3 dalys). Ir priešingai, atsižvelgiant į tai, kad reikalavimus dėl hipoteka įkeisto pastato tikslinės naudojimo paskirties pakeitimo ieškovas ėmė kelti tik prasidėjus išieškojimo procedūroms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad teikdamas prašymus-reikalavimus tiek atsakovui (iki šios civilinės bylos iškėlimo), tiek pareikšdamas ieškinį teisme, ieškovas iki šiol taip ir nepagrindė įrodymais savo reikalavimų realumo, manytina, kad ne atsakovas, o būtent ieškovas pažeidžia teisingumo, protingumo ir (ypač) sąžiningumo kriterijus.

Apibendrindamas nurodytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teismas daro išvadą, kad pareikštas ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį, valstybei iš ieškovo priteistina 21,30 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 92 straipsniu, 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1, 3 dalimis, 4.192 straipsnio 1, 2 dalimis (2000 m. liepos 18 d. įstatymo Nr. VIII-1864 redakcija, galiojusi iki 2012 m. birželio 30 d.),

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti valstybei iš ieškovo E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 21,30 Lt (dvidešimt vieną litą 30 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (j. a. k. 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 3-iąjį apylinkės teismą.