- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-20
- Bylos Nr.
- 1S-250-396/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Regina Pocienė, Kęstutis Jucys, Jolanta Čepukėnienė
- Nuteistasis
- A. V.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Reginos Pocienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. V. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. V. prašymas palengvinti jo teisinę padėtį, sušvelninant jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu A. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal senojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2, 8 punktus, išimtine mirties bausme. Vadovaujantis BK 24 straipsnio 3 dalimi, mirties bausmė A. V. pakeista laisvės atėmimu iki gyvos galvos. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartimi nuteistojo A. V. nusikalstamą veiką iš BK 105 straipsnio 2 punkto perkvalifikavo į naujojo BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir sutrumpino jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki 20 metų, bausmę atliekant pataisos namuose. Lietuvos apeliacinio teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis panaikinta ir nuteistajam A. V. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė palikta nepakeista.
2. Vilniaus apygardos teisme 2018 m. rugpjūčio 3 d. gautas nuteistojo A. V. prašymas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 362¹ straipsnio nuostatomis palengvinti jo teisinę padėtį – atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, suformuotą 2018 m. kovo 19 d. pastabose byloje Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą, – sušvelninti jam skirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, t. y. parinkti kitos rūšies bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. V. prašymą ir nurodė, kad EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), konstatavo, jog nacionalinėje teisėje egzistuoja teisinio reguliavimo spraga, nes neįtvirtintas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės peržiūrėjimas, t. y. teisės aktuose nėra įtvirtinta kriterijų ir procedūrų, pagal kurias būtų galima peržiūrėti tokią bausmę. Tokių instrumentų nėra ir nagrinėjant nuteistojo A. V. prašymą, todėl jo išspręsti teismui nėra galimybių.
Šalies argumentai
4. Nuteistasis A. V. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir sušvelninti jam Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. spalio 28 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, parenkant kitos rūšies bausmę (terminuotą laisvės atėmimą ar kt.).
4.1. Nuteistojo teigimu, EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) konstatavo, kad nuteistųjų, Lietuvoje atliekančių laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, teisės yra pažeidžiamos, todėl jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė turi būti sušvelninta. Nuteistojo nuomone, nuo minėto EŽTT sprendimo įsigaliojimo tiek jam, tiek bet kuriam nuteistajam, atliekančiam laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, pripažintinas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas, todėl apygardos teismas privalėjo ištaisyti Lietuvos Respublikos teisiniame reguliavime esančią klaidą.
4.2. Be to, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į Lietuvos Respublikos Vyriausybės oficialią poziciją, pareikštą EŽTT 2018 m. kovo 19 d. pastabose dėl bylos Dardanskis ir kiti prieš Lietuvą priimtinumo ir esmės.
4.3. Nuteistasis taip pat nurodo, kad, net ir priėmus EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti), Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų pakeitimai nevykdomi jau daugiau kaip metai.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas.
6. BPK 362¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymą, kuriuo panaikinamas veikos nusikalstamumas, švelninama bausmė arba kitokiu būdu lengvinama veiką padariusio asmens teisinė padėtis, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. BPK 362¹ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ straipsnio 5 dalis).
7. Kaip matyti iš nuteistojo skundo turinio, savo prašymą sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, grindžia ne įstatyme įtvirtintomis jo padėtį švelninančiomis nuostatomis, o EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kt. prieš Lietuvą pateiktais išaiškinimais, kuriuos nuteistojo vertinimu, turėjo tiesiogiai taikyti jo prašymą išnagrinėjęs apygardos teismas. EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendime byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą iš tikrųjų konstatavo, kad nacionalinis teisinis reglamentavimas, kuriuo nenumatytas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas kitos rūšies bausme, pažeidžia Konvencijos 3 straipsnio reikalavimus, ir nurodė, kad nacionalinėje teisėje turi būti nustatytas bausmės nuteistajam, kuriam paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos, pakeitimo kitos rūšies bausme institutas. Tačiau, kaip teisingai nurodė žemesnės instancijos teismas, nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama tik keičiant teisinį reglamentavimą. Tik įstatymais ar kitais teisės aktais gali būti aiškiai nustatyta, kada ir kaip nuteistasis gali kreiptis į teismą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, kokius kriterijus jis turi atitikti, kokiais atvejais toks prašymas galėtų būti patenkintas ir pan. Teismo galimybės užpildyti teisės spragas negali virsti aktyvia teisėkūra, nes tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam valdžių padalijimo principui.
7.1. Nors nuteistasis nurodo, kad po minėto EŽTT sprendimo praėjo jau ilgas laikotarpis ir teisinis reglamentavimas nėra keičiamas, tačiau iš Lietuvos Respublikos Seimo interneto puslapyje pateikiamos informacijos matyti, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2018 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. 858 pritarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektams. 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Respublikos Seime užregistruoti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51, 66 ir 97 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2473), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso papildymo 360¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2474) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 69, 137, 140 ir 157 straipsnių pakeitimo ir papildymo 167¹ straipsniu įstatymo projektas (reg. Nr. XIIIP-2475). Aiškinamajame rašte dėl šių įstatymų projektų nurodyta, kad šie projektai parengti siekiant tinkamai įgyvendinti EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimą byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 22662/13 ir 7 kiti) ir taip užtikrinti, kad laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės reglamentavimas Lietuvos baudžiamuosiuose įstatymuose nepažeistų Konvencijos nuostatų, būtų suderintas su EŽTT jurisprudencija ir atitiktų tarptautinės bei Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus. Tai rodo, kad atitinkami veiksmai, reikalingi pirmiau minėtam EŽTT sprendimui įgyvendinti, yra vykdomi.
8. Taip pat svarbu pažymėti, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 2 straipsnyje įtvirtinta, jog teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo kitų valstybės valdžios institucijų, pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ir kitų asmenų, todėl teismo nesaisto Lietuvos Respublikos Vyriausybės pastabose byloje Dardanskis ir kt. prieš Lietuvą pateikta pozicija, kad minėta nacionalinės teisės spraga turėtų būti šalinama bendrosios kompetencijos teismams tiesiogiai taikant EŽTT 2017 m. gegužės 23 d. sprendimo byloje Matiošaitis ir kiti prieš Lietuvą išaiškinimus.
9. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad klausimą dėl konkrečiam asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo kitos rūšies bausme, teismai iš esmės galės spręsti tik tada, kai nacionalinėje teisėje bus įtvirtintas tokio pobūdžio institutas ir aiškiai nustatyta šių prašymų pateikimo ir nagrinėjimo tvarka.
10. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, atitinka šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką, todėl jos naikinti nuteistojo A. V. skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo A. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.