Kauno apygardos teismo nuosprendis

2010-12-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-284-348/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-14
Bylos Nr.
1-284-348/2010
Teisminio proceso Nr.
61-1-0068-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kaltinamasis
S. L.
Advokatai
Ingrida Maldeikienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-284-348/2010(Proceso Nr. 61-1-0068-2010)
Procesinė sprendimo kategorija:(S)2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5;1.2.3.1.KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Jakučiui, gynėjai advokatei Ingridai Maldeikienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. 1(duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, specialaus vidurinio išsilavinimo, bedarbis, išsiskyręs, gyv. (duomenys neskelbtini), nuo 2010-01-23 paskirta kardomoji priemonė suėmimas, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. L. 2010 m. sausio 22 d. apie 14 val. 50 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų metu tyčia sudavė L. B. vieną smūgį peiliu į dešinį kirkšnį, kuo padarė nukentėjusiajai L. B. durtinį-pjautinį dešinės kirkšninės srities sužalojimą nupjaunant šlaunies arteriją ir veną, kas sukėlė ūmų išorinį kraujavimą ir šoką, dėl ko L. B. įvykio vietoje mirė – tyčia nužudė L. B., kuo padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 129 str. 1 d.

Kaltinamasis S. L. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio metu su nukentėjusiąja L. B. nekonfliktavo ir jos nenužudė. Kas nužudė L. B. jis nežino, mano, kad kas nors iš sugėrovų, nes buto durys buvo neužrakintos (bent jam taip atrodo) ir bet kas galėjo patekti į jo butą. Kaltinamasis parodė, kad L. pas jį atėjo prieš kelias dienas iki įvykio, jie kartu girtavo. 2010m. sausio 22d. apie 8 val. pas jį atėjo pažįstamas V., kuris pasiprašė pas jį pagyventi kol suras gyvenamąjį plotą. V. atsinešė 2 ltr. talpos plastikinį indą su namine degtine ir indelį agurkų mišrainės. Jie pradėjo gerti. Neužilgo atėjo T. P., kuris irgi gėrė. Po kiek laiko atėjo E. ir jie toliau girtavo. T. buvo trumpam išėjęs, nes vedė vaiką į darželį. Grįžęs vėl sėdo kartu girtauti. Po to atėjo V. J., tačiau jis negėrė, vėliau atėjo S. D.. Išgėrus degtinę, V. davė pinigų ir T. atnešė dar du 2 ltr. talpos butelius stipraus alaus ir vėl visi gėrė. Begeriant alų, prarado atmintį, todėl nepamena kaip nuėjo miegoti. Pabudęs, šalia savęs rado kruviną L., kuri judinama nereagavo. Išlipęs iš lovos ant grindų pamatė daug kraujo, todėl suprato, kad L. negyva. Išsigandęs pradėjo valyti kraują. Po to atvažiavo greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėję nužudytąją, išėjo. Tada jis užsirakino ir kai atvažiavo policijos pareigūnai, ilgokai jų neįsileido, nes galvojo kaip viskas įvyko, kas atsitiko. Įtaria, kad L. B. nužudė vyriškis vardu Skirmantas arba R. B.. Su civiliniais ieškiniais nesutinka.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais bei rašytine bylos medžiaga.

Nukentėjusioji V. V. parodė, kad L. B. jos dukra. Daugiau kaip 10 metų gyveno kartu. Nuo kūdikystės dukra turėjo sveikatos problemų – sunkiai valdė kairiąją ranką ir kairiąją koją, eidama nepilnai ją primindavo. L. B. nešiojo 35-36 dydžio avalynę. Žinojo, kad dukra turėjo draugą S.. Su šiuo vyru ji negyveno, o kokie buvo jų tarpusavio santykiai, nežino, nes dukra nepasakojo. L. B. dažnai eidavo pas S., o jei kurį laiką neidavo, jis imdavo jos ieškoti, skambindavo į namus. 2010 m. sausio 21 d., apie 11 val. dukra paprašė 5 litų ir sakė, kad eis pas S.. Suprato, kad pinigai jai bus reikalingi alaus pirkimui. Nakvoti į namus negrįžo. 2010 m. sausio 22 d. pavakario metu į namus atėjęs nepažįstamas vaikinas, kaip suprato, S. kaimynas, pranešė, kad L. B. nužudyta. Dukrą palaidojo kartu su jos sūnumi M. B.. Ji davė pinigų visoms laidotuvių išlaidoms, tačiau dėl ligos negali vaikščioti, laidotuvėmis rūpinosi anūkas.

Nukentėjęs M. B. parodė, kad L. B. – jo mama. Ji gyveno kartu su savo tėvais. Pats maždaug apie tris metus gyvena atskirai. Dažnai apsilankydavo senelių namuose, tačiau su mama susitikdavo retai. Jam buvo žinoma, kad mama piktnaudžiavo alkoholiu. Jos gyvenimas buvo pakankamai sudėtingas. Nuo vaikystės ji turėjo sveikatos problemų. Gyvendama (duomenys neskelbtini) su jo tėvu, mama buvo daug kartų jo sumušta, turėjo galvos traumų. Dėl to atsirado psichikos problemų ir ji buvo paguldyta psichiatrijos ligoninės stacionare. Mamai užeidavo priepuoliai, kurie pasireikšdavo rankų drebėjimu, nervingų pasisakymų protrūkiais ir panašiai ir tam nereikėjo kažkokio pagrindo – kito žmogaus poelgio ar pasakymo. Dėl kairės pusės kūno paralyžiaus mama buvo neįgali, turėjo III invalidumo grupę. Ji valdydavo, tačiau kiek prasčiau kairiąją ranką, o kairės kojos pėdos eidama pilnai neprimindavo – koją remdavo išorine pėdos dalimi. Mamos pėdos buvo nedidelės, tačiau platokos. Ji avėjo 36 dydžio avalynę. Apie tai, kad mama pradėjo bendrauti su S., jam papasakojo seneliai. Šio vyro gerai nepažįsta, žino tik iš matymo. Su mama apie jos santykius su šiuo vyru nesikalbėjo, nes ji pati to nenorėjo. Jam jų santykiai buvo panašūs į tai, kad S. tiesiog išnaudodavo neįgalią moterį – jo motiną. Mamai šis vyras ko gero patiko, todėl leidosi būti išnaudojama. Girdėjo kalbas, kad S. mamą išvarydavo, tačiau kai nebeturėdavo pinigų, o norėdavo išgerti ar pavalgyti, jis pats imdavo mamos ieškoti, skambindavo seneliams į namus. Apie tai, kad mama nužudyta, 2010-01-22 jam per pažįstamus asmenis pranešė buvęs bendradarbis T., kuris gyvena tame pat aukšte, kaip ir S.. Sekančią dieną prieš pietus užsuko pas T. į namus pasikalbėti apie jam žinomas nužudymo aplinkybes. T. papasakojo, kad 2010-01-22 jis keletą kartų buvo bute pas S., kur matė jo motiną. Sakė, kad bute buvo išgėrinėjama. Buvo išėjęs iš buto, o po kurio laiko, norėdamas kartu su S. parūkyti ir pažiūrėti, ar šis turi dar alkoholinių gėrimų, dar kartą atėjo pas S.. T. pasakojo, kad buto duris atrakino S. ir kad jis buvo susitepęs krauju bei nuo grindų su kažkokiu skuduru plovė kraują. Minėjo, jog klausė S., ką šis daro, o jis atsakė, kad „prisidirbo nesąmonių“, kad nužudė Laimą. Taip pat aiškino, jog tuo metu pas S. bute buvo nepažįstamas vyras, tačiau jis į aplinką visiškai nereagavo, miegojo ant fotelio. Dėl motinos nužudymo reiškia 50000 Lt. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą.

Liudytoja D. L. parodė, kad ji dirba karo medicinos tarnybos vyresniąja karo medicinos gydytojo padėjėja. Stažuotei karo medicinos tarnybos vado įsakymu siunčiama į VŠĮ Jonavos GMPS, kur atlieka bendrosios praktikos slaugytojos pareigas. 2010 m. sausio 22 d. dirbo VŠĮ Jonavos GMPS. Maždaug 15.30 val. buvo gautas iškvietimas į (duomenys neskelbtini). Skambino vyras ir pranešė, kad kaimyniniame bute negyva moteris, jog bute daug kraujo. Į iškvietimą vyko kartu su med. felčere A. Z. ir stažuotoja L. G.. Atvykus į (duomenys neskelbtini) devynių aukštų daugiabutį namą, devintajame aukšte jų laukė jauno amžiaus vyras, kaip suprato, skambinęs asmuo ir parodė, į kurį butą eiti. Buto durys buvo atrakintos. Koridoriuje bei kambaryje matė ant grindų kraujo. Akivaizdu buvo, kad bute vyko išgertuvės. Kambaryje ant fotelio, stovinčio tarp spintos ir spintelės su televizoriumi, matė vidutinio amžiaus nepažįstamą vyrą. Jis miegojo ir į aplinką visiškai nereagavo. Ant sofos-lovos arčiau sienos matė ant nugaros gulinčią moterį. Ji buvo negyva, vaškiniu veidu. Šalia moters ant tos pat sofos-lovos gulėjo vyras. Jis gulėjo ant dešiniojo šono, arčiau sofos-lovos krašto ir moterį buvo apkabinęs kaire ranka. Įėjus į kambarį, vyras į jas nereagavo. Vyrą pajudino už peties ir jis pasimuistė. Kadangi pagal moters išvaizdą buvo aišku, jog ji negyva, o jos nežinojo, kokių reakcijų gali sulaukti iš to vyro, išėjo į laiptinę tikslu apie įvykį telefonu pranešti policijos pareigūnams ir laukti jų atvykimo. Išėjus į laiptinę, praėjus kelioms minutėms buto durys buvo užrakintos iš vidaus. Atvykus policijos pareigūnams, tiek pareigūnai, tiek kaimynas beldė į buto duris ir prašė atidaryti. Maždaug po pusvalandžio duris atrakino tas pats vyras, kuris gulėjo ant sofos. Policijos pareigūnai įėjo į buto vidų, o jos liko laiptinėje. Girdėjo, kad pareigūnai prieš tai ant sofos gulėjusiam vyrui nurodė apsirengti ir pastebėjo, kad jis buvo tik su trumpikėmis. Vyrui besirengiant, pastebėjo, kad jo kojos šlaunų srityje buvo suteptos krauju. Kad vyrui būtų kraujavę iš kurios nors rankos, nepastebėjo. Kai iš buto buvo išvesti jame buvę du vyrai, dar kartą įėjo į buto kambarį tikslu išoriškai apžiūrėti lavoną. Matė, kad lavonas buvo su megztiniu ir apmautomis kelnėmis. Moters dešinės šlaunies kirkšninėje srityje matė durtinę ar tai pjautinę žaizdą.

Liudytojas T. P. parodė, kad 2010 m. sausio 22 d. prabudo apie 08.00 val. ir girdėjo, kaip užsidarė priešais esančio S. buto durys. Suprato, kad pas S. kažkas atėjo, todėl nuėjo pas kaimyną parūkyti. Į butą įleido S.. Matė, kad kambaryje ant fotelio, esančio tarp spintos ir spintelės su televizoriumi sėdėjo iš matymo pažįstamas vyras - V. ar tai V.. Vyras jau buvo vartojęs alkoholio – tai buvo matyti iš jo išvaizdos ir elgsenos. L. sėdėjo ant sofos-lovos. Šalia jos ant tos pat sofos-lovos tik arčiau durų prisėdo S.. S. svečias iš turėto maišelio išėmė 2 litrų talpos plastmasinį butelį naminės degtinės, dėžutę arbatos, batoną, pakelį cigarečių, dar kažką. Supratęs, kad vyks išgertuvės, iš buto koridoriaus į kambarį prie spintos ir stalelio atsinešė rudą medinę taburetę ir atsisėdo. Gėrė iš vienos taurelės ratu. S. svečias iš maišelio dar išėmė stiklainį konservuotos daržovių mišrainės. Kadangi stiklainis buvo uždarytas metaliniu dangteliu, reikėjo atidarytuvo. S. iš virtuvės atnešė atidarytuvą. Vėliau S. ištraukė iš medžiaginio dėklo peilį atlenkiama geležte, su elektroniniu laikrodžiu ir žiebtuvėliu. Peilis liko gulėti ant stalo. Išgėrus maždaug tris taureles, jis išėjo, nes apie 9 valandą vedė sugyventinės vaiką į darželį . Palydėjęs vaiką, grįžo į namus ir maždaug apie 10 val. vėl nuėjo pas S.. Neprisimena, ar jam tik atėjus į butą, ar kiek anksčiau pas S. atėjo dar vienas kaimynas – E., gyvenantis 9-me aukšte. Jis atėjo iš S. pasiskolinti elektrinę barzdaskutę. Atėjęs, prisėdo ant sofos. Kadangi S. barzdaskutės nebeturėjo, jis paskambino V. J., kad atneštų barzdaskutę ir ją paskolintų E.. Netrukus atėjo ir V. J.. Baigė gerti turėtą degtinę. V. J. jo paprašė, kad apkirptų, kiek pabuvo ir iš buto išėjo. Kiek vėliau išėjo ir jis. Prieš išeinant, išėjo E.. Sakė, kad turi kažkokių reikalų. Iš buto išeinant, bute liko S., jo svečias V. ar V. ir L.. S. draugas jau buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio ir beveik miegojo. Apkirpęs kaimyną, dar kurį laiką buvo namuose. Maždaug 11-11.30 val. dar kartą nuėjo pas S. į butą. Skambinant į duris, jų ilgai niekas neatidarė. Tačiau kiek palaukus, duris atidarė S.. Jis buvo tik su trumpikėmis ir megztiniu. Suprato, kad jis miegojo. Įėjus į kambarį, matė, kad ant to paties fotelio, kur ir sėdėjo, tebemiega S. draugas. L. gulėjo ant sofos-lovos arčiau sienos, bet nemiegojo. S. pažadino savo svečią ir pasakė, kad jis žadėjo duotų pinigų alkoholinių gėrimų pirkimui. Vyras davė 10 litų. Iš parduotuvės jis atnešė stipraus alaus, visi keturiese išgėrinėjo. V. ar tai V. sėdėjo ant to pat fotelio prie spintos, S. sėdėjo maždaug ant sofos-lovos vidurio, L. ant šios sofos gulėjo arčiau sienos, o jis atsisėdo ant taburetės prie spintos. Gėrė iš vieno bokalo ratu. L. taip pat gėrė. Atėjus eilei, jai paduodavo bokalą ir ji, gulėdama ant šono, alų išgerdavo. Kol vartojo alų, į butą trumpam buvo užsukęs S. D., gyvenantis tame pat name 9 aukšte. Jis negėrė, kiek pabuvęs, išėjo. Kai baigėsi alus, išėjo iš buto. Išeidamas iš S. buto, jame liko S., jo draugas V. ar V. ir L.. Namuose prabuvo maždaug pusantros valandos, tada vėl nuėjo pas S.. Kelinta tiksliai buvo valanda, nurodyti negali. Paskambinus į buto duris, jas atidarė S.. Mano, kad jis buvo kažkur buto koridoriuje, nes atidarė jas tuojau pat. Iš karto pamatė, kad S. su trumpikėmis ir tuo pačiu megztiniu, o megztinis, kažkur pilvo-krūtinės srityje suteptas krauju. Matė, kad S. abiejų kojų vidinės pusės buvo suteptos krauju. Pamatytas vaizdas pribloškė. Atidaręs duris, S. jas ir paliko praviras. Įėjęs į butą, dar koridoriuje ėmė klausinėti, kas nutiko. S., nieko nesakydamas, iš lėto nuėjo į kambarį ir sėdosi ant fotelio, stovėjusio prie lango. Dar iš koridoriaus matė, kad kambaryje grindys blizga, kaip kad būtų kažkuo plautos ir nubrauktos. Tokie grindų ruožai matėsi ir koridoriuje. Kas konkrečiai ten buvo valyta, nežiūrinėjo. Stovint koridoriuje ir lėtai einant kambario link, matė, kad S. svečias V. ar tai V. miegojo ant fotelio. Sėdėdamas ant kito fotelio S. ėmė kalbėti kažką panašaus į tai, kad jis pasidarė kažkokios bėdos, tačiau tuo pat metu, artėdamas prie sofos lovos, pamatė, kad ant sofos-lovos ant nugaros guli L.. Ji buvo iki pusės užklota antklode. Jos galva buvo atlošta į pagalvę, o veidas baltas ir sustingęs. Be to, pastebėjo ant lovos didelę kraujo dėmę. Susikeikė ir skubiai pasišalino iš buto. Grįžo į namus ir pasakė savo sugyventinei, kad S. kažką padarė L.. Sugyventinė T. P. patarė kviesti GMP. Jis iš jos telefono paskambino medikams. Nulenkę buto durų rankeną medikai į butą įėjo, iš ko suprato, kad durys nebuvo užrakintos, o po to laukė laiptinėje. Med. felčerė pasakė, kad moteris negyva ir telefonu pranešė policijos pareigūnams. Kartu su medikais laiptinėje laukė pareigūnų atvykimo. Belaukiant, išgirdo, kad S. buto durys užrakinamos iš vidaus. Atvykus pareigūnams, S. nieko neįleido į butą. Jis kartu su kaimynu S. D. ragino atidaryti duris. Durys buvo atrakintos maždaug po 10 minučių. 2010 m. sausio 22 d., kai ateidavo į butą pas kaimyną S., buto durys būdavo užrakintos ir, paskambinus durų skambučiu, spyną atrakindavo pats S.. Išėjus iš buto po to, kuomet pabaigė gerti alų, jį iš buto išlydėjo S.. Girdėjo, kad jam išėjus, spragtelėjo durų spyna ir iš to suprato, kad S. duris užsirakino iš vidaus. Prieš išeinant iš buto, S. atsigulęs nebuvo ir nemiegojo. Jo draugė L. gulėjo ant sofos-lovos arčiau sienos. Ji visą laiką gulėjo šioje vietoje geriant alų ir, išeidamas iš buto, ją paliko toje pat vietoje gulint. Kai vėliau atėjo į S. butą dar kartą ir kuomet S. jį į butą įsileido labai greitai, prieš įleisdamas į butą jis atrakino buto duris. Durys tikrai buvo užrakintos ir girdėjo, kad spragtelėjo durų spynos užraktas. Ne pirmą kartą buvo pas S. ir kompanijoje vartojo alkoholinius gėrimus. Nepriklausomai nuo to, kad į butą vis užsukdavo koks nors kaimynas, bet kam atėjus, durys visada būdavo užrakinamos ir nebūdavo taip, kad bute vyktų išgertuvės ir durys būtų paliekamos nerakinamos. 2010-01-22 jam būnant S. bute, R. B. užėjęs nebuvo, jo nematė tądien name, sutikęs nebuvo. Žino, kad R. B. anksčiau taip pat gyveno Kauno g. 68 name, Jonavoje. Kartais aplankydavo S.. Kiek jam žinoma, S. ir R. B. santykiai buvo draugiški. Apie kokį nors tarpusavyje vykusį konfliktą negirdėjęs. R. B., būdamas neblaivus elgdavosi agresyviai, norėdamas patekti į svečius naudodavosi ne skambučiu, o garsiai daužydavo duris. Būnant namuose, negirdėjo, kad būtų varstomos S. buto durys ir kad į jas kas nors belstų.

Liudytojas T. P. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame 2010-01-22 jis vartojo alkoholinius gėrimus ir kuriame buvo nužudyta L. B., buto durų spyną, kurią iš vidaus užrakino S. L., įleisdamas jį į butą, vietas kambaryje, kur išgertuvių metu sėdėjo L. B., S. L., V. S. ir jis, buto durų spyną, kurią iš vidaus užrakino S. L., išleisdamas jį iš buto ir kurią atrakino, maždaug po valandos jį įleisdamas, vietą kambaryje ant fotelio, kur atsisėdęs S. L. kalbėjo „prisidaręs nesąmonių“, vietas kambaryje ir koridoriuje, kur ant grindų matė pavalytą kraują, fotelį kambaryje, ant kurio miegojo V. S. bei vietą ant sofos-lovos arčiau sienos, kur matė moters lavoną. (1 t., b. l. 142-154).

Liudytoja T. P. parodė, kad maždaug keturis metus gyvena kaimynystėje su S.. 2010 m. sausio 22 d. prieš 06.00 valandą išėjo į darbą. Grįžo apie 12 val. T. P. namuose nebuvo. Išsiuntė jam SMS pranešimą, kad grįžo, todėl jis trumpam užsuko į namus ir vėl išėjo. Išeidamas pasakė, kad eina pas S. gerti alaus. Grįžo maždaug 13.30 val. Pasakojo, kad pas S. namuose yra L. ir dar nepažįstamas vyras, kuris stipriai girtas, todėl miega. Namuose T. kiek pagulėjo, pažiūrėjo televizorių, paremontavo mobiliojo ryšio telefoną ir pasiėmęs cigaretę, pasakė, kad eina pas S. parūkyti. Iš namų T. P. išėjo maždaug 14.45 val. Grįžo labai greitai, nepraėjus nei minutei. Buvo stipriai susijaudinęs ir pasakė, kad S. nudūrė Laimą. T. P. mobiliojo ryšio telefonu paskambino GMP ir pasakė, kad kaimyniniame bute kraujo klane guli moteris ir kad jis iš kaimyno (buto šeimininko) sužinojo, jog jis moterį sužalojo peiliu. Po pokalbio telefonu, T. P. nuėjo pas kaimyną S. D.. Kiek pabuvusi namuose, ji taip pat išėjo į laiptinę. GMP jau buvo atvykusi, laiptinėje buvo T. P. ir S. D.. Medikai konstatavo L. mirtį ir apie moters nužudymą informavo policijos pareigūnus. Kol visi buvo laiptinėje ir laukė atvykstančių policijos pareigūnų, S. iš vidaus užsirakino buto duris. Visi išsigando, kad nieko blogo S. nepasidarytų sau, todėl beldė į duris ir prašė jas atrakinti. Kaip tik tuo metu atvyko policijos pareigūnai. Jie taip pat prašė atidaryti duris. Kadangi jai reikėjo eiti į darželį parsivesti vaiko, nesulaukusi durų atidarymo, išėjo. Tądien jokio triukšmo S. bute negirdėjo. Triukšmas buvo kilęs maždaug prieš du mėnesius iki L. mirties. Tądien S. L. neįsileido į butą, todėl pastaroji išvadino jį necenzūriniais žodžiais. Apie kaimyną S. galėtų pasakyti tai, kad jis dažnai vartojo alkoholinius gėrimus. Pas jį ateidavo ir L., kuri gerdavo kartu su juo. Ji mačiusi kaip L. išgėrinėjimo metu užsipuldavo žodžiais S., jam priekaištaudavo dėl kitų moterų esančių kompanijoje, sudavinėdavo jam ranka smūgius į galvą. S. į tai reaguodavo ramiai

Liudytojas V. J. parodė, kad devintajame aukšte gyveno S., su kuriuo pabendraudavo. Pas S. lankydavosi tamsiaplaukė moteris, vardu L.. Ji negyveno S. bute, tačiau dažnai pas jį ateidavo, ypač tada, kai S. turėdavo alkoholinių gėrimų. Kokie buvo jų tarpusavio santykiai, nežino. Jam neteko matyti, jog jie konfliktuotų. 2010 m. sausio mėnesio antroje pusėje, tikslios datos neprisimena, buvo namuose, kai maždaug prieš pietus, jam į mobiliojo ryšio telefoną paskambino kaimynas T.. Jis gyvena tame pat name, 9-me aukšte, buto durys beveik prieš S. buto duris. T. pasakė, kad yra pas S. ir prašė paskolinti barzdaskutę, kuria norėjo pasinaudoti S. kaimynas E.. Paėmęs barzdaskutę, nuėjo pas S.. Bute rado S., sėdintį ant sofos-lovos arčiau lango, jo draugę Laimą, sėdinčią ant sofos-lovos arčiau durų, T., kuris stovėjo ir dar vieną nepažįstamą vyrą, kuris miegojo ant fotelio. Ar bute buvo E., nepamena. Vyko išgertuvės. Matė, kad kambaryje ant stalo gulėjo atlenkiamas peilis su elektroniniu laikrodžiu. Kadangi pats turi panašų, peilį apžiūrėjo ir vėl padėjo ant stalo. Padavė barzdaskutę T., paprašė jo, kad apkirptų ir iš buto išėjo į namus. Alkoholio nevartojo, todėl bute neužtrūko. Maždaug po 15 minučių pas jį į namus atėjo T. ir jį apkirto.. Kiek vėliau nuėjo pas kaimynę Marytę, gyvenančią 2-me namo aukšte ir pro langą pamatė prie namo stovinčius policijos automobilius. Kelinta buvo valanda, pasakyti negali. Išėjo į laiptinę, norėdamas sužinoti, kas atsitiko. Kažkokia pro šalį ėjusi moteris kaimynė pasakė, kas S. peiliu sužalojo jo bute buvusią moterį. Iš kur kaimynei tai buvo žinoma, negali pasakyti. Apie įvykį nieko daugiau nežino. Su R. B. pažįstamas. Šis asmuo maždaug prieš porą metų gyveno Kauno g. name Nr. 68, Jonavoje, su moterimi, kurios vardas Loreta, pavardės nežino. R. B. apibūdina kaip mėgstantį išgerti, tačiau draugišką ir ramų žmogų. Su R. B. bendravo. Žino, kad jis name bendravo su S. ir S. D., gyvenančiais devintajame namo aukšte. R. B., nors ir negyvendamas Kauno g. name Nr. 68, dažnai į jį ateidavo. Aplankydavo jį arba ką nors iš išvardintų kaimynų, arba buvusią sugyventinę Loretą. Ar R. B. buvo atėjęs į Kauno g. namą Nr. 68 tą dieną, kai buvo nužudyta S. draugė L., neprisimena. Seniai jo nematė, nes pakeitęs gyvenamąją vietą. Tą dieną, kai buvo nužudyta L., eidamas pas S. į duris skambino ar tai beldė ir kažkas į butą įleido, tačiau kas, nepamena. Niekada neidavo pas S. nepaskambinęs į duris ar į jas nepabeldęs. Nors pas šį vyrą ir vykdavo išgertuvės, bet buto durys būdavo rakinamos ir nebūdavo taip, kad išgertuvių metu į butą ir iš buto vaikščiotų pašaliniai. Kol buvo S. bute, R. B. į butą atėjęs nebuvo.

Liudytojas S. D. parodė, kad pažįsta S. L. su kuriuo bendravo, kartais dirbdavo kartu statybose. Žinojo, jog jis turi problemų dėl alkoholio, nes jei pradėdavo išgėrinėti, tai trukdavo ne mažiau kaip keletą dienų. Maždaug porą metų pas S. L. lankėsi moteris, vardu L.. Ši moteris atsirasdavo pas S. L. tik tada, kai jis pradėdavo išgėrinėti. Kai būdavo blaivus, Laimą išvarydavo. 2010 m. sausio 22 d., apie 12 val. grįžo į namus. Užėjo pažiūrėti, ar S. L. vis dar geria. Atėjęs į butą , jame rado ant fotelio, stovinčio tarp spintos ir spintelės su televizoriumi miegantį nepažįstamą vyrą. Ant sofos-lovos gulėjo L., o ant kito fotelio, stovinčio prie lango, sėdėjo S. L.. Prie spintos stovėjo ir alų pilstė kaimynas T., gyvenantis bute, esančiame beveik priešais S. L. butą. Vyras, miegojęs ant fotelio, buvo lyg ir pažadintas, nes kai jam atėjo eilė gerti alų, kažkas jį pašaukė ir jis, pramerkęs akis, kažkiek nugėrė alaus. Tačiau jis buvo labai stipriai apsvaigęs ir vėl užmigo. Surūkęs cigaretę ir pabuvęs vos keletą minučių S. L. bute, nuėjo namo. Buvo išvažiavęs . Grįžo apie 15 val. ir lipdamas laiptais į devintąjį aukštą, matė laiptinėje T.. Klausė jo, ar jau baigėsi alus. Mano, kad T. ėjo pas S. L. į butą parūkyti. Nelaukė, kol atsidarys S. L. buto durys, užėjo į savo namus. Tik parėjus, labai greitai į jo buto duris paskambino T.. Pastebėjo, jog jis labai išsigandęs. T. papasakojo, kad užėjęs į S. butą, pamatė buto koridoriuje ir kambaryje kraujo, matė ant lovos gulinčią išbalusią ir greičiausiai nebegyvą Laimą. Paklausus jo, ką pasakė S., paaiškino, kad S. užsiminė, jog pasidarė kažkokių bėdų ar tai problemų. Pasiūlė T. kviesti GMP, o jis atsakė, kad jau iškvietė. Abu su Tomu išėjo į laiptinę laukti, kol atvyks GMP darbuotojai. Atvykus med. felčerėms, jos įėjo į butą, kurio durys buvo neužrakintos. Kai išėjo, pasakė, kad moteris negyva, apie tai pranešė policijos pareigūnams ir jų atvykimo liko laukti laiptinėje. Išėjus felčerėms, įėjo į butą pažiūrėti. S. L. buvo girtas. Jis stovėjo koridoriuje. Kai jo paklausė, ką „prisidirbo“, vyras atsakė, kad „neprisidirbo“ nieko. Daugiau jo neklausinėjo. Matė, kad kambaryje ant to pat fotelio tebemiegojo S. L. svečias.. Kol laukė atvykstant policijos pareigūnų, girdėjo, kad S. L. buto durys buvo užrakintos iš vidaus. Atvykus policijos pareigūnams, S. ne iš karto atidarė buto duris. Jis buvo išgabentas į policijos komisariatą. Jo draugas, miegojęs ant fotelio, buvo pažadintas policijos pareigūnų ir taip pat išvežtas į policiją. Prie kokių aplinkybių buvo sužalota L., nematė, jokio triukšmo, kol buvo namuose, iš S. L. buto negirdėjo. Nei laiptinėje, nei prie S. L. buto durų kraujo dėmių nebuvo. Su R. B. pažįstamas. Kad R. B. kada nors būtų konfliktavęs su S. L. arba jo drauge Laimute, nėra girdėjęs. Mano, kad su S. L. jie pakankamai gerai sutarė, o kad būtų konfliktavęs su Laimute, nenori tikėti, kadangi su šia moterimi niekas nenorėjo bendrauti ir vengė su ja bet kokių kontaktų. Ar R. B. 2010 m. sausio 22 d. lankėsi pas S., nežino. Apie tai, ar R. B. namo laiptinėje kas nors tą dieną buvo sutikęs, nežino.. Kiek jam žinoma R. B. išvykęs dirbti į Belgiją, o jo sugyventinė Loretą dirba ir gyvena Anglijoje. Pats R. B. buvo susitikęs praėjus maždaug savaitei po nužudymo ir apie tai kalbėjosi. Kai R. B. paklausė, ar jis apie tai ką nors girdėjo, atsakė, jog jam apie L.s smurtinę mirtį pranešė kažkoks pažįstamas ar tai kaimynas.

Liudytoja G. G. parodė, kad kaimyną S. pažinojo tik iš matymo, su juo nebendravo ir jo gyvenamojoje vietoje nesilankydavo. Pastebėdavo, kad kurį laiką S. bute lankydavosi moteris, vardu L.. Su ja taip pat nebendravo, tik žinojo iš matymo. Paminėtame bute gyveno kartu su sugyventiniu E. M., kuris miręs.. Žinojo, kad E. lankydavosi S. bute, kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Jų santykiai buvo geri. 2010 m. sausio mėnesį, datos nebeprisimena, vakare po darbo grįžusi į namus iš kaimyno Tomo sužinojo, kad kaimynas S. nužudė savo draugę Laimą. Kalbėjosi apie tai su E. M.. Jis pasakojo, kad tos pat dienos ryte jis lankėsi pas S. ir kad bute vyko išgertuvės. Aiškino, kad bute buvo jis, S., L. ir dar kažkoks žmogus, kuris visą laiką miegojo ant fotelio. E. sakęs, kad pats išgėręs porą stiklinių alaus ir išėjęs į namus. Ar išgertuvių metu bute buvo dar kitų žmonių, E. M. jai neminėjo.

Liudytoja R. S. parodė, kad kaip kaimynė bendraudavo su S.. Žinojo, kad S. turi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Iš matymo pažinojo S. draugę Laimą. Su šia moterimi mažai bendravo, tačiau pastebėjo, kad ji taip pat piktnaudžiavo alkoholiu, buvo netvarkinga ir neretai keldavo pavydo scenas S. . Tarp L. ir S. nėra mačiusi ir girdėjusi kokių nors konfliktų. 2010 m. sausio 22 d. jai reikėjo dirbti naktinėje pamainoje, todėl dienos metu buvo namuose. S. bute visą dieną buvo tylu, jokio triukšmo ar garsių pokalbių, sklindančių iš buto, nesigirdėjo. Maždaug 15 val. išgirdo, kad laiptinėje vyksta kažkoks sujudimas. Pažiūrėjusi pro langą, pamatė, kad prie laiptinės stovi policijos ir GMP automobiliai. Išėjo į laiptinę, nes pasidarė smalsu, kas įvyko. Devintajame namo aukšte buvo keletas kaimynų, kuriems susijaudinęs T. pasakojo kažką apie tai, kad nužudyta L., kad S. bute daug kraujo. Kalba ėjo apie tai, kad būtent S. nužudė Laimą, kadangi T. pasakojo, kad pats S. jam pasakė maždaug tokią frazę „ką aš padariau“. Iš pradžių negalėjo tuo patikėti, kadangi jai atrodė, kad S. ir L. gražiai draugavo, tačiau jie pastoviai kartu daug gerdavo.

Liudytoja R. L. parodė, kad S. L. yra jos tėvas. Gyvena atskirai. Retkarčiais tėvą aplankydavo ir bute rasdavo L., kurios pavardės nežino. Ši moteris negyveno tėvo bute, tik lankydavosi ir kartu vartodavo alkoholinius gėrimus. Tėvo bute ne kartą matė R. B.. Jį žino iš matymo. Kokie yra jos tėvo ir R. B. tarpusavio santykiai, nežino. Girdėjo kalbas, kad R. B., apsvaigęs nuo alkoholio, tampa agresyviu. Pati jo tokio nematė. Kai buvo praėjęs maždaug mėnuo laiko po L.s nužudymo tėvui priklausančiame bute, einant Kauno gatve su draugu M. L., susitiko R. B.. Ji užkalbino draugas. Pokalbio metu stovėjo greta ir girdėjo, apie ką jie kalbėjosi. M. L. paklausė R. B., ar tą dieną, kai buvo nužudyta L., R. B. buvo užsukęs pas jos tėvą. Jis atsakė, kad tą dieną trumpam buvo užsukęs, tačiau ar sakė, kokiu laiku buvo ir su kuo bute kalbėjosi, kokiu tikslu į butą atėjo, neprisimena. Galvodama, kad ši informacija gali būti svarbi tėvui, parašė jam apie tai laiške. Ar R. B. gali būti susijęs su L. nužudymu, nežino. Ar kas nors matė R. B. Kauno g. name Nr. 68 tą dieną, kai buvo nužudytą L., nežino. Kuomet praėjus keletai dienų po nužudymo ji laiptinėje klausinėjo žmonių, kas tą dieną lankėsi tėvo bute, lyg kažkas iš kaimynų ir užsiminė apie tai, kad matė R. B., bet kas užsiminė ir kada matė šį žmogų, pasakyti negali.

Liudytojas M. L. parodė, kad draugauja su S. L. dukra R.. Žino, kad S. L. priklausančiame bute buvo nužudyta jam nepažįstama moteris. Kadangi nusikalstamos veikos padarymu įtariamas draugės tėvas, norėjo išsiaiškinti, kas tuo metu buvo S. L. bute. Iš savo tėvo sužinojo, kad pas S. L. lankydavosi R. B.. Pats šio žmogaus gerai nepažįsta, žino jį iš matymo. Po nužudymo praėjus kelioms savaitėms, sutikęs gatvėje, užkalbino. Klausė, ar tą dieną, kai S. L. bute buvo nužudyta moteris, jis lankėsi tame bute. R. B. atsakė, kad lankėsi, jog bute išgėrinėjo kartu su S. L., jo kaimynu Tomu, greta gyvenančiu „Kipšu“, kurio duomenų nežino. Minėjo dar kažkokius asmenis, tačiau jų duomenų neužsirašė ir nebeprisimena. Kokiu laiku R. B. lankėsi bute, nežino. R. B. minėjo, jog tą dieną bute buvo keletą kartų, kad užsukdavo, išgerdavo, išeidavo, po kurio laiko vėl sugrįždavo. Pokalbio metu R. B. buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, todėl jo neklausė, ar jis ką nors žino apie moters nužudymą. Kai kalbėjosi su R. B., buvo vienas, R. L. tuo metu buvo paskaitose. R. B. kalbino du kartus. Pirmą kartą kalbino kiek anksčiau, lyg ir praėjus kelioms dienoms po nužudymo. Tą kartą buvo su R. L. ir R. B. susitiko gatvėje, tačiau jie skubėjo, tik pasiteiravo, ar R. B. buvo bute nužudymo dieną ir jis atsakė, kad buvo. Antrą kartą kalbėjosi būdamas vienas.

Liudytojas L. P. parodė, kad 2010 m. sausio 22 d. pagal grafiką dirbo Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VTS PB patrulio pareigose, viename ekipaže su patruliu T. M.. Maždaug 15 val. 20 min. per radijo ryšį iš PK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į (duomenys neskelbtini), esantį butą, kadangi budėtojas turėjo informacijos, jog šiame bute galėjo būti nužudyta moteris. Atvykus prie buto, laiptinėje matė stovinčius keletą žmonių, tarp jų – GMP darbuotojus. Tiek pastarieji, tiek laiptinėje buvęs vyriškis, kaip suprato – kaimynas, kalbėjo, kad bute yra du vyrai ir nebegyva moteris. Buto durys buvo užrakintos. Netrukus atvyko kriminalinės policijos pareigūnai bei kitas ekipažas. Kurį laiką beldžiant ir prašant atidaryti duris, pasigirdo rakinamos durų spynos garsas. Atidarius duris, prie jų buto koridoriuje matė stovint vyrą, kurio duomenų nežino. Pamena, kad jis buvo su trumpikėmis. Ar vilkėjo marškinėlius, ar kokį megztinį, neatkreipė dėmesio. Su tyrėju A. K. įėjo į butą. Kambaryje ant sofos-lovos arčiau sienos gulėjo negyva moteris, o ant fotelio, stovėjusio tarp spintos ir spintelės su televizoriumi – miegojo vyras, kaip vėliau sužinojo – V. S., gim. 1968 m. Vyras miegojo – tai matėsi iš jo sėdėjimo padėties, buvo atsilošęs. Pajudintas, jis prabudo, tačiau nesuvokė, kas vyksta, kažko klausė. V. S. iš buto kartu su patruliu T. M. nugabeno į Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK, kur alkotesteriu buvo patikrintas jo girtumas. Alkotesterio duomenimis jam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis – virš 2 promilių.

Liudytojas T. M. parodė, kad 2010 m. sausio 22 d. pagal grafiką dirbo Kauno apskrities VPK Jonavos r. PK VTS PB patrulio pareigose, viename ekipaže su patruliu L. P.. Po 15 val., tiksliai laiko nepamena, per radijo ryšį iš PK budėtojo gavo nurodymą nuvykti į Kauno g. 68-72, Jonavoje, esantį butą. Jiems buvo paaiškinta, kad į butą nuvykusiems medikams reikalinga pagalba. Atvyko prie buto, kurio durys buvo užrakintos. Laiptinėje matė stovinčius kelis žmones, tarp jų – GMP darbuotojus. Kaip suprato, GMP darbuotojai iki jų atvykimo lankėsi bute ir, pajutę kažkokį pavojų, policijos pareigūnų išėjo laukti į laiptinę. Medikės minėjo, kad bute yra du vyrai ir negyva moteris. Nors visi daug kartų beldė į duris, jų niekas neatidarė. Netrukus atvyko kriminalinės policijos darbuotojai. Jiems beldžiant į duris, išgirdo, kad buto durys atrakinamos iš vidaus. Į butą įėjo L. P. ir kriminalinės policijos pareigūnai. Jis liko laiptinėje. Netrukus į laiptinę iš buto L. P. išvedė nepažįstamą vyrą. Matėsi, kad vyras buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Policijos komisariate buvo nustatyta, kad pristatytas asmuo yra V. S. ir jam nustatytas sunkus girtumas. Kito bute buvusio vyro nematė.

Liudytojas V. S. parodė, kad su S. buvo pažįstamas maždaug kelis metus. 2010 m. sausio 22 d., apie 10 val. atėjo į svečius pas S.. Jis namuose buvo su L. B.. Pas S. atsinešė 2 litrų talpos butelį naminės degtinės. Visi trys išgėrinėjo. Kai atėjo pas S., buvo vartojęs alkoholio – išgėręs 0,5 l talpos butelį degtinės. Išgertuvių metu sėdėjo kambaryje ant fotelio. Ant šio fotelio prasėdėjo visą laiką, nebuvo nuo jo pakilęs. S. sėdėjo ant fotelio prie lango. Moteris atsisėdo ant sofos-lovos. Butelį pasistatė ant stalo, gėrė iš vienos taurelės. Maždaug po 10 minučių pas S. atėjo jo kaimynas, kurio vardo nežino. Vyras pasiliko bute, stovėjo prie spintos, niekur nesėdo. Išgėrinėjo kartu. Labai greitai, praėjus vos kelioms minutėms, į butą atėjo dar vienas vyras, virš 40 metų amžiaus. Pirmasis atėjęs minėjo, jog tai taip pat kaimynas, tik gyvenantis kažkur kitame aukšte. Vyras taip pat išgėrinėjo kartu, tačiau nei vienas neatsisėdo. Jie abu stovėjo. Kai išgėrė turėtą 2 l talpos butelį degtinės, jaunesniam iš kaimynų davė 10 litų, kad jis nueitų į parduotuvę ir atneštų alaus. Vyras atnešė du butelius po 2 l talpos 8 laipsnių stiprumo alaus. Begerdamas alų užmigo. Miegojo ant to pat fotelio, ant kurio ir sėdėjo. Jį pažadino į butą atėję policijos pareigūnai. Kas juos į butą įleido, nežino. Kada kaimynai išėjo, nežino. Kai dar vartojo jo atneštą degtinę, girdint kaimynams S. su moterimi apsižodžiavo, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Jis bute buvo su batais, jo avalynė yra 43 dydžio. Prie kokių aplinkybių buvo sužalota moteris, nematė. Ar kas nors ką nors tvarkė bute, nežino. 2010-01-22 buto tualeto ir vonios kambaryje nebuvo. Būnant bute ant stalo matė peilį. Kai atėjo pas S. ir išgėrinėjo, nematė, kad ant jo veido ar kitų matomų kūno vietų būtų buvę kokių nors sužalojimų. Prabudęs, S. nebematė. R. B., nepažįsta.

Liudytojas P. L. parodė, kad jis atliko dalį ikiteisminio tyrimo veiksmų, apklausė kaltinamąjį. Ikiteisminį tyrimą atliko laikydamasis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, kaltinamojo neįkalbinėjo prisipažinti padarius nusikaltimą, o pateikus įtarimą, pasiūlė duoti parodymus apie įtarimo esmę. Įtariamojo apklausos protokolas buvo surašytas iš įtariamojo žodžių, jam duotas perskaityti ir pasirašyti.

2010-01-22 įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje ant sofos-lovos rastas L. B. lavonas. Įvykio vietos apžiūros metu rasti ir paimti: 2 vnt. rausvos spalvos skysčio, panašaus į kraują, pavyzdžių, 2 vnt. 2 litrų talpos plastikinių butelių, vienas sulankstytas plastikinis butelis, 28 vnt. nuorūkų, peilis metaline rankena (nuo staliuko kambaryje), peilis juodos spalvos plastmasine rankena (nuo palangės kambaryje), vyriškos kelnės, atlenkiamas peilis (iš virtuvės spintelės), rausvos spalvos skysčio pavyzdys nuo vonios krašto, Asmens tapatybės kortelės, išduotos S. L. vardu, 2 vnt. (1 t., b. l. 6-21).

2010-02-02 apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti 3 vnt. tuščių plastikinių butelių ir vyriškos kelnės, paimti 2010-01-22 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 22-24).

2010-01-25 įvykio vietos apžiūros protokolu nurodyta, kad bute, adresu Kauno g. 68-72, Jonavoje, papildomos apžiūros metu rasti ir paimti: moteriška striukė ir rankinė su joje esančiais daiktais, fotelio gobeleno iškarpa su rudos spalvos dėme, sutepti antklodės ir pagalvės užvalkalai, pora puskojinių, nosinė. Nuo virtuvės grindų šalia spintelės su stalčiais paimtas kairės pėdos atspaudas ant daktiloplokštelės (1 t., b. l. 25-33).

2010-02-02 apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėta moteriška striukė, rankinė su joje rastais daiktais ir pinigais, antklodės ir pagalvės užvalkalai, pora puskojinių, nosinė, paimti 2010-01-25 papildomos įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 35-41).

2010-02-02 apžiūros protokolu užfiksuota, kad apžiūrėti marškinėliai, kurie rasti ir paimti parodymų patikrinimo vietoje su įtariamuoju S. L. atlikimo metu 2010-01-29. Marškinėlių audinio paviršiuje matomi rudos spalvos sutepimai (2 t., b. l. 149-151).

2010-02-02 apžiūros protokolu nurodyta, kad apžiūrėti S. L. drabužiai – kelnės, marškiniai ir berankoviai marškinėliai, kurie 2010-01-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti įtariamojo S. L. (3 t., b. l. 1-5).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 184/10 (02) konstatuojama, kad S. L. padaryta odos nubrozdinimai kaktos kairėje, kairiame skruoste, kairės ausies kaušelyje, nugaroje, kairiame dilbyje. Sužalojimai padaryti kietu buku ribotą paviršių bei siaurą briauną turinčiu daiktu prieš 2-5 dienas iki apžiūros. Duomenų apie skirtingą sužalojimų padarymo laiką nėra. Esant sužalojimams kairiame dilbyje odos nubrozdinimų pavidalu, neatmetama buvusi kovos ar savigynos galimybė. Sužalojimai padaryti ne mažiau aštuonių trauminių poveikių pasėkoje. Nėra med. duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Sužalojimų padarymo metu S. L. galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniam savęs žalojimuisi ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (3 t., b. l. 7).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 770/10 (02) (papildomoje) konstatuojama, kad S. L. konstatuoti odos nubrozdinimai kairės ausies kaušelyje, kaktos kairėje, nugaroje galėjo būti padaryti kito asmens nagais. Odos nubrozdinimas kairiame skruoste vertinant jo apimtį negalėjo būti padarytas aukščiau nurodytu būdu. Sužalojimas galėjo būti padarytas rankos kumščiu, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu. Linijiniai odos nubrozdinimai kairiame dilbyje galėjo būti padaryti braukiant odos paviršiumi neaštriomis ašmenimis, t.y. peiliu. Konstatuoti sužalojimai padaryti prieš 2-5 dienas iki apžiūros Kauno skyriaus ambulatorijoje 2010-01-25, tai patvirtina odos nubrozdinimų šašų pobūdis. Tiksliau detalizuoti sužalojimų padarymo laiką nėra galimybės. Sužalojimai kairiame dilbyje galėjo būti padaryti įvairiomis aplinkybėmis (3 t., b. l. 10).

2010-01-29 asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad įtariamojo S. L. basos kairės pėdos ilgis yra 25,7 cm, plotis – 11 cm. (3 t., b. l. 11-13).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 75/10 (02) konstatuojama, kad L. B. mirties priežastis durtinis-pjautinis dešinės kirkšninės srities sužalojimas nupjaunant šlaunies arteriją ir veną. Sužalojimas sukėlė ūmų išorinį kraujavimą ir šoką. L. B. mirė 2-4 valandos iki jos lavono apžiūros įvykio vietoje. Į tai nurodo apžiūros metu (17:45 val.) užfiksuotieji lavoniniai reiškiniai – neišreikštas lavono raumenų sustingimas, rektalinė temperatūra 34,5 ?C, I-os stadijos lavondėmės. L. B. kūne konstatuota: vienintelis šviežias ir mirties priežastimi tapęs sužalojimas – durtinė-pjautinė žaizda dešinėje kirkšninėje srityje su šlaunies arterijos ir venos nupjovimu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu vienašmeniu įrankiu prieš pat mirtį smogiant į dešinę kirkšninę sritį vieną kartą horizontaliai iš dešinės į kairę apie 30? kampu frontalinės plokštumos atžvilgiu, ašmenims esant nukreiptoms žemyn ir dešinėn. Šios srities sužalojimą L. B. galėjo patirti būdama įvairiose padėtyse – stovėdama, sėdėdama ar gulėdama aukštielninka. Nors sužalotoji sritis yra savo ranka lengvai pasiekiama, tačiau labai mažai tikėtina, kad susižalojo pati. Pažeidus šlaunies arteriją ir veną prasidėjo masyvus išorinis kraujavimas greitai sukėlęs šoką ir mirtį, tačiau tikėtina, kad L. B. kelias-keliolika minučių dar galėjo išlikti aktyvi ir atlikti kokius nors savarankiškus veiksmus (eiti, šliaužti ir pan.). Šlaunies arterijos ir venos pažeidimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas ir šiuo atveju tapo mirties priežastimi; apie savaitės ar daugiau senumo odos nubrozdinimas dešinės blauzdos priekiniame paviršiuje, susidaręs nuo kontakto su kietu buku daiktu, atitinkantis nežymų sveikatos sutrikdymą ir neturėjęs jokios įtakos mirčiai. L. B. lavono kraujyje rasta 2,74 % o etilo alkoholio. Tokia koncentracija kraujyje atitinka sunkų girtumo laipsnį (1 t., b. l. 49-54).

2010-05-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad įtariamasis S. L. atpažino S. K. kaip asmenį, jam grasinusį ir galėjusį nužudyti L. B. (2 t., b. l. 133-136).

2010-01-29 parodymų patikrinimo vietoje protokole nurodyta, kad įtariamasis S. L. parodė vietas bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kur išgertuvių metu sėdėjo pats, V. S., L. B., T. P., virtuvės spintelės stalčių, iš kurio paėmė atlenkiamą peilį, stalą kambaryje, ant kurio peilį padėjo, vietą kambaryje ant sofos-lovos arčiau sienos, kur užmigo išgertuvių metu. Manekeno pagalba pademonstravo savo gulėjimo padėtį, parodė vietą ant sofos-lovos, kur prabudęs rado negyvą L. B., pademonstravo kokioje padėtyje ji gulėjo ir, kaip ją apkabinęs, galėjo susitepti krauju vilkėtus drabužius. Parodė vietą vonios kambaryje, kur atlenkiamu peiliu žalojosi ranką ir marškinėlius, gulėjusius prie vonios, kuriais plovė krauju suteptas buto grindis (2 t., b. l. 139-148).

2010-01-22 asmens blaivumo testo, atlikto 17 val. 20 min., kvitu užfiksuota, kad S. L. nustatytas 2,22 promilių girtumas (2 t., b. l. 78).

2010-02-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėti nužudytosios L. B. drabužiai (megztinis, palaidinė, kelnaitės, liemenėlė), kurie 2010-01-26 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Kauno skyriaus darbuotojo E. J. (1 t., b. l. 55, 56-59).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto 2010-02-17 išvada Nr. 140-(921)-IS1-1227 nustatyta, kad ant pateiktų tirti peilių, rastų ir paimtų 2010-01-22 įvykio vietos apžiūros metu bute, esančiame (duomenys neskelbtini), yra rankų pėdsakai, kurie netinka asmeniui identifikuoti (1 t., b. l. 76-78).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 58/10 (01) nustatyta, kad ant lenktinio peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DR profilis, kuris sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Ant S. L. megztinio rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe, o kiti – su S. L. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Nuoplovoje nuo vonios krašto rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su S. L. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe, o kiti – su L. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe. Ant S. L. kelnaičių rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai sutampa su L. B. ir S. L. profiliais. Ant gobeleno iškarpos rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus nemažiau dviejų asmenų DNR profilis, kurio pagrindiniai DNR fragmentai sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,999999999 % tikimybe, o nežymi priemaiša galimai priklauso S. L.. Ant peilio (su metaline rankena) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gautas mišrus daugiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, kuris nėra tinkamas asmens identifikavimui. Ant peilio (juodos spalvos plastmasine rankena), V. S. džinsinių kelnių rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų asmens identifikavimui, negauta. Ant V. S. striukės, megztinio dėmių ir sutepimų, tinkamų kraujo tyrimui, nerasta (1 t., b. l. 84-86).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Medicinos kriminalistikos laboratorijos specialisto išvada Nr. MK 60/10 (01) nustatyta, kad tyrimui pateikta L. B. lavono dešinės kirkšnies srities odos žaizda galėjo būti padaryta pateiktu peiliu Nr. 2. Kategoriška išvada dėl šio peilio negalima, kadangi tiek odos žaizdoje, tiek ir eksperimentiniuose pažeidimuose užsifiksavusių požymių visuma nėra individuali. Tyrimui pateikta L. B. lavono dešinės kirkšnies srities odos žaizda nebuvo padaryta tyrimui pateiktais peiliais Nr. 1 ir Nr. 3. Neatmetama galimybė, kad tyrimui pateiktose L. B. kelnėse esantis kiauryminis pažeidimas yra padarytas tyrimui pateiktu peiliu Nr. 2 ir nepadarytas peiliais Nr. 1 ir Nr. 3 (1 t., b. l. 93-104).

2010-02-02 apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta vyriška striukė bei polietileninis krepšelis su juose rastais daiktais, paimti (duomenys neskelbtini), esančiame bute 2010-01-28 atliekant parodymų patikrinimą vietoje su liudytoju V. S. (2 t., b. l. 60-63).

2010-01-22 asmens blaivumo testo, atlikto 15 val. 49 min., kvitu užfiksuota, kad V. S. nustatytas 2,64 promilių girtumas. (2 t., b. l. 51).

Liudytojas V. S. parodymų patikrinimo vietoje metu parodė butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame 2010-01-22 su S. L., L. B. bei dviem kaimynais vartojo alkoholinius gėrimus, vietą kambaryje ant fotelio, ant kurio jis sėdėjo išgertuvių metu ir užmigo, vietas ant fotelio ir sofos-lovos, kur išgertuvių metu sėdėjo S. ir L. B., vietą kambaryje, kur išgertuvių metu stovėjo stalas, ant kurio matė gulintį sulenkiamą peilį, vietą prie spintos, kur išgertuvių metu stovėjo du S. kaimynai (2 t., b. l. 54-59).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nurodyta, kad 2010-01-29 liudytojas V. S. atpažino L. B. kaip S. draugę, 2010-01-22 kartu vartojusią alkoholinius gėrimus S. bute. (2 t., b. l. 64-66).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu užfiksuota, kad 2010-06-29 liudytojas V. S. atpažino R. B. kaip asmenį, žinomą jam iš matymo ir nurodė, jog jam matant šis asmuo 2010-01-22 į S. butą užėjęs nebuvo (2 t., b.l.69-70).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2010-01-25 liudytojas V. S. pateikė džinsines kelnes ir bliuzoną, vilkėtus 2010-01-22. (2 t., b. l. 71).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 185/10 (02) nurodoma, kad V. S. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nevertinamas (2 t., b. l. 74).

2010-02-05 asmens apžiūros protokolu užfiksuota, kad liudytojo V. S. basos kairės pėdos ilgis yra 27,7 cm, plotis – 9,7 cm. (2 t., b. l. 75-77).

2010-02-05 daiktų dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis M. B. pateikė UAB „Ūžesys“ 2010-01-26 sąskaitą 704 litų sumai (1 t., b. l. 125-126).

2010-02-03 daiktų dokumentų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji V. V. pateikė laidojimo biuro „Anapus“ 2010-01-26 užsakymų sąskaitą 3161 litų sumai (1 t., b. l. 112-113).

2010-04-18 slapto sekimo protokolu, pokalbio stenograma (įrašo Nr. MZ000024) užfiksuoti S. L. pokalbių turinys (1 t., b. l. 35-41).

Surinktų įrodymų visetas rodo, kad kaltinamasis S. L. tyčia nužudė L. B.. Nors kaltinamasis neigia kaltę, tačiau jo versiją teismas vertina kaip gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis aiškino, kad galėjo sužaloti L. B., tačiau nepamena smūgio sudavimo momento. Po sužalojimo bandė plauti grindis, tačiau vėliau liovėsi tai daryti. Tokius parodymus teisminio tyrimo metu kaltinamasis paneigė, aiškindamas, kad jį prisipažinti privertė tyrėjas. Teismo posėdyje buvo apklaustas tyrėjas P. L., kuris paneigė kaltinamojo aiškinimą, kad privertė prisiimti kaltę. Tyrėjas parodė, kad ikiteisminio tyrimą atliko remdamasis baudžiamojo proceso įstatymo normomis ir pažeidimų nepadarė. Bylos baigtimi suinteresuotas nebuvo ir kaltinamojo neįkalbinėjo prisipažinti. Netikėti tyrėjo parodymais teismas neturi pagrindo, nes esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų byloje nenustatyta, o ir pats kaltinamasis apie tyrėjo tariamus neteisėtus veiksmus parodė tik teisme ir kol vyko ikiteisminis tyrimas nusiskundimų nepateikė ir tyrėjo veiksmų neskundė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad S. L. retkarčiais susitikdavo su L. B., su ja bendravo, kartu girtavo, turėjo artimų santykių ir jis bet kada L. B. išprašydavo iš namų. Iki 2010m. sausio 22d. L. B. pas S. L. gyveno apie savaitę laiko. Įvykio dieną nuo pat ankstyvo ryto pas S. L. atėjo pažįstamas V. S., kuris atnešė naminės degtinės ir jie kartu su kaimynu T. P. girtavo. Vėliau buvo geriamas stiprus alus. Liudytojo V. S. parodymais nustatyta, kad kažkuriuo tai momentu S. L. žodžiais apsipyko su L. B., vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau tuo viskas ir baigėsi. V. S. buvo girtas, pastoviai sėdėjo tame pačiame fotelyje ir niekur nėjo. Jis užmigdavo, vėl išgerdavo ir vėl miegojo, kategoriškai neigia sužalojęs L. B., nes tam nebuvo jokio pagrindo. Įvykio dieną į butą pas kaltinamąjį buvo atėję T. P., E. M., V. J., S. D., kurie patvirtino kad buto duris atrakino S. L.. Šie liudytojai bei V. S. ir T. P. patvirtino, kad S. L. buto duris pastoviai užrakindavo ir į butą buvo galima patekti tik paskambinus arba pasibeldus. Liudytojai savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, jų parodymai nuoseklūs, todėl jais netikėti teismas neturi pagrindo.

T. P. patvirtino aplinkybę, kad jam tądien iš buto išėjus kelis kartus, pats S. L. jį išlydėdavo ir butą užrakindavo, o jam sugrįžus, jį įleisdavo. Jis girdėjo, kaip S. L. rakindavo buto užraktą. Išgėrus alų iš buto išėjo T. P., kuris girdėjo, kad buto duris S. L. užrakino. Bute liko kaltinamasis, nužudytoji ir girtas fotelyje miegantis V. S.. Kadangi buto durys buvo užrakintos, todėl be šeimininko žinios jokie asmenys į butą patekti negalėjo. Nei vienas iš teismo posėdyje apklaustų liudytojų nepatvirtino kaltinamojo versijos apie tai, kad L. B. galėjo nužudyti R. B. ar vyriškis vardu Skirmantas, nes nei iš jų tądien pas kaltinamąjį bute nematė. Liudytojai V. J., S. D. R. B. apibūdino kaip ramų ir nekonfliktišką asmenį. Asmuo vardu Skirmantas nenustatytas. Nors asmens atpažinimo pagal nuotraukas metu S. L. atpažino S. K. kaip asmenį kaip jam grasinusį ir galėjusį nužudyti L. B., tačiau bylos duomenimis nustatyta, kad įvykio metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos.

Nustatyta, kad po išgertuvių T. P. pas S. L. užėjo maždaug po pusantros valandos. Pagal greitosios medicinos pagalbos kvietimo laiką matyti, kad tai buvo apie 15,30 val. Nenustatyta, kad per laikotarpį po T. P. išėjimo namo po išgertuvių iki atėjimo apie 14,30 val. pas S. L. niekas nebuvo užėjęs. Liudytojas T. P. parodė, kad būdamas namuose negirdėjo, kad pas S. L. būtų kas nors atėjęs, nes jam girdisi, kai kas nors skambina arba beldžiasi į S. L. duris. Tokius T. P. parodymus patvirtino ir T. P..

Iš to seka, kad teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais nustatyta, kad S. L. visada rakindavo buto duris ir pas jį įvykio dieną R. B. ir vyriškis vardu Skirmantas užėję nebuvo..

Taip pat T. P. parodymais nustatyta, kad jam užėjus pas S. L. gerokai po pietų, duris atrakino pats S., kuris buvo su tuo pačiu megztiniu ir trumpikėmis, jo megztinis ir kojos buvo suteptos krauju. Liudytojas matė, kad kambaryje ir koridoriuje blizga grindys, atrodė, kad buvo plautos. Jis matė V. S. miegantį tame pačiame fotelyje. T. P. patvirtino, kad S. kažką neaiškiai murmėjo, sakė, kad prisidarė bėdos, o L. ant nugaros gulėjo lovoje ir ant lovos buvo didelė kraujo dėmė.

Liudytojos D. L. parodymais nustatyta, kad jai su medikų ekipažu atvykus pas S. L., ji matė daug kraujo, fotelyje miegojo vyras, kuris į aplinką visai nereagavo. Lovoje gulėjo moteris, sustingusiu veidu, suprato, kad negyva, o šalia gulėjo kaltinamasis, kuris ranka buvo apkabinęs nužudytąją, į jos pajudinimą už peties pasimuistė. Įvertinę neaiškią situaciją, pranešė policijai ir liko laukti už durų. Tuo metu buto durys buvo užrakintos iš vidaus. Iš šios liudytojos parodymų seka, kad tokie kaltinamojo veiksmai ( kaip apsimetimas , kad nežino kas įvyko, reakcija į medikės bandymą išsiaiškinti kas atsitiko) rodo, kad prieš medikų atvykimą, jis buvo pabudęs ir supratęs ką padarė, pradėjo gudrauti, tai yra atrakino duris, ( neva duodamas suprasti, kad pro neužrakintas duris galėjo kas nors užeiti ir nužudyti L. B.), atsigulė šalia nužudytosios, vaidino miegantį ir laukė tolimesnės eigos

Liudytojų L. P. ir T. M. parodymais nustatyta, kad atvykus į įvykio vietą, jų kaip policijos pareigūnų kaltinamasis ilgai neįleido į butą. Policijos pareigūnams įėjus į butą, jie V. S. rado miegantį fotelyje, pažadino, jis nesuprato kas vyksta ir išvežė į policijos komisariatą. Policijos komisariate atlikus girtumo tyrimą, nustatyta, kad V. S. nustatytas 2,64 promilių girtumas. Taigi, iš liudytojų parodymų seka, kad V. S. buvo visiškai girtas, pastoviai sėdėjo ir miegojo fotelyje ir dėl savo girtumo negalėjo nužudyti L. B., juo labiau, kad neturėjo nei tikslo, nei motyvų. Tuo tarpu kaltinamasis S. L. buvo artimas L. B. draugas, įvykio dieną pykosi su nužudytąja, buvo visiškai girtas ir dėl nenustatytų motyvų jai sudavė peili į kirkšnį. Nustatyta, kad jis valė kraują nuo grindų, ant jo megztinio rastos kraujo dėmės, kurio pagrindiniai fragmentai sutampa su L. B. DNR profiliu su 99,999999999 procento tikimybe, o kiti su S. L. DNR profiliu su 99,999999999 procento tikimybe, mėgino nuslėpti nusikaltimo pėdsakus- plovė grindis, jis prisipažino T. P. prisidaręs bėdos, medikams inscenizavo, kad nieko neatsitiko, vaidino miegantį, ilgai neįsileido policijos pareigūnų, bandė žaloti save, supratęs, kad bus manoma, kad jis sužalojo L. B.. Šios bei kitos teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės rodo, kad L. B. nužudė S. L.. Durdamas peiliu nužudytajai į kirkšnį, jis suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingumą, numatė pavojingas pasekmes, ir nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Taigi, kaltinamasis L. B. nužudė netiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1d.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji V. V. prašo priteisti už laidojimo išlaidas 1890 Lt ir 20000 Lt. už neturtinę žalą. Neturtinę žalą sudaro jos dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai dėl dukters mirties, pablogėjusi sveikata, buvo atliktos kelios operacijos. Nukentėjęs M. B. prašo priteisti 50000Lt. už neturtinę žalą. Nurodė, kad buvo nužudyta jo motina, dėl jos mirties patyrė pergyvenimus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus.

Nukentėjusiųjų V. V. ir M. B. civiliniai ieškiniai tenkinami pilnai. Nužudytąją L. B. palaidojo ir dėl to materialinių išlaidų turėjo jos mama V. V.. Byloje esantys dokumentai patvirtina tą aplinkybę, kad V. V. , minusavus gautą vienkartinę laidojimo pašalpą bei pensiją, papildomai turėjo 1890Lt. išlaidų, kurias pagal įstatymą privalo atlyginti kaltas asmuo. V. V. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo 20000Lt. yra realus ir teisėtas, nes ji neteko labai artimo žmogaus - dukters, dėl kurio labai pergyveno, pablogėjo jos sveikata, buvo atliktos kelios operacijos, turėjo dvasinių ir fizinių išgyvenimų.

M. B. yra nužudytosios sūnus. Iš jo parodymų seka, kad su mama gyveno iki 16 metų amžiaus, paskui gyveno pas senelius. Su mama palaikė santykius, kartu turėjo bendrų išgyvenimų dėl mamos nesėkmingos santuokos su tėvu, kuris buvo agresyvus. Jis neteko labai artimo žmogaus – mamos, dėl pergyvena, patyrė dvasinį ir fizinį skausmą, todėl jo pareikštas civilinio ieškinio suma reali ir pagrįsta. Teismas, spręsdamas civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos priteisimo dydžio klausimus, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jo pasekmes, ją padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ( LR CK 6.250 str. ).

Dėl daiktinių įrodymų

Kaltinamojo S. L. daiktai, esantys pakete Nr. 2 turi būti grąžinti kaltinamajam, nes S. L. pageidauja, kad jam būtų grąžinti jo drabužiai. Nužudytosios L. B. daiktai turi būti sunaikinti kaip menkaverčiai, nes nukentėjęs M. B. jo mamai priklausančius daiktus atsisakė paimti. Nusikaltimo padarymo įrankis bei kiti daiktai, paimti įvykio vietoje kaip menkaverčiai turi būti sunaikinti ( LR BPK 94 str. 1d. 1p.,3p. 4p.).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. : į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis S. L. padarė labai sunkų, smurtinį, tyčinį nusikaltimą. Pasekmės sunkios ir neatstatomos. Nusikaltimas baigtas. Paskatos žemos. Kaltinamasis nedirbo. Ankstesnės darbovietės charakterizuojamas teigiamai. Anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas. Piktnaudžiavo alkoholiu, jam nustatytas psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Lengvinančių aplinkybių jo atžvilgiu nenustatyta. Sunkinančia aplinkybe laikoma tai, kad nusikalto būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokią išvadą teismas daro išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, atsižvelgiant į besaikį alkoholinių gėrimų vartojimą nuo ankstyvo ryto iki sąmonės netekimo. Byloje nėra duomenų, kad S. L., būdamas blaivus būdavo agresyvus ir piktas. Be to, atsižvelgiama į jo elgesio ir psichikos sutrikimus vartojant alkoholį.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė ir į nukentėjusios besaikį girtavimą.

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į sunkinančią aplinkybę, kaltinamojo asmenybę bei kitas bylos aplinkybes, mano, kad kaltinamajam turi būti paskirta ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė artima vidurkiui ( LR BK 61 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297- 308 str. str.

n usprendė:

S. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą LR BK 129 str. 1d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 10 ( dešimčiai ) metų.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2010m. gruodžio 14d.

Į bausmės laiką įskaityti suėmime išbūtą laiką nuo 2010m. sausio 22d. iki 2010m. gruodžio 14d.

Priteisti iš nuteistojo S. L. civilinius ieškinius nukentėjusiems V. V. 1890 Lt. už turtinę žalą, 20.000 Lt. už neturtinę žalą, M. B. 50.000 Lt. už neturtinę žalą.

Daiktinius įrodymus, esančius pakuotėje Nr.1: pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą, nosinę, L. B. striukę, pirštines, fotelio gobeleno iškarpą, L. B. rankinę ir joje rastus daiktus: šukas, plaukų segtuko nuolaužą, kosmetinio pieštuko antgalį, maišelį, lūpų dažų pakuotę be dangtelio, lūpų blizgesį, juodos spalvos audeklo atraižą, tuščią bei naudojamą higieninių įklotų pakuotes, kairės kojos pėdos žymę ant daktilokortelės, lyginamuosius S. L. rankų atspaudus, L. B. rankų pirštų atspaudus, laidojimo paslaugų biuro „Anapus“ užsakymų sąskaitą UAB „Ūžesys“, S. L. lyginamąjį kraujo pavyzdį, kompaktinį diską Nr. 20-712-LOK-726, rudos spalvos sutepimo pavyzdį nuo vonios krašto, rudos spalvos sutepimo pavyzdį nuo kambario grindų, 28 nuorūkas, L. B. kelnes, kelnaites, liemenėlę, megztinį, marškinėlius ilgomis rankovėmis, kojines; pakuotėje Nr.3 esančius 3 vnt. peilių, 3 vnt. plastinių butelių sunaikinti kaip menkaverčius (LR BPK 94 str. 1d. 4p.).

Pakuotę Nr. 2, kurioje yra S. L. kelnės, megztinis, trumpikės, marškiniai, berankoviai marškinėliai, kelnės, marškinėliai grąžinti nuteistajam S. L. ( LR BPK 94 str. 1d. 5p.).

Laikinai apribotas nuosavybės teises į gyvenamąjį plotą – vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį S. L., palikti civilinių ieškinių išieškojimo užtikrinimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą apeliacine tvarka.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė