Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Rimeikienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. Ž.-P. pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, suinteresuoti asmenys – V. V. P., Ū. P.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo patvirtinti V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) surašytą testamentą.

Pareiškime pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) m. J. Ž.-P. ir V. P. susituokė. (duomenys neskelbtini) gimė sūnus V. P. Šeima gyveno adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė V. P. V. P. buvo surašęs asmeninį testamentą, kurį saugojo namie, adresu (duomenys neskelbtini).

Suinteresuoti asmenys byloje atsiliepimų į pareiškimą nepateikė.

Teismas, įvertinęs bylos nagrinėjimo dalyką, tai, jog nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, vadovaudamasis civilinio proceso koncentruotumo, ekonomiškumo principais, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Medicininio mirties liudijimo, Gyventojų registro pažymos) nustatyta, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), jo šeiminė padėtis – miręs santuokoje (sutuoktinė J. Ž.-P.); vaikai: Ū. P., V. V. P., V. P.

Teismui tvirtinti pateiktas (duomenys neskelbtini) ranka surašytas testamentas, sudarytas lietuvių kalba, raštu, kurį pasirašė V. P., ir jame nurodyta, kad V. P., būdamas blaivaus proto savo turimą turtą ar jo dalį paskirsto testamente, išvardindamas, koks jo turtas, kam konkrečiai atitenka. V. P., išreikšdamas savo valią po mirties, turtą testamente paskirstė žmonai J. Ž.-P., vaikams Ū. P., V. V. P., V. J. P.

Iš byloje pateikto Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notaro biurui (duomenys neskelbtini) pareiškimų apie palikimo priėmimą teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) V. P., veikiantis sutinkant (duomenys neskelbtini) J. Ž.-P., ir pareiškėja palikimą mirusio V. P. priima su paveldimo turto apyrašu (b. l. 40-13).

Testamentas – vienašalis sandoris, kuriame išreikštas jį sudariusio asmens patvarkymas dėl jam priklausančio turto paveldėjimo. Po testatoriaus mirties testamente nurodyti asmenys paveldi palikėjo turtą, t. y. testamentai sukuria paveldėjimo teisinius santykius. Įstatymu pripažįstami oficialieji ir asmeniniai testamentai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.27 straipsnis). Notaro ar kito įstatymu įgalioto asmens patvirtinti testamentai yra oficialieji (CK 5.28 straipsnis). Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data, vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas (CK 5.30 straipsnio 1 dalis). Asmeninis testamentas atitinka oficialųjį tik tuo atveju, jeigu nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys). Jeigu asmeniniai testamentai nebuvo perduoti saugoti nurodytiems asmenims, jie turi būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateikti teismui ir jo patvirtinti (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Teismo patvirtintas asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą. Tai reiškia, kad asmeninis testamentas, kuris nebuvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui, gali sukurti paveldėjimo teisinius santykius tik tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą buvo pateiktas teismui ir teismas jį patvirtino.

CK 5.30 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmeniniam testamentui privalomi reikalavimai: a) asmeninis testamentas turi būti surašytas testatoriaus ranka; b) asmeniniame testamente turi būti nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena) ir vieta; c) testatoriaus valios išraiška; d) asmeninis testamentas turi būti pasirašytas testatoriaus. CK 5.30 straipsnyje taip pat aptartos tam tikros šių reikalavimų taikymo išimtys. Nurodyti reikalavimai taikomi tiek nustatyta tvarka perduotiems saugoti asmeniniams testamentams, tiek ir neperduotiems, kurie, kaip minėta, tvirtinami teismo. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 5.30 straipsnio normos, kuriose įtvirtinti privalomi asmeninio testamento rekvizitai bei jo techninis surašymo būdas, pagal savo prigimtį laikomos imperatyviosiomis, kadangi asmeninis testamentas sukuria teisinį paveldėjimo santykį tik po testatoriaus mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-581/2004; 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2009).

Kaip minėta, asmeninis testamentas įgyja oficialiojo testamento statusą, jeigu jis įstatymo nustatyta tvarka buvo perduotas saugoti notarui ar konsuliniam pareigūnui užsienyje (CK 5.31 straipsnio 1, 2 dalys) arba per vienerius metus po testatoriaus mirties buvo pateiktas teismui ir jo patvirtintas (CK 5.31 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju pareiškėja su pareiškimu dėl asmeninio testamento patvirtinimo į teismą kreipėsi (duomenys neskelbtini), taigi įstatymo nustatyto termino nėra praleidusi.

Teismui pateiktas tvirtinti asmeninis testamentas surašytas palikėjo ranka, pasirašytas V. P. Ginčo dėl ranka surašyto V. P. asmeninio testamento nėra.

Ranka parašytame V. P. asmeniniame testamente nurodyta testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena – (duomenys neskelbtini)), vieta – (duomenys neskelbtini), išdėstyta testatoriaus valia, nurodytas testatoriaus vardas, pavardė, jis pasirašytas testatoriaus. Taip pat jame yra įrašas: „(duomenys neskelbtini) parašą tvirtinu. P. P. (duomenys neskelbtini).“ Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba (CK 5.30 straipsnio 1 dalis), nagrinėjamu atveju asmeninis testamentas parašytas lietuvių kalba.

Asmeninio testamento tikslas – suteikti palikėjui galimybę pačiam surašyti jam priklausančio turto patvarkymą mirties atveju. Įstatymas, nustatydamas imperatyvius reikalavimus testamento sudarymui ir formai, siekia užtikrinti testatoriaus vidinės valios atitiktį jos išorinei išraiškai testamente. Taigi, testamento kaip asmeninio vienašalio įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudaryto sandorio reikšmingiausias elementas – testatoriaus valia, kurią turi atitikti testamento turinys. Ji turi būti išreikšta taip, kad būtų aišku, jog asmuo duoda patvarkymą būtent dėl paveldėjimo po jo mirties.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad testatorius prašomame patvirtinti asmeniniame testamente pats sąmoningai suformavo savo valią palikti visą savo turėtą turtą sutuoktinei ir vaikams, ją tinkamai išreiškė. Lietuvos teismų praktikoje visuotinai sutinkama, kad sprendžiant paveldėjimo klausimus, kai testatoriaus valia išreikšta testamente, ji turi būti gerbiama ir vykdoma po testatoriaus mirties.

Kadangi prašymas patvirtinti asmeninį testamentą iš esmės reiškia prašymą dėl paveldėjimo procedūrų taikymo, tai nutarčiai, kuria šis prašymas išsprendžiamas, netaikomas CPK 582 straipsnio 11 dalyje įtvirtintas draudimas nutartį skųsti apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad teismo nutartis, kuria išsprendžiama byla dėl asmeninio testamento patvirtinimo, gali būti skundžiama atskiruoju skundu (CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 443, straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos J. Ž.-P., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl asmeninio testamento patvirtinimo tenkinti.

Patvirtinti V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), asmeninį testamentą, sudarytą (duomenys neskelbtini).

Nutarčiai įsiteisėjus, asmeninio testamento originalą grąžinti pareiškėjai, byloje paliekant šio dokumento kopiją.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą