- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-11
- Bylos Nr.
- 2YT-5708-913/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-14-3-00664-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė
- Suinteresuotas asmuo
- L. L., R. B., R. N.
- Pareiškėjas
- A. N.
- Advokatai
- Vida Leonovienė
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. B., L. L., R. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. N. kreipėsi į teismą prašydama tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nustatyti juridinį faktą, kad pareiškėja A. N. palikimą atsiradusį po jos sutuoktinio B. N. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė pradėdama jį faktiškai valdyti. Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė advokatė Vida Leonovienė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. N. sutuoktinis B. N.. Po jo mirties liko santuokoje įsigytas gyvenamasis namas su ūkio pastatais, esantis (duomenys neskelbtini). Nors įstatymas numato trijų mėnesių laikotarpį, per kurį įpėdiniai privalo kreiptis į notarų biurą, tačiau A. N. kreipėsi seniūniją, kadangi gyvenamasis namas buvo registruotas pačios A. N. vardu, todėl ji buvo iš dalies suklaidinta, kad jai nieko nereikia daryti, nes automatiškai turtas pereina jai. Tačiau įstatymas imperatyviai numato, kad santuokoje įsigytas turtas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams, todėl kreiptis dėl palikimo į notarą buvo privaloma. Įstatymas numato, kad pėdinis gali nesikreipti į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą. A. N. po sutuoktinio mirties liko gyventi santuokoje įsigytame gyvenamąjame name, tvarkėsi, nors yra garbaus amžiaus, tačiau ir suinteresuotas asmuo patvirtino, kad ji dar pilnai savimi pasirūpina ir susitvarko namus, prižiūri, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N. po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mirė tėtis su mama nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes reikėjo deklaruoti žemę. Ten joms paaiškino, kad turtas automatiškai pereina žmonai, dokumentų tvarkyti nereikia. Kai reikėjo tvarkytis dokumentus, paklausė ar turi įgaliojimą, tada ir pradėjo tvarkyti dokumentus. Mama po tėčio mirties liko gyventi tuose namuose. Šiuo metu su mama gyvena tik brolis.
Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad kai mirė uošvis, tuose namuose liko gyventi A. N., kadangi (duomenys neskelbtini) seniūnijoje pasakė, kad viskas atiteks automatiškai, todėl nieko netvarkė. Pasirodo uošvis dar žemės turėjo. A. N. visą laiką gyveno tuose namuose, namai prižiūrimi, taip pat juos prižiūrėti padeda ir L. L..
Liudytojas G. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad po senelio mirties tuose namuose liko gyventi močiutė, kuri prižiūri ir rūpinasi namais.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys R. B., L. L. ir R. N. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, kuriuose nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Atsižvelgiant į suinteresuotų asmenų prašymus, bei į tai, jog jiems apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, byla išnagrinėta suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Bylų nagrinėjimas ypatingąją teisena (Civilinio proceso kodekso XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 8 dalis).
Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Bylos medžiaga ir pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens ir liudytojų paaiškinimais nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. N. sutuoktinis B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Po sutuoktinio mirties liko jo turtas: gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su pastatu - tvartu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Po B. N. mirties pareiškėja A. N. liko gyventi santuokos metu įsigytame gyvenamajame name, mokėjo mokesčius, prižiūrėjo ir rūpinosi nekilnojamuoju turtu, naudojosi jiems abiems priklausiusiais namų apyvokos daiktais, sutuoktiniui iki mirties priklausiusiais asmeninio naudojimosi daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus. Pareiškėjos A. N. aktyvius veiksmus po sutuoktinio mirties patvirtina šalių paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai, jog A. N. perėmė visą iki tol savo sutuoktinio B. N. turėtą turtą. Pareiškėja A. N. po sutuoktinio B. N. mirties atliko aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad pareiškėja po savo sutuoktinio mirties atsiradusį palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, ką patvirtina ir Anykščių rajono savivaldybės 1-ojo notarų biuro raštas, kuriame nurodyta, kad po B. N. mirties (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais, kadangi parodymai nuoseklūs bei kiti bylos įrodymai neprieštarauja tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos A. N. pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys).
Konstatuotina, jog A. N. priėmė palikimą po sutuoktinio B. N. mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjo mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą nebuvo išduotas. Kadangi nei pareiškėja A. N., nei suinteresuoti asmenys R. B., L. L., R. N., po B. N. mirties per įstatymo nustatytą laiką nesikreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo, todėl pareiškėja A. N. turi teisę paveldėti turtą, likusį po sutuoktinio mirties (CK 5.13 straipsnis).
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Byloje susidarė 12,74 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (2 b.l.), tačiau pareiškėja 2018 m. liepos 23 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apmokėtinos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. N. pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. N., gim. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio B. N., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.