Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-404-795/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-21
Bylos Nr.
AN2-404-795/2021
Teisminio proceso Nr.
4-43-3-00116-2021-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Kristina Kakurinė (pirm.)
Pažeidėjas
S. Č.
Institucija
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-404-795/2021Teisminio proceso Nr. 4-43-3-00116-2021-7Procesinio sprendimo kategorijos: 14.14; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Kristina Kakurinė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija; (duomenys neskelbtini) apskrities VPK (duomenys neskelbtini) rajono PK) 2021 m. gegužės 28 d. nutarimu S. Č. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 346 straipsnio 4 dalį dėl to, kad 2020 m. birželio 23 d., 15.30 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., jo palaidas šuo užpuolė E. G. priklausantį (duomenys neskelbtini) veislės šunį ir jį sužalojo, nuo patirtų sužalojimų šuo nugaišo, taip E. G. padaryta 659,19 Eur turtinė žala. Tokiu būdu S. Č., neužtikrindamas šuns laikymo sąlygų, t. y. kad šuo neišeitų iš jo žemės valdos ribų, nekeltų grėsmės ir nepakenktų žmonių turtui, pažeidė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų Gyvūnų laikymo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 38 punkto ir Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimus. Minėtu nutarimu S. Č. buvo paskirta 225 Eur dydžio bauda.

Šalies argumentai

2. S. Č. skundu apylinkės teismui prašė 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. skundas atmestas ir (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. Č. nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalį, įrodo nukentėjusiosios E. G. ir teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai, jų paaiškinimai, užfiksuoti tyrimo atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, išrašai iš (duomenys neskelbtini) ligos istorijos, fotografijos.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Č. prašo panaikinti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog dėl neva jo padaryto administracinio nusižengimo yra atsakomybėn traukiamas antrą kartą. Praėjus beveik vieneriems metams nuo administracinio nusižengimų protokolo Nr. (duomenys neskelbtini) surašymo 2020 m. liepos 2 d., 2021 m. gegužės 21 d. 19.05 val. pas S. Č. į namus atvyko (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) M. Ž., kuris surašė dar vieną analogišką administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskyrė didesnę 225 Eur baudą, nors policijos pareigūnai iki šiol nėra priėmę jokio sprendimo dėl 2020 m. liepos 2 d. surašyto administracinio nusižengimo protokolo Nr. (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu asmeniui, kuris padavė skundą, buvo skirta didesnė bauda, nei buvo skirta iš pradžių, nors, pagal teismų praktiką, negali būti bloginama padėtis asmens, kuris paduoda skundą.

3.2. Savo (duomenys neskelbtini) S. Č. laiko du šunis, vienas iš jų yra paprastas mišrūnas, o kitas – (duomenys neskelbtini) veislės šuo. Abu jie yra prižiūrimi ir mylimi, laikomi atskiruose voljeruose, iš kurių jiems be žmogaus pagalbos išeiti nėra galimybės. Šunys yra išleidžiami ir vedžiojami tik su pavadėliu ir niekada nėra buvę palikti be priežiūros, tad S. Č. šunys negalėjo sužaloti E. G. priklausančio šuns. Tai patvirtina 2020 m. birželio 23 d. kartu su S. Č. buvęs B. Z. ir vėliau namo grįžusi (duomenys neskelbtini) A. Č., taip pat aplinkybę, kad S. Č. šunys nebūna paleidžiami, patvirtina jo kaimynai M. ir M. J. (duomenys neskelbtini) laksto nemažai panašių šunų, todėl tikėtina, kad tiek nukentėjusioji, tiek jos mama galėjo sumaišyti šunis. Jos pačios savavališkai, praėjus dienai po įvykio, atvyko į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namus, įėjo į jam priklausiančią teritoriją, darė fotonuotraukas ir jas be S. Č. sutikimo platino socialiniuose tinklalapiuose.

3.3. Byloje yra ekspertizės aktas, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios šuo nudvėsė dėl išvaržos, o žymių, kad jis būtų buvęs apdraskytas kitų šunų, nėra. Be to, iš neteisėtai nukentėjusiosios padarytų nuotraukų matyti, kad S. Č. šuo tuo metu neturėjo jokių pažeidimų, o tuo būtų sudėtinga patikėti, jei šuo iš tiesų būtų susipjovęs su nukentėjusiosios šunimi. Tarnybiniame pranešime (duomenys neskelbtini) M. Ž. klaidingai nurodė, kad R. S. paaiškino, jog yra ne kartą mačiusi, kaip palaidas laksto S. Č. šuo, tačiau byloje R. S. nėra apklausta, nes tikėtina, kad (duomenys neskelbtini) suklydo, nurodydamas pavardę.

3.4. Kyla abejonių, ar viskas vyko anksčiau minėto namo kieme, nes policijos pareigūnai, tirdami įvykį dėl E. G. priklausančio šuns nugaišimo, tariamos įvykio vietos apžiūros neatliko ir net nebuvo nuvykę į įvykio vietą. Byloje pateiktos tik fotonuotraukos, iš kurių nėra galimybės nustatyti, kas padarė nuotraukas, kam priklauso nuotraukose esantys šunys ir t. t. Nors E. G. pripažino, kad jos šuo buvo palaidas, policijos pareigūnai, tyrę šį įvykį, nesiėmė jokių veiksmų E. G. atžvilgiu dėl jos šuns nepriežiūros.

3.5. Atkreiptas dėmesys į tai, kad MB „A.“ išraše iš ligos istorijos nurodyta, kad 2020 m. birželio 23 d. pirminio apsilankymo metu nukentėjusiosios šuo buvo sukandžiotas (duomenys neskelbtini) mišrūno. Tikėtina, kad E. G. ir jos mama nežino, kokios veislės šuo galėjo sužaloti jų šunį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. Č. padarė išvadą, jog policijos pareigūnai nesurinko pakankamai įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

Atsiliepimas

4. (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) skyriaus (duomenys neskelbtini) T. V. atsiliepimu prašo administracinėn atsakomybėn traukiamo S. Č. apeliacinio skundo netekinti ir Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį palikti galioti nepakeistą. Atsiliepime daroma išvada, jog Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. S. Č. kaltė yra įrodyta administracinio nusižengimo byloje surinkta medžiaga, t. y. nukentėjusiosios, liudytojų parodymais (paaiškinimais), fotonuotraukomis, išrašais iš ligos istorijos.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo apeliacinės instancijos teismui pateikti detalų atsakymą į kiekvieną skundo argumentą. ANK 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Administracinio nusižengimo byloje privalo būti surinkta tiek duomenų, kad pakaktų padaryti motyvuotas ir pagrįstas išvadas apie administracinio nusižengimo sudėties požymių visumos buvimą asmens veiksmuose (neveikime). Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

7. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, neišnagrinėjęs visų reikšmingų aplinkybių, neobjektyviai išnagrinėjęs byloje esančius duomenis ir nepašalinęs tarp jų esančių prieštaravimų. Taigi apygardos teismas nutartyje pasisako būtent dėl pagrindinio apeliacinio skundo klausimo, ar nagrinėjamu atveju S. Č. veiksmuose yra visi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje, sudėties požymiai. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 346 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nukreipia į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas minėto teisės akto pažeidimas. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos gyvūnų laikytojų pareigos: 1) nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga; 2) laikytis šio įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių gyvūnų gerovę ir apsaugą, reikalavimų; 3) užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui.

8. Patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, apygardos teismas pripažįsta, kad apylinkės teismas, nagrinėjęs S. Č. administracinio nusižengimo bylą, laikėsi aptartų ANK ir kitų teisės aktų nuostatų, skundžiamos nutarties išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to reikalauja įstatymas. Apylinkės teismas, laikydamasis ANK 569 straipsnio reikalavimų, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančius įrodymus, pateikė jų visumos analizę. S. Č. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusižengimo padarymo nebuvimą grindė argumentu, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog būtent jam priklausantis šuo 2020 m. birželio 23 d. užpuolė ir mirtinai sužalojo E. G. priklausantį šuniuką, anot S. Č., tą padaryti galėjo bet kuris (duomenys neskelbtini) lakstantis vienišas šuo. Vis dėlto tokią administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją paneigia bylos medžiagoje esančių duomenų visuma:

Žemesnės instancijos teismas

8.1. Teismo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji E. G. nurodė, kad atvyko pas mamą (R. G.) su savo augintiniu (duomenys neskelbtini), kurį paleido kieme. Tėvų kieme buvo kalytė, kuri laikoma prie būdos. E. G., nuėjusi su mama toliau, išgirdo šuns cypimą, pamatė svetimą šunį, kuris buvo įsitempęs jos šunį į būdą, svetimą šunį išvarė iš kiemo, o savo sužalotą šunį išvežė į veterinarijos kliniką, kur po operacijos šuo nugaišo. Svetimas šuo buvo geltonos kaip aukso spalvos kailiu, ausys juodos, su tamsiais dryžiais, mišrūnas, jis į kiemą atbėgo ne pirmą kartą, todėl jie jau seniai ieškojo, kas yra šeimininkas. Kai šuo nugaišo, grįžo pas tėvus, kaimynai nurodė, kad tai S. Č. šuo. Nuvažiavę pas S. Č., prie pirmo voljero pamatė (duomenys neskelbtini), prie kito atpažino tą šunį. Grįžę paskambino S. Č., prašė paaiškinti situaciją, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini), o grįždamas užsuks. Nesulaukusi, kol atvyks S. Č., E. G. jam perskambino. Paklausus, ar šuo paleidžiamas iš voljero, S. Č. pasakė, kad jį paleidžia kieme. Visų pirma, būtina pažymėti, jog nukentėjusioji aiškiai ir tiksliai įsidėmėjo jos šunį užpuolusio šuns išorinius požymius, todėl lengvai vėliau galėjo užpuolusįjį šunį atpažinti, tad nesama pagrindo abejoti jos parodymais, kad užpuolęs šuo priklauso S. Č. Iš atpasakoto pokalbio matyti, kad S. Č. pripažino, jog savo šunį kieme paleidžia, t. y. ne visada vedžioja šunį tik su pavadėliu ir ne visada šuo yra jo akylai prižiūrimas – gali judėti ir laisvai. Aplinkybę, kad nukentėjusiosios šunį sužalojo būtent šuo, priklausantis S. Č., patvirtina ir tai, jog jis jau ne pirmą kartą lakstė palaidas, taip pat anksčiau buvo atbėgęs į nukentėjusiosios tėvų kiemą.

8.2. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. Č. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad laiko du šunis skirtinguose voljeruose, jie visada vedžiojami tik su pavadėliais. Nėra buvę atvejų, kai šunys paleidžiami be pavadėlių, galimybių pabėgti iš voljerų jiems taip pat nėra. A. Č. 2020 m. birželio 23 d., apie 12 val., važiavo pietauti namo, šunys buvo voljere, išvažiavus atgal į darbą, jie taip pat buvo voljere. Liudytoja išėjo iš darbo apie 15 val., šunys vėlgi buvo voljeruose. 2020 m. birželio 23 d. nė vienas iš šunų negalėjo pabėgti. Ryte dažniausiai (duomenys neskelbtini) vedžioja šunis, o po darbo šunis vedžioja ji. Atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja 2020 m. birželio 23 d. ne visą dieną buvo namuose, ji buvo išvažiavusi ir į darbą, tad ne visą laiką stebėjo (matė) šunis, kad galėtų užtikrinti, kad jie nebuvo išleisti iš voljerų ir nebuvo pabėgę iš jų namų kiemo. Vis dėlto, nors liudytoja negali užtikrinti, kad visą laiką matė šunis voljeruose, akivaizdu, kad ji siekia padėti pagerinti savo (duomenys neskelbtini) padėtį ar net padėti išvengti jam administracinės atsakomybės, todėl tvirtina, kad šunys negalėjo pabėgti iš voljerų, nors savo teiginių nepagrindžia jokiais objektyviais duomenimis.

8.3. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas B. Z. nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. visą dieną taisė kombainą pas S. Č., tą dieną matė jo abu šunis voljeruose. Kombainas stovėjo greta voljero. Teritorija didelė, neaptverta, laikomi du šunys. Per visą darbo laiką nėra matęs, kad šunys būtų vedami be pavadėlio. 2020 m. birželio 24 d. dirbo iš ryto ir vakare. Kombainas buvo apie 20 metrų atstumu nuo voljero, šunys buvo matyti gerai. Tą dieną šeimininkas (S. Č.) buvo išvažiavęs pirkti detalių, o po to grįžo. Liudytojas patvirtino, kad parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, teisingi, šiuo metu ne viską pamena. Nematė, ar tą dieną kažkas vedžiojo šunis, jie vedžiojami vėlai vakare. Liudytojo parodymai yra itin deklaratyvūs ir vienpusiški. Viena vertus, jis tvirtina, kad pas S. Č. buvo atvykęs taisyti kombaino, t. y. atlikti akylo dėmesio, atidumo ir tikslumo reikalaujančio darbo, tačiau kartu pažymi, kad visą laiką matė ir žinojo, kur buvo įvykio dieną šunys. Tokie teiginiai yra prieštaringi. Savaime suprantama, kad, jei asmuo dirbo rimtą ir atsakingą darbą, tai jis tikrai ne visą laiką sekė toje teritorijoje buvusius šunis, tuo labiau jų neprižiūrėjo. Tad natūralu, kad dirbdamas liudytojas galėjo ir nepastebėti, jei vienas iš šunų būtų palikęs voljerą ar net pabėgęs iš aptariamos teritorijos. Sutiktina, kad liudytojas šunis voljeruose galėjo matyti tuomet, kai į tai atkreipdavo dėmesį, tačiau tikrai ne visą laiką, nes priešingu atveju nebūtų tuo pačiu metu galėjęs tinkamai atlikti darbo. Taigi liudytojo parodymų prieštaringumas atskleidžia, jog jis savo parodymais siekia pagerinti ar sušvelninti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens padėtį.

8.4. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja R. G. (duomenys neskelbtini) parodė, kad 2020 m. birželio 2 d. atvažiavo dukra su anūku ir atsivežė savo šuniuką. Jos su dukra išėjo skinti braškių, išgirdusios šuns cypimą, pamatė, kad didelis šuo buvo atbėgęs ir įsikandęs dukros šunį nusitempė jį į būdą. Išvariusios atbėgusį šunį iš būdos, pamatė, jog dukros šuo jau buvo apkandžiotas, dukra išvežė šunį pas veterinarą. Minėtas svetimas šuo ne kartą buvo atbėgęs į kiemą, todėl jį iš karto atpažino. Tas pats svetimas šuo buvo apvaisinęs jų kalytę. Pradėjus ieškoti to šuns kitą dieną, kaimynai pasakė, kad šuo priklauso S. Č. Nuvykę pas S. Č., jo namie nerado, privažiavę prie voljero, pamatė tą šunį, kuris sudraskė dukros šunį. Šuo buvo su kailio lopinėliais, didelis, atpažino jį, kadangi matė ne vieną kartą. Nekilo jokių abejonių, kad tai tas pats šuo, kuris sudraskė dukters šuniuką. Su S. Č. telefonu kalbėjo dukra, papasakojo situaciją, S. Č. pasakė, kad užsuks pas juos, dar nurodė dukrai: „Ką jis gali padaryti, kad jo šuo voljere neatlieka gamtinių reikalų.“ Akivaizdu, jog liudytoja, kaip ir jos dukra, atidžiai įsidėmėjo užpuolusį šunį, atpažįstant nekilo jokių abejonių, todėl liudytojos parodymais nesama pagrindo abejoti. Liudytojai R. G. itin lengvai sekėsi atpažinti S. Č. šunį, kadangi ji šunį jau buvo mačiusi ne vieną kartą, jis dažnai atbėgdavo į jų teritoriją, be to, buvo apvaisinęs ir jų kalytę, tuo labiau kad net kaimynai nurodė S. Č. šunį pagal liudytojų pateiktą užpuolusio šuns apibūdinimą. Galiausiai aplinkybę, kad S. Č. savo šunį išleisdavo iš voljero, patvirtina ir jo paties išsakyti teiginiai liudytojos R. G. dukrai, jog šuo nesituština voljere.

8.5. Teismo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. G. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad 2020 m. birželio 23 d. paskambino (duomenys neskelbtini) ir pasakė, kad dukros šuo sužalotas. Ryte dukros šuo nugaišo, tuomet važiavo ieškoti jį apkandžiojusio šuns. Tą pačią dieną jis matė atėjusį šunį, kadangi jis ateidavo į kiemą pas jų turimą kalytę. Niekas nežinojo, kad tai S. Č. šuo, vėliau kaimynai informavo, kad šuo priklauso S. Č. Nuvažiavę pas S. Č., kieme atpažino esantį šunį, abejonių nekilo, kadangi minėtas šuo daug kartų buvo atbėgęs pas juos į kiemą, kur lankė jų kalytę. Nors pats liudytojas įvykio metu namuose nebuvo ir nematė to momento, kai S. Č. šuo užpuolė jo dukters šunį, tačiau jo parodymai yra neprieštaringi, atitinka R. G. ir E. G. parodymus, kartu su jais sudaro abejonių nekeliančią visumą, be to, patvirtina, jog S. Č. šuo buvo neprižiūrimas, nes dažnai atbėgdavo į jų namų kiemą.

8.6. Apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia neabejotinai nuspręsti, kad būtent S. Č. šuo užpuolė ir sužalojo (duomenys neskelbtini), priklausiusį nukentėjusiajai. Antai nukentėjusioji E. G., tiek teikdama paaiškinimus tyrimo atlikimo metu, tiek apklausta teismo posėdyje, išlikdama visiškai nuosekli, parodė aiškiai mačiusi ir įsidėmėjusi svetimą šunį, užpuolusį jos (duomenys neskelbtini), taip pat galėjo tiksliai apibūdinti minėtą šunį, t. y. kad jis buvo geltonos aukso spalvos kailiu, ausys juodos, su tamsiais dryžiais, mišrūnas. Liudytoja R. G. (duomenys neskelbtini), kuri taip pat tiesiogiai matė 2020 m. birželio 23 d. įvykį, kurio metu buvo užpultas dukters (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu patvirtino įsidėmėjusi užpuolime dalyvavusį šunį, be to, paaiškino, kad šis šuo jai buvo gerai žinomas, nes jų kieme pasirodė jau ne pirmą kartą, dažnai pas juos atbėga, kadangi „lanko“ kieme laikomą šuns kalytę (pririštą prie būdos), kuri po ankstesnio šio šuns apsilankymo buvo susilaukusi šuniukų. Dar vienas liudytojas V. G. (duomenys neskelbtini) nors ir nematė 2020 m. birželio 23 d. įvykio, tačiau S. Č. šunį atpažino ir įvardijo šunį kaip iki tiriamo įvykio dažnai atbėgdavusį pas juos į kiemą „aplankyti“ jų laikomos šuns patelės. Apie minėtų liudytojų parodymų, susijusių su šuns indentifikavimu, patikimumą leidžia nuspręsti ir tai, kad jie apžiūrėjo ir kitus (panašius) šunis, tačiau tvirtino, kad kiti šunys neturi tokių skiriamųjų požymių, kokius turi S. Č. šuo.

8.7. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nesivadovavo A. Č. (duomenys neskelbtini) ir B. Z. (duomenys neskelbtini) parodymais, kad 2021 m. birželio 23 d. įvykio metu S. Č. priklausantis šuo buvo uždarytas voljere ir kad šis šuo kartu su kitu laikomu šunimi yra vedžiojamas tik su pavadėliu. Visų pirma, kaip jau minėta anksčiau, liudytoja A. Č. įvykio dieną ne visą laiką buvo namuose, o liudytojas B. Z., dirbdamas atsakingą ir dėmesingumo reikalaujantį darbą, ne visą laiką galėjo stebėti ar tuo labiau prižiūrėti šunis. Pirmosios instancijos teismas sprendimą nesivadovauti minimų liudytojų parodymais pagrįstai motyvavo tuo, jog jų parodymų nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, jie prieštarauja anksčiau aptartiems liudytojų parodymams, yra prieštaringi, be to, šiuos du liudytojus su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu atitinkamai sieja šeimos ir pavaldumo santykiai, o tai teikia pagrindą abejoti jų parodymų patikimumu.

9. Nesutiktina su S. Č. tvirtinimu, jog nebuvo nustatyta E. G. šuns nugaišimo priežastis. UAB (duomenys neskelbtini) klinikos 2020 m. birželio 23 d. ligos istorijos išrašas patvirtina, jog preliminari G. šuns diagnozė – kąstinės žaizdos (tyrimo medžiagos 10 l.). UAB (duomenys neskelbtini) klinikos pateiktas išrašas iš ligos istorijos (periodas nuo 2020 m. birželio 23 d. iki 2020 m. birželio 23 d.) pridėti prie bylos medžiagos patvirtina kąstinių žaizdų diagnozę, prie komentaro nurodoma, jog atvyko iš kitos klinikos, seduotas, kąstinės žaizdos, susiūta pilvo siena, įdėtas drenas ties priekinės kojos mentimi (tyrimo medžiagos 61, 68 l.). Prie išrašo iš ligos istorijos taip pat pridėtos rentgeno nuotraukos (tyrimo medžiagos 64–66 l.). MB „A.“ pateiktame išraše iš ligos istorijos nurodyta anamnezė– ką tik sukandžiotas (duomenys neskelbtini) mišrūno, labai skausminga. Guli ant šono, išoriškai tik viena gili žaizda ties petimi. Ties stuburu šlapia vieta nuo kito šuns seilių, nusiųstas į (duomenys neskelbtini) kliniką (tyrimo medžiagos 67 l.). Aptarti duomenys objektyviai patvirtina, jog nesama jokių abejonių, kad E. G. šuo buvo sukandžiotas ir būtent tai tapo jo nugaišimo priežastimi, o ne pilvo išvarža. Tai, kad ligos išraše kaip sukandžiojęs šuo buvo nurodytas (duomenys neskelbtini) mišrūnas, nereiškia, jog nukentėjusioji negali patvirtinti, kas užpuolė jos šunį. Nukentėjusioji įsiminė užpuolusio šuns bruožus ir pagal juos vėliau identifikavo S. Č. šunį. Nagrinėjamu atveju ne tiek svarbu yra gebėjimas ir galėjimas tiksliai įvardyti užpuolusio šuns veislę, kiek konkretaus šuns atpažinimas kaip užpuolusiojo pagal aiškiai įsidėmėtus požymius ir išskirtines detales. Apibendrindamas teismas pažymi, jog tiek nukentėjusioji E. G., tiek liudytoja R. G. parodė, kad 2020 m. birželio 23 d. (duomenys neskelbtini) buvo perkastas pilvas, jis buvo tąsomas kito šuns, įvilktas į būdą, buvo daug kraujo, be to, užpultas (duomenys neskelbtini) dar tą pačią dieną buvo nuvežtas pas veterinarus, o kitą dieną (2020 m. birželio 24 d.) nugaišo. (duomenys neskelbtini) padarytą kąstinę žaizdą, susiūtą pilvo sieną, užfiksuotas šuns seiles patvirtina ir jau aptarti visi 2020 m. birželio 23 d. išrašai iš ligos istorijos. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertimu, šiuo atveju nėra abejonių, kad E. G. šuo nugaišo dėl 2020 m. birželio 23 d. partirtų sužalojimų, jį užpuolus kitam šuniui.

10. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tvirtina, kad E. G. šunį galėjo užpulti ir sukandžioti visai kitas vienišas lakstantis šuo, su tokia pozicija nesutiktina. Visų pirma, akivaizdu, jog apeliaciniame skunde S. Č. prieštarauja pats sau, nes vienoje vietoje įrodinėja, kad E. G. šuo nugaišo ne dėl kąstinių žaizdų, kurios neva nebuvo objektyviai patvirtintos, o dėl išvaržos, kitoje skundo vietoje jau tvirtina, jog dėl padarytų kąstinių žaizdų E. G. augintiniui yra kaltas ne jo, bet kitas šuo. Antra, niekas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė, jog įvykio vietoje ar aplinkinėje teritorijoje būtų matęs lakstančių kitų palaidų šunų, tokių pavyzdžių nepateikė ir pats S. Č. Taigi akivaizdu, jog šis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teiginys yra deklaratyvus, naudojamas kaip paskutinė gynybos versija, kurios nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, o be to, teikiama tokiu proceso metu, kai nebegali būti patikrinta. Suprantama, jog tokia versija bandoma sukelti abejonę dėl S. Č. kaltės, bet vis dėlto keliamos versijos turėtų būti pagrįstos, logiškos, atitikti bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis. Tai, kad S. Č. šuo nebuvo apdraskytas, savaime nepaneigia fakto, jog jis užpuolė ir sukandžiojo E. G. šunį, kadangi, visų pirma, jis buvo daug smulkesnio sudėjimo ir akivaizdžiai mažesnis, be to, bylos medžiagoje ir asmenų parodymuose nebuvo kalbama, jog šunys susipešė, t. y. buvo nurodyta, jog S. Č. šuo tiesiog sukando E. G. (duomenys neskelbtini), kaip buvo nurodyta ir kaltinime, – užpuolė ir sužalojo. Dėl apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad E. G. šuo taip pat buvo palaidas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje nėra sprendžiamas E. G. veiksmų kvalifikavimo ir kaltės klausimas, ne ji yra traukiama administracinėn atsakomybėn, tai galėtų būti nebent kito tyrimo objektas. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog E. G. šuo nebuvo pabėgęs iš jų gyvenamosios vietos teritorijos.

11. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas, kodėl administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo atlikta įvykio vietos apžiūra. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas byloje negali būti begalinis. Įrodymų rinkimas turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Jeigu pareigūnai, atliekantys tyrimą, nusprendė, jog įvykio vietos apžiūra nesuteiks jokių naujų papildomų duomenų, reikšmingų sprendžiant dėl padaryto administracinio nusižengimo ar atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, tai jie šių veiksmų ir neprivalėjo atlikti. Tuo labiau, jog tyrimas buvo pradėtas ir atliekamas nuo įvykio praėjus šiek tiek laiko, kadangi E. G. šuo nugaišo ne tą pačią dieną, t. y. į atsakingas institucijas buvo kreiptasi jau ne įvykio dieną. Taip pat nesutiktina ir kitu apeliacinio skundo argumentu, jog S. Č. buvo nubaustas du kartus. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi panaikinus (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato 2020 m. liepos 2 d. nutarimą ir grąžinus bylą iš naujo tirti ir nagrinėti Institucijai, (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas visiškai teisėtai ir pagrįstai 2021 m. gegužės 28 d. priėmė naują nutarimą, kuriuo S. Č. pripažino kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir nubaudė 225 Eur bauda. Sutiktina, jog perteklinai buvo priimtas naujas 2021 m. gegužės 21 d. administracinio nusižengimo protokolas, tačiau jame buvo patikslintos kelios neesminės detalės (žalos atlyginimo dydis, dėl kurio šioje byloje nesprendžiama, ir įstatymo redakcija), kurios neturi esminės reikšmės S. Č. veiksmų kvalifikavimui ir kaltės įrodymui, be to, būtent vadovaujantis šiuo protokolu buvo priimtas 2021 m. gegužės 28 d. nutarimas, kuriuo S. Č. patrauktas administracinėn atsakomybėn. Kaltinimas buvo aiškiai suformuluotas ir administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui žinomas, tad darytina išvada, kad joks esminis proceso pažeidimas nepadarytas.

12. ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracine tvarka asmuo gali būti nubaustas tik nustačius jo veikoje visus įstatyme įtvirtintus konkretaus administracinio nusižengimo požymius. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad būtent dėl S. Č. neveikimo, t. y. jo šuns nepriežiūros, buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų nugaišo E. G. šuo (duomenys neskelbtini). Apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai išvadai, kad S. Č. nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalį, įrodo nukentėjusiosios E. G. ir teismo posėdžio metu kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymai, jų paaiškinimai, užfiksuoti tyrimo atlikimo metu, tarnybiniai pranešimai, išrašai iš (duomenys neskelbtini) ligos istorijos ir kita rašytinė bylos medžiaga.

13. Apibendrindamas visa tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ANK 567 straipsnis), tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus (ANK 569 straipsnis). Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis, patikrinus ją neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo ją naikinti ar keisti dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. Č. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Kristina Kakurinė