- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-25
- Bylos Nr.
- 2T-123/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Algirdas Gailiūnas, Kazys Kailiūnas, Vigintas Višinskis
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gintvidas“
- Advokatai
- Rita Roščenkovienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Gintvidas“ prašymą atidėti ir išdėstyti Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinio teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo vykdymą Lietuvos Respublikoje; suinteresuotu asmeniu byloje dalyvauja Rusijos Federacijos ribotos atsakomybės bendrovė „Torgovyj dom „Milon“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Rusijos Federacijos Permės krašto arbitražinis teismas 2008 m. birželio 25 d. sprendimu nusprendė išieškoti iš pareiškėjo UAB „Gintvidas“ suinteresuotam asmeniui RAB „Torgovyj dom „Milon“ 381 442,40 rublius skolos, 9 128,85 rublius valstybės rinkliavos išlaidų atlyginimo ir 6 500 rublių atstovavimo išlaidų atlyginimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nurodytą sprendimą pripažino ir leido vykdyti Lietuvos Respublikoje.
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Gintvidas“ pateikė prašymą atidėti užsienio valstybės teismo sprendimo vykdymą ir jį išdėstyti 5 metams, įmokas mokant lygiomis dalimis kas 6 mėnesius, pradedant skaičiuoti nuo Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo priėmimo. Nurodo, kad užsiima medienos importu iš užsienio. Dėl 2008 m. viduryje prasidėjusio ekonominio sunkmečio pablogėjo atsiskaitymai su kreditoriais, pareiškėjas buvo priverstas skolintis lėšų bent minimaliai veiklai užtikrinti. Negrąžinta skolos dalis suinteresuotam asmeniui siekia 25 796,45 Lt, nes 2009 m. spalio 16 d. jam buvo sumokėti 5 000 Lt. Šiuo metu pareiškėjas iš viso yra paėmęs dvi paskolas, kurių mėnesio įmokos sudaro apie 10 000 Lt. Kreditų grąžinimo užtikrinimui įkeistas bendrovės ir jos akcininkų turtas. Kreditai sėkmingai dengiami iš apyvartinių lėšų ir gaunamo pelno, įsiskolinimo valstybės biudžetui nėra. Bendrovėje dirba 6 darbuotojai. Mano, kad užsienio valstybės teismo sprendimą galėtų įvykdyti tik per ilgesnį laiko tarpą, nes iš karto išieškojus visą likusią skolą, dėl apyvartinių lėšų stokos bendrovė taptų nemokia ir bankrutuotų.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo RAB „Torgovyj dom „Milon“ prašo pareiškimo netenkinti. Nurodo, kad skola susidarė dar 2008 m. vasario mėn., pareiškėjas visą laiką vykdė savo tiesioginę veiklą, turėjo būtinas skolai padengti pinigines lėšas, bet visokiais būdais vengė atsiskaityti. Oficiali informacija patvirtina, kad pareiškėjas aktyviai veikia Lietuvoje ir Rusijoje. Muitinės duomenimis, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2009 m. spalio 20 d. pareiškėjas įsigijo 518 851 Lt vertės prekių. Nuolat ieško krovinių automobilių medienai gabenti.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
CPK 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant šiuos klausimus, yra aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai, kurių taikymas reikalauja atsižvelgti į abiejų bylos pusių interesus, į tai, ar tenkinus atitinkamą prašymą, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats sprendimas ir ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai, pagal kuriuos privalu pripažinti teisėtai įgytas civilines teises, jas gerbti ir ginti.
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo įsiskolinimas, skaičiuojant nacionaline valiuta siekiantis 30 796,45 Lt, suinteresuotam asmeniui atsirado dar 2008 m. pradžioje (T. 1, b. l. 9). Įsiskolinimo faktas ir dydis konstatuotas 2008 m. birželio 25 d. užsienio valstybės arbitražinio teismo sprendimu, kuris, nepaisant skundų, buvo paliktas nepakeistas (T. 1, b. l. 7-11, 14). 2009 m. rugpjūčio 28 d. nurodytas sprendimas pripažintas ir jį leista vykdyti Lietuvoje (T. 1, b. l. 14-16). Prasidėjus priverstinio vykdymo veiksmams ir antstoliui areštavus pareiškėjo sąskaitas bankuose, pareiškėjas 2009 m. spalio 16 d. pervedė antstoliui 5 000 Lt skolos (T. 1, b. l. 82). 2009 m. lapkričio 6 d. pareiškėjo prašymu priverstinio vykdymo veiksmai buvo sustabdyti (T. 1, b. l. 88-89).
Aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad suinteresuotas asmuo skolos iš pareiškėjo neatgauna daugiau nei tris metus. Pareiškėjas suinteresuotam asmeniui nemokėjo nei atmetus jo skundus dėl minėto užsienio valstybės teismo 2008 m. birželio 25 d. sprendimo, nei pastarąjį 2009 m. rugpjūčio 28 d. pripažinus ir leidus vykdyti Lietuvoje. Teisėjų kolegijos nuomone, jei iki sprendimo pripažinimo ir leidimo vykdyti pareiškėjo įsipareigojimų nevykdymas bent iš dalies gali būti pateisinamas, tai tolesnis pareiškėjo elgesys stokoja geros valios. Priešingai nei pareiškėjo bandomas sukurti įspūdis, minėta, dalis skolos – 5 000 Lt – buvo sumokėta tik ėmusis priverstinio vykdymo veiksmų ir areštavus pareiškėjo sąskaitas bankuose. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad pareiškėjo 2009 m. spalio 2 d. pirminiame pareiškime, nesilaikant teismingumo taisyklių paduotame apylinkės teismui, į ką pastarasis neatkreipė dėmesio, buvo prašoma atidėti ir išdėstyti sprendimo vykdymą, pirmąsias įmokas pradedant mokėti nuo 2010 m. gegužės 1 d. (T. 1, b. l. 5, 77). Iki bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme pareiškėjas suinteresuotam asmeniui nieko nemokėjo, nors pagal savo paties pasiūlytą grafiką būtų turėjęs sumokėti 157 071,25 rublių – apie 13 571 Lt. Įvertinus pareiškėjo anksčiau sumokėtą skolos dalį, šiuo metu suinteresuotam asmeniui būtų sumokėta apie 18 571 Lt iš 30 796,45 Lt įsiskolinimo. Pareiškėjo apylinkės teisme nurodytas argumentas, kad pradėti mokėti suinteresuotam asmeniui pagal paties pasiūlytą grafiką trukdė tai, kad dar nebuvo išspręstas klausimas dėl sprendimo atidėjimo ir išdėstymo, be to, atlikus mokėjimus iki to momento būtų tekę keisti pareiškimą (T. 1, b. l. 58), visiškai neatitinka sąžiningo asmens elgesio standarto ir pareiškėjo deklaruojamų teisingumo ir protingumo principų, jo teigimu būtinų vadovautis sprendžiant pareiškimą. Netgi darant prielaidą, kad aptariamu momentu egzistavo aplinkybės, objektyviai neleidusios pareiškėjui vykdyti atsiskaitymų plano, dėl kurių buvimo iš tiesų nepateikta jokių įrodymų, negali būti pateisintas pareiškėjo elgesys nemokėti net ir mažesnių sumų (nors ir po 100 Lt per mėnesį). Byloje taip pat nėra jokių objektyvių įrodymų, kad pareiškėjas būtų bandęs taikiai tartis su suinteresuotu asmeniu dėl įsiskolinimo padengimo išdėstymo. Teisėjų kolegijos nuomone, visos aukščiau išdėstytos aplinkybės patvirtina pareiškėjo nesąžiningą vengimą padengti savo skolą, kas savaime sudaro pagrindą netenkinti jo prašymo (CK 1.137 str. 3 d.).
Netgi kalbant apie pareiškėjo turtinę padėtį, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo įrodytas jos esminis sunkumas ar beviltiškumas, galintis sudaryti pagrindą atidėti ar išdėstyti teismo sprendimo vykdymą (CPK 178 str.). Visų pirma būtina pažymėti, kad bendra įsiskolinimo suma – 30 796,45 Lt – juridiniam asmeniui paprastai negali būti laikoma didele, o reikšmingų aplinkybių, leidžiančių ją laikyti reikšminga pareiškėjo atžvilgiu, nenurodyta. Antra, pats pareiškėjas dar apylinkės teisme teigė, kad verslas atsigauna, įmonė dirbai pelningai, jis neturi įsiskolinimo nei kreditus suteikusiam bankui, nei valstybei ar jos institucijom (T. 1, b. l. 17, 19-20; T. 2, b. l. 57, 108). Trečia, pareiškėjas visą laikė užsiėmė nemažo masto ūkine komercine veikla, pavyzdžiui, laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki 2010 m. gegužės 28 d. muitinės deklaracijose įformintų pareiškėjo gautų prekių statistinė vertė siekia daugiau kaip 1,2 mln. Lt (T. 2, b. l. 36-37). Ketvirta, priešingai nei teigia pareiškėjas, kreditų gavimas, kurių naudojimas verslo subjektų veikloje yra įprasta praktika, patvirtina ne tiek sudėtingą įmonės padėtį, kiek jos stabilią būklę, nes akivaizdu, kad esant beviltiškai padėčiai, įmonė kreditų iš banko negautų. Penkta, pareiškėjo finansinės apskaitos dokumentai nėra patvirtinti kompetentingų institucijų (T. 1, b. l. 21-23; T. 2, b. l. 118-120), kas bylos aplinkybių kontekste leidžia abejoti juose pateikiamų duomenų tikslumu. Kita vertus, net iš šių finansinių dokumentų negalima spręsti, kad pareiškėjo padėtis yra itin sunki, pavyzdžiui, 2010 m. balanso duomenimis atsargų vertė siekia 324 991 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 165 890 Lt.
Teisėjų kolegija, įvertinusi išdėstytą, konstatuoja, kad pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą nėra. Priešingu atveju būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas bei iš esmės paneigtas pats užsienio valstybės teismo sprendimas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 284, 777 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo UAB „Gintvidas“ prašymą atmesti.
Nutartis per vieną mėnesį nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.