Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-10 · Civilinė byla Nr. 2A-686-324/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2009-09-07Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-05-10Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-10
Bylos Nr.
2A-686-324/2010
Teisminio proceso Nr.
2-20-3-00349-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė (pirm.), Ramūnas Mitkus, Arvydas Žibas
Ieškovas
A. R.
Atsakovas
A. O. T., A. R.
Advokatai
Rolandas Jakonis
Kategorijos
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-686-324/2010;(Proceso Nr. 2-20-3-00349-2009-4);
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Vytautas Turauskis;
Procesinio sprendimo kategorija 121.21; 25.3; 30.5. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 10 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Gudynienės, kolegijos teisėjų Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, sekretoriaujant Neringai Gudašytei, dalyvaujant ieškovui A. R., atsakovės atstovui advokatui Rolandui Jakoniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės A. O. T. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-760-787/2009 pagal R. R. ieškinį atsakovams A. R. ir A. O. T. dėl nuosavybės teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašė pripažinti jai teisę, nesant bendraturčių A. R. ir A. O. T. sutikimų, pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal UAB ,,NTF“ paruoštą žemės sklypo planą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji ir atsakovai yra žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-31-787/2009 dėl minėto žemės sklypo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, dėl kelio servituto nustatymo, paaiškėjo, kad žemės sklypas yra netinkamai įregistruotas VĮ Registrų centro kadastro žemėlapyje, t.y. kadastro byloje esančio žemės sklypo ribų plano plotas yra 8855 m² ir jis neatitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto 8830 m² ploto, taip pat sklypo ribos neatitinka gretimų sklypų ribų. UAB „Komsega“ paruošė patikslintą žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribų planą, nurodė, kad šis planas turi būti suderintas su visais žemės sklypo bendraturčiais, nes be jų sutikimo nėra galimybių patikslintą planą pateikti VĮ Registrų centrui Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tikslinimui. 2009 m. balandžio 24 d. ieškovė atsakovams išsiuntė pranešimus bei UAB „NFT“ paruoštą patikslintą žemės sklypo planą, siekdama jį suderinti su atsakovais. 2009 m. gegužės 5 d. gavo A. R. atsakymą, kuriame išdėstyti nepagrįsti argumentai, iš atsakovės A. O. T. atsakymo negavo. Atsakovams nepagristai atsisakant derinti žemės sklypo planą, ieškovė negali įvykdyti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutarties ir tinkamai įregistruoti žemės sklypo planą.

Žemesnės instancijos teismas

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino. Pripažino ieškovei teisę, nesant bendraturčių A. R. ir A. O. T. sutikimų, pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), duomenis Nekilnojamojo turto kadastre pagal UAB ,,NTF“ paruoštą žemės sklypo planą. Nustatė, kad atsakovas A. R. su ieškiniu iš dalies sutiko, t.y. sutiko pasirašyti parengtą patikslintą žemės sklypo ribų planą, todėl sprendė, kad ginčo dėl to nėra. Konstatavo, kad atsakovė A. O. T. bei jos atstovas nepagrindė ir nepateikė argumentų ir įrodymų, kuo sutikimas su patikslintu žemės sklypo planu pažeidžia jos, kaip žemės sklypo bendraturtės, teises. Sprendė, kad argumentai, jog ieškovė iki teismo nesikreipė į atsakovę su prašymu suderinti parengtą žemės sklypo planą, yra paneigti ieškovės atstovės bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, kad ieškovė bandė susisiekti su atsakove, tačiau pastaroji nerodė jokios iniciatyvos, į ieškovės atstovės pranešimą nereagavo, teisminiu keliu taikiai dėl ginčo sprendimo nesitarė, motyvuodama tuo, kad atsakovei nebuvo paaiškinta, ko iš jos reikalaujama. Padarė išvadą, kad atsakovams A. R. ir A. O. T. ikiteisminio ginčo sprendimo stadijoje buvo gerai žinomos visos tikslinamo žemės sklypo ribų aplinkybės, nes tos pačios šalys dalyvavo civilinėje byloje Nr. 2-31-787/2009, kurioje teismas pagal atsakovės A. O. T. teisme išreikštą poziciją dėl šio žemės sklypo ribų netikslumų ieškinį paliko nenagrinėtą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė A. O. T. nurodo, jog sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Neišsamiai ištirtos bylos aplinkybės ir apeliacinės instancijos teismo 2009 m. rugsėjo 7 d. nutartyje akcentuoti atsakovės nesutikimo motyvai.

Neatsižvelgta, kad ieškovė (jos samdyta įmonė), tikslindama ginčo sklypo ribas ir nesilaikydama nekilnojamojo turto objektų kadastro duomenų tikslinimą reglamentuojančių teisės normų, šiurkščiai jas pažeisdama, tuo pačiu pažeidė ir atsakovės teises.

Ieškovės nepateikta ir teismo neišreikalauta ginčo sklypo kadastrinių matavimų byla, iš kurios duomenų būtų galima objektyviai spręsti, ar patikslinant ginčo žemės sklypo ribas buvo tinkamai laikytasi LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 18-790) nuostatų.

Byloje yra pakankamai duomenų, kad būtų galima konstatuoti, jog ieškovė pažeidė LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas. Vadovaujantis šių taisyklių nuostatomis, žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arbo jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims. Atsakovė ir gretimų žemės sklypų Nr. 4950/0007:7 bei 4950/0007:149 savininkai nebuvo pakviesti į sklypo ribų parodymą – paženklinimą vietovėje. Prašoma suderinti tik sklypo ribų planą, nors plane įrašyta „sutinku su paženklintomis vietovėje ribomis ir žemės sklypo paženklinimo – parodymo akte nustatytu plotu“, bet aktas nepridėtas. Aplinkybę, kad nebuvo paruoštas ir atsakovei pateiktas žemės sklypo paženklinimo – parodymo aktas patvirtina ir kiti bylos duomenys, šalių bei matavimus atlikusio liudytojo A. M. paaiškinimai.

Šalies argumentai

Neaišku, ar ieškovė turėjo teisę pateikti ieškinį dėl pažeistų teisių. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, kad ginčo sklypo savininkai yra atsakovai O. A. T. ir A. R.

Prašo panaikinti sprendimą ir bylą nutraukti.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas A. R. prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, kad jei atsakovė A. O. T. turėjo kitokį atsidalinimo iš bendrosios nuosavybės variantą, ji galėjo jį pateikti. Jeigu ji žinojo, kad bendro sklypo ribos yra netikslios, galėjo tai ginčyti aktyviais veiksmais (darant naujus matavimus), o ne būti procese pasyvia dalyve.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo sprendimo nekeisti. Nurodo, jog liudytojo A. M. parodymai paneigia atsakovės argumentus, kad tikslinant ginčo sklypo ribas ieškovė nesilaikė LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu dalyvaujantys joje asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantės argumentais dėl ieškovės reikalavimo teisės nebuvimo bei prašymu nutraukti bylą, ieškovei nesilaikius išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, tačiau pripažįsta iš dalies teisingu apeliacinio skundo pagrindą dėl LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių pažeidimo.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalys yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), bendraturčiai. Ieškovė pageidauja atsidalinti iš bendrosios nuosavybės, tačiau tam, jos teigimu, kliudo VĮ Registrų centras netiksliai įregistruotas žemės sklypo dydis bei ribos. Bylos nagrinėjimo dalykas – nekilnojamojo turto kadastro duomenų ( žemės sklypo dydžio ir ribų) pakeitimas. Apeliacijos dalykas - nekilnojamojo turto kadastro duomenų ( žemės sklypo dydžio ir ribų) pakeitimas, tam prieštaraujant bendraturčiui.

Nors ginčo žemės sklypo nuosavybės teisė įregistruota atsakovo A. R. vardu, ieškinyje nurodoma, jog šis turtas ieškovei ir A. R. priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Atsakovo A. R. ir ieškovės procesinė pozicija ginčo klausimu yra vienoda.

Ginčas kilęs dėl bendrosios nuosavybės valdymo. Bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą nustatantis CK 4.75 straipsnis nenumato specialios ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos tokio pobūdžio ginčams. Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką reglamentuoja Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės (toliau tekste –Taisyklės), patvirtintos LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu nr. 522. Pagal jas žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami, nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus padalijant, atidalijant, sujungiant ir atliekant jų amalgamaciją, žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje ( Taisyklių 3.1, 3.5 p.). Taisyklės nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Dalyvauti paženklinant ribas asmenys kviečiami, įteikiant kvietimus asmeniškai arba ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ribų nustatymo dienos juos išsiunčiant registruotu laišku. Užsakovo ir vykdytojo susitarime numatoma, kas įteiks (išsiųs) šiuos kvietimus. Kvietime nurodomas adresas, kuriuo kviestinis asmuo gali informuoti apie savo neatvykimą likus 2 dienoms iki darbų pradžios (25,27 p.).

Nors byloje nėra duomenų apie Taisyklių 25,27 punktų reikalavimų įvykdymą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje atsakovei A.O. T. buvo žinomos visos tikslinamo žemės sklypo ribų aplinkybės. Tai patvirtina Kaišiadorių rajono apylinkės teismo civilinės bylos nr. 2-31-787/2009 tarp tų pačių šalių dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės medžiaga, iš kurios matyti, jog atidalijimas iš bendro turto negalėjo būti realizuotas dėl dalintino sklypo ribų tikslinimo. Tas pats planas, pagal kurį ieškovė prašo koreguoti sklypo ribas ir plotą, buvo pateiktas teismo posėdyje 2009 m. balandžio 7 d. ( b.l. 103). Prieš kreipdamasi į teismą nagrinėjamoje byloje, ieškovė šį planą nusiuntė A.O. T. ir raštu paprašė pranešti apie savo ketinimus dėl sutikimo leisti patikslinti sklypo ribas ( b.l. 9,10). Teisėjų kolegija nesutinka su matavimus atlikusio liudytojo A. M. parodymų vertinimu, jog dėl nepranešimo atsakovei apie matavimus, sudarant ieškinio pagrindu nurodomą planą, Taisyklių reikalavimai nebuvo pažeisti, nes sklypo ribos vietovėje buvo pažymėtos anksčiau, o posūkio taškai ir riboženklių koordinatės yra nustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje. Sistemiškai aiškinant Taisyklių 3.1, 3.5 ir 25, 27 punktų nuostatas darytina išvada, jog, esant reikalui keisti jau įregistruotas, tačiau netiksliai nustatytas sklypo ribas, taisyklių reikalavimai turi būti taikomi analogiškai pirminiam sklypo ribų nustatymui ir jo koordinačių įregistravimui, tačiau šio reikalavimo pažeidimas neprilygintinas išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymui. Svarbu yra tai, kad atsakovė žinojo ir apie ieškovės ketinimą, ir apie jos reikalavimą pagrindžiantį planą, tačiau nedavė sutikimo šį planą įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre.

Apeliantė nekonkretizuoja, kaip teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą įtakoja aplinkybė, jog teismas neapžiūrėjo ginčo sklypo kadastrinių matavimų bylos, iš kurios duomenų būtų galima objektyviai spręsti, ar, patikslinant ginčo žemės sklypo ribas, buvo tinkamai laikytasi LR žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatų, todėl šio apeliacinio skundo argumento neįmanoma įvertinti. Nesutiktina ir su skundo dalimi dėl neišsamiai ištirtų bylos aplinkybių, akcentuojant atsakovės nesutikimo su ieškiniu motyvus. Teismas aiškiai pasisakė, kad atsakovė nepagrindė ir neįrodė, kuo sutikimas su patikslintu žemės sklypo planu pažeistų jos interesus.

Apeliacine tvarka peržiūrimas sprendimas panaikintinas dėl to, kad, teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų.

Iš žemės kadastre įregistruotame plane nurodytų matavimų ir ieškinio reikalavimą grindžiančio plano matyti, kad ieškovė siekia pakeisti tiek sklypo dydį, tiek jo ribas. Ieškinį grindžiančiame plane nurodyta, jog gretimų žemės sklypų valdytoja yra valstybė ( taškai 1-14), Rumšiškių seniūnija ( gatvė taškuose 1-4-7). Atsakovas paaiškino, jog sklypo riba keičiama taškuose 10-7, o gretimų sklypų savininkai šioje pusėje yra fiziniai asmenys. Kaip minėta, Taisyklės nustato, kad žemės sklypo ribos vietovėje pažymimos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (naudotojui) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams ir naudotojams. Pastarųjų sklypų savininkų ( naudotojų) parašų ginčo plane nėra, jie taip pat nebuvo įtraukti dalyvauti į bylą atsakovais ar trečiaisiais asmenimis. Pripažinus ieškovei teisę pakeisti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), duomenis ( ribas ir dydį) Nekilnojamojo turto kadastre pagal UAB ,,NTF“ paruoštą žemės sklypo planą, apie tai nežinant gretimų žemės sklypų savininkams ( naudotojams), nusprendžiama dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Nors apeliantė šia aplinkybe nesiremia, ji yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas ( CPK 329 str. 2 d. 2 p.).

Nagrinėjant bylą iš naujo, teismo dėmesys atkreiptinas į Taisyklių 16 punkto reikalavimus plano suderinimų atžvilgiu.

Vadovaujantis tuo, kas pasakyta, skundžiamas sprendimas panaikintinas ir byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą iš dalies patenkinti. Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 24 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė Virginija GudynienėKolegijos teisėjai Ramūnas MitkusArvydas Žibas