Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė-Karimžanova, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo M. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, L. D., antstolis J. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Antstolis J. P. išnagrinėjo skundą ir 2016-10-17 patvarkymu netenkino jo. Skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė teismui.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolio J. P. žinioje yra vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) užvesta pagal 2015-12-15 Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl skolos išieškojimo priverstinai parduodant įkeistą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis 2016-07-05 areštavo pareiškėjui M. D. ir jo sutuoktinei L. D. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei nusprendė parduoti turtą iš pirmųjų varžytinių. Pirmosios varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, kadangi varžytinių dalyviai nepateikė kainos siūlymų. Antstolis 2016-09-08 patvarkymu paskelbė turto pardavimą iš antrųjų varžytinių, kuriose buvo parduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas iš esmės skundą grindžia tuo, kad negali būti atliekamas išieškojimas iš paskutinio būsto, kuris yra vienintelė nepilnamečių vaikų gyvenamoji patalpa.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad aplinkybė, jog asmuo turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti laisva valia prisiimtų prievolių. Jei būtų traktuojama priešingai, tai sukeltų nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių, nes asmenims, turintiems nepilnamečių vaikų, būtų sunku gauti kreditą ar kitas finansines paslaugas, nes finansų įstaigų, norinčių kredituoti tokius asmenis, rinkoje sumažėtų. Be to, taip būtų pažeidžiami kreditoriaus turtiniai interesai (Konstitucijos 23 straipsnis). Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Tai, be kita ko, apima ir asmens priedermes prieš įgyvendinant savo teises įvertinti iš to kylančių pareigų mastą ir vertinant ketinimus prisiimti tokias pareigas būti apdairiam ir rūpestingam. Civilinio kodekso 3.192 straipsnyje įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, tėvai kiek įmanoma turi vykdyti patys ir neperkelti jos kitiems asmenims. Vaikų galimybės augti normaliomis sąlygomis nepriklauso nuo formalaus turto valdymo teisinio statuso. Vaiko teisių apsaugos aspektu svarbiausia, kad vaikui būtų užtikrinta teisė naudotis būstu, o kokiu konkrečiai civiliniu teisiniu pagrindu (nuosavybės, nuomos ar kt.) tai yra užtikrinama, neturi esminės teisinės reikšmės. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4, 11, 13 straipsnių nuostatos dėl prioritetinės vaiko interesų reikšmės, būsto užtikrinimo vaikui negali būti suprantamos kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas teismo sprendimo vykdymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012).

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto, negali būti suprantama kaip draudimas įstatymų nustatyta tvarka realizuoti skolininko, turinčio vaikų, gyvenamąsias patalpas vykdant teismo sprendimą. Aplinkybė, jog pareiškėjas turi nepilnamečių vaikų, šiuo atveju nėra pagrindas antrąsias varžytines skelbti neįvykusiomis. Draudimas nukreipti išieškojimą į gyvenamąjį būstą taikomas tik konkrečiais įstatyme įtvirtintais atvejais (CPK 663 straipsnio 4 dalis), į kuriuos išieškojimas iš įkeisto gyvenamojo būsto pagal hipotekos kreditoriaus reikalavimą nepatenka (CPK 663 straipsnio 5 dalis). Teismo ir antstolio pareiga atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus nereiškia, kad turi būti paneigiama hipotekos kreditoriaus teisė išieškoti skolą iš įkeisto turto. Be to, remiantis Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 7 punktu, vaiko teises pirmiausia privalo užtikrinti tėvai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

Civilinio proceso kodekso 717 straipsnyje nurodyta kokiais atvejai antstolis paskelbia varžytines neįvykusiomis. Šiuo konkrečiu atveju nei antstolis, nei teismas nenustatė minėtoje teisės normoje nurodytų pagrindų, todėl darytina išvada, kad pareiškėjo prašymas paskelbti varžytines neįvykusiomis yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Pareiškėjas taip pat prašo panaikinti areštą butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Civilinio proceso kodekso 746 straipsnio 2 dalis numato, kad išsiuntęs ar įteikęs raginimą įvykdyti hipoteka ar įkeitimu užtikrintą įsipareigojimą, antstolis areštuoja įkaito davėjo turtą Civilinio proceso kodekso XLVIII skyriaus nustatyta tvarka. Antstolis vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso normomis bei Sprendimų vykdymo instrukcija 2016-07-05 surašė turto arešto aktą. Duomenų, kad tokie antstolio atlikti procesiniai veiksmai vykdymo procese buvo atlikti pažeidžiant galiojančius teisės aktus, nėra.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad pareiškėjo M. D. skundas dėl antstolio J. P. veiksmų yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, straipsniais, 513 straipsnio 2 dalis, teismas

nutaria:

pareiškėjo M. D. skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui J. P..

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.