Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

1,1.; 11.9.10.7.;15.5.; 18.2.2.;18.3.; 18.4.; 113.1.;116.4(N)

2013 m. gruodžio 9 d.

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant ieškovei J. S., atsakovo atstovams A. K. ir R. G., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė ieškinyje (I t., b.l.1-6) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad ji nuo 2009-01-06 dirbo (duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotoja pagal terminuotą darbo sutartį. Nuo 2009-03-10 jos darbo sutartis pakeista į neterminuotą.

2013-03-29 direktorės įsakymu jai buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 136 str. 3d. 1p. pagrindu. Mano, kad darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Be to jai buvo daromas didelis psichologinis spaudimas, siekiant priversti pasitraukti iš darbo savo noru.

2013-03-04 buvo iškviesta į (duomenys neskelbtini) Etikos komisijos posėdį, kurio metu buvo svarstomas jos netinkamas elgesys su bendradarbėmis. Komisijos pirmininkė perskaitė dviejų darbuotojų tarnybinius pranešimus ir paprašė pakomentuoti juose aprašytus atvejus. Buvo vienas tarnybinis pranešimas I. B. - 2012-12-20 apie žinutę, kitas tarnybinis pranešimas G. V. – 2013-02-20. Ieškovės nuomone, Etikos komisija nėra kompetentinga nagrinėti darbdavio ir darbuotojo kilusius ginčus ir darbuotojas negali būti atleistas iš darbo tokios komisijos priimtų sprendimų pagrindu, be to, jos žiniomis, Etikos komisija neturėjo jokio teisinio dokumento (nuostatų, darbo reglamento ar pan.), kurių pagrindu turėjo būti rengiami tokie posėdžiai.

2013-03-05 ji buvo iškviesta R. rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vyriausiosios specialistės Z. Č. Taip pat buvo pakviestos (duomenys neskelbtini) darbuotojos I. B., G. V., D. K., N. S. ir L. S. Susitikimo metu buvo diskutuojama apie jos elgesį su bendradarbėmis, daromas psichologinis spaudimas išeiti iš darbo savo noru.

2013-03-06 jai buvo įteiktas direktorės raštas Nr. S1-58 „Dėl pasiaiškinimo pateikimo“, kuriame buvo nurodyta iki 2013-03-13 pateikti pasiaiškinimą dėl Etikos komisijos 2013-03-04 protokole užfiksuotų Socialinio darbuotojo etikos kodekso pažeidimų. Protokole buvo nurodoma, kad ji pažeidė Socialinio darbuotojo etikos kodekso 3 str. (reglamentuojami socialinio darbuotojo etiniai santykiai su bendradarbiais ir kitais specialistais) ir 5 str. (reglamentuojama socialinio darbuotojo santykis su savo profesija), todėl komisija siūlo skirti drausminę nuobaudą.

Nesuvokė kokiais konkrečiais darbo drausmės pažeidimais yra kaltinama, todėl 2013-03-13 darbdaviui pateiktame pasiaiškinime nurodė Etikos komisijos posėdžio metu jai perskaitytuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes.

Vienam iš tarnybinių pranešimų buvo nurodyta, kad ji „pasisavino“ socialinės darbuotojos G. V. klientą B. K. Ji, ieškovė, nurodė, kad B. K. ji prižiūrėjo daugiau kaip pusę metų. Jis buvo paskirtas administracijos nurodymu, visą laiką įrašytas į jos darbo grafiką.

Kitos darbuotojos I. B. tarnybiniame pranešime buvo nurodyta, kad ieškovė ją persekioja ir rašo grasinančias žinutes. Nurodė, kad I. B. ją pavadavo jos nedarbingumo laikotarpiu nuo 2012-12-06 iki 2013-01-10. Tuo metu jai buvo atlikta onkologinė operacija, po kurios gydėsi namuose. Jos nedarbingumo laikotarpiu I. B. skambino jai dėl patarimo kaip turi dirbti, Nurodė, kad turi kreiptis į administraciją. Po kurio laiko ją pasiekė kalbos, kad darbovietėje yra nelaukiama, kad jos darbo krūvį ir jai paskirtus klientus perims I. B., kad ji reikalavo jos prižiūrimų klientų parašyti neigiamus atsiliepimus apie jos darbą ir bendravimą su jais. Tuomet ji parašiusi I. B. žinutę, kad „Dievas yra“, norėdama pasakyti, kad ji netinkamai elgiasi. Nemano, kad tokio turinio žinutė yra grasinanti ar gali būti laikoma persekiojimu. Be to nemano, kad yra pagrindas skirti jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą.

Jos atliekamas darbas nėra kolektyvinis. Atlikdama savo tiesiogines funkcijas bendrauja tik su jai paskirtais klientais. Tai individualus darbas, nereikalaujantis nuolatinio bendravimo su bendradarbiais. Neneigia, kad ne su visais bendradarbiai palaiko draugiškus santykius, su kai kuriais iš jų neranda bendros kalbos. Mano, kad asmeniniai darbuotojų tarpusavio nesutarimai negali būti vertinami kaip darbo drausmės pažeidimai, kurių pagrindu darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo.

Drausminė nuobauda buvo skirta nesilaikant DK 241 str.1d. nurodyto termino, nes G. V. nurodytos aplinkybės, kad ji pasisavino jos klientą B. K. yra išgalvotos ir neatitinka tikrovės, nes jis paskirtas 2012 m. gegužės-birželio mėnesį (tikslios datos neprisimena), todėl aplinkybė, kad jo neaptarnauja negalėjo paaiškėti tik 2013 m. vasario-kovo mėnesiais. SMS žinutę I. B. parašė 2012 m. gruodžio mėnesį (tuo metu ji turėjo nedarbingumą po operacijos), todėl visiškai neaišku, kodėl tos aplinkybės buvo pagrindas 2013-03-29 paskirti jai pačią griežčiausią drausminę nuobaudą.

Atsižvelgiant į tarp jos ir darbdavio atleidimo metu susiklosčiusius santykius, mano, kad jai nebus sudarytos palankios sąlygos dirbti. Grąžinti ją į ankstesnį darbą nėra galimybės, todėl jai turėtų būti priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo spendimo įsiteisėjimo dienos (DK 140 str.1d.). Pagal DK 140 str.1d. 3p. jai priklauso trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o pagal 177 str. 1d., 170 str. 1d.9p., 300 str. 4d. taip pat ir kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, tenkančias laikotarpiui nuo 2013-03-29 iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaudamasi išdėstytu bei LR DK 240, 250 str., 300 str. 4d., teismo prašo:

- pripažinti neteisėtu ieškovės atleidimą iš darbo LR DK 136 str.3d. 1p. pagrindu;

- panaikinti (duomenys neskelbtini) direktorės 2012-11-15 įsakymą ir 2013-03-29 įsakymą;

-negrąžinti ieškovės į darbą ir priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

-priteisti iš atsakovo trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką;

-priteisti iš atsakovo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos;

-priteisti iš atsakovo 10 000 Lt ieškovės patirtos neturtinės žalos atlyginimui;

-įpareigoti atsakovą pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie darbo sutarties nutraukimo pagrindo ir datos pasikeitimą;

-įpareigoti atsakovą įstatymų nustatyta tvarka nuo ieškovei mokėtinų išmokų sumokėti darbdavio ir darbuotojo pagal įstatymus priklausančius mokėti mokesčius ir įmokas;

-priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

-priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

2009m. sausio 6 d. su ieškove buvo sudaryta terminuota darbo sutartis Nr.83. pareigos - lankomosios priežiūros darbuotoja. 2009 m. kovo 10 d. buvo pakeistas darbo sutarties pobūdis iš terminuotos į neterminuotą.

2009 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. V-1 patvirtinti lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginiai nuostatai, su kuriais ieškovė susipažino 2009-01-06. 2008-02-29 įsakymu Nr. V-03 patvirtinta atmintinė paslaugų gavėjui ir teikėjui, su kuria ieškovė susipažino 2009-01-06.

2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P1-52 ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo bei nutraukta darbo sutartis, vadovaujantis LR DK 237 str. 1 d. 3 p., 136 str. 3 d. 1 p. 2013 m. kovo 29 d. ieškovė su įsakymu Nr. P1-52 buvo supažindinta, pasirašyti atsisakė. Apie tai surašytas aktas.

2012 m. lapkričio 15 d. įsakymu Nr. P 1-227 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S." ieškovei už darbo pareigų nevykdymą ir netinkamą vykdymą skirta drausminė nuobauda - pastaba. Su įsakymu ieškovė pasirašytinai susipažino 2012-11-15. LR DK 243 str. nustato, kad darbuotojui paskirta drausminė nuobauda galioja vienerius metus nuo jos paskyrimo dienos, šiuo atveju nuo 2012-11-15. LR DK 242 straipsnyje nustatyta drausminės nuobaudos apskundimo tvarka. Darbo ginčų apskundimo ir nagrinėjimo tvarka reglamentuota LR DK XIX skyriuje. Ieškovė dėl minėtos drausminės nuobaudos darbo ginčų nagrinėjimo tvarka jos neginčijo ir į įstaigos vadovą nesikreipė. LR CK 1.126 str. 2 d. nustatyta, kad teismas ieškinio senatį taiko tuo atveju, kai ginčo šalis to reikalauja. Todėl teismo prašo taikyti ieškinio senatį dėl 2012 m. lapkričio 15 d. įsakymo Nr. P 1-227 panaikinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2004 m. birželio 18 d. nutartyje Nr. 45 „Dėl darbo kodekso normų, reglamentuojančių darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, taikymo teismų praktikoje" išaiškino, kad Pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą leidžiama nutraukti darbo sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis:

a) „faktas, kad darbuotojas yra padaręs darbo drausmės pažeidimą" - mano, kad ši

aplinkybė yra ir ji įtvirtinta 2013 m. kovo 4 d. (duomenys neskelbtini) etikos

komisijos protokole. Etikos komisija, svarstydama ieškovės veikimą ir neveikimą, įvertino

darbuotojų tarnybiniais pranešimais, klientų skundais užfiksuotus faktus: 2012-09-10 tarnybiniu

pranešimu, kuriame nurodoma, kad ieškovė nuolat apkalbinėja, tyčiojasi iš bendradarbių, jau

vieną kartą dėl to buvo svarstyta, tačiau ieškovės elgesys nepagerėjo dėl ko visas kolektyvas

jaučia psichologinę įtampą; 2012-11-02 tarnybiniu pranešimu, kuriame pranešama, kad ieškovė

Priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos įtakos turėjo ir sekantys pranešimai: 2013- 03-06 tarnybinis pranešimas, kuriuo pranešama, kad ieškovė nebuvo pas klientę, nors agal darbo grafiką turėjo ten būti; 2013-03-19 klientės J. P. pranešimas, kad ieškovė pas ją neatlieka savo pareigų, neplauna kriauklės, vonios; 2013-03-18 tarnybinis pranešimas apie tai, kad patikrinus kaip ieškovė vykdo savo pareigas pas klientę J. P. paaiškėjo, kad klientės namuose netvarkoma, kriauklės ir vonia purvinos, dujinė viryklė, palangės nešvarios, klientė paaiškino, kad ieškovė niekada nevalo kriauklių, vonios, dujinės viryklės (savo paaiškinime į šį pranešimą ieškovė nurodo, kad dar ne mėnesio pabaiga ir ji dar viską sutvarkys);

2013-03-22 ieškovė įstaigai pateikė šešių klienčių prašymą, parašyta pačios, kad neva jos neturi jokių pretenzijų ieškovei, tačiau kaip paaiškėjo vėliau, klientės pasirašė nežinodamos turinio arba bijodamos ieškovės, tai patvirtina 2013-03-29 tarnybinis pranešimas. Iš gautų pranešimų taip pat matomas ieškovės negatyvus požiūris į pačią įstaigą, jos darbo tvarką, bendradarbių darbą (2012-11-12 D. K. tarnybinis pranešimas ir darbo grafikai, ant kurių ieškovė nepasirašinėjo).

Pranešimai apie ieškovės netinkamą elgesį tiek kolegų, tiek klientų atžvilgiu tęsėsi jau seniai ir visa tai buvo įvertinta kaip etikos kodekso pažeidimai 2013 m. kovo 4 d. Mano, kad toks ieškovės elgesys kolegų atžvilgiu ir pareigų netinkamas vykdymas arba nevykdymas klientų atžvilgiu, pažeidžia socialinio darbuotojo etikos kodekso 3 ir 5 straipsnių reikalavimus. Su socialinio darbuotojo etikos kodeksu ieškovė yra susipažinusi pasirašytinai ir tuo įsipareigojusi juo vadovautis savo veikloje.

(duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginiuose

nuostatuose, su kuriais ieškovė susipažinusi 2009-01-06, nustatyta, kad darbuotojas privalo

laikytis profesinės etikos normų (5 p.) ir atsako už jų laikymąsi (5.8. p.), atsako už jam pavestą

darbą ir teikia pagrindines paslaugas pagal atmintinę, patvirtintą įstaigos vadovo (5.1 p.), už

kokybišką ir laiku atliktą pagalbos namuose teikimą (5.8.2 p.), bei už darbo drausmės pažeidimus

(5.9 p.). Etikos komisijai 2013-03-04 konstatavus faktą, kad ieškovė yra padariusi darbo drausmės

pažeidimus, buvo pakankamai pagrindo pradėti darbo drausmės pažeidimo tyrimo bei skyrimo

Atkreipia dėmesį į tai, kad netgi po atleidimo iš darbo ieškovė stengiasi daryti neigiamą įtaką buvusioms bendradarbėms, lankosi pas buvusius klientus, trukdo jų ramybę (2013- 04-30 V. S. tarnybinis pranešimas).

,,b) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda''' - mano, kad šis faktas akivaizdus, kadangi 2012-11-15 įsakymu Nr. P1-227 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S.", ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda - pastaba, drausminė nuobauda buvo galiojanti, nebuvo panaikinta.

“d) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė drausminė nuobauda yra galiojanti" - 2013 m. kovo 29 d. drausminė nuobauda, skirta 2012-11-15 įsakymu Nr. P1-227, buvo galiojanti, nebuvo užginčyta LR DK nustatyta ginčų nagrinėjimo tvarka, nebuvo gautas prašymas nei dėl termino atnaujinimo nei dėl drausminės nuobaudos panaikinimo.

Kadangi nemano, jog yra pagrindų naikinti ginčijamų įsakymų dėl drausminių nuobaudų taikymo ieškovei, todėl nėra ir pagrindo svarstyti kitų prašymų pagrįstumą. Ieškinio nepagrįstumą parodo tokie reikalavimai kaip trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimas pagal ieškovės darbo stažą įstaigoje. Toks reikalavimas visiškai nesuprantamas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė atleista ne DK 129str. pagrindais.

LAT formuojamoje teismų praktikoje yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą kaip to reikalauja ieškovė, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto, nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t.y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (LAT 2012-05-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223-/2012). Atsakovo veiksmuose priimant įsakymą dėl drausminės nuobaudos nuobaudos taikymo ir darbo sutarties nutraukimo nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, o ieškovės noras gydytis užsienyje onkologinę ligą, kaip kad ji nurodė, negali būti pagrindas pripažinti tai neturtine žala.

Ieškinį prašo atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė J. S. ir atsakovas (duomenys neskelbtini) 2009m. sausio 6d. sudarė darbo sutartį Nr. 83(b.l.8-11, toliau - Sutartis), kuria susitarė, kad J. S. priimama dirbti lankomosios priežiūros darbuotoja terminuotai – kol baigsis nedarbingumo lapelis lankomosios priežiūros darbuotojai D. T. (Sutarties 2p.). 2009m. kovo 10 d. direktorės A. K. įsakymu Nr. R1-23, Sutarties 2p. pakeistas, nurodant, kad nuo 2009-03-10 darbo sutartis yra neterminuota.

2013m. kovo 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus Įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S. ir atleidimo iš darbo“, Nr. P1-52, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso, patvirtinto 2002m. birželio 4d., LR Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-926, 234 str., 237 str.1d. 3p., 136str. 3d. 1p. bei atsižvelgiant į 2013m. kovo 4d. (duomenys neskelbtini) etikos komisijos siūlymą, 2012m. lapkričio 15d. (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymą Nr. P1-227 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S.“, skyrė (duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotojai J. S. už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo (LR DK 237str.1d. 3p.), kadangi per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikyta drausminė nuobauda (2012m. lapkričio 15d. (duomenys neskelbtini) direktorės įsakymas Nr. P1-227 „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S.“), ir darbo sutartį su J. S. nutraukė nuo 2013m. kovo 29d., vadovaujantis LR DK 237str.1d. 3p., 136str.3d.1p. (I t., b.l.67).

Ieškovė nesutinka su jai paskirta drausmine nuobauda - atleidimu iš darbo DK 136str.3d.1p., kadangi darbdavys pažeidė drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Taip pat nurodo, kad 2012m. lapkričio 15d. įsakymu Nr. P1-227, drausminė nuobauda – pastaba, jai buvo paskirta nepagrįstai. Prašo jai paskirtas nuobaudas panaikinti. Teismui pripažinus, kad ji praleido ieškinio senaties terminą nuobaudai - pastabai, apskųsti, prašo teismą jį atnaujinti kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136str. 3d. 1p. teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą.

(duomenys neskelbtini) direktorės Įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S.“, 2012m. lapkričio 15d. Nr. P1-227, J. S. paskirta drausminė nuobauda – pastaba (LR DK 237str.1d.1p.). Įsakyme nurodyta, kad nuobauda skiriama vadovaujantis naujos redakcijos Centro nuostatų, patvirtintų 2008m. balandžio 25d. Nr. TS-4.69 IV d. 15.5p., 15.9p., klientės L. J. 2012m. lapkričio 6d. prašymu, (duomenys neskelbtini) vyriausios socialinės darbuotojos D. K. tarnybiniu pranešimu 2012-11-06, Nr. G1 – 704, bei DK 234str., 237str. ( I t., b.l.37).

Su įsakymu J. S. susipažino 2012-11-15, ką patvirtino parašu.

Kaip teismo posėdžio metu paaiškino atsakovo atstovė A. K., ji priimdama 2012m. lapkričio 15d. įsakymą Nr. P1-227, dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S., įsakyme nurodė vyriausiosios socialinės darbuotojos D. K. tarnybinio pranešimo registracijos datą ir numerį – 2012-11-06, Nr. G1-704, o pats tarnybinis pranešimas D. K. yra 2012m. lapkričio 2d.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2012-11-06 į (duomenys neskelbtini) direktorę raštu kreipėsi L. J., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodė, kad darbuotoja, kuri buvo paskirta, atėjo tik rugsėjo 7d. ir daugiau nebelankė. Jai labai reikia paslaugų, nes negali sumokėti mokesčių, apsirūpinti maistu. Nurodo, kad slaugytoja J. sakiusi, kad daug darbo( I t., b.l.48).

Vyriausioji socialinė darbuotoja D. K. Tarnybiniame pranešime 2012-11-02, (duomenys neskelbtini) užregistruotame 2012-11-06, Nr. G1-704, nurodė, kad 2012-09-07 lankomosios priežiūros darbuotojai J. S. buvo paskirta klientė L. J., gyv. (duomenys neskelbtini). Patikrinus ataskaitas už suteiktas paslaugas klientei paaiškėjo, kad visai nebuvo rugsėjo ir spalio mėnesiais teikiamų paslaugų ataskaitų. Klientė pranešusi, kad tik rugsėjo 7d. buvo atėjusi darbuotoja, apžiūrėjo namus, pasakė, kad nedirbs ir daugiau nepasirodė(I t., b.l.47).

Ieškovė J. S. (duomenys neskelbtini) direktorei pateiktame pasiaiškinime 2012m. lapkričio 14d.( I t. b.l.70), nurodė, kad ji su darbo grafiku rugsėjo mėnesiui supažindinta nebuvo. Nuo rugsėjo 7d. rotacijos būdu jos klientė D. buvo pakeista Ž., kurios sirgo ir gydėsi ligioninėje. Jų ligos metu papildomų klientų nėra gavusi. Apie pasikeitusią visoms bendrą pavadavimo tvarką turi būti įstaigos direktorės įsakymas, su kuriuo supažindinta.

Ieškovė minėtame pasiaiškinime dėl L. J. 2012-11-06 prašyme nenodytų aplinkybių nepasiaiškino.

Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad vyriausioji socialinė darbuotoja D. K. jai paskyrė klientes Ž. ir L. J. žodžiu, 2012m. rugsėjo 4d. paskambinusi telefonu. Ji, ieškovė, apžiūrėjo L. J. namus. Namas buvo 2-jų aukštų, be to, ten buvo du dideli šunys, kurių ji bijojo, tad pasikonsultavusi su teisininkais iš Vilniaus, sužinojusi, kad dėl naujo kliento paskyrimo turi būti direktorės įsakymas, o tokio nebuvo, ji pas klientę ir nėjo. Apie tai, kad nelankys klientės L. J., niekam nieko nesakė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad klientų skyrimo tvarka yra nustatyta (duomenys neskelbtini) direktorės 2012m. vasario 2d. Įsakymu Nr. P1-32.3 patvirtintuose Vyriausiojo socialinio darbuotojo pareiginiuose nuostatuose. Nuostatų 25p. nurodyta, kad vyriausioji socialinė darbuotoja kiekvienam darbuotojui paskiria klientą savo nuožiūra be atskiro direktorės įsakymo, atsižvelgdama į tai, kad darbuotojams darbo krūviai būtų lygiaverčiai (III t., b.l.2-4).

Byloje nėra jokių įrodymų, kad J. S. klientai, kuriuos ji lankė namuose, būtų paskirti kitokia, nei Vyriausiojo socialinio darbuotojo pareiginių nuostatų 25p. nustatyta tvarka, tačiau ieškovė žodžiu jai paskirtus klientus lankė, atliko jai kaip lankomosios priežiūros darbuotojai priklausančias funkcijas.

Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas arba įstatymuose nustatyta kita pražanga( DK 236str.). DK 234 straipsnyje apibrėžta, kad darbo drausmės pažeidimas yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės.

(duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginiuose nuostatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini) direktorės 2009-01-05 įsakymu Nr. V-1, su kuriais ieškovė susipažinusi 2009-01-06, nustatyta, kad lankomosios priežiūros darbuotojas atsako už jam pavestą darbą ir teikia pagrindines paslaugas pagal atmintinę, patvirtintą įstaigos vadovo (5.1 p.), už kokybišką ir laiku atliktą pagalbos namuose teikimą (5.8.2 p.), bei už darbo drausmės pažeidimus (5.9 p.)( I t., b.l. 33-34).

Įverinus išdėstytą, laikytina nustatytu, kad ieškovė J. S., 2012m. rugsėjo 7d. apžiūrėjusi jai paskirtos klientės L. J. namus, kurie buvo 2-jų aukštų, nutarė, kaip pati ieškovė nurodė, kad „jos sveikatai tai perdidelis krūvis ir iš jos tyčiojasi (K.)“, ir nuo 2012m. rugsėjo 8d., nelankė paskirtos klientės (nors kaip pati teisme nurodė – pagal nuostatas ji privalėjo prižiūrėti klientę), tuo neatlikdama savo kaip lankomosios priežiūros darbuotojo pareigų. Ieškovė apie tai, kad nelankys L. J. niekam nepranešė, dėl ko nebuvo teikiamos paslaugos žmogui, kuriam parama buvo paskirta.

Konstatuotina, kad savo neveikimu J. S. pažeidė (duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotojo pareiginių nuostatų 5.1p., ir jai atsirado atsakomybė už darbo drausmės pažeidimą.

Iš bylos duomenų matyti, kad prieš skiriant nuobaudą J. S., buvo pareikalauta, kad darbuotoja raštu pasiaiškintų, ir drausminės nuobaudos skyrimo J. S. klausimas buvo sprendžiamas gavus jos rašytinį pasiaiškinimą, nepažeidžiant DK 241str. nustatyto termino nuobaudai skirti – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai pažeidimas paaiškėjo ( klientės L. J. prašymas dėl paslaugų teikimo darbdaviui įteiktas 2012-11-06, drausminė nuobauda paskirta 2012-11-15, I t. b.l.48, 37).

Dėl išdėstyto, teismas sprendžia, kad (duomenys neskelbtini) direktorės Įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S.“, 2012m. lapkričio 15d. Nr. P1-227, J. S. paskirta drausminė nuobauda – pastaba, paskirta pagrįstai ir teisėtai ir pagrindo panaikinti ieškovei paskirtą šią nuobaudą nėra.

2013m. kovo 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus Įsakymu „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S. ir atleidimo iš darbo“, Nr. P1-52, skyrė (duomenys neskelbtini) lankomosios priežiūros darbuotojai J. S. drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, ir darbo sutartį su J. S. nutraukė nuo 2013m. kovo 29d., vadovaujantis LR DK 237str.1d. 3p., 136str.3d.1p.

Atleidimas iš darbo DK 136str. 3d. 1p. pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 str. 1d.3p.), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui. Drausminės atsakomybės pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas t.y. darbuotojo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 str.).

Vadovaujantis DK 136str. 3d.1p. , darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos.

Darbdavys, nutraukdamas darbo sutartį pagal DK 136str.3d., privalo laikytis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių (DK 136str.4d.).

Pagal DK 240str.1d. darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą, turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, nurodyti terminą pasiaiškinimui pateikti raštu.

Iš bylos duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) direktorė 2013-03-06 raštu Nr. S1-58, remdamasi (duomenys neskelbtini) Etikos komisijos 2013m. kovo 4d. posėdžio protokolu Nr. 1 dėl netinkamo elgesio, pažeidžiant Socialinio darbuotojo etiką, J. S. paprašė susipažinti su protokolo kopija ir iki 2013-03-13, 13 val. pateikti paaiškinimą raštu dėl protokole užfiksuotų Socialinio darbuotojo etikos kodekso pažeidimų( I t., b.l.64).

(duomenys neskelbtini) Etikos komisijos posėdžio protokole 2013m. kovo 4d., Nr. 1, (I t., b.l.12-13) (toliaus – Protokolas) nurodyta, kad posėdžio darbotvarkėje – lankomosios priežiūros darbuotojos J. S. elgesio svarstymas.

Iš Protokolo matyti, kad posėdžio pirmininkė L. S. supažindino visus dalyvaujančius su tarnybiniais pranešimais ir paparašė J. S. pakomentuoti pranešimuose aprašytus atvejus. Protokole visiškai nėra įvardinta, su kokiais tarnybiniais pranešimais buvo supažindinti posėdžio dalyviai ir dėl kokių aplinkybių turėjo pasiaiškinti J. S.

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad Etikos komisijos posėdžio metu buvo svarstomas jos elgesys, nurodytas dviejuose tarnybiniuose pranešimuose: I. B. ir G. V.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. – Etikos komisijos pirmininkė, nurodė, kad 2013m. kovo 4d. posėdyje buvo svarstomas G. V. tarnybinis pranešimas 2013-02-20, ir I. B. 2013-01-03 tarnybinis pranešimas.

G. V. tarnybiniame pranešime (I t., b.l. 53) nurodyta, kad ją, dirbančią lankomosios priežiūros darbuotoja, darbo metu persekioja J. S.: laukia jos P., V. gatvėse, kur yra jos klientai, stebi kur eina. Be to, lankydamasi pas klientus ją išvadino „komuniste“, kitais negražiais žodžiais, ją apkalba.

I. B. 2013-01-03 tarnybiniame pranešime ( I t., b.l.52) nurodyta, kad 2013m. sausio 3d. atvykus pas klientę V. D., buvo informuota, kad lankėsi J. S. ir tikrino jos darbą, nurodė ką turi atlikti. Be to, gauna kitų klientų skundus, kad J. S. prastai elgiasi.

Iš Protokolo matyti, kad J. S. su tarnybiniuose pranešimuose nurodytais teiginiais nesutiko.

Komisijos nariai, remdamiesi Socialinio darbuotojo etikos kodeksu nutarė, kad J. S. pažeidė šio kodekso 3str. ir 5 str. Komisija pasiūlė skirti J. S. už netinkamą lankomosios darbuotojos elgesį drausminę nuobaudą.

(duomenys neskelbtini) Etikos komisijos nuostatų, patvirtintų (duomenys neskelbtini) 2012-08-30 Įsakymų Nr. VI -23 (toliau – Etikos komisijos nuostatai) (I t., b.l.109-113) 16.3p. nurodyta, kad komisija nagrinėja gautą informaciją dėl (duomenys neskelbtini) darbuotojo tiesioginių pareigų atlikimo, elgesio bendraujant ir bendraujant su (duomenys neskelbtini) kolegomis bei (duomenys neskelbtini) partneriais, ar jo viešųjų ir privačių interesų nesuderinamumą. (duomenys neskelbtini) darbuotojo elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai gautas fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie (duomenys neskelbtini) darbuotojo galimai padarytą nusižengimą, pažeidimą(17.1p.). Tokiu atveju pradedamas darbuotojo elgesio tyrimas, vadovaujantis 19 p. nuostatomis.

Ieškovės teigimu, jos elgesio svarstymo metu, Etikos komisijos nuostatai iš viso nebuvo priimti.

Iš bylos duomenų matyti, kad Etikos komisijos nuostatai patvirtinti (duomenys neskelbtini) 2012-08-30 Įsakymų Nr. VI -23. (duomenys neskelbtini) direktorės Įsakymų veiklos klausimais registre 1.3, 2012m. (II t., b.l.119-120) 30-oje eilutėje užregistruotas įsakymas Nr. VI-23, 2012-08-30 „Dėl (duomenys neskelbtini) etikos komisijos nuostatų ir darbo reglamento patvirtinimo“. Įrodymų, kad įrašas padarytas atgaline data ar suklastotas, nėra, tad ieškovės teiginys, kad 2013-03-04 Etikos komisijos nuostatų iš viso nebuvo, laikyinas nepagrįstu.

Byloje duomenų, kad komisija, gavusi I. B. ir G. V. tarnybinius pranešimus, būtų atlikusi J. S. elgesio tyrimą, kaip tai numatyta Etikos komisijos nuostatuose, nėra.

L. S. – Etikos komisijos pirmininkė, teismo posėdyje pripažino, kad Etikos komisijos nuostatų 26 p. numatyti veiksmai nebuvo atlikti. Ji J. S. apie posėdį pranešė telefonu, pateikti rašytinį pasiaiškinimą neprašė, konkrečiai dėl kokio pažeidimo ji kviečiama, nenurodė. Teisme liudytoja nurodė, kad „pasikvietė ją kaip ir pašnekėti, paskui pradėjo svarstyti“.

Iš išdėstyto konstatuotina, kad Etikos komisija nesilaikė Etikos komisijos nuostatų 26p. nustatytų reikalavimų – per 3d. nuo tyrimo pradžios nepranešė J. S., kad bus tiriamas jos elgesys, nepranešė apie jos teises, nepateikė turimų duomenų apie padarytą pažeidimą ir neprašė nustatytu terminu pateikti rašytinį paaiškinimą. Pranešimas darbuotojai turėjo būti įteiktas asmeniškai arba išsiunčiamas paštu. Taip komisija aiškiai pažeidė darbuotojos J. S. teises, numatytas nuostatų 24p.

Teismo posėdžio metu liudytoja L. S. nurodė, kad posėdyje svarstė paskutinį I. B. tarnybinį pranešimą - 2013-01-03, apie tai, kad J. S. parašė žinutę „Dievas yra“, tačiau minėtame tarnybiniame pranešime apie jokias SMS žinutes I. B. neužsimena. Byloje esančiame I. B. 2012-12-20 tarnybiniame pranešime ( I t., b.l.51) nurodyta, kad J. S. trukdo jai ramybę anksti ryte savaitgaliais rašinėdama žinutes.

J. S. 2013-03-13 paaiškinime yra nurodžiusi, kad I. B. net dvi klientes sukurstė parašyti, kad atsisako jos paslaugų, nors nebuvo tam atsisakymui priežasčių. Dėl to I. B. ir buvo parašyta žinutė „Dievas yra“, kad pagalvotų ką ji daro ( I t., b.l.66).

Protokole taip pat užfiksuota, kad J. S. buvo pateiktas klausimas, kodėl ji rašo grasinančias žinutes.

Tad iš išdėstyto darytina išvada, kad Etikos komisijos posėdyje buvo svarstomos ne 2013-01-03 I. B. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, o 2012-12 -20 tarnybinis pranešimas.

DK 241str. 1d. nustatyta, kad drausminė nuobauda skiriama tuoj pat, paaiškėjus darbo drausmės pažeidimui, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kaip pažeidimas paaiškėjo. Iš direktorės A. K. rezoliucijos, užrašytos 2012- 12-20 I. B. tarnybiniame pranešime matyti, kad iš kart tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės nebuvo svarstytos – siūlyta svarstyti, kai bus patvirtintas etikos komisijos reglamentas, bei siūlyta kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Tad ieškovei drausminė nuobauda už tai, kad ji 2012m. gruodžio mėnesį pasiuntė žinutę bendradarbei, nebegalėjo būti skiriama 2013m. kovo 29d., - tuo pažeista DK 241str.1d. norma.

G. V. tarnybiniame pranešime( I t., b.l. 53) nurodyta, kad ją, dirbančią lankomosios priežiūros darbuotoja, darbo metu persekioja J. S.: laukia jos P., V. gatvėse, kur yra jos klientai, stebi kur eina. Be to, lankydamasi pas klientus ją išvadino „komuniste“, kitais negražiais žodžiais, ją apkalba. Taip pat nurodo, kad J. S. apsilankė pas jai paskirtą B. K. ir jam visko prikalbėjo apie ją (I t., b.l.53).

Kaip nustatyta byloje, ką patvirtina byloje pateikti Darbo grafikai kliento namuose Nr. 2, Nr. 29, Nr. 55, Nr. 86, Nr. 116, Nr. 144, Nr. 176, Nr. 209(b.l.128-143), J. S. klientas B. K. buvo paskirtas nuo 2012m. sausio mėn. G. V. jį lankė J. S. sirgimo metu, tai yra 2012-12-06 iki 2013-01-10. Kaip matyti, apie galimą ieškovės drausmės pažeidimą G. V. Tarnybinį pareiškimą surašė 2013-02-20 – praėjus daugiau nei mėnesiui nuo galimai padaryto pažeidimo momento. Skiriant nuobaudą dėl nurodyto pažeidimo, yra pažeistas DK 241str.1d. nustatytas 1 mėn. terminas.

Kada J. S. atliko kitus veiksmus, išvardintus G. V. tarnybiniame pranešime, nėra nurodyta, tad nėra galimybės nustyti, kada tie veiksmai buvo atlikti, ar skiriant nuobaudą už juos nebuvo pažeisti nuobaudos skyrimo pagrindai.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas, prašydamas apklausti liudytoją E. P. nurodė, kad Etikos komisijos metu buvo svarstyti ne tik du tarnybiniai pranešimai, bet ir ieškovės elgesys su klientais. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad Etikos komisija, svarstydama ieškovės veikimą ir neveikimą, įvertino darbuotojų tarnybiniais pranešimais, klientų skundais užfiksuotus faktus: 2012-09-10 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodoma, kad ieškovė nuolat apkalbinėja, tyčiojasi iš bendradarbių, jau vieną kartą dėl to buvo svarstyta, tačiau ieškovės elgesys nepagerėjo dėl ko visas kolektyvas jaučia psichologinę įtampą; 2012-11-02 tarnybiniu pranešimu, kuriame pranešama, kad ieškovė visiškai neatlieka savo pareigų, nelanko klientės L. J.; klientės L. J. prašymu, kuriuo ji prašo pakeisti slaugytoją, kadangi ieškovė nelanko klientės; 2012- 12-17 klientės E. P. prašymu pakeisti slaugytoją, kadangi nepatinka ieškovės elgesys; 2012-12-19 klientės M. M. prašymu pakeisti slaugytoją dėl ieškovės elgesio; 2012-12-20 tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad ieškovė netinkamai elgiasi su bendradarbe, ją apšaukia, rašinėja netinkamo pobūdžio žinutes; 2013-01-03 tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad ieškovė netinkamai atlieka savo pareigas slaugydama klientę V. D.; 2013-02-20 tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad ieškovė persekioja savo kolegę G. V., ją šmeižia klientų akivaizdoje, apkalba, nuteikinėja prieš ją kaip įstaigos darbuotoją; 2013-02-20 tarnybiniu pranešimu, kuriuo pranešama, kad ieškovė pas klientes valgo jų maistą, kartais užmiega, apkalba savo koleges, neišbūna viso darbo laiko.

Kaip minėta, Etikos komisijos pirmininkė teigė, kad svarstė tik dviejuose tarnybiniuose pranešimuose nurodytą J. S. elgesį, tačiau taip pat nurodė, kad J. S. buvo uždavinėjami klausimai ne vien dėl dviejų tarnybinių pranešimų. Liudytoja J. K. nurodė, kad Etikos komisijos posėdyje buvo svarstoma I. B. tarnybinis pranešimas, kad ji yra persekiojama, gaunamos žinutės telefonu. Nurodė, kad „buvo pagarsinti I. B. ir D. K. tarnybiniai pranešimai. D. K. buvo apibendrinimas ar kas“.

Etikos komisijos nuostatuose yra nustatytos centro darbuotojo, kurio elgesys tiriamas, teisės: teikti komisijai paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga; dalyvauti komisijos posėdžiuose (24, 24.1, 24.2, 24.3 punktai).

Ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad komisija jai raštu nepranešė apie tai, kad jos elgesys bus svarstomas komisijoje, nepranešė, kokiais pažeidimais ji kaltinama, neprašė rašytinio pasiaiškinimo. Tik iš vakaro jai paskambino L. S. – Etikos komisijos pirmininkė, ir pasakė, kad ateitų pas administratorę dėl darbo, nurodė datą, valandą. Kad bus Etikos komisijos posėdis ir svarstomi tarnybiniai pranešimai dėl jos elgesio, nesakė.

Vertinat byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad komisijos posėdyje buvo svarstomas ieškovės elgesys, nurodytas ne tik tuose tarnybiniuose protokoluose, su kuriais buvo supažindinti posėdžio dalyviai, tačiau ir aiškinamasi kituose tarnybiniuose pranešimuose nurodytos aplinkybės.

2013m. kovo 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus Įsakyme „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S. ir atleidimo iš darbo“, Nr. P1-52, nurodyta, kad drausminė nuobauda J. S. skiriama už nerūpestingą darbo pareigų atlikimą, tačiau įverinus Etikos komisijos posėdžio protokolo 2013-03-04 turinį, ieškovės paaiškinimus ir liudytojų L. S., J. K., I. B., A. K. parodymus (pastarosios akcentavo, kad posėdyje buvo svarstomas J. S. netinkamas elgesys su bendradarbėmis, jų apkalbėjimas ir persekiojimas), nėra aišku, kokie konkretūs kiti tarnybiniai pranešimai, galimi ieškovės darbo drausmės pažeidimai buvo svarstomi komisijos posėdyje.

Drausminė nuobauda yra teisėta, jeigu ji pritaikyta esant drausminės atsakomybės pagrindui – drausmės pažeidimui. Taigi drausminė nuobauda gali būti skiriama ne už bet kokį netinkamą ar nepageidautiną darbuotojo elgesį, o tik už tokį, kuris atitinka įstatyme įtvirtintus darbo drausmės pažeidimo požymius, t.y. skiriant nuobaudą turi būti aiškiai nustatyta, kokių darbo pareigų darbuotojas nevykdė ar vykdė netinkamai.

Įrodymų, dėl kokių konkrečių tarnybinių pranešimų, aplinkybių ir kokių galimai ieškovės padarytų drausmės pažeidimų Etikos komisijos posėdžio metu buvo reikalauta pasiaiškinti J. S., ir kokius konkrečius pažeidimus komisija nustatė ir nutarė, kad J. S. pažeidė Socialinio darbuotojo etikos kodekso 3str. ir 5str., dėl ko pasiūlė skirti J. S. drausminę nuobaudą, atsakovas nepateikė.

Atsiliepime atsakovas išvardino eilę tarnybinių pranešimų, klienčių prašymų, kurie neva buvo svarstyti komisijoje, tačiau nė vienas liudytojas, kuris dalyvavo komisijos posėdyje, svarstant J. S. elgesį, nepaminėjo atsakovo nurodytų tarnybinių pranešimų ir prašymų. Be to, ieškovės elgesys, nurodytas klientės L. J. prašyme, bei D. K. 2012-11-02 tarnybiniame pranešime jau buvo svarstytas ir už jį J. S. paskirta nuobauda – pastaba(2012m. lapkričio 15d. Įsakymas Nr. P1-227).

Ivertinus nustatytų aplinkybių visetą, darytina išvada, kad Etikos komisija, grubiai pažeisdama (duomenys neskelbtini) Etikos komisijos nuostatuose įtvirtintas normas, svarstė J. S. elgesį nurodytą ne tik I. B. 2012-12-20 tarnybiniame pranešime ir G. V. tarnybiniame pranešime 2013-02-20, tačiau ir kitas aplinkybes, tai yra galimus J. S. darbo drausmės pažeidimus, iš anksto nepranešus apie tai J. S., nepareikalavus jos pasiaiškinti rašu, kaip tai numatyta Etikos komisijos nuostatuose ( 26 p.). Tuo buvo aiškiai apribota darbuotojos teisė gintis nuo jai reiškiamų kaltinimų dėl darbo drausmės pažeidimų padarymo.

Dėl išdėstyto laikytina, kad ieškovei drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, taikyta pažeidžiant nuobaudos skyrimo procedūrą, tad ieškovės atleidimas iš darbo laikytinas neteisėtu, 2013m. kovo 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus Įsakymas „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S. ir atleidimo iš darbo“, Nr. P1-52, naikintinas.

Teismas įvertinęs bylos aplinkybes, sutinka su ieškovės teiginiu, kad ją grąžinant į pirmesnį darbą, būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tad nustatytina, kad darbo sutartis nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos (DK 300 str. 4d.).

Pripažinus, kad darbuotoja iš darbo pagal DK 136str.3d. 1p. atleista nepagrįstai, ir nustačius, kad darbo sutartis yra nutraukiama teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, taikytina DK 300 str. 4d. – priteistinas darbuotojai vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumas už šį laikotarpį, jegu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje.

Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimą nustato Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR Vyriausybės 2003m. gegužės 27d. nutarimu Nr. 650. Apraše nustatyta, kad darbuotojo ir valstybės tarnautojo (toliau – darbuotojo) vidutinio darbo užmokesčio skaičiuojamas laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį(ar dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas skaičiuojamojo laikotarpio užmokestį, priskaičiuotą už atliktą darbą ar dirbtą laiką, įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis ir mėnesines premijas ir šią sumą padalijus iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų(valandų) skaičiaus. Jeigu dirbo šiame laikotarpyje vieną ar kelias dienas, nustatomas vidutinis uždarbis iš tų dienų priskaičiuoto užmokesčio.

Darbo sutartis su ieškove nutraukta 2013 m. kovo 29d., tad vidutinio dienos darbo užmokesčio apskaičiavimui turi būti imami 2013m. sausio, vasario, kovo mėnesiai.

Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 45,(II t., b.l.121), matyti, kad ieškovei už 2013m. sausio mėn., vasario mėn., kovo mėn. viso priskaičiuota 2550,63 Lt atlyginimo. Dirbta per šį laikotarpį 51 diena. Padalinus priskaičiuotą atlyginimą iš dirbtų dienų skaičiaus, vienos dienos darbo užmokestis yra 50,01Lt. 50,01Lt padauginus iš 2013m. vidutinio darbo dienų skaičiaus per mėnesį, t.y. 20,8, vidutinis darbo užmokestis už mėnesį yra 1040,21Lt.

Ieškovei iš atsakovo priteistina nuo 2013m. balandžio 1d. iki 2013m. liepos 2d. įskaitytinai 3220,65Lt priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio.

Iš pateiktos Darbo sutarties 2013m. liepos 3d., Nr 13-01 matyti, kad ieškovė J. S. sudarė terminuotą sutartį ( iki 2013-12-31) su darbdaviu – (duomenys neskelbtini) ir nuo 2013-07-03 įsidarbino spaudos platintoja iki 2013-12-31. Jai mokamas vienetinis darbo užmokestis pagal įkainius (II t., b.l.146-147).

Iš Pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas 2013m. (II t., b.l.148) nustatyta, kad J. S. priskaičiuotas vidutinis darbo užmokestis yra 361,66Lt.

Tad už laikotarpį nuo 2013m. liepos mėn. 3d. iki 2013m. gruodžio 31d., ieškovei iš atsakovo priteistinas darbo užmokesčio skirtumas - 678,55Lt į mėnesį (1040,21 – 361,66Lt) – viso 4071,30Lt.

Nuo 2014m. sausio 1d. iki sprendimo įsiteisėjimo iš atsakovo ieškovei priteistinas vidutinis darbo užmokestis kas mėnesį po 1040,21Lt.

Šios išmokos iš atsakovo priteistinos ieškovės naudai DK 300str.4d. pagrindu.

Atsakovas įpareigotinas nuo ieškovei priteistų sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius (Lietuvos Respublikos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23str. 1d., Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo(1991-05-21, Nr. I-1336 nauja redalcija), 9str.1d.).

Ieškovė reikalavimą priteisti iš atsakovo 10000 Lt neturtinės žalos grindžia tuo, kad jai yra diagnozuotas onkologinis susirgimas, nuo 2013-01-31 nustatytas 40 proc. darbingumas. Darbovietėje buvo apie tai žinoma ir siekiama bet kokiais būdais pašalinti ją iš darbo. Dėl neteisėto atleidimo iš darbo, kai jai iki pensijos likę 4 metai, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą ir pažeminimą, kas neabejotinai atsiliepė jos sveikatos būklei.

DK 250str. nurodyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamaisi Civiliniu kodeksu.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra savarankiškas pažeistų darbo sutarties šalių teisių gynimo būdas, taikomas tada, jeigu nustatomos būtinosios atsakomybės sąlygos: neteisėta veika, dėl neteisėtos veikos patirta neturtinė žala, priežastinis neteisėtos veikos ir neturtinės žalos ryšys, kaltė (2009m. vasario 2d. nutartis byloje Nr. 3K-3-37/2009).

Iš byloje esančio Vilniaus Universiteto onkologijos instituto išrašo iš gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. S. onkologine liga susirgo 2005m. Nuo 2012-12-06 iki 2012-12-10 gydyta stacionare, po to išrašyta ambulatoriniam gydymui (II t., b.l. 21). Jokių duomenų apie savo sveikatos būklę, galimą jos pablogėjimą po 2013m. kovo 29d., t.y. po atleidimo iš darbo, ieškovė nepateikė, tad konstatuoti, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo pablogėjo ieškovės sveikata, teismas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti būtinąsias darbdavio atsakomybės neturtinės žalos atlyginimo forma sąlygas tenka darbuotojui.

Teismas pripažįsta, kad ieškovė būdama neįgali (40 proc. darbingumas, Neįgaliojo pažymėjimas NP, Nr. (duomenys neskelbtini), I t., b.l. 16), kai iki pensijos likę ketveri metai, ir tokio amžiaus žmogui Lietuvoje susirasti tinkamai apmokamą darbą yra sudėtinga, dėl neteisėto atleidimo iš darbo patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, teismas sutinka.

Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, objektyviai nustatytas aplinkybes, ieškovės nurodytus motyvus dėl jos dvasinių išgyvenimų, sukelto streso, pablogėjusios sveikatos, teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kreiterijais, sprendžia, kad yra pagrindas ieškovės reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinti iš dalies, ir ieškovei iš atsakovo priteisti 1500Lt neturtinei žalai atlyginti( DK 250str.).

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti trijų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką DK 140str.1d. pagrindu.

DK 140str. 1d. nustatyta, kad nutraukus darbo sutartį pagal šio kodekso 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1d. 6p., atleistam darbuotojui išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė iųšmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.

Ieškovė iš darbo buvo atleista pagal DK 136str.3d. 1p., tad ieškovės reikalavimas priteisti jai vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoka, netenkintinas, nesant įstatyminio pagrindo.

Ieškovė taip pat prašo iš darbdavio priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas už laikotarpį nuo 2013-03-29 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

Darbo stažo kasmetinėms atostogoms gauti skaičiavimas reglamentuojamas DK 170 straipsnyje. Minėtame straipsnyje nustatyti laikotarpiai, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos. Pagal šią normą priverstinės pravaikštos laikas darbuotojui, negrąžintam į pirmesnį darbą, nepriskiriamas prie laikotarpių, už kuriuos suteikiamos kasmetinės atostogos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė negrąžinama į darbą, todėl kasmetinės atostogos už priverstinės pravaikštos laiką, kartu ir kompensacija už jas ieškovei nepriklauso, tad ieškinys šioje dalyje netenkintinas.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37str., kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstratymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikoma darbo bylose(siekiant skatinti teismų sprendimų vykdymą). DK 11str. 1d. nustatyta, kad jeigu tarp šio kodekso normos, kito įstatymo ar norminio teisės aktų nuostatų yra prieštaravimų, taikoma šio kodekso norma. Tad darbo bylose taikomas specialaus pobūdžio DK 303str. (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2013-01-01, Žin., 2012, Nr. 80-4138), pagal kurį, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visa laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos. Taigi, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmestinas kaip nepagrįstas – nesant įstatyminio pagrindo.

Dėl ieškovės nurodytų aplinkybių dėl galimų pažeidimų, sudarant darbo grafikus, darbuotojų supažindinimo su jais, ir kt., teismas nepasisako, nes tai neturi esminės įtakos sprendžiant ieškovės ieškinį.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jos asmeniškai turėtas išlaidas, teismui nepateikė.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio atleista(CPK 83str. 1d.1p.), tad žyminis mokestis, patenkinus ieškinį iš dalies, priteistinas iš atsakovo valstybei proporcingai patenkinto ieškinio daliai, t.y. 407,00Lt( 143 Lt už neturtinį reikalavimą, 264Lt už turtinį reikalavimą)(CPK 96str.1d.).

Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 14,70Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu(CPK 96str.1d., 88str.1d.3p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti neteisėtu J. S. atleidimą iš darbo ir panaikinti 2013m. kovo 29d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus Įsakymą „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo J. S. ir atleidimo iš darbo“, Nr. P1-52, kuriuo lankomosios priežiūros darbuotojai J. S. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo, vadovaujantis LR DK 237str.1d. 3p., 136str.3d.1p.

Nustatyti, kad J. S. darbo sutartis ( 2009-01-06, Nr. 83 su pakeitimais) nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) (buveinė – (duomenys neskelbtini)), J. S. a.k(duomenys neskelbtini) 3220,65Lt (tris tūkstančius du šimtus dvidešimt litų 65 ct) priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio nuo atleidimo dienos – 2013m. kovo 29d. iki 2013m. liepos 2d., nuo 2013m. liepos 3d. iki 2013m. gruodžio 31d. – 4071,30Lt (keturis tūkstančius septyniasdešimt vieną litą 30 ct) priskaičiuoto vidutinio darbo užmokesčio skirtumą, ir nuo 2014m. sausio 1d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – po 1040,21Lt (tūkstantį keturiasdešimt litų 21ct) priskaičiuoto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kas mėnesį.

Atsakovą įpareigoti nuo šių sumų atskaičiuoti ir sumokėti visus pagal teisės aktus privalomus mokėti mokesčius.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) (buveinė – (duomenys neskelbtini)), J. S. a.k(duomenys neskelbtini) 1500Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Likusioje dalyje ieškovės ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini), į.k. (duomenys neskelbtini) 421,70Lt bylinėjimo išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.