Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-05-05 · Civilinė byla Nr. 2A-213-112/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-05
Bylos Nr.
2A-213-112/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alvydas Žerlauskas, Erika Misiūnienė
Atsakovas
V. P.
Ieškovas
M. P.
Kategorijos
  • 77.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja R. Zubernienė Civilinė byla Nr. 2A-213-112/2010Teisėjas E. Mickevičius Procesinio sprendimo kategorijos77.4.3; 121.21.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. gegužės 5 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Rimvida Zubernienė, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Alvydas Žerlauskas sekretoriaujant Martynui Šimkevičiui, dalyvaujant atsakovo V. P. atstovui advokatui Aivarui Surbliui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės M. P. ieškinį atsakovui V. P., išvadą teikianti institucija Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Prašė nustatyti atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką: atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio savaitgalį nuo penktadienio iki sekmadienio; pusę atsakovo kasmetinių atostogų; pusę Darbo kodekso nustatytų šventinių dienų, pusę vaiko darželio/mokyklos atostogų laiko. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo2007-02-07 sprendimu buvo nutraukta jos ir atsakovo santuoka, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, kuria nustatyta, kad atsakovas aktyviai dalyvauja nepilnamečio sūnaus D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), auklėjime. Šios savo pareigos atsakovas nevykdo, daugiau nei metai laiko nėra bendravęs su sūnumi, jo nelanko, neprisideda prie vaiko auklėjimo ir priežiūros, nors vaikas nuolat klausinėja apie tėvą, nori su juo susitikti.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-09-09 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Nustatė atsakovo bendravimo su sūnumi D. P. tvarką: kiekvieno mėnesio trečią savaitgalį nuo šeštadienio 11 val. iki sekmadienio 19 val., vaiką pasiimant iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą; kasmetinių vaiko atostogų metu nuo kiekvienų metų rugpjūčio 1 d. iki rugpjūčio 15 d.; kiekvienų metų antrą Šv. Kalėdų dieną ir antrą šv. Velykų dieną; kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas nustatė, kad atsakovas daugiau nei metai laiko nebendrauja su sūnumi, nesirūpina jo auklėjimu ir priežiūra, sukūrė naują šeimą, kurioje (duomenys neskelbtini)gimė dukra, todėl nebeskiria laiko ir dėmesio sūnui. Nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi būti nustatoma tokia vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarka, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimaisiais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais. Teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka bent minimaliai atitiks vaiko interesus.

Šalies argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-09-09 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba nustatyti minimalią bendravimo su vaiku tvarką, nustatant ne rečiau kaip kartą per mėnesį tam tikrą valandų skaičių. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų, neatskleidė bylos esmės. Teigia, kad dėl didelio užimtumo darbe, mokymosi, dėl to, kad sudarė naują santuoką ir joje gimė vaikas, laikinai negali matytis su sūnumi taip dažnai, kaip pageidauja ieškovė. Kadangi jam nėra trukdoma bendrauti su vaiku, mano, kad neteisinga nustatyti bendravimo tvarką prieš jo valią. Nurodo, kad jo sutuoktinė nenori, kad jo sūnus būtų jų namuose, o nustačius konkrečią tvarką tai pakenktų vaiko interesams. Nurodo, kad pasikeitus situacijai jis galės daugiau laiko skirti sūnui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo ginčijamą sprendimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką, nes atsakovas visiškai nedalyvauja auklėjant vaiką, su juo nebendrauja. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Atsakovas su teismo sprendimu nesutinka.

Apeliacija – pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas, skirtas patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

CK 3.175 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos gali vaiko tėvas ar motina, neveiksnių nepilnamečių tėvų globėjai. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką nustatoma, atsižvelgiant į vaiko interesus ir sudarant galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai bendrauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad šalims nutraukus santuoką, buvo sutarta, kad atsakovas su vaiku bendrauja aktyviai. Taigi bendravimas su vaiku buvo maksimalus ir neapribotas jokiomis valandomis. Tačiau atsakovas jau kuris laikas su vaiku visiškai nebendrauja dėl pasikeitusių aplinkybių, nes daug dirba, mokosi universitete, be to, sudarė naują santuoką, kurioje gimė vaikas. Teigia, kad jis šiuo metu neturi fizinių galimybių matytis su vaiku tiek, kiek pageidauja ieškovė. Tačiau pažymėtina, kad ginčas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo susijęs ne tik su tėvų, bet ir su paties vaiko teisėmis bei interesais. Teisėjų kolegija mano, jog atsakovas tinkamai nevykdo savo pareigų, t. y. neskiria sūnui reikiamo dėmesio ir vengia su juo bendrauti bei prisidėti prie jo auklėjimo, daugiau nei metus laiko su vaiku nesimato. Tačiau nustatant bendravimo su vaiku tvarką privalu atsižvelgti ir į prioritetinius vaiko interesus.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs ginčijamą bendravimo su vaiku tvarką, neatsižvelgė į atsakovo fizines galimybes bei kitas reikšmingas bendravimui su vaiku aplinkybes. Teismas konstatavo, jog nustatytas bendravimas nepakenks vaiko interesams. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija. Tėvams gyvenant skyrium svarbu yra tai, kad skyrium gyvenantis tėvas bendrautų su vaiku taip, kad šis nebūtų traumuojamas ir nebūtų trukdoma darniai ir psichologiškai saugiai jo raidai. Šiuo atveju nustatyta tvarka neatitiktų šio principo. Atsakovas dirba ne Klaipėdoje, o Plungėje, dažnai dirba šeštadieniais, studijuoja. Atsakovas teigia, kad jis negali pasiimti vaiko į savo namus, nes jo naujoji sutuoktinė yra priešiškai nusiteikusi jo sūnaus atžvilgiu. Taigi vaikui patekus į psichologiškai nesaugią ir priešišką aplinką, ir būnant joje be tėvo, jis gali būti traumuojamas, jaustis ypatingai nereikalingas bei atstumtas. Be to, pasiimant vaiką, su kuriuo nesimatyta daugiau nei metai laiko, savaitgaliui bei vaiko vasaros atostogų metu, taip pat gali būti pakenkta jo interesams, nes jis patektų į visiškai jam svetimą aplinką. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tais atvejais, kai atsakovas vaiko atostogų metu negalėtų išeiti kasmetinių atostogų, sprendimas būtų neįgyvendinamas arba įgyvendinamas netinkamu būtų, t. y. vaikas gali būti paliktas vienas su atsakovo sutuoktine, kuri yra priešiška jo atžvilgiu. Įvertinus dabartinę situaciją bei tai, kad atsakovo šeimoje auga mažas vaikas, kuriam reikalinga ypatinga priežiūra, nes jis turi sveikatos problemų, abejotina, ar atsakovo sūnumi D. būtų tinkamai pasirūpinta. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatyta bendravimo su vaiku tvarka labiau kenktų, nei atitiktų vaiko interesus, dėl to ji keistina.

Pažymėtina, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo negali būti priverstinai vykdomas, t. y. pateikiamas antstoliui, nes šios pareigos valstybė negali priversti vykdyti prievarta. Tačiau tokiu atveju vienam iš tėvų valstybė gali taikyti kitą sankciją, t. y. nevykdant teismo sprendimu nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir dalyvavimo ji auklėjant pareigos, gali susidaryti sąlygos antrajam iš tėvų kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios ribojimo (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nustatytina tokia atsakovo bendravimo su vaiku tvarka: atsakovas bendrauja su sūnumi kas antrą mėnesio sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 19.00 val. Taip pat nustatytina, kad atsakovas gali laisvai bendrauti su vaiku bet kuriuo metu, tačiau prieš tai suderinus laiką su vaiko motina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 9 d. sprendimą pakeisti.

Nustatyti tokią atsakovo V. P. bendravimo su vaiku D. P. tvarką: atsakovas V. P. bendrauja su sūnumi D. P. kas antrą mėnesio sekmadienį, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos 11.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną sekmadienį iki 19.00 val.

Nustatyti, kad atsakovas V. P. gali laisvai bendrauti su vaiku D. P. bet kuriuo kitu metu, tačiau prieš tai iš anksto privalo suderinti laiką su vaiko motina M. P..

Kolegijos pirmininkė Rimvida ZubernienėTeisėjai Erika MisiūnienėAlvydas Žerlauskas