Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjęs D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios 1991-03-09, Lietuvos Respublikos pilietės, gyvenančios (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2016 m. spalio 29 d. apie 00.59 val., viešoje vietoje - Marijampolėje, Dariaus ir Girėno gatvėje, 11 namo laiptinėje - būdama neblaivi (nustatytas 0,76 prom. girtumas), trukdė Marijampolės AVPK pareigūnams J. U. ir Š. K. vykdyti tarnybinę pareigą sulaikant įtariamąjį M. Ž. dėl pasipriešinimo policijos pareigūnams ir policijos pareigūnų teisėto reikalavimo nevykdymo. Aktyviais veiksmais traukė minėtus policijos pareigūnus nuo sulaikomo asmens. J. U., suėmusi už drabužių, traukė link savęs, bandė įsiterpti tarp pareigūnų ir sulaikomo vyro, kad sulaikomas asmuo galėtų ištrūkti. Policijos pareigūnai D. B. pareikalavo atsitraukti, kadangi savo elgesiu ji trukdė atliekant tarnybinę pareigą, bet D. B. nevykdė pareigūnų teisėto reikalavimo ir į reikalavimą atsitraukti nereagavo. Išvedus sulaikytą asmenį į lauką iš laiptinės, D. B. ėjo iš paskos ir toliau trukdė policijos pareigūnams dirbti, brovėsi prie sulaikomo asmens, stūmė policijos pareigūnus. Įvykio metu į pagalbą atvykę Marijampolės AVPK patruliai D. D. ir T. S., D. B. teisėtai pareikalavo nuraukti savo neteisėtus veiksmus, tačiau ji nevykdė policijos pareigūnų reikalavimo. Tokiais savo veiksmais D. B. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.

D. B. teismo posėdyje kalta neprisipažino. Paaiškino, kad 2016-10-29 nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su M. Ž. ir E. A. žiūrėjo televizorių, vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Po kurio laiko pasigirdo skambutis į duris. Kartu gyvenantis M. Ž. atidarė duris, ten buvo pareigūnai. Jie pasakė, kad didelis triukšmas dėl garsiai klausomos muzikos. Pareigūnai klausė, kas buto savininkas. Atsakius, kad butą nuomojasi kartu su M. Ž., pareigūnas paprašė M. Ž. asmens dokumento. M. Ž. prieštaravo, vėliau ketino iš striukės paimti ir paduoti asmens dokumentus, tačiau policijos pareigūnai jį puolė. M. Ž. priešinosi, įsispyrė į durų staktą. Ji klausė policijos pareigūnų, kodėl puola M. Ž.. Pareigūnai M. Ž. ištempė į koridorių, uždėjo antrankius, pakvietė pastiprinimą. Kadangi M. Ž. buvo be batų, ji norėjo jam perduoti batus, sekė paskui pareigūnus, prašė paimti batus. Tada pareigūnai sulaikė ir ją.

Liudytojas J. U. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. 2016 spalio mėnesio 29 d. dirbo su Š. K.. Gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno gatvėje sklinda garsiai muzika. Nuvykus nurodytu adresu, buto duris atidarė M. Ž.. Kadangi jis atsisakė pateikti asmens dokumentą, reikėjo jį pristatyti į policijos komisariato patalpas asmenybės nustatymui ir pažeidimo įforminimui. M. Ž. priešinosi, jam buvo uždėti antrankiai. D. B. bandė atsistoti tarp M. Ž. ir pareigūnų. Kolegai iškrito racija, ją paėmė D. B. ir reikalaujant ją grąžinti, jos neatidavė, slėpė sau už nugaros. Raciją teko atimti naudojant fizinę jėgą. Buvo iškviestas kitas ekipažas. D. B. trukdė pareigūnams, keikėsi, nevykdė nurodymų netrukdyti.

Liudytojas Š. K. paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. 2016 spalio mėnesio 29 d. dirbo su J. U.. Gavo pranešimą, kad Dariaus ir Girėno gatvėje garsiai sklinda muzika. Atvykus į įvykio vietą, buto duris atidarė M. Ž.. Paaiškino, kad atvyko dėl iš buto sklindančio triukšmo. M. Ž. paprašė pateikti asmens dokumentus. Pastarasis tai daryti atsisakė, dėl to buvo sulaikytas. Bute tuo metu buvę D. B. ir E. A. trukdė atlikti pareigas, nevykdė reikalavimų netrukdyti, dėl ko teko kviesti papildomą policijos pareigūnų ekipažą. D. B. paėmė iškritusią raciją, kurią teko atimti panaudojant jėgą.

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016-10-29 nuomojamame bute esančiame (duomenys neskelbtini), kartu su D. B. ir E. A. vartojo alkoholinius gėrimus, klausėsi muzikos. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, priekaištavo dėl triukšmo, prašė pateikti asmens dokumentą, nieko daugiau neaiškino. Norėjo paduoti dokumentą, tiesė ranką link striukės. Tada policijos pareigūnai jį basą ištempė į lauką ir uždėjo antrankius. Iš pradžių jis nesuprato, kas vyksta, dėl to įsispyrė į slenkstį, D. B. klausė policijos pareigūnų, kodėl jie taip elgiasi, bandė jam perduoti batus, tačiau ji neįsiterpė tarp jo ir pareigūno ir tikrai netrukdė pareigūnams dirbti.

Liudytojas T. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. 2016-10-29 buvo gautas kolegų pagalbos iškvietimas. Nuvykę, įvykio vietoje rado vieną sulaikytą asmenį. Ten buvę kitu du asmenys, tarp kurių buvo ir D. B., trukdė įsodinti sulaikytąjį į automobilį. D. B. brovėsi pro pareigūnus, vartojo necenzūrinius žodžius, trukdė pareigūnams, bandė išsitempti iš tarnybinio automobilio sulaikytą asmenį, nevykdė reikalavimo netrukdyti, atsitraukti.

Liudytojas D. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Marijampolės AVPK. 2016-10-29 buvo gautas kolegų pagalbos iškvietimas. Nuvykus iškvietimo adresu, rado vieną sulaikytą asmenį. Ten buvę kitu du asmenys, tarp kurių buvo ir D. B., trukdė vesti sulaikytąjį asmenį į automobilį, bandė įsiterpti tarp policijos pareigūnų ir sulaikytojo asmens, nereagavo į nurodymus netrukdyti.

Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 16 str. 1d. suteikia policijos pareigūnui teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jo teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju panaudoti prievartą. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymais pagrįsti policijos pareigūnų reikalavimai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Už šių reikalavimų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. ATPK 187 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už policijos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Paminėtos Policijos veiklos įstatymo nuostatos suteikia policijos pareigūnams teisę, įgyvendinant policijos uždavinius, reikalauti, kad tiesiogiai jam nepavaldūs asmenys vykdytų jų teisėtus nurodymus, o jų nevykdymo ar pasipriešinimo atveju būtų panaudojama prievarta. Iš bylos medžiagos matyti, jog policijos pareigūnai, užtikrindami jiems pavestų policijos uždavinių įgyvendinimą teisėtai reikalavo, kad D. B. netrukdytų jiems vykdyti tarnybines pareigas. D. B., pažeisdama įstatymų reikalavimus, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų netrukdyti, atsitraukti, nesistumdyti. Policijos pareigūnų nurodymas ir reikalavimai negali būti pripažinti neteisėtais, nes pareigūnai vykdė tarnybines funkcijas ir turėjo teisę duoti tokius nurodymus bei reikalavimus. Tik akivaizdžiai neteisėtas, su morale prasilenkiantis ar nusikalstamas pareigūno reikalavimas neturi būti vykdomas, jei iš tokio reikalavimo požymių matyti, jog jis prieštarauja galiojančioms teisės normoms.

Nors D. B. kalta neprisipažino, jos kaltė pilnai įrodyta liudytojų policijos pareigūnų parodymais bei byloje surinkta rašytine medžiaga. Teismas atsižvelgia į tai, kad D. B. yra suinteresuota bylos baigtimi, todėl įmanomais ir pasirinktais būdais realizuoja savo teisę į gynybą. Teismas konstatuoja, kad policijos pareigūnų parodymais abejoti nėra jokio pagrindo, nes jie parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą. Be to, teismas vadovaujasi LVAT suformuota praktika šiuo klausimu, tai, kad bylos baigtimi suinteresuoto asmens versija nesutampa su policijos pareigūnų, kurie, kol nekonstatuota priešingai, laikytini nešališkais asmenims, nesudaro pagrindo teigti, jog byloje yra nepašalintų prieštaravimų ar abejonių, kurios turėtų būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Liudytojo M. Ž. parodymai vertintini kaip siekimas patvirtinti D. B. gynybinę versiją.

Teismas nustatė, jog pažeidimo esmė yra įrodyta, įrodymų pakanka nustatyti visas faktines aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Pažeidimo padarymo aplinkybės aiškios, veiksmai kvalifikuoti tinkamai, atitinka pažeidimų, numatytų ATPK 187 straipsnio 2 dalies požymius Nustatytas faktines aplinkybes ir D. B. kaltę, padarius ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina administracinės bylos procesinių ir kitų dokumentų visuma: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ROIK: 16063271650 (b.l.1), Marijampolės AVPK pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b.l.2-3), neblaivumo nustatymo aktas (b.l.5), paaiškinimai (b.l.6-10), įtariamojo apklausos protokolas (b.l.11-12), tarnybiniai pranešimai (b.l.13-15), liudytojų apklausos protokolai (b.l.16-35), pranešimas apie įtarimą (b.l.39), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus (b.l.44-46), kita bylos medžiaga.

2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK). Administracinių nusižengimų kodekso įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (toliau – Įstatymas) 3 str. numato, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d., padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Įstatymo 3 str. 2 d. 1-4 p., numato, kad švelnesnė administracinė atsakomybė yra šiais atvejais – ANK straipsnyje už administracinį nusižengimą nustatyta švelnesnė administracinė nuobauda negu ATPK, arba švelnesnė administracinio poveikio priemonė negu ATPK nustatyta papildoma nuobauda, arba ANK nenustatyta administracinio poveikio priemonių, nors ATPK buvo nustatytos papildomos administracinės nuobaudos; kai pagal ATPK už padarytą administracinį teisės pažeidimą buvo nustatytos administracinės nuobaudos – administracinis areštas ar nušalinimas nuo darbo (pareigų); už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ANK; pagal ANK straipsnį už administracinį nusižengimą gali būti paskirtas turto konfiskavimas ar specialios teisės atėmimas, o ATPK už šią veiką buvo nustatytas privalomas turto konfiskavimas ar specialios teisės atėmimas.

D. B., nevykdydama teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, padarė pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje kuris atitinka ANK 506 str. 4 d. (statutinio valstybės tarnautojo <...> teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas ). Atsižvelgus į tai, kad ANK D. B. veiksmus kvalifikuojanti 506 straipsnio 4 dalis nenumato švelnesnės atsakomybės nei ATPK 187 str. 2 d., D. B. veiksmai taip pat neperkvalifikuotini ir jai taikytina ATPK 187 str. 2 d. numatyta atsakomybė. (Įstatymo 3 str. 8 d.)

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, jog D. B. savo veiksmais padarė ir ATPK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pažymėtina, jog atsakomybė pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį atsiranda asmeniui, kuris pasipriešino pareigūnui, tačiau nei administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo įvardinti, nei teismo posėdžio metu nebuvo nustatyti veiksmai, kuriais ji būtų priešinusis policijos pareigūnams, todėl administracinė teisena dalyje dėl pasipriešinimo policijos pareigūnui nutrauktina (ATPK 187 str. 1 d.) nesant D. B. veiksmuose šio pažeidimo įvykio ir sudėties(ATPK 250 str.1d.1p.).

D. B. lengvinančių aplinkybių nenustatyta, Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pažeidimą padarė neblaivus asmuo.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, į atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog D. B. skirtina ATPK 187 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti piniginė bauda.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str., ATPK 30-32 str., 286-288 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. B. pripažinti kalta padarius teisės pažeidimą, numatytą ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai 115 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų) dydžio baudą.

Nutraukti D. B. atžvilgiu administracinę teiseną pagal ATPK 187 straipsnio 1 dalį, nesant D. B. veiksmuose pažeidimo, numatyto ATPK 187 str.1 d., įvykio ir sudėties.

Sutinkamai su ATPK 313 str., išaiškintina, jog bauda turi būti sumokėta per 40 d. nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Teismas jau paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimo nesprendžia, šie klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Bauda turi būti sumokėta į VMI prie LR FM sąskaitą, nurodžius įmokos kodą – 1001 bei pažeidimų identifikacinį kodą ROIK, kuris yra:16063271650. Nenurodžius paminėtų rekvizitų (identifikacinio kodo ROIK), suma bus įskaityta bendra Mokesčių mokėtojo sumų įskaitymo ir mokėjimo prievolių dydžių skirtumo pagal patikslintus mokėjimo prievolių dokumentus tvarkymo taisykles, nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus baudos, išieškojimą vykdančios institucijos (VMI prie LR FM), nutarimas perduodamas antstoliui priverstiniam baudos išieškojimui, dėl ko padidės vykdymo išlaidos.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.