Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-10-03 · Administracinė byla Nr. I-9015-473/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-03
Bylos Nr.
I-9015-473/2014
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03415-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
V. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 17.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9015-473/2014Proceso Nr. 3-61-3-03415-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 17.1; 21; 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui V. D., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų, dėl žalos priteisimo ir įsakymų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų 7600 Lt turtinės žalos atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, solidariai atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Vilniaus pataisos namų 7600 Lt turtinės žalos atlyginimą; 3) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012-03-30 įsakymo Nr. V-123 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2 d., 96 str.; 4) kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymo Nr. 1R-68 atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniui, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 str. 2 d., 96 str.; 5) panaikinti Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2012-03-28 įsakymą Nr. 3-43. Skunde (b. l. 1-4) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad skundžiamais įsakymais jam buvo apribota teisė netrukdomai naudotis savo asmeniniu kompiuteriu. Ginčo santykius reguliuojantys įstatymai nedeleguoja viešojo administravimo subjektams poįstatyminiais aktais riboti nuosavybės teisę labiau, negu tai protingai būtina. Draudimas kompiuteriu naudotis ilgiau negu 3 valandas per parą yra neatitinka šio reikalavimo. Taip pat, kadangi naudojimasis kita elektronine įranga nėra taip ribojamas, yra pažeidžiamas asmenų lygybės principas, nes asmenys, neišgalintys įsigyti kitos įrangos atsiduria prastesnėje padėtyje. Savo patirtą turtinę žalą sieja su draudžiamo naudotis kompiuterio verte, prilygina 10 Lt per dieną. Teisė naudotis kompiuteriu buvo apribota 760 dienų, todėl patyrė 7600 Lt turtinės bei 7600 Lt neturtinės žalos.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovo Vilniaus pataisos namų atstovas į posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 10-13) prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal ginčo santykių reguliavimą nustatyta, jog nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžiama naudotis asmeniniais kompiuteriais iki 3 valandų per parą, dienotvarkėje nustatytu metu. Šis laikas gali būti ribojamas arba prailginamas atsižvelgiant į tai, ar asmuo yra drausmės grupėje, lengvojoje grupėje ir pan. Atsakovo atstovai tinkamai laikėsi nustatyto teisinio reguliavimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų ir argumentų apie savo patirtus dvasinius išgyvenimus, todėl skundas atmestinas.

Atsakovo atstovo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 28-30) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pagal nustatytą tvarką yra sudaromos tinkamos sąlygos naudotis kompiuteriais, leistino jais naudotis trukmė gali būti diferencijuojama atsižvelgiant į susijusias reikšmingas aplinkybes. Pareiškėjas neįrodė pagrindinio civilinės atsakomybės elemento – neteisėto veikimo, be to, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo nurodomą žalą.

Atsakovo atstovo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas į posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant. Atsiliepimu (b. l. 23-25) prašo atsisakyti priimti skundo dalį dėl įsakymų panaikinimo, likusioje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis dėl norminių teisės aktų teisėtumo patikrinimo. Pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis patyrė žalą. Pareiškėjo skundžiami atsakovo atstovų veiksmai teisėti, todėl reikalavimas atlyginti žalą yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados

Byloje ginčas kilo dėl žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis patyrė dėl ribojamo laiko naudotis asmeniniu kompiuteriu būnant Vilniaus pataisos namuose. Taigi byloje keliamas atsakovės deliktinės atsakomybės klausimas. Taip pat pareiškėjas teigia, kad norminiai administraciniai aktai, kuriais nustatytas miėntas ribojimas, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams.

Bausmių vykdymo kodekso 10 straipsnio 1 dalis nustato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Pagal šio Kodekso 5 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik Lietuvos Respublikos įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Bendrosios nuteistųjų teisės nustatytos Bausmių vykdymo kodekso 11 straipsnyje, bendrosios pareigos - šio Kodekso 12 straipsnyje. Specialiąsias nuteistųjų teises ir pareigas reglamentuoja atitinkami Bausmių vykdymo kodekso skyriai. Nagrinėjamo ginčo kontekste yra reikšmingas Bausmių vykdymo kodekso X skyriaus (Laisvės atėmimo bausmių vykdymo tvarka ir sąlygos) šeštojo skirsnio (Specialiosios nuteistųjų, kuriems paskirtos laisvės atėmimo bausmės, teisės ir pareigos) 96 straipsnis, reglamentuojantis nuteistųjų teisę naudotis televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais daiktais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio nuostatas įgyvendinančių Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 173 punkte nurodyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis įsigytais ar perduotais daiktais, išvardytais šių Taisyklių 173.1- 173.16 punktuose, tarp jų kompiuteriais (173.7 punktas). Tų pačių Taisyklių 173¹ punkte nustatyta, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 173 punkto nuostatas detalizuoja Kalėjimų departamento direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 patvirtintas Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašas, kurio 1 punkte nustatyta, kad nuteistieji ir suimtieji laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktoriaus patvirtintoje dienotvarkėje nustatytu metu. Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašo 2 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius gali nustatyti skirtingą naudojimosi asmeniniais kompiuteriais laiką paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, neviršydamas maksimalaus trijų valandų laiko. Pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles (173¹ punktas) ir Naudojimosi kompiuteriais tvarkos aprašą bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“ patvirtintus Kriterijus, bendroji taisyklė yra ta, kad paprastosios ir lengvosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji ar suimtieji asmeniniais kompiuteriais naudojasi ne ilgiau kaip tris valandas per parą įstaigos direktoriaus dienotvarkėje nustatytu metu.

Kriterijų 1 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą, vadovaudamasis kriterijais, išvardytais 1.1-1.8 punktuose, t. y. besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 4 valandų per parą mokslo metų laikotarpiu, įskaitant ir mokyklines atostogas (1.1 p.); besimokantiems bendrojo lavinimo mokykloje (konsultaciniame punkte) ir profesinėje mokykloje – iki 5 valandų per parą jų laikomų egzaminų sesijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip du mėnesius (1.2 p.); studijuojantiems aukštojoje mokykloje – iki 6 valandų per parą (1.3 p.); dalyvaujantiems socialinės reabilitacijos programose, kurių turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 4 valandų per parą dalyvavimo programoje laikotarpiu (1.4 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka užsiimantiems individualia darbine ar kūrybine veikla, taip pat mokslininkams, menininkams bei retų specialybių arba profesijų asmenims, aukštos kvalifikacijos specialistams, kuriems leista užsiimti vietoj darbo pataisos įstaigoje moksline, menine ir kitokia veikla, jei šių veiklų turinys susijęs su naudojimusi kompiuterine technika, – iki 8 valandų per parą (1.5 p.); dirbantiems administracijos pasiūlytą darbą visu etatu – iki 5 valandų per parą jų poilsio dienomis, taip pat atostogų metu (1.6 p.); teisės aktuose nustatyta tvarka įsteigtų nuteistųjų visuomeninių organizacijų, nuteistųjų kolektyvo tarybų valdymo organų nariams (pirmininkui, sekretoriui) – iki 6 valandų per parą (1.7 p.); baudžiamojo proceso dalyviams, kuriems bylą tiriantis pareigūnas arba teismas, kurio žinioje yra byla, teisės aktuose nustatyta tvarka perdavė susipažinti baudžiamosios bylos ar su ja susijusios medžiagos elektronines kopijas – iki 8 valandų per parą (1.8 p.). Kriterijų 2 punkte nurodyta, kad leidimą nuteistajam ar suimtajam naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip 3 valandas per parą laisvės atėmimo vietos direktorius arba jo įgaliotas pareigūnas suteikia atsižvelgdamas į nuteistojo ar suimtojo prašymą, esant tarnybos, atsakingos už nuteistųjų (suimtųjų) priežiūrą, Socialinės reabilitacijos ir Vidaus tyrimų padalinių sutikimui (atsakingų šių tarnybų pareigūnų vizoms); šis sprendimas įforminamas Leidimu naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą (1 priedas). Pažymėtina ir tai, kad pagal Kriterijais nustatytą teisinį reguliavimą, leidimai naudotis asmeniniu kompiuteriu ilgiau kaip tris valandas per parą, išduodami terminuotai (ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui), pasibaigus šiam laikotarpiui dėl leidimo išdavimo svarstoma iš naujo (Kriterijų 3 p.), be to, nustatyti atvejai, kuriais leidimas gali būti panaikinamas prieš nustatytą terminą (Kriterijų 6 p.).

Pareiškėjo pozicija dėl norminio administracinio akto (jo dalies) atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti nurodyta aiškiai, nedviprasmiškai, turi būti išdėstyti argumentai ir motyvai, pagrindžiantys pareiškėjo abejonę, kad teisės aktas (jo dalis) prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui. Pareiškėjas negali apsiriboti vien bendro pobūdžio teiginiais, taip pat vien tik tvirtinimu, kad norminis administracinis aktas, jo manymu, prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet privalo aiškiai nurodyti, kurie ginčijamo norminio administracinio akto punktai (jų pastraipos ar punktų papunkčiai), kiek prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, ir savo poziciją dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi pagrįsti aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, daro išvadą, kad jame nėra aiškiai suformuluotų teisinių argumentų, pagrindžiančių abejones dėl atitikties įstatymams ar Vyriausybės norminiams aktams. Skunde ir patikslintame skunde pareiškėjas iš esmės tik pacituoja ginčijamų norminių administracinių aktų nuostatas, kurių, jo manymu, ginčijami norminiai aktai neatitinka, ir išdėsto tam tikrus atskirus samprotavimus, kurie neišreiškia konkrečios ir nuoseklios teisinės pozicijos dėl prieštaravimo tarp minėtų aktų. Pareiškėjas taip pat nenurodo, kurios redakcijos įstatymų nuostatų neatitinka ginčijami norminiai administraciniai aktai.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, kad toks pareiškėjo reikalavimo dėl norminių aktų ištyrimo pagrindimas negali būti laikomas aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais, todėl pareiškėjo prašymas ištirti norminių administracinių aktų teisėtumą atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 111 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

CK 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), gali būti tenkinamas esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga - neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą.

Sprendžiant dėl valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme) kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

BVK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytų daiktų techninius parametrus ir naudojimosi jais tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Teisingumo ministro 2012-03-09 įsakymu Nr. 1R-68 „Dėl teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ pakeistas Taisyklių 1731 punktas nustato, kad nuteistieji šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais (tarp jų ir kompiuteriu) naudojasi tik laisvalaikio metu, bet ne ilgiau kaip 3 valandas per parą Kalėjimų departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Kalėjimų departamento direktorius nustato kriterijus, kuriais remiantis pataisos įstaigos direktorius gali nuteistajam leisti naudotis šių Taisyklių 173.7 punkte nurodytais daiktais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Naudojimosi šių Taisyklių 173 punkte nurodytais daiktais vietas nustato pataisos įstaigos direktorius. Taisyklių 174 punkte, pakeistame 2012-03-09 įsakymu, įtvirtinta, kad Kalėjimų departamento direktorius patvirtina tvarką, pagal kurią tikrinami, peržiūrimi, perklausomi ir laikomi nuteistiesiems perduoti ar įsigyti kompaktiniai diskai ir skaitmeninės informacijos ir duomenų laikmenos, taip pat šių Taisyklių 173 punkte nurodyti daiktai, kad juose nebūtų daiktų ir reikmenų, įrašytų BVK 1 priede pateiktame sąraše.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2012-03-30 įsakyme Nr. V-123 „Dėl Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašo ir leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijų patvirtinimo“ nustatyta tvarka, kada laisvės atėmimo vietos direktorius ar jo įgaliotas pareigūnas gali nuteistiesiems ar suimtiesiems leisti naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip 3 valandas per parą. Vilniaus pataisos namų direktorius 2013-10-27 patvirtino naudojimosi kompiuteriais grafiką (b. l. 17), kuriame nustatyti 3 valandų intervalai, per kuriuos nuteistieji gali naudotis kompiuteriais.

Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad valstybinės institucijos (Teisingumo ministerija, Kalėjimų departamentas, Vilniaus pataisos namai) vykdė teisės aktais joms suteiktas pareigas, t. y. teisingumo ministras, vykdydamas Bausmių vykdymo kodekso 96 str. nustatytą pareigą, patvirtino Taisykles, o Kalėjimų departamento direktorius, vykdydamas Taisyklėse nustatytą pareigą, priėmė Nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi laisvės atėmimo vietose turimais asmeniniais kompiuteriais tvarkos aprašą ir Leidimo nuteistiesiems ar suimtiesiems naudotis asmeniniais kompiuteriais ilgiau kaip tris valandas per parą kriterijus.

Remdamasis išdėstytais argumentais, įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti Vilniaus pataisos namų, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ar jos pareigūnų neteisėtus veiksmus ar neveikimą. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajuto emocinę depresiją ir ši dvasinė skriauda nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Pažymėtina, kad pareiškėjo prašomus pripažinti neteisėtais įsakymus Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra taikęs, pripažinęs teisėtais 2013-05-23 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-309/2013, 2013-09-20 nutartimi administracinėje byloje Nr. A146-1223/2013.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str., teismas

nusprendė:

pareiškėjo V. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Violeta BalčytienėBronius JanuškaLiudmila Zaborovska