Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2013-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-116-878/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
1-116-878/2013
Teisminio proceso Nr.
1-79-1-00402-2012-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Liubinienė
Nukentėjusysis
V. Č.
Kaltinamasis
M. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-116-878/2013Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00402-2012-9Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.7.; 1.1.10.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.10.1.; 2.3.6.4.5. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė,sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei,dalyvaujant prokurorei R. U.,gynėjai advokatei R. M.,nukentėjusiajam V. Č.,nukentėjusiajai ir nukentėjusiojo V. Č. atstovei pagal įstatymą N. Č.,Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „Dakia“ autošaltkalviu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Prienų rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 16 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio pagrindu už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam susitaikius su nukentėjusiuoju asmeniu, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant M. J. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms ir toliau tęsti mokslą Kauno statybininkų rengimo centre, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nust a t ė:

M. J. 2012 m. rugsėjo 2 d. apie 17.30 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kitų asmenų akivaizdoje A. Č. liepė klauptis, o šiam atsiklaupus, įsibėgėjęs kojos keliu spyrė vieną kartą A. Č. į krūtinę, šiam nukritus ant žemės, gulinčiam A. Č. spyrė vieną kartą į galvą, vieną kartą į šoną, tokiais veiksmais sukėlė A. Č. fizinį skausmą, po to, A. Č. atsistojus ir pasakius „dabar tau bus šakės“, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2012 m. rugsėjo 2 d. 17.35 val. A. Č. nusivijo iki šio namų ir sodybos kieme (duomenys neskelbtini), įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia kumščiu smogė vieną kartą V. Č. į kairį smilkinį, sukeldamas jam fizinį skausmą, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, gyvenamosios sodybos kieme pradėjo stumdyti išėjusią iš gyvenamojo namo N. Č., tyčia kumščiu smogė jai vieną kartą į krūtinę, sukeldamas jai fizinį skausmą, po suduoto smūgio N. Č. nukrito ant žemės, bei, išeidamas iš sodybos kiemo, pagrasino juos užmušti, tuo demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir tokiu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad ne viską atsimena, nes tada buvo išgėręs kelis butelius alaus, be to, praėjo labai daug laiko. Buvo parduotuvėje. Atėjo A. Č. ir, kaip visada, prašė alaus, cigaretės. Kaltinamasis išgėręs jam pasakė, kad nieko negaus, paguldė jį ant žemės. Neprisimena, ar spyrė jam keliu, daugiau viską žodžiais sakė. A. atsistojo ir nueidamas pradėjo gąsdinti, kad padarys savo tvarką. Kaltinamasis ėjo aiškintis, ko gąsdina, bet A. Č. buvo kambaryje. Išėjo V., N. Č.. Kaltinamasis ją pastūmė į krūtinę, kad pasitrauktų, ir Č. nugriuvo. Atėjo kažkuri panelė ir jį išsivedė. Nepamena veiksmų V. atžvilgiu. Lyg tai buvo A. Č. nuėjęs peilio į kambarį.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo ir paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys.

Nukentėjusioji N. Č. parodė, kad ji rugsėjo 2 d. su vaikais A. ir V. buvo bulviakasyje. Po 17 val. kartu buvęs G. nuvažiavo į parduotuvę, o A. dviračiu nuvažiavo jam iš paskos. Liudytoja su V. parsivežė bulves vežimėliu ir atėjo į kambarį. Įbėgo visas raudonas A. ir ieškojo stalčiuje peiliuko. Sakė, kad jį M. primušė. Liudytoja uždarė stalčių ir A. nustūmė. Pamatė į kiemą ateinantį M.. Išėjo V. paklausti, ko šis atėjo. M. kirto V. į smilkinį. V. pasidavė link ūkinio pastato. Išėjo liudytoja, paklausė, kas yra. M. jai gražiai sakė, „teta“. Ji neišleido A., o M. neleido į vidų. M. davė delnu jai į krūtinę, ji nukrito į daržo pusę. Jai neskaudėjo. M. vis tiek norėjo susitikti su A.. Ant suoliuko sėdėjo G. ir G., ši atėjo ir M. nutildė. M. norėjo išpilti bulves iš vežimėlio. Atėjo E. ir jie nuėjo. Ji parašė pareiškimą policijai ir laukė, kad M. ateis atsiprašyti. Šis atėjo atsiprašyti, kai jau buvo pradėtas tyrimas. A. sakė, kad kai išėjo iš parduotuvės, M. prašė atiduoti piniginę, kad M. buvo gerokai išgėręs. Sakė, kad jam M. liepė klauptis, o A. nesiklaupė. Kai A. atsiklaupė, M. jam davė į krūtinę kumščiu. A. krito, jam suskaudo ir susirietė, o M. spardė kojomis. A. dejavo, kad skauda šonus, krūtinę, bet nesikreipė į medikus. M. jų kaimynas, mandagus, pasisveikina, paklausia, kaip ji gyvena. Jis vienas vyras šeimoje, yra mažas broliukas. Jam atleidžia.

Nukentėjusysis V. Č. patvirtino nukentėjusiosios N. Č. parodymus.

Liudytoja G. U. parodė, kad su G. vaikščiojo, prisėdo prie mokyklos. Pamatė, kaip M. J., M. priėjo prie Č. namų ir M. trenkė berniukui, pradėjo stumdyti Č.. S. stovėjo ant keliuko, o M. irgi nėjo į kiemą. Liudytoja nuėjo juos išskirti. M. buvo girtas, trenkė V. į kairę veido pusę. Ji iš pradžių galvojo nesikišti, bet jai buvo baisu, M. buvo su buteliu.

Liudytoja S. G. patvirtino G. U. parodymus, parodė, kad jai įvykio metu buvo nemalonu, buvo triukšmo, jos dėmesį atkreipė šūkavimas. Jos nešokiravo, ne pirmą kartą susiduria su tokia situacija. M. mėgsta užpulti žmones. Ji su juo nekonfliktavo, bet buvo jo apšmeižta.

Liudytojas E. A. parodė, kad su M. gėrė degtinę prie parduotuvės. Neatsimena, ar J. su Č. konfliktavo. Pamena, kaip patraukė M. prie Č. namų, sakė jam eiti namo. M. pakluso ir nuėjo kartu su juo namo.

Liudytojas G. G. parodė, kad su Č. ir jos sūnumis buvo talkoje, kasė bulves. Po darbo užėjo į parduotuvę. J. paklupdė A. Č. prie parduotuvės ir kumščiu du kartus sudavė A. į šonus. Norėjo, kad ir G. klauptų, bet šis nuėjo toliau, nematė, kas vyko, ar J. spyrė A.. Kai po kiek laiko grįžo pasiimti dviratį, jų nebuvo.

Įvykio vietos apžiūros 2012 m. rugsėjo 20 d. protokoluose užfiksuota įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 5-10), ir N. Č. priklausančioje sodyboje (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-16).

Įtariamojo M. J. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, iš kurio matyti, kaip įtariamasis M. J. įvykio vietoje parodė parduotuvę, prie kurios sudavė A. Č., kryptį, kuria nusivijo A. Č., vietą prie Č. gyvenamojo namo, kur sudavė V. Č. ir N. Č. (b.l. 54-58).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. Č. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 2 dieną kartu su mama N. Č. ir broliu V. Č. ėjo iš bulviakasio į namus. Jis dviračiu apie 17.30 val. nuvažiavo į Pakuonio miestelyje esančią parduotuvę nusipirkti ledų. Atvažiavęs dviračiu prie parduotuvės, dviratį pasiliko prie parduotuvės, o pats įėjo į parduotuvę. Tuo metu iš parduotuvės išėjo M. J., kuris M. Č. išėjus iš parduotuvės, priėjo M. J., ir be jokios priežasties jam liepė klauptis. Tuo metu prie parduotuvės buvo G. G., M. Š.. A. Č. M. J. paklausė, už ką. M. J. atsakė, kad „pats žinai už ką“. Jis atsakė, kad nežino. M. J. jam pasakė, kad iš automobilio jis pavogė kaltinamojo piniginę. Jis, vykdydamas M. J. liepimą, atsiklaupė ant žemės netoli savo dviračio. Jam klūpant, M. J. įsibėgėdamas jam tyčia spyrė vieną kartą keliu į krūtinę, nuo smūgio A. Č. nukrito ant žemės, o M. J. jam gulinčiam vieną kartą spyrė į galvą, o kitą - į šoną. M. J. atsitraukus, A. Č. atsistojo, M. J. pasakė: „dabar tau bus šakės“ ir dviračiu numynė į namus. Matė, kad M. J. jį vejasi. Įbėgęs į namus, jis virtuvėje iš stalčiaus pagriebė virtuvinį mažą peiliuką, kad apsigintų nuo M. J., jei šis jį pultų. Virtuvėje tuo metu buvo mama ir brolis V.. Pro virtuvės langą pamatė, kaip į kiemą atėjo M. J.. Mama ir brolis liepė jam neiti į kiemą, brolis V. išėjo pirmas į kiemą. Pro virtuvės langą matė, kaip M. J. kumščiu smogė broliui V. Č. vieną kartą į galvą. Į kiemą išbėgo ir mama, ji šaukė ant M., ką jis čia daro. M. J. pradėjo jo mamą stumdyti, bandė įeiti į jo namus. Nematė suduodant smūgių mamai ir nematė, ar mama buvo parkritusi ant žemės. Ne už ilgo mama su broliu V. atėjo į kambarį ir pasakė, kad M. J. nuo kiemo išsivedė S. G. ir G. U.. Dėl įvykusio konflikto mama iš karto į policiją nesikreipė, taip pat dėl sužalojimų nei jis, nei brolis, nei mama pas medikus nesikreipė. Po įvykio ant jo kūno sužalojimų nebuvo. Pas medicinos ekspertus į apžiūrą nei jis, nei brolis, nei mama nenuvyko, nors jiems buvo ir išduoti siuntimai, nes jau buvo praėję ne mažai laiko nuo įvykio ir ant kūno jokių sužalojimų nebuvo (b.l. 38-39).

BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlūs veiksmai, 2) grasinimai, 3) patyčios, 4) vandališki veiksmai. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama tiesiogiai arba poveikiu į papildomus objektus - žmogaus sveikatą ir turtą. Pagal teismų suformuotą praktiką viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys Nr. 2K-670/2002, Nr. 2K-796/2007, Nr. 2K-122/2008 ir kt.). Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, kaltininko tiesioginė tyčia padarinių atžvilgiu gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Tokią teismų praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (kasacinės nutartys Nr. 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-241/2009 ir kt.).

Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas M. J. pažeidus viešąją tvarką yra pagrįstas ir įrodytas. Pirmiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis viešoje vietoje – dienos metu prie parduotuvės Pakuonio miestelyje, o vėliau tame pačiame miestelyje esančioje N. Č. sodyboje, matant pašaliniams asmenims – G. G., E. A., liepė klauptis A. Č. ir sudavė jam smūgius, šiam pabėgus namo, jį nusivijo į jo motinos sodybą, kur, vėlgi matant pašaliniams asmenims – G. U., S. G., tyčia kumščiu smogė V. Č. į kairį smilkinį, pradėjo stumdyti N. Č. ir tyčia kumščiu smogė jai į krūtinę, išeidamas iš sodybos kiemo, pagrasino juos užmušti. Tokiais įžūliais veiksmais M. J. atvirai pademonstravo aiškų žmogaus bei visuomenės negerbimą. Nustatyta, kad tokius kaltinamojo veiksmus stebėjo pašaliniai asmenys, kuriems kaltinamojo veiksmai neabejotinai sukėlė neigiamas emocijas – jie netgi atėjo raminti M. J. ir išvesti jo iš Čekų kiemo. Kaltinamasis bendrais bruožais turėjo numatyti, jog dėl jo įžūlaus elgesio kitų asmenų akivaizdoje visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamasis padarinių atžvilgiu veikė neapibrėžta tyčia. M. J. turėjo suvokti, jog savo veiksmais pažeidžia ir visuomenėje priimtas elgesio normas, demonstruoja nepagarbą viešoje vietoje esantiems ir galintiems į ją patekti aplinkiniams, tuo pačiu ir numatyti, kad jo veiksmais bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka.

Skiriant bausmę M. J., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), pavojingumo laipsnį – pasikėsinta į viešąją tvarką. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiųjų ir šie jam atleido. Jo atsakomybę sunkina tai, jog nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamasis teistas, nusikalto bausmės atidėjimo laikotarpiu (b.l. 65-66, 69-70), jis vieną kartą baustas administracine nuobauda už ATPK 50³ straipsnio pažeidimą (b.l. 73), įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą su diagnoze F32,10 Vidutinio sunkumo depresijos epizodas ir F41,0 Panikos sutrikimas (b.l. 75), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 2 teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte konstatuota, kad M. J. nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis nusikalstamos veikos padarymo metu nesirgo ir šiuo metu neserga psichikos sutrikimu (liga), jam nereikalingas specialus gydymas, jis gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime ir teisme (b.l. 94-96). Kaltinamasis dirba (b.l. 101), darbdavio UAB „Dakia“ charakterizuojamas teigiamai (b.l. 100). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinant, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą, teismas mano, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, gali būti pasiekti kaltinamajam M. J. paskyrus sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, jo trukmę nustatant mažesnę nei BK 284 straipsnio sankcijoje numatytas vidurkis. Paskirtoji bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, prie ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Nors kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, tai, jog jis dirba, nėra kaltinamąjį neigiamai charakterizuojančių duomenų, į tai, jog jis atsiprašė nukentėjusiųjų, o šie jam atleido, anksčiau jis buvo tik vieną kartą nuteistas, nes padarė nusikaltimą nuosavybei – vagystę, daro išvadą, jog bausmės tikslai dar gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis bausmės vykdymas atidėtinas dvejiems metams šešiems mėnesiams, paskiriant BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7 ir 8 punktuose numatytus įpareigojimus per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti kaltinamajam panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-307 straipsniais,

nusp rendžia:

M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant M. J. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką tęsti darbą, neišeiti iš namų nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ilgiau kaip septynioms paroms.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Inga Liubinienė