Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas, Remigijaus Preikšaičio ir Aurelijos Sadauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. (D. M.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta laisvės atėmimo 2 metams 3 mėnesiams bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. M. skirta galutinė 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas D. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. sausio 31 d. 19.47 val. iki 2019 m. vasario 1 d. 15.30 val. (viena para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo bausmės dienai, ir laikyta, kad viena laisvės atėmimo bausmės diena yra atlikta.

Šiuo nuosprendžiu nuteisti ir I. K. bei M. Š., tačiau apeliaciniai skundai dėl jų nepaduoti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai laikė ir gabeno narkotinę medžiagą, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir dalį jos pardavė, t. y.: veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., iki 2019 m. sausio 31 d. savo gyvenamojoje vietoje bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai laikė 51,617 g baltos spalvos medžiagos, kurios sudėtyje buvo 7,556 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją parduoti, dalį – 1,691 g šios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 0,605 g narkotinės medžiagos – kokaino, 2019 m. sausio 31 d., apie 17.53 val., prie (duomenys neskelbtini), vykdydamas bendrą susitarimą su M. Š., už 180 Eur pardavė I. K., o likusią dalį – 49,926 g medžiagos , kurios sudėtyje buvo 6,951 g narkotinės medžiagos – kokaino, toliau bendrai su M. Š. neteisėtai laikė anksčiau paminėtame bute.

D. M., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir vykdydamas bendrą susitarimą su M. Š., 2019 m. sausio 31 d. dalį – 19,769 g šios medžiagos, kurios sudėtyje buvo 2,808 g narkotinės medžiagos – kokaino, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), atsinešė į automobilį „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją gabeno prie savęs šiuo automobiliu, kol prie (duomenys neskelbtini), apie 18.15 val. juos sustabdžius policijos pareigūnams, šią narkotinę medžiagą perdavė M. Š., kad ši ją paslėptų, ji šią narkotinę medžiagą neteisėtai prie savęs laikė iki maždaug 20.54 val., kol Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate Kauno g. 6, Klaipėdoje, jos asmens kratos metu šią medžiagą surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Likusią dalį – 30,157 g baltos spalvos medžiagos, , kurios sudėtyje buvo 4,143 g narkotinės medžiagos – kokaino, D. M., veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., ir toliau neteisėtai laikė gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2019 m. sausio 31 d. apie 23.25 val. ją kratos metu surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, D. M. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, neteisėtai laikė psichotropinę ir narkotinę medžiagas, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y.: 2019 m. sausio 31 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupe su M. Š., neteisėtai laikė 4 vienetus tablečių, kurių sudėtyje buvo 0,451 g psichotropinės medžiagos – MDMA, ir 0,376 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, iki kol 2019 m. sausio 31 d. apie 23.25 val. kratos metu šias medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

4. Patikrinęs bylos medžiagą, apygardos teismas pritaria apelianto pozicijai, jog nuosprendžiu už dvi atskiras nusikalstamas veikas skirtos bausmės yra subendrintos parenkant netinkamą bausmių subendrinimo būdą. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo kaip pagrįstų vertinti apelianto argumentų dėl galimybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pakeisti apeliantui skirtą bausmę į su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygų ir pagrindų

5. Baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos. Už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visumos. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

6. Skiriant bausmes, BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytas teisingumo principas įgauna specifinių ypatumų, kuriuos nulemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę. Dėl to tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

7. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės turi būti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą.

8. Apeliantas kaip išimtines aplinkybes bausmei švelninti pagal BK 54 straipsnio 3 dalį nurodo tai, kad kaltę dėl nusikalstamų veikų pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, gyvena su sugyventine, laukia dvynukų gimimo, įsidarbino, dirba ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Visgi teisėjų kolegija tokių apelianto nurodytų aplinkybių neturi pagrindo vertinti kaip išimtinių ir leidžiančių skirti jam švelnesnę bausmę. Už sunkiausią iš padarytų nusikaltimų apeliantui skirta minimali BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta bausmė – 2 metai laisvės atėmimo (maksimali 8 metai). Tokią bausmę ir jos dydį apylinkės teismas pagrindė ne formaliais motyvais, o įvertinęs, beje, skunde pakartojamas apelianto asmenybę apibūdinančias aplinkybes (jauno amžiaus, dirba, nevedęs, gyvena su sugyventine, laukia vaikų gimimo, be to, yra neteistas, daug kartų baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už nusižengimus viešajai tvarkai), taip pat padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (nesunkus ir sunkus nusikaltimai), savanaudiškus nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus (uždirbo 1 000 Eur), apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi jas padaręs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsakomybę sunkinančią (veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo pagrindinį vaidmenį platinant pakankamai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų.

9. Beje, apeliantas tyrėjams ir apylinkės teisme prisipažino vartojęs kokainą, kanapes, o narkotines medžiagas įsigijęs skolon per keletą kartų internetu ir pardavinėjęs po 70–80 Eur už gramą, pats narkotikus fasuodavęs, sverdavęs, pakuodavęs ir parduodavęs, o narkotikų yra pardavęs apie 40–50 kartų, uždirbęs gal 1 000 Eur (3 t. b. l. 155, 4 t., b. l. 32). Tokie atviri, informatyvūs ir detalūs apelianto parodymai, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad į nusikalstamą veiką jis įtraukė ir būsimą savo žmoną – nuteistąją M. Š. leidžia pagrįsti manyti, jog toks jo sąmoningas, kryptingas ir savanaudiškų tikslų vedamas nusikalstamas elgesys pasiekė objektyviai didesnio pavojingumo laipsnį, todėl negali būti įvertintas švelnesne nei laisvės atėmimo bausmės rūšimi. Tokia bausmė siekia tik aptartą minimalią ribą ir dar sumažėja pritaikius BK 64¹ straipsnyje reglamentuotą procesinę taisyklę, todėl tikrai nėra per griežta. Priešingai, skundu kvestionuojama laisvės atėmimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra adekvati apelianto padarytų nusikalstamų veikų ir jo asmenybės pavojingumui. Ši bausmė leis pasiekti bausmės tikslus ir kartu įgyvendinti teisingumą byloje.

Dėl bausmių subendrinimo būdo pakeitimo ir galutinės bausmės rūšies ir dydžio nustatymo

10. Iš tiesų apeliantas ir prokuroras yra teisūs, teigdami, kad apylinkės teismas parinko netinkamą bausmių subendrinimo būdą. Apylinkės teismas subendrindamas bausmes, nuosprendžiu skirtas už nesunkų (BK 259 straipsnio 1 dalis) ir sunkų (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, t. y. bausmes bendrinti apėmimo, o ne dalinio sudėjimo būdu. Apelianto padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms.

11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 259 straipsnio 1 dalį apeliantui skirta švelnesnė, t. y. laisvės apribojimo, bausmė, keičiant šią bausmę į griežtesnę, t. y. laisvės atėmimo bausmę, skirtą pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, vadovaujamasi BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje reglamentuotomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis. BK 63 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei. Pakeitus bausmių subendrinimo būdą, būtina pakeisti nuosprendžio dalį, kuria taikyta procesinė taisyklė sumažinant bausmę. Todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, apeliantui paskirta subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

12. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, skundžiamas nuosprendis (jo dalis) keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1, 2 punktai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. sausio 24 d. nuosprendžio dalį dėl D. M. paskirtų bausmių subendrinimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, D. M. paskirtas bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, D. M. paskirtą subendrintą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.