Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01264-2013-1 Procesinio sprendimo kategorija 77.6; 77.1;77.7; 78.2.1; 121.14; 121.21

2013 m. lapkričio 21 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Ž. Š. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams: R. Š. ir Ž. Š., tretiesiems asmenims R. M. ir V. M., institucijai teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaikų teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pareiškė ieškinį neterminuotai apriboti tėvo valdžią Ž. Š., dukters D. Š., atžvilgiu. Neterminuotai apriboti motinos valdžią R. Š., dukters D. Š.. Nustatyti D. Š., nuolatinę globą. Paskirti D. Š., nuolatiniais globėjais ir globotinei priklausančio turto administratoriais R. M., ir V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). D. Š., nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti jos globėjų gyvenamojoje vietoje. Priteisti iš atsakovo Ž. Š., išlaikymą dukrai D. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukters pilnametystės. Priteisti iš atsakovės R. Š., išlaikymą dukrai D. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki dukters pilnametystės. Ieškovas nurodė, kad iš VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės 2012-10-25 gavo informaciją apie tai, jog 2012-10-24 „Gyvybės langelyje“ rasta naujagimė Š., gim. (duomenys neskelbtini) ir jos gimimo pažyma. R. Š. parašė paaiškinimą, kuriame teigė, kad jos sprendimas dėl (duomenys neskelbtini) gimusios dukters neauginimo yra tvirtas ir, kad vaiko tėvas yra tos pačios nuomonės. Vaiko motinos teigimu, jos sutuoktinis Ž. Š. yra įkalinimo įstaigoje. Vėliau skyrius išsiaiškino, kad Ž. Š., gim. (duomenys neskelbtini), atlieka bausmę Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-29 įsakymu Nr. A-1156 nuo 2012-10-26 D. Š. buvo nustatyta laikinoji globa Šiaulių miesto savivaldybės sutrikusio vystymosi kūdikių namuose. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-10-29 įsakymu Nr. A-1157, R. Š. ir Ž. Š. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012-11-28 įsakymu Nr. A-1306 D. Š. laikinaisiais globėjais paskirti Rasa ir V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Atsakovui Ž. Š. į jo bausmės atlikimo vietą buvo išsiųstas 2012-11-23 raštas Nr. SVT-2534, kuriuo jis buvo informuotas apie 2012-10-23 gimusią dukrą, apie tai, kad motina atsisako ją auginti, buvo prašoma išsakyti savo nuomonę dėl situacijos šeimoje. Iš jo jokio atsakymo nėra gauta. Atsakovė ir po keleto mėnesių nepakeitė savo apsisprendimo, nepareiškė noro pati auginti savo dukterį. Ieškovės vertinimu atsakovė R. Š. yra visiškai nusišalinusi nuo dukters auginimo, auklėjimo, išlaikymo ir nėra jokių duomenų, jog situacija gali pasikeisti. D. Š. tėvu vaiko gimimo liudijime įrašytas Ž. Š. šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių rajone, ir dukters auginti neturi jokių galimybių.

Atsakovai atsiliepimų į ieškinį nepateikė. Tretieji asmenys atsiliepimuose nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka. Nuo 2012-11-26 mergaitė auga jų šeimoje, jie ja atsakingai rūpinasi, reguliariai su vaiku lankosi pas gydytoją, daug dėmesio skiria vaiko priežiūrai, lavinimui, poreikių tenkinimui. Niekas iš D. artimųjų mergaite nesidomėjo, nelankė, išlaikymo neteikia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Neterminuotai apribojo motinos valdžią R. Š., dukters D. Š., atžvilgiu. Neterminuotai apribojo tėvo valdžią Ž. Š., D. Š., atžvilgiu. Nustatė D. Š., nuolatinę globą šeimoje. Paskyrė D. Š., nuolatiniais globėjais ir globotinei priklausančio turto administratoriais R. M., ir V. M., gyv. (duomenys neskelbtini). Nustatė D. Š., nuolatinę gyvenamąją vietą jos globėjų gyvenamojoje vietoje. Priteisė iš atsakovo Ž. Š., išlaikymą dukrai D. Š., kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2013-02-21 iki dukters pilnametystės. Priteisė iš atsakovės R. Š., išlaikymą dukrai D. Š., , kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt nuo civilinės bylos iškėlimo dienos 2013-02-21 iki dukters pilnametystės. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus nustatė, kad atsakovai dėl subjektyvių ir objektyvių priežasčių atsisako vykdyti tėvų pareigas, nenori vaiku rūpintis ir jį auginti savo šeimoje ir namuose, nors turi gyvenimo ir buities sąlygas, o tuo pačiu atsisako savo teisių į vaiką. Nepilnametis vaikas negali grįžti į savo tėvų namus, kur jis nėra laukiamas, juo nebus rūpinamasi ir jis nebus ugdomas intelektualiai. Nors su atsakovais bendravo ieškovo darbuotojai, tačiau jie nesiteikė nė vieno karto atvykti į teismo posėdžius tuo pademonstruodami, jog jiems visiškai nerūpi ieškovo ieškinio reikalavimai. Atsakovai nenurodė jokių svarbių priežasčių kodėl jie nenori auginti gimusio kūdikio, nors vaiko motina turi gyvenimo sąlygas, o tėvas tik laikinai yra izoliuotas dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Teismas padarė išvadą, kad atsakovai sąmoningai ir toliau vengia atlikti savo pareigą ugdyti, auklėti ir prižiūrėti vaiką, piktnaudžiauja tėvų valdžia, tokiu elgesiu daro žalą vaikui ir juo visiškai nesirūpina nėra duomenų, kad ateityje jų elgesys galėtų pasikeisti. Teismas D. Š. nustatė nuolatinę globą jos laikinųjų globėjų R. M. ir V. M. šeimoje. Teismas atsižvelgęs į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, į tai, kad atsakovai yra darbingo amžiaus, sveiki, kad jų pareiga išlaikyti vaiką, padėti ir suteikti vaikui D. Š. tinkamas gyvenimo, ugdymo sąlygas, išlieka, todėl iš kiekvieno tėvo priteisė po 400,00 Lt išlaikymą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo bylą nagrinėti iš naujo.

Apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas priėmė sprendimą jam nedalyvaujant. Jis yra sulaikytas nuo 2011-05-28 ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš teismo atsiųstų dokumentų sužinojo, kad jo sutuoktinė R. Š. turi dukrą D. Š., gimusią 2012-10-23. D. Š. nėra jo dukra ir negali būti, nes jis nuo 2011-05-28 yra sulaikytas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atlieka bausmę, jo į teismo posėdį nepristatė, apie posėdį jis buvo tik informuotas. Teismas priimdamas sprendimą pripažino jį tėvu ir priteisė iš jo vaikui išlaikymą.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, nes šioje byloje tėvystės nuginčijimas nėra ieškinio dalykas. Be to Ž. Š. galimai neteisingai nurodo, kad apie žmonos R. Š. pagimdytą dukrą sužinojo tik iš Šiaulių apylinkės teismo, nes Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012-11-23 siuntė atsakovui raštą, kuriuo informavo apie dukrą ir prašė išsakyti nuomonę dėl nurodytų aplinkybių. Tačiau iš atsakovo jokio atsakymo negavo. Be to atsakovui buvo tinkamai pranešta apie 2013-06-11 ir į posėdį atsakovas dėl nežinomų priežasčių neatvyko. Atsiliepimas į ieškinį taip pat nebuvo gautas. Mano, kad atsakovas sąmoningai nepasinaudojo savo teise ir nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.149-3.152 straipsniuose. Jei būtų buvusi iškelta civilinė byla dėl tėvystės nuginčijimo, civilinė byla dėl tėvų valdžios apribojimo būtų buvusi sustabdyta iki sprendimo įsiteisėjimo tėvystės nuginčijimo byloje. Šiai dienai atsakovas yra vaiko biologinis tėvas, vaiko tėvu jis įrašytas vaiko gimimo liudijime.

Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių - žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt., užtikrinimą. Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (LR CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (LR CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (LR CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (LR CK 3.180 straipsnio 3 dalis). Tėvų valdžios apribojimas reiškia esminį vaiko teisės į šeimos ryšius, į jo gyvenimą biologinėje šeimoje suvaržymą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik teismo ir tik tada, kai nustatoma, kad jai taikyti egzistuoja įstatyme nustatytos sąlygos. LR CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ir (ar) motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Pažymėtina, kad vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šis principas taip pat įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai numatyti XIX skyriuje. Teismo vaidmuo nagrinėjant šeimos bylas yra aktyvus. Taikant LR CPK nuostatas civilinėse bylose, kuriose sprendžiamas vaikų klausimas, reikalinga ypač atsižvelgti į civilinio proceso principus ir nuostatas, garantuojančias tinkamą teismo procesą šiose bylose. Nors proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimas įpareigoja teismą siekti, kad civilinė byla būtų išnagrinėta iš esmės jau per pirmąjį posėdį, be to šeimos bylose atsižvelgtina išimtinai į nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimą, tačiau viešasis interesas lemia kad būtų užtikrintas tinkamas procesas pirmosios instancijos teisme, kad būtų išsamiai išnagrinėtos bylos aplinkybės ir priimtas teisingas sprendimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui Ž. Š. ieškinio, priedų kopijos, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo buvo išsiųsti ir įteikti jo bausmės atlikimo vietoje 2013-03-04 ( 43, 56 b.l.). Apie parengiamąjį posėdį atsakovas informuotas ( 63 b.l ). Atsakovas Ž. Š. nuteistas 2012-01-16 Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu laisvės atėmimo bausme trejiems metams dviem mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2011-05-30 iki nuosprendžio paskelbimo ( 66-75 b.l.). Šiaulių apylinkės teismas 2013-04-16 nutartimi nustatęs, kad pasiruošimas bylos nagrinėjimui baigtas paskyrė teismo posėdį 2012-05-23 10 val. ir minėtame posėdyje išnagrinėjęs bylą 2013-06-11 priėmė sprendimą.

Pažymėtina, jog LR CPK 156 straipsnio nuostatą dėl teismo teisės atidėti bylos nagrinėjimą dėl svarbių priežasčių detalizuoja LR CPK 246 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu jis iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis (neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotė, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis).

Bylos duomenimis dėl atsakovo etapavimo (pristatymo) tiek į parengiamąjį, tiek į teismo posėdį nebuvo sprendžiama. Iš parengiamojo teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovas nurodė, kad atsakovė ketino su atsakovu nutraukti santuoką, kad galbūt D. Š. ne atsakovo vaikas, kad atsakovas pats turėtų inicijuoti klausimą dėl tėvystės nuginčijimo ir galbūt reiktų pripažinti atsakovo dalyvavimą posėdyje būtinu (77,78 b.l.). Tačiau teismas neatsižvelgė į ieškovo minėtas aplinkybes ir nesprendė dėl atsakovo būtino dalyvavimo teismo posėdyje. Be to iš priimtos nutarties skirti teismo posėdį matyti, kad teismas vertino, kad atsakovui apie posėdį pranešta, jis nenurodė neatvykimo priežasčių ir nereiškė prašymų dėl posėdžio atidėjimo. Priimdamas sprendimą teismas taip pat nurodė, kad atsakovai į teismo posėdį neatvyko, nepateikė teismui į bylą atsiliepimų, nenurodė ar sutinka su ieškovo reikalavimu dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo. Teismas tokį atsakovų elgesį laiko įrodymu, jog jiems ieškovo reikalavimai neaktualūs, kadangi jie vaiku nesirūpina nuo gimimo, todėl byla nagrinėtina jiems nedalyvaujant (LR CPK 246 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į bylos duomenis apeliantas apeliaciniame skunde pagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą jam nedalyvaujant.

Šalys turi teisę teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, bei naudotis kitomis procesinėmis teisėmis. Tačiau joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir kita ( LR CPK 42 straipsnis).

Atsakovas teismui per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo ieškinį, nepateikė prašymų dėl pageidavimo dalyvauti posėdyje ir kita. Aplinkybes, kad jis galimai nėra vaiko tėvas nurodė tik apeliaciniame skunde. Atsakovas nurodė, kad jis tik iš teismo atsiųstų dokumentų sužinojo, kad jo sutuoktinė R. Š. turi dukrą D. Š., gimusią (duomenys neskelbtini). D. Š. nėra jo dukra ir negali būti, nes jis nuo 2011-05-28 yra sulaikytas.

Kolegijos vertinimu atsakovas savo teise pateikti atsiliepimą, pareikšti prašymą dėl dalyvavimo teismo posėdyje, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepasinaudojo, taip pat nesinaudojo teise reikšti ieškinį dėl tėvystės nuginčijimo, jei jis nėra vaiko tėvas. Tačiau apelianto argumentai, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis atlieka bausmę, kad jo į teismo posėdį nepristatė ir kad apie posėdį jis buvo tik informuotas, pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas neišsprendė klausimo dėl atsakovo dalyvavimo posėdžiuose ir nepriėmė sprendimo atsakovo pristatyti į posėdį. Įvertinus tai, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, tai, kad pats atvykti į posėdį negalėjo, apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, teismas išnagrinėdamas bylą nedalyvaujant atsakovui, suvaržė atsakovo teises dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, užduoti klausimus kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir kita. Be to, LR CPK 185 straipsnis numato, kad teismas, vadovaudamasis įstatymais, įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, išnagrinėjimu. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir kita. Atsižvelgiant į apelianto apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad jis negali būti vaiko tėvas, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl nurodytų argumentų ieškovas kėlė klausimą dėl atsakovo būtino dalyvavimo teismo posėdyje ir teismui neužtikrinus atsakovo dalyvavimo teismo posėdyje yra pagrindo išvadai, kad teismas priimdamas sprendimą neištyrė bylos aplinkybių ir neatskleidė bylos esmės. Nesant tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme, neužtikrinama šalių teisė į instancinį teisminį bylos nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kolegijos vertinimu, reikalinga bylą nagrinėti iš naujo išsiaiškinant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kad būtų galima priimti teisingą (teisėtą ir pagrįstą) galutinį procesinį sprendimą.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodė ir kitas aplinkybes, kad teismas nustatė tėvystę ir priteisė išlaikymą. Papildomame prašyme kelia klausimą bei prašymus dėl tėvystės nuginčijimo, bei kitus argumentus dėl kurių atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėtina iš naujo, teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kadangi pirmosios instancijos teismas neužtikrino atsakovo dalyvavimo teismo pasėdyje, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija negali priimti galutinio procesinio sprendimo apeliacinėje instancijoje, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, LR CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Apeliacinį skundą tenkinti.

Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Šiaulių apylinkės teismui.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims, tretiesiems asmenims, valstybinei institucijai.