- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-04-08
- Bylos Nr.
- I3-1276-789/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03739-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rasa Ragulskytė-Markovienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. Š.
- Atsakovas
- Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Š. (J. Š.) prašymą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas J. Š. kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr.21R-665 (AG-572/02-2019) ir Tarnybos 2019 m. liepos 26 d. įsakymą Nr. T4-168-(1.34.) „Dėl pacientui J. Š. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – ir Tarnybos įsakymas, Įsakymas).
Paaiškino, kad VšĮ Antakalnio poliklinikoje (toliau – ir Poliklinika) jam nebuvo suteiktas tinkamas gydymas, nebuvo sudarytas tinkamas gydymo planas, nebuvo atlikta tinkama diagnostika. Tai rodo, kad nebuvo imtasi reikiamų priemonių tinkamam gydymo rezultatui pasiekti ir komplikacijoms išvengti. Po kiekvienos daktaro invazijos 16 danties diagnozė blogėjo: po savaites nuo pirmo vizito nuo gilaus danties karieso iki danties pulpito, dar po dviejų savaičių diagnozė keitėsi į endodontinę patologiją. Mano, kad būtent dėl netinkamai atlikto gydymo pirmo vizito metu ir pavėluotai netinkamai atlikto gydymo atstatant iškritusią plombą (nebuvo paaiškinta, kaip elgtis tokiu atveju) ir atsirado galimybė į danties kanalus patekti infekcijai. Nepaisant to, gydymas buvo tęsiamas be jokios diagnostikos ir konsultacijų, pažeidžiant teisės aktus. Pažymėjo, kad Tarnybos ataskaitoje neteisingai nurodyta, kad 16 danties gydymas baigtas 2017 m rugpjūčio 15 d. Pareiškėjo nuomone, Tarnyba sąmoningai melagingai apibūdina gydymo eigą.
Žemesnės instancijos teismas
2017 m. gegužės 23 d. laikas sekančiam vizitui buvo paskirtas po ilgiau nei dviejų mėnesių, nors buvo įdėta laikina plomba, kuri skirta ilgiausiai vienam mėnesiui. Tai reiškia, kad jau pirmo vizito metu gydytojas nesiėmė tinkamų priemonių komplikacijoms išvengti. Nurodė, kad 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjas užsiregistravo sekančiam vizitui 2017 m. rugpjūčio 3 d., kaip nurodė gydytojas odontologas G. P.. Teigia, kad nei 2017 m. gegužės 31 d., nei 2017 m. birželio 15 d. kitam vizitui talonas nebuvo išduotas. Mano, kad buvo nesilaikyta „Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo“ 5.1.9 punkto reikalavimų, kad kiekvieno apsilankymo metu kitam apsilankymui išduodamas talonas su nurodyta data, laiku ir eilės numeriu.
Teigia, kad 2018 m. sausio 30 d. gydytoja E. L. nesuteikė planinės odontologinės pagalbos, kaip numato VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymo Nr. 1-1.3-V-59 5.2 punkto reikalavimai (pakeisti laikiną plombą į nuolatinę). Taip pat buvo neaiškūs ir 2018 m. gegužės 9 d. gydymo motyvai. Pažeidžiant Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 3 punktą, gydytojas pradėjo gydymo invaziją neinformavęs apie diagnozę, gydymo metodus, prognozę, galimus gydymo rezultatus, alternatyvius gydymo metodus ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos paciento apsisprendimui sutikti ar atsisakyti siūlomo gydymo. Be sutikimo ir be paaiškinimo gydytojas atliko 16 danties nuskausminimą, ir pašalino 16 danties audinių likučius ir tik po to informavo, kad prognozė bloga. Mano, kad iki danties audinių pašalinimo turėjo atlikti konsultaciją. Gydytojas klaidingai nurodė kad pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVSF11-P09), kuria patvirtino, jog sutinka, kad jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas. Nurodė, kad dėl jo prašymo paaiškinti savo veiksmus, gydytojas odontologas G. P. paprašė palikti kabinetą.
Mano, kad Akreditavimo tarnyba netinkamai ištyrė jo skundą. Poliklinika turi prisiimti atsakomybę už netinkamai atliktą gydymą, nes gydymo veiksmai neatitinka Lietuvos teisės aktų bei teismų praktikos nuostatų, gydytojas turi užtikrinti, kad pacientas būtų gydomas dedant maksimalias pastangas, t. y. užtikrinant maksimalų atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir kvalifikavimo laipsnį. Gydymas buvo atliktas pažeidžiant Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 įsakymą Nr. 1-1.3-V-59 „Odontologijos paslaugų teikimo organizavimas“.
Atsakovė Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Nurodo, kad pareiškėjo klinikinį atvejį išnagrinėjo ir išvadas pateikė gydytoja odontologė-endodontologė L. A. (toliau – ir konsultantė), turinti ilgametę odontologinio ir endodontologinio gydymo praktiką. Konsultantė, išnagrinėjusi paciento atvejį, nurodė, jog, paciento teigimu, 16 dantyje jam buvo atsiradusi ,,skylutė“, tačiau, pagal 2017 m. gegužės 23 d. gydytojo odontologo aprašymą, pacientui buvo nustatytas gilus 16 danties kariesas (kietųjų audinių pažeidimas buvo giliai po dantenomis), taip giliai karieso pažeisto danties gydymas būna sudėtingas, todėl pirmiausia buvo taikytas gydymas, siekiant išsaugoti danties gyvybingumą, t. y. gydytojas taikė danties pulpos apsauginį gydymo metodą (padengė danties dugną izoliuojančiu laineriu). Gydytojas įspėjo pacientą, kad atsiradus simptomatikai gali tekti dantį gydyti endodontiškai. Konsultantė pabrėžė, kad neretai dantų ėduonies pažeidimai būna išplitę po dar nepažeistu emalio sluoksniu, todėl ertmė atrodo mažesnė, nei iš tiesų yra išplitęs dentino pažeidimas, toks pažeidimas labai būdingas kontaktinių paviršių kariesui. 2017 m. gegužės 23 d. vizito metu 16 dantis buvo gydomas kaip pažeistas gilaus karieso, o stiklo jonomerinis cementas buvo uždėtas dėl nekontroliuojamos drėgmės ertmėje, kaip laikinas užpildas iki sekančio vizito. Odontologo įrašuose tolimesnė šio danties gydymo taktika nurodyta nebuvo. Atsakydama į klausimą, kokios priežastys lėmė, kad laikinas 16 danties užpildas pacientui iškrito po savaitės, konsultantė nurodė, kad, pagal aprašytą klinikinę situaciją, ėduonies pažeista ertmė buvo gili, po dantenomis, tokiu atveju sunku kontroliuoti sausumą, kuris būtinas, kad užpildas kokybiškai sukibtų su danties audiniais. Nors stiklo jonomerinis cementas pasižymi mažesniu jautrumu drėgmei ir taikomas tokių sunkiai izoliuojamų atvejų gydymui, būtent drėgmės perteklius galėjo lemti prastą plombos laikymąsi. Konsultantė pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 31 d. gydytojo odontologo gydymo taktika ir veiksmai, teikiant pacientui skubią pagalbą, buvo atlikti teisingai. Sekančio 2017 m. birželio 15 d. vizito įraše gydytojas odontologas aprašė taikyto endodontinio gydymo etapą, nurodė, kad buvo atliktas 16 danties chemomechaninis kanalų paruošimas, intrakanalinis medikamentų suvedimas, tačiau įraše nepažymėta, kad buvo atlikta diagnostinė rentgenograma, kuri būtų tikslinga diagnozei patvirtinti (diagnozė keitėsi iš gilaus karieso į endodontinę patologiją) bei kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti. 2017 m. rugsėjo 5 d. apsilankymo įraše gydytojas aprašė baigiamąjį endodontinio gydymo etapą, pažymėjo, kad sugydytą 16 dantį reikia protezuoti. Konsultantės nuomone, pagal 16 danties gydymo aprašą galima daryti prielaidą, kad 16 danties protezavimas buvo būtinas. Konsultantė pabrėžė, kad endodontiškai gydomi dantys dažnai būna netekę daug kietųjų audinių dėl išplitusių kariozinių pažeidimų, todėl beveik visada tokius dantis primygtinai rekomenduojama protezuoti vainikėliu ar užklotu, o itin pažeistiems dantims dar endodontinio gydymo metu gali būti pagaminti laikini plastmasiniai vainikėliai, kurie apsaugo nuo galimo danties lūžio, jei numatomas ilgas gydymas.
Konsultantė pažymėjo, kad 2017 m. spalio 11 d. pacientas kreipėsi į gydytoją odontologą dėl kito 47 danties plombos korekcijos, pagal gydytojo odontologo įrašą, atlikti gydymo veiksmai buvo teisingi. Šio apsilankymo metu pacientui buvo išduotas siuntimas burnos chirurgo konsultacijai dėl besitęsiančios 26 danties simptomatikos. Konsultantė nurodė, kad yra sudėtinga įvertinti, ar laiku pacientas buvo nusiųstas pas burnos chirurgą, nes prieš tai pacientas jau buvo siųstas į VUL Žalgirio kliniką gydytojo endodontologo konsultacijai, kuris rekomendavo ilgalaikį 26 danties stebėjimą, todėl natūralu, kad, kartojantis paciento nusiskundimams (pacientą vargino maudžiančio pobūdžio 26 danties skausmas), buvo svarstyta ir kita galima danties gydymo alternatyva. Šiuo atveju pacientas pats prašė siuntimo konsultacijai, skubios burnos chirurgo pagalbos ir gydymo nereikėjo, nes danties skausmas buvo maudžiančio pobūdžio. Konsultanto nuomone, planinė burnos chirurgo konsultacija buvo logiška, siekiant aptarti gydymo alternatyvas, jei pacientas jautė silpną, bet varginantį skausmą.
Atsakydama į Akreditavimo tarnybos klausimą, kokios priežastys galėjo lemti, jog nepraėjus metams po 16 danties plombavimo, pacientui atskilo šio danties dalis (2017 m. rugsėjo 5 d. buvo baigtas 16 danties gydymas, 2018 m. gegužės 9 d. pacientas kreipėsi į gydytoją odontologą dėl 16 danties dalies atskilimo), konsultantė pažymėjo, kad 16 danties kietųjų audinių pažeidimas buvo gilus, kariesas išplitęs po dantenomis, gydymas buvo ilgai trunkantis, be to, šis dantis yra pirmasis krūminis dantis, kuris yra ir pagrindinis kramtomasis dantis, būtent biomechaniniai šio danties ypatumai sąlygojo didesnę riziką potencialiam lūžiui. Konsultanto nuomone, savalaikis 16 danties protezavimas iš karto po endodontinio gydymo galėjo apsaugoti dantį nuo lūžio, dėl kurio jis tapo neberestauruotinas, todėl buvo rekomenduota jį šalinti. Konsultantas atkreipė dėmesį, kad iš medicinos dokumentų sunku spręsti, ar pacientui buvo tinkamai paaiškinta protezavimo reikšmė ir būtinybė, ar pacientas pats atidėjo savalaikį danties protezavimą. Odontologo įrašuose kelis kartus buvo pažymėta rekomendacija 16 dantį protezuoti, tačiau iš įrašų medicinos dokumentuose neaišku, ar protezavimą turėjo atlikti gydytojas odontologas, ar pacientas savo iniciatyva turėjo dantį protezuoti pas kitą specialistą, siuntimas konsultuoti gydytojui ortopedui buvo išduotas 2018 m. gegužė 9 d. jau po danties skilimo.
Teigia, kad konsultantei buvo pateikta visa pareiškėjo odontologinė dokumentacija, todėl ji turėjo galimybę visapusiškai įvertinti pareiškėjo klinikinį atvejį. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog kitas savo srities specialistas (gydytojas odontologas-endodontologas) būtų įvertinęs jo klinikinį atvejį ir pateikęs priešingas išvadas, byloje taip pat nėra duomenų, jog pats pareiškėjas yra įgijęs medicininį išsilavinimą, todėl tokie pareiškėjo teiginiai kaip „nors buvo įdėta laikina plomba, kuri, kaip taisyklė, yra skirta ilgiausiai vienam mėnesiui“ turėtų būti vertinami kaip pareiškėjo asmeninė nuomonė, bet ne įrodymas.
Paaiškina, kad kiekvienas paciento vizitas pas gydytoją derinamas abipusiu susitarimu, atsižvelgiant į abiejų šalių užimtumą. Gydytojų užimtumas nustatomas vadovaujantis sudaromais darbo grafikais. Teigia, kad 2017 m. gegužės 31 d. pareiškėjui buvo paaiškinta, kad kitam apsilankymui turės registruotis pats, nes dar nepaskelbtas darbo grafikas. Taigi, gydytojas negalėjo užregistruoti paciento kitam apsilankymui dėl objektyvių priežasčių, tačiau Pareiškėjui buvo paaiškinta registravimosi tvarka, pareiškėjas akivaizdžiai viską suprato tinkamai, nes sėkmingai užsiregistravo kitam apsilankymui.
Mano, kad paciento ir jį gydančio gydytojo ryšys turi būti grįstas abipusiu pasitikėjimu. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pacientas privalo rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais. 2018-01-30 įraše gydytoja odontologė E. L. nurodė, kad „pacientas atvyko su VšĮ Žalgirio ligoninės siuntimu (?)“, tačiau paties siuntimo nedavė dėl nesuprantamų priežasčių, pacientas nurodinėjo gydymo planą ir pageidavo toliau diskutuoti tik su Odontologijos skyriaus vedėja. Odontologės nurodytas klaustukas šalia žodžių suponuoja, jog gydytoja, priešingai negu skunde teigia pareiškėjas, siuntimo nebuvo mačiusi.
Teigia, kad tinkamai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė pagrįstą Ataskaitą bei Įsakymą, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Įsakymo ir Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjo Asmens sveikatos istorijoje užfiksuota, kad jis 2017 m. gegužės 23 d. kreipėsi į gydytoją odontologą G. P. (Odontologijos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris nurodė, kad pacientas atvyko gydyti 16 dantį dėl karieso. Pareiškėjas nurodė, kad maudė ir 26 dantį. Gydytojas nustatė, kad 16 dantyje gili karieso ertmė, 26 dantis plombuotas, karieso nestebima, jautrus perkusijai, atlikus 26 danties rentgenogramą stebėta medžiaga kanaluose, be periapikalinių pakitimų, vainiko užpildo pralaidumas nestebėtas, nustatyta diagnozė – gilus 16 danties (O, D, P) kariesas (K02.I), atlikta: vielinėje nejautroje išpreparuoti 16 danties karioziniai audiniai, ertmė labai gili, lokalizuota giliai po dantena, danties dugnas izoliuotas „Glass liner“ pamušalu, ertmė atstatyta SJC „Fuji IX“ dėl negalimos kokybiškos drėgmės kontrolės giliai po dantena, pacientas įspėtas dėl galimo 16 danties simptomatikos paūmėjimo, nurodyta, kad atsiradus skausmui indikuotinas 16 danties endodontinis gydymas, dėl 26 danties išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a) endodontologo konsultacijai. 2017 m. gegužės 23 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir ėduonies gydymas.
2017 m. gegužės 31 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas kreipėsi neplanine tvarka dėl iškritusios 16 danties plombos, teigė jautęs jautrumą terminiams dirgikliams, objektyviai stebėtas iškritęs vainiko užpildas iš 16 danties, atviras pulpos ragas, skausmingumas zonduojant, nurodė diagnozę: 16 danties pulpitas, įrašė, kad vietinėje nejautroje buvo suformuota 16 danties endodontinė ertmė, M vainiko sienoje atsivėrė perforacija, kuri buvo izoliuota „MTA“, į ertmę įdėta Eugenolio, ertmė izoliuota „IRM“ plomba, įrašė, kad tolesniam gydymui pacientas registruosis savarankiškai, nes dar nepaskelbtas gydytojo kito mėnesio darbo grafikas. 2017 m. gegužės 31 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11-P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir edodontinis gydymas.
2017 m. birželio 15 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas kreipėsi dėl 16 danties skausmo, teigė, kad maudė endodontiškai pradėtą gydyti 16 dantį, objektyviai - 16 dantyje stebimas „IRM“ užpildas, dantis jautrus perkusijai, atlikta: vietinėje nejautroje lokalizuoti 16 danties kanalai, nustatyti DI apekso lokatoriumi P=20 mm; MB, DB=19 mm, kanalai chemomechaniškai paruošti iki #25 K-flex f., suvestas Ca(OH)2, ertmė izoliuota „IRM“, nustatyta diagnozė: 16 danties pulpitas (K04.0), pažymėta, kad kitam vizitui pacientas talonėlį turėjo. 2017 m. birželio 15 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas.
2017 m. birželio 20 d. pacientą dėl 26 danties konsultavusi VšĮ VUL Žalgirio klinikos gydytoja endodontologė R. K. Medicinos dokumentų išraše/siuntime (forma Nr. 027/a) nurodė diagnozę: 26 danties lėtinis apikalinis periodontitas (K04.5), pažymėjo, kad įvertinus kliniškai ir rentgenologiškai 26 dantis buvo gydytas impregnaciniu būdu (!), stebima alveolinio kaulo rezorbcija, rekomenduota: 1) tolesnis ilgalaikis 26 danties stebėjimas, rentgeno kontrolė; 2) jeigu atsirastų simptomatika, pagal galimybes 26 danties endodontinis pergydymas, 26 danties ilgalaikis sekimas, rentgeno kontrolė 1 k. per metus.
2017 m. rugpjūčio 3 d. gydytojas odontologas G. P. pažymėjo, kad pacientas atvyko tęsti 16 danties gydymo, skundų nenurodė, atlikta: vietinėje nejautroje 16 danties šaknų kanalai pagal nustatytus DI buvo chemomechaniškai ruošti MB, DB iki #35, P iki #45 K-file, išsausinus kanalus pritaikyti GP PEK, atlikta kontrolinė rentgenograma, kanalai pildyti lat. kondensacija su „Adeseal“, įeigos izoliuotos SJC „Fuji IX“, ertmė užpildyta „IRM“, diagnozė: 16 danties pulpitas (K 04.0), įrašyta, kad pacientui rekomenduota 16 dantį protezuoti, paskirtas vizitas nuolatiniam vainiko užpildui ir rentgenogramai po plombavimo 2017 m. rugpjūčio 15 d. 2017 m. rugpjūčio 3 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11-P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas.
2017 m. rugpjūčio 15 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas atvyko 16 danties tolesniam gydymui, nusiskundimų nenurodyta, atlikta: 16 danties laikinas užpildas (O, D, P) pakeistas į „Charisma opai“ OM, 16 danties apdaila, įrašyta, kad atlikus rentgenogramą nustatyta - kanalai užpildyti kokybiškai, periapikalinių pakitimų nestebėta, rekomenduota 16 dantį protezuoti, paskirtas kitas vizitas gydymui 2017 m. spalio 11 d.
2017 m. spalio 11 d. gydytojas odontologas G. P. pažymėjo, kad pacientas atvyko 47 danties užpildo korekcijai, nurodė, jog pacientas dar buvo 2017 m. spalio 20 d. užsiregistravęs 25 danties kanalų gydymui protezavimo tikslu, pažymėjo diagnozę - 47 danties kariesas (K02.1), be nejautros buvo atlikta 47 danties vainiko užpildo korekcija O pav. „Charisma opai“ OM bei atlikta danties apdaila ir pritaikymas. Pacientui jo prašymu buvo išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a) burnos chirurgo konsultacijai dėl 26 danties. 2017 m. spalio 11 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas ėduonies gydymas.
2018 m. sausio 30 d. gydytoja odontologė E. L. (Odontologijos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pacientas atvyko VšĮ Žalgirio ligoninės siuntimu (?), tačiau paties siuntimo nedavė dėl nesuprantamų priežasčių, pacientas nurodinėjo gydymo planą ir pageidavo toliau diskutuoti tik su Odontologijos skyriaus vedėja.
2018 m. gegužės 9 d. gydytojas odontologas G. P. nurodė, kad pacientas skundėsi, jog jam atskilo 16 danties gabaliukas, teigė, kad VUL Žalgirio klinikoje jam pergydė 26 danties kanalus ir rekomendavo 26 dantį stebėti, padaryti laikiną vainikėlį arba nuolatinę plombą, pacientas išsakė norą dantį plombuoti, išrašo iš VUL Žalgirio klinikos neturėjo, be to, dar norėtų plombuoti apatinio žandikaulio dantis, objektyviai: 26 dantis su „IRM“ užpildu, perkutuojant ir palpuojant nejautrus. 16 danties atskilusi danties audinių dalis MO paviršiuje, stebėtas skilimo linijos plitimas meziodistaline kryptimi įstrižai danties vainiko, paslanki P siena, skausminga perkutuojant ir taktiliškai. Revizuojant 16 danties skilimo liniją, buvo pašalinta paslanki vainiko dalis, stebėtas skilimo linijos plitimas gilyn po dantenomis, giliau kanalų įeigų, atlikta 16 danties rentgeno nuotrauka, stebėtas užpildas pulpos kameroje, medžiaga kanaluose, be periapikalinių pakitimų, furkacijos pažeidimas, nustatyta diagnozė: 16 danties vainiko lūžis. Atlikta: vietinėje nejautroje revizuojant 16 danties skilimo liniją pašalinta paslanki P vainiko siena, defektas atstatytas SJS „Fuji IX“, pacientui paaiškinta, kad dėl giliai lokalizuotos skilimo linijos 16 danties prognozė bloga, reikalingas ortodonto-ortopedo įvertinimas dėl 16 danties atstatymo galimybės protezuojant, parašytas siuntimas (forma Nr. 027/a) gydytojo ortodonto-ortopedo konsultacijai, be to, pacientui priminta, jog buvo ne kartą jam rekomenduota 16 dantį protezuoti, tačiau jis nenorėjo protezuoti po vieną dantį atskirai. Gydytojas įrašė, kad dėl užsitęsusio paciento ištyrimo bei situacijos aptarimo buvo viršytas vizito laikas, laukė sekantis pacientas, todėl buvo paskirtas kitas vizitas gydymui tęsti 2018 m. gegužės 31 d. 2018 m. gegužės 9 d. pacientas pasirašė Sutikimo chirurginei operacijai, invazinei ir (ar) intervencinei procedūrai formą (KVS F 11 -P 09), patvirtino, kad sutiko, jog jam būtų atliktas nuskausminimas ir endodontinis gydymas. 2018 m. gegužės 9 d. gydytojas odontologas G. P. Medicinos dokumentų išraše/siuntime (forma Nr. 027/a) gydytojui odontologui ortopedui nurodė diagnozę: 16 danties vainiko lūžis, pažymėjo, kad pacientui atskilo dalis 16 danties, užpildyto dideliu kompozito užpildu MOD, atskilusi danties dalis MO, skilimo linija plinta įstrižai vainiko paviršiumi, atlikus reviziją nustatyta skilimo linija po dantenomis apie 1-2 mm, rentgenologiškai - medžiaga kanaluose pildyta kokybiškai, furkacijos pažeidimas, įtariama, jog skilimas plinta iki furkacijos, po kanalų gydymo pacientui buvo rekomenduota protezuoti 16 dantį, tačiau pacientas danties neprotezavo.
2018 m. liepos 5 d. gydytojas odontologas V. S. (Odontologijos praktikos licencija Nr. (duomenys neskelbtini)) nurodė, kad pacientas atvyko gauti pakartotiną siuntimą pas gydytoją ortopedą, buvo perrašytas 2018 m. gegužės 9 d. pacientui išduotas siuntimas (forma Nr. 027/a).
Pareiškėjas su skundu dėl netinkamo gydymo kreipėsi į Polikliniką, kuri, įvertinusi pareiškėjo asmens sveikatos istoriją, gydytojų paaiškinimus, 2018 m. liepos 12 d. raštu Nr. 1-1.22-24 informavo pareiškėją, kad gydymosi metu atlikti visi reikalingi veiksmai, gydytojai odontologai E. L. ir G. P. išsamiai aprašė objektyvaus tyrimo duomenis, teiktas paslaugas, ir padarė išvadą, kad pareiškėjas buvo gydytas tinkamai.
Pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kuri, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), 11.36, 11.38 ir 11.39 papunkčiais, Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 „Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašu, atliko pareiškėjui Antakalnio poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą.
Atlikusi patikrinimą, Tarnyba konstatavo, kad pacientui J. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus: gydytojas odontologas G. P., turėdamas pareigą, numatytą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 16.1. p. – diagnozuoti ir gydyti (16.1.1. p. – dentino ėduonį, K02.1; 16.1.4.1. p. – pulpitą, K04.0) ir 16.14. p. – protezuoti dantis laikinaisiais ir nuolatiniais išimamais bei fiksuotais protezais, 2017 m. gegužės 31 d. diagnozavęs 16 danties pulpitą, nesudarė tolesnio danties tyrimo ir gydymo plano, 2017 m. birželio 15 d. pradėjęs 16 danties endodontinį gydymą, neatliko diagnostinės danties rentgenogramos diagnozei patvirtinti, kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti, 2017 m. rugpjūčio 15 d., baigęs 16 danties gydymą, nesiuntė paciento gydytojo odontologo-ortopedo konsultacijai dėl protezavimo galimybių įvertinimo.
Tarnybos įsakymu nustatyta, kad J. Š. laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir įspėjo Polikliniką dėl šio įsakymo 1.1. ir 1.2. punktuose nurodytų teisės pažeidimų.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, kreipėsi į Komisiją su skundu, prašydamas panaikinti Tarnybos įsakymą, panaikinti ir ištirti iš naujo Tarnybos ataskaitą, įvertinti, ar tinkamai (netinkamai) buvo atliktas gydymas.
Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, jį atmetė kaip nepagrįstą.
Byloje nėra ginčo, kad skundžiamas Tarnybos įsakymas yra priimtas kompetentingo priimti tokį sprendimą viešojo administravimo subjekto ir jis neviršijo savo kompetencijos. Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, kad Tarnyba, tirdama pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. skundą, neatsakė į esminius klausimus, ar pareiškėjui suteiktas gydymas buvo atliktas tinkamai, ar Poliklinika turi teisę prisiimti atsakomybę už gydymo rezultatus ir kt. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo gydytas neužtikrinus maksimalaus atidumo, rūpestingumo, atsargumo ir pan., nebuvo sudarytas gydymo planas ir taktika, neatlikta diagnostika ir šios aplinkybės tik patvirtina, kad pareiškėjui suteiktos odontologinės paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Šiais ir kitais argumentais pareiškėjas prašė teismo panaikinti Tarnybos įsakymą, Komisijos sprendimą bei įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą, konstatuojant, kad Poliklinika turi prisiimti atsakomybę už netinkamai atliktą gydymą.
Taigi, nagrinėjamu atveju, teismas vertins, ar Tarnyba pagal jai suteiktą kompetenciją išsamiai ištyrė pareiškėjo 2018 m. gruodžio 28 d. skunde nurodytas aplinkybes dėl jam laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Poliklinikoje suteiktų odontologinių paslaugų, taip pat vertins Komisijos sprendimo, kuriuo Tarnybos Įsakymas pripažintas teisėtu, teisėtumą ir pagrįstumą. Akcentuotina, kad praktiką, susijusią su gydytojų veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kurio išaiškinimais bus remiamasi šioje byloje.
Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520/2019, 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019 ir kt.) Pažymėtina, kad, nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015, 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017, 2019 m. spalio 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-298-602/2019 ir kt.).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 75 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (2019 m. sausio 11 d. redakcija) 52 straipsnio 2 punktą, Tarnybai suteikti įgaliojimai atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir medicinos priemonių valstybinę priežiūrą. Sveikatos priežiūros prieinamumas – tai valstybės nustatyta tvarka pripažįstamos sveikatos priežiūros sąlygos, užtikrinančios asmens sveikatos priežiūros paslaugų ekonominį, komunikacinį ir organizacinį priimtinumą asmeniui ir visuomenei (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 31 dalis), o sveikatos priežiūros kokybė apibrėžiama kaip Lietuvos Respublikos įstatymų ir sveikatos apsaugos ministro nustatytų sveikatos priežiūros sąlygų, įskaitant sveikatos priežiūros tinkamumą ir priimtinumą, visuma (Sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnio 30 dalis). Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės priežiūros tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones bei siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-146-1287/2014, 2017 m. gegužės 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-635-146/2017). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad valstybės institucijoms, veikiančioms sveikatos apsaugos srityje, vykdant savo funkcijas keliami bendro pobūdžio reikalavimai, be kita ko, rūpestingumo pareiga, kuri sveikatos priežiūros srityje yra itin svarbi ir reikšminga (žr., pvz., 2014 m. gegužės 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-1033/2014, 2018 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1202-552/2018).
Nuostatų (2018 m. lapkričio 23 d. redakcija) 2 punkte numatyta, kad Tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas. Nuostatų 11 punkte, numatančiame Tarnybos funkcijas įgyvendinant veiklos tikslus, nustatyta, jog Tarnyba be kitų funkcijų tiria pacientų skundus (Nuostatų 11.39 punktas), taip pat pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus (Nuostatų 11.46 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalį, šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos pagal kompetenciją turi teisę taikyti šiame straipsnyje nustatytas kontrolės priemones, viena iš jų – įspėti įstaigą dėl jos veiklos trūkumų ir pažeidimų bei nustatyti jų pašalinimo terminus. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Tarnyba, nagrinėdama asmenų skundus dėl jiems suteiktų ar nesuteiktų sveikatos priežiūros paslaugų bei atlikdama asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kontrolę, tokį vertinimą atlieka teisės aktų nuostatų, kurios reglamentuoja asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, laikymąsi ir taikymą, apimtyje. Taigi, kaip ir nagrinėjamu atveju, Tarnybos Įsakymo, atitinkamai ir Komisijos sprendimo, teisėtumas vertintini tik tuo aspektu, ar Tarnyba, pagal jai įstatymais suteiktą kompetenciją atlikdama pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų medicininių paslaugų prieinamumo ir kokybės įvertinimą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti išsamų pareiškėjo skundo išnagrinėjimą.
Sutiktina su Komisijos sprendimo argumentais, kad Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą dėl jam laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. Poliklinikoje suteiktų odontologinių paslaugų, išsamiai, pagal savo kompetenciją atliko asmens priežiūros paslaugų kokybės vertinimą. Byloje nustatyta, kad Tarnyba, prieš pradedama pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, vadovaudamasi Nuostatų 12.6 punktu ir Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137 (toliau – ir Aprašas) 26.2 punktu, kuriuose reglamentuota Tarnybos teisė gauti, rinkti su atliekamu tyrimu susijusią medžiagą, 2019 m. sausio 31 d. raštu Nr. D2-1014-(1.20) kreipėsi į Polikliniką dėl su pacientu (pareiškėju) susijusios medžiagos pateikimo. Tarnyba, atlikusi įstatymu jai nustatytas kontrolės procedūras, įvertinusi paciento medicininių duomenų istoriją, procedūrų eigą, Poliklinikos dokumentus, gydytojo konsultanto, įvertinusio paciento klinikinį atvejį, paaiškinimus ir kitus dokumentus, vadovaudamasi Aprašo 26.5 punktu, priimtas išvadas surašė 2019 m. liepos 24 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo ataskaitoje Nr. T3-2/2019. Ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, jog nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo vertinami odontologo įrašai (Asmens sveikatos istorija, apskaitos forma Nr. 025-043/a), pareiškėjui asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikusių gydytojų odontologijos praktikos licencijos, pareigybiniai nuostatai, darbo sutartys, Poliklinikos įstaigos sveikatos priežiūros licencija, Poliklinikos vidaus tvarkomieji dokumentai (taisyklės, tvarkos ir pan.), Poliklinikos pateikti atsakymai pareiškėjui, pareiškėjui odontologines paslaugas suteikusio gydytojo G. P. paaiškinimas Poliklinikos direktoriui, konsultantės paaiškinimai ir kt. Kaip matyti, Tarnyba, nagrinėdama pareiškėjo skundą, atliko pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų kokybės įvertinimą, kaip reglamentuota Nuostatų 10.6, 10.7 punktuose. Ataskaitoje pateikti duomenys apie tyrimo metu nustatytas aplinkybes sudarė pagrindą Tarnybai prieiti prie Ataskaitoje nurodytų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvadų – pacientui (pareiškėjui) laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. gegužės 9 d. VšĮ Antakalnio poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taigi, darytina išvada, kad Ataskaita, kuria remiantis buvo priimtas Įsakymas, yra pakankamai motyvuota ir išsami, atitinkamai pakankamai motyvuotu laikytinas ir Įsakymas, kuriuo buvo tinkamai užbaigta pareiškėjo skundo nagrinėjimo procedūra (Aprašo 32 punktas).
Pareiškėjas skunde teismui nenurodo jokių procedūrinių pažeidimų, susijusių su Tarnybos įsakymo priėmimu, tačiau pareiškėjas Tarnybos įsakymo neteisėtumą įrodinėja tuo aspektu, kad Tarnyba nepakomentavo aplinkybių, susijusių su tuo, kodėl po savaitės nuo pirmo vizito pas odontologą pareiškėjo danties diagnozė blogėjo; vėliau dar labiau blogėjo dėl netinkamai atlikto gydymo; per ilgas vizitų laikas lėmė, kad nebuvo išvengta komplikacijų; be pareiškėjo sutikimo buvo atliktas danties nuskausminimas ir pan.
Minėta, kad administracinis teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, tik patikrina tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir jo atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y., ar jis (administracinis aktas) priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių teisinių pagrindų, kuriais būtų galima paneigti Tarnybos įsakymo teisėtumą. Teismas nenustatė, kad Tarnyba, atlikdama veiksmus, kurie buvo inicijuoti pareiškėjo skundo pagrindu, būtų netinkamai taikiusi skundo nagrinėjimo procedūrą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas ar būtų netinkamai įvertinusi keliamam ginčui aktualias faktines aplinkybes. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė Tarnybos veiksmų neteisėtumo.
Dėl pareiškėjo skundo teismui argumentų papildomai pažymėtina, kad, kaip matyti iš Tarnybos įsakymo, Tarnyba, atlikusi skundo tyrimą, nustatė, kad pareiškėjui medicinines paslaugas suteikęs gydytojas G. P. dėl to, kad 2017 m. gegužės 31 d. diagnozavęs 16 danties pulpitą nesudarė tolesnio danties tyrimo bei gydymo plano, 2017 m. birželio 15 d. pradėjęs 16 danties endodontinį gydymą, neatliko diagnostinės danties rentgenogramos diagnozei patvirtinti, kanalų morfologijai ir likusių danties audinių būklei įvertinti, 2017 m. rugpjūčio 15 d., baigęs 16 danties gydymą, nesiuntė paciento gydytojo odontologo ortopedo konsultacijai dėl protezavimo galimybių įvertinimo, pažeidė Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. V-1252 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 42:2015 „Gydytojas odontologas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtinimo“, 12.16 punktą, kuriame įtvirtintas įpareigojimas vykdyti gydytojo odontologo praktikos veiklą pagal savo profesinę kompetenciją, laikantis nustatytų profesinių pareigų, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais bei norminiais dokumentais, ir 12.12 punktą, kuriame nustatytas įpareigojimas atitinkamo gydytojo kompetencijai nepriskirtais atvejais laiku siųsti pacientus konsultuotis ir gydytis pas atitinkamos srities specialistus, taip pat Odontologijos paslaugų teikimo organizavimo procedūros, patvirtintos VšĮ Antakalnio poliklinikos direktoriaus 2011 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. 1-1.3-V-59 5.2. punktą, kuriame nustatyta, kad gydytojas turi sudaryti tyrimo ir gydymo planą, esant reikalui, skirti papildomus tyrimus, gydytojo specialisto konsultacijas. Taigi, priešingai nei skunde nurodo pareiškėjas, Tarnyba ne tik išnagrinėjo aplinkybes dėl, kaip skunde teigia pareiškėjas, jo atžvilgiu nesiimtų reikiamų pastangų (neatlikta diagnostika, neįvertinta gydymo eiga ir pan.) siekiant tinkamo gydymo rezultato, tačiau dėl to priėmė ir atitinkamą išvadą – Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos pareiškėjui buvo suteiktos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Įsakymu Poliklinikai buvo skirtas įspėjimas.
Apibendrinant tai, kad išdėstyta, darytina išvada, kad šiame teismo sprendime aptarti Tarnybos veiksmai (medicininių dokumentų, surinktos informacijos analizė, faktinių aplinkybių nagrinėjimas ir pan.) vertintini kaip visapusiškas ir išsamus pareiškėjui Poliklinikoje suteiktų medicininių paslaugų patikrinimas, kurio metu buvo įvertintas ir taikytų gydymo priemonių tinkamumas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neišsamaus pareiškėjo skundo išnagrinėjimo laikytini nepagrįstais.
Pastebėtina, kad, kaip teisingai nurodė ir Komisija, pareiškėjo skundžiamas Tarnybos įsakymas pareiškėjui jokios tiesioginės įtakos jo teisių ir pareigų turiniui neturi, nes šiame įsakyme pareiškėjui nėra suformuluoti jokie privalomi nurodymai, todėl minėtas įsakymas tiesiogiai nesukūrė pareiškėjui teisių ir pareigų. Papildomai pažymėtina, kad, kaip numatyta Apraše, asmenų teikiamus skundus, nesusijusius su žalos atlyginimu, nagrinėja Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba. Tuo atveju, jei asmuo savo teisių gynimą sieja su jam, kaip pacientui, padarytos žalos atlyginimu, tokį teisių gynimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatos.
Tarnyba, pagal savo kompetenciją išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas bei tinkamai įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Įsakymą. Skundžiamas įsakymas atitinka Viešojo administravimo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti.
Komisija 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr.21R-665 (AG-572/02-2019) patvirtino skundžiamo Tarnybos įsakymo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl Komisijos sprendimas taip pat pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Pripažinus, kad pareiškėjo teisė į tinkamą skundo išnagrinėjimą nebuvo pažeista, jo reikalavimas įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Š. (J. Š.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.